Vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, populiacija sensta, todėl didėjantis demencijos arba senatvinės silpnaprotystės paplitimas tampa neišvengiamas. Šia liga serga daugiau asmenų nei gali pasirodyti – daugybė demencijos atvejų lieka tiesiog nediagnozuoti ir tinkamai negydomi, todėl tikrasis problemos mastas iš tikrųjų net nežinomas.
Vis dėlto tai sunki ir gyvenimo kokybę menkinanti bėda, apie kurią reikėtų kalbėti daugiau. Pavieniai atvejai, kai pamirštami vardai, slaptažodžiai ir įvairūs pavadinimai dar gali nieko nereikšti, tačiau jei taip kartojasi nuolat, pamirštama vis daugiau dalykų (ypač kai trinka trumpalaikė atmintis), o šaldytuve randami batai, batų dėžėje – sviestas, tuomet reikėtų kuo greičiau susirūpinti, kol pacientas dar rimtai nesusižalojo. Deja, bet tai dažnai jau pažengusios ligos simptomai, kai gydymas jau gali būti nebe toks veiksmingas, todėl svarbu demenciją atpažinti kaip galima anksčiau. O ir protą pamankštinti verta visuomet – tai gali bent jau iš dalies nutolinti degeneracinius pakitimus ir ilgiau išlaikyti proto „aštrumą“.
Kaip atpažinti galimai besivystančią demenciją?
Demencija yra lėtinė ir nuolat progresuojanti liga. Jos išgydyti bent jau kol kas neįmanoma, tačiau įmanoma ją kuo anksčiau pastebėti, pradėti tinkamai gydyti ir bent jau šiek tiek pristabdyti jos vystymąsi. Jei gydymas neskiriamas laiku, belieka tik slaugos skyrimas – nors ir tai labai svarbu, kad savimi nebegalintis pasirūpinti pacientas jaustųsi kuo komfortiškiau.
Pradines demencijos stadijas galima atpažinti iš dėmesio ir atminties sutrikimų. Pacientas pradeda nebesiorientuoti laike – jis nebežino, kuri šiandien diena, pradeda painioti įvairių praeities įvykių eiliškumą. Ligos progresavimą rodo tai, kad asmuo užmiršta vis daugiau dalykų. Jis galiausiai nebesuvokia daug dalykų apie patį save – nei kiek jam metų, nei kada jis gimęs, nei kas jis toks. Iš pradžių gali atrodyti visiškai normalu, kad žmogus pamiršo savo gimimo datą, tačiau kai nesiorientavimas tampa akivaizdus, tarkime, žmogus nebeskiria nei kokie dabar metai, nei koks mėnuo arba netgi koks dabar metų laikas, tampa aišku, kad demencija čia, visai šalia – tik neaišku, kiek daug ji jau pažengusi.
Ligai progresuojant toliau, žmogus nebesuvokia, kur jis yra – kur jis gyvena, kur jo namai. Jis gali išeiti ir pasiklysti, nes jis nebesugeba orientuotis ne tik laike, bet ir erdvėje. Ligai vystantis toliau, ateina tokia diena, kai asmuo nebesuvokia savo asmens ir nebegali tinkamai savimi pasirūpinti – jei senolis paliktas vienas, jis nebesugebės nei apsirengti, nei nusiprausti, nei susirasti maisto ir pavalgyti. Deja, bet demencija tampa vis dažnesne mirties priežastimi.
Kokios priežastys dažniausiai sukelia demenciją?
Dažniausiai pasitaikančios demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės priežastys yra Alzheimerio liga (ji sudaro apie 70 procentų visų atvejų) ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai/ kraujagyslių ligos. Paprastai tariant, pradeda trikti normalus smegenų audinių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tad apsisaugoti nuo kraujagyslinių pakitimų smegenyse gali padėti sveikas gyvenimo būdas, vis dėl to Alzheimerio liga susirgti gali bet kas. Pavyzdžiui, kraujagysliniai pakitimai smegenyse dažniau vystosi nutukusiems, rūkantiems ir cukriniu diabetu sergantiems asmenims.
Su kuo gali būti painiojama demencija?
Demencija išskirtinė tuo, kad jos požymiai nuolat stiprėja, ligos eiga nesustabdomai blogėja (gali būti ir šviesesnių dienų, tačiau po jų dažnai ateina dar juodesnių ir visiems sunkesnių dienų). Vis dėlto demenciją arba senatvinę silpnaprotystę labai svarbu atskirti nuo kitų būklių, kurios gali pasireikšti labai panašiais simptomais, tačiau šios būklės, ligos ar sindromai, priešingai nei demencija, dažniausiai gali būti pagydomi nemedikamentinėmis ir medikamentinėmis priemonėmis. Vertėtų paminėti endokrininius sutrikimus, pavyzdžiui, hipotirozę, ar metabolinius sutrikimus, pavyzdžiui, hipoglikemiją; įvairias intoksikacijas ar vartojamų vaistinių preparatų poveikį (panašius į demencijos metu pasireiškiančius simptomus gali sukelti neuroleptikai, antidepresantai, opiatai ir t.t.). Asmuo gali sirgti ne demencija, o tokiomis psichikos ligomis kaip depresija, šizofrenija arba jis gali turėti tam tikrų priklausomybių, būti patyręs tam tikrų traumų, sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis ir t.t. (vis dėlto minėtosios būklės gali padidinti senatvinės silpnaprotystės išsivystymo riziką, pavyzdžiui, pastebimas gana glaudus ryšys tarp depresijos ir demencijos atsiradimo).
Gydymą reikėtų pradėti kaip galima anksčiau
Tikrai labai svarbu atskirti demenciją nuo kitų sveikatos sutrikimų ir laiku pradėti adekvatų jos gydymą, susijusį su nootropų ir kitų medikamentų vartojimu, tinkama psichosocialine aplinka ir slauga. Pavyzdžiui, nootropų grupės vaistinės medžiagos vartojamos koncentracijos ir atminties sutrikimų, atsiradusių dėl smegenų ląstelių degeneracijos arba dėl kraujagyslių, aprūpinančių smegenis krauju, ligų gydymui, kai abu šie sutrikimai atsiranda senyviems pacientams (pacientams vyresniems nei 65 m.). Nootropai yra vaistai, pagerinantys atminties funkcijas ir mokymosi gebėjimus. Renkantis nootropus, patartina rinktis naujesnės kartos. Šie vaistai, kaip ir slauga bei psichosocialinė pagalba, gali padėti efektyviai valdyti demencijos progresavimą ir (arba) bent jau padėti pacientui jaustis komfortiškiau ir saugiau.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė
