Iškrovos dienos tvirtai įsišaknijo gyvenime kaip patikimas būdas
atsikratyti nereikalingų kilogramų. Bet ar pagrįstai? Apie tai, kaip sveikai ir
ilgam laikui, kelias dienas pasilaikius obuolių ar kefyro dietos, numesti porą
kilogramų, rašoma forumuose, pasakojama pokalbių šou, prisipažįstama interviu.
Bet iš tiesų taip sulieknėti neįmanoma, tvirtina žurnalas „Zdorovje“.
Kas sugalvojo iškrovos dienas?
Iš pradžių tai buvo tik kenčiančių nuo nutukimo dietos dalis, kurią sukūrė
dietologas Pevzneris beveik prieš aštuoniasdešimt metų. Visą savaitę ligonis
turėjo valgyti mažai kaloringą, bet įvairų maistą, o vieną dieną valgyti tik
vieną produktą. Tai galėjo būti pusantro kilogramo obuolių, du kilogramai
daržovių, pusantro litro kefyro, aštuoni šimtai gramų varškės, stiklinė
grietinės – ne daugiau kaip penki-šeši šimtai kilokalorijų.
Dėl savo paprastumo ir prieinamumo iškrovos dienos pelnė neįtikėtiną
populiarumą. Taip buvo pamiršta, kad tai – tik plačios dietinės sistemos dalis.
Išdžiūti – nereiškia sulieknėti
Po iškrovos dienos dauguma tikrai netenka vieno-trijų kilogramų. Tik jie netenka
ne riebalų, bet vandens. Juk kad atsikratytume kilogramo riebalų, reikia netekti
apie septynių tūkstančių kilokalorijų. Tiesiog apribojus maistą to padaryti
neįmanoma. O štai atsikratyti apie trijų litrų vandens per dieną – paprasta. Tai
ir laikome sulieknėjimu. Deja, tai netiesa.
Net žinant tai, iškrovos dienos gali būti naudingos – jei maisto ribojimas taps
savotišku startu lieknėjant. Pajutus geidžiamą lengvumą, dauguma ima daugiau
judėti, valgyti labiau subalansuotą maistą…
Deja, dauguma laiko iškrovos dienas savotišku tinginystės išpirkimu. Visą dieną
pragulėjau prie televizoriaus, persivalgiau – nieko, rytoj pabadausiu. Euforija,
pamačius į kairę krypstančią svarstyklių rodyklę, trumpa – po kelių dienų svoris
vėl grįžta į senas vėžes…
Maisto tabu
Iškrovos dienos nepadeda lieknėti ir dėl kitos priežasties – psichologinės.
Tereikia tik nuspręsti, kad šiandien valgote tik obuolius, ir organizmas ima
nežmoniškai reikalauti dešrytės, pyragėlių ir kitų uždraustų skanėstų.
Kada vietoje jų graužiate obuolius, alkis tampa nepakeliamas. Visi pusantro
kilogramo vaisių paprastai baigiasi jau priešpiet.
Vakare laikytis dar sunkiau. Ryto valandomis organizmas nusiteikęs tirpdyti
riebalus, todėl lengviau apsieiname be maisto ar pasitenkiname mažiausiu jo
kiekiu. Dienos metu metabolizmas keičiasi, mums reikia vis daugiau energijos
šaltinių. Vidinius šaltinius, tai yra, tuos mūsų nekenčiamus riebalus, į vakarą
organizmas visokeriopai stengiasi išsaugoti – taip jau gamtos surėdyta. Todėl
dauguma lieknėjančių, nepaisant visų valios pastangų, pasiduoda.
Apsivalgymai po iškrovos dienų žymiai sulėtina lieknėjimo procesą.
Ir dar vienas minusas: dažnai po iškrovos dienos išgąsdinta pasąmonė anksčiau
įjungia energijos kaupimo mechanizmą. Tuomet vilko alkį imame justi ne antrą ar
trečią popiet, o anksti ryte, vos atsikėlę iš lovos. Čia jau nėra kalbos apie
lieknėjimą – reikia galvoti, kaip nepriaugus naujų kilogramų!
Pridėjus ranką prie širdies – viena iškrovos diena per metus (su sąlyga, kad
visą likusį laiką maitinsimės taisyklingai ir subalansuotai) mes sau, žinoma,
nepakenksime. Vis dėlto jei „iškrovos“ taps norma, gali paaštrėti gastritas ar
skrandžio opa. O visų uždraustų vaisių – riebių, keptų, aštrių produktų –
rijimas gali lengvai išprovokuoti pankreatito ir cholecistito vystymąsi. Matome,
kad iškrovos dienos – savotiškas viduramžių gydymo metodas. Iškrovos dienos
padeda, bet toli gražu ne visiems, mano dietologas, svetainės „Lieknėjame
taisyklingai“ ekspertas Michailas Ginzburgas.
Ramentai lieknėjantiems
„Iškrovos dienų populiarumas susijęs su žmonių tikėjimu stebuklais“, –
įsitikinusi klubo „Lieknėjame taisyklingai“ instruktorė Pjavi Bojachčan. – „Kur
kas paprasčiau dieną atsikankinti, nei kasdien save kontroliuoti. Tačiau
stebuklų nebūna, ir iškrovos dienos panašios į ramentus: pajudėti padeda, bet
eisena nuo to netampa lengvesnė. Jos nekeičia raciono, nemoko taisyklingai
maitintis, todėl su tokiu vargu atsikratyti kilogramai vėl ir vėl sugrįžta.
Norint lieknėti ir išsaugoti normalų svorį, reikia susiformuoti taisyklingą
mitybą – kartą ir visam laikui.“
Maistas – ne priešas, kuris tikrina jūsų ištvermę, o malonumas, kurį galime
pajusti kasdien.
Iškrovos dienos trukdo palaikyti normalius santykius su maistu. Verčia mus
dvejoti kaip Hamletui: „Valgyti ar nevalgyti?“ „Nutrūkimai“, kad ir kaip būtų
keista, mums yra išsigelbėjimas. Neišlaikę dar vienos iškrovos dienos, turime
tik džiaugtis: dar tebeturime savisaugos instinktą.
Taigi naudos iš iškrovos dienų nėra. Jos nepadės išspręsti nereikalingo svorio
problemos, o stresų mūsų gyvenime ir taip pakanka. Kam kankintis, tegu ir tik
vieną dieną per savaitę, jei galima visas septynias mėgautis gyvenimu? Kur kas
protingiau kartą ir visam laikui šiek tiek pakeisti mitybą – ir tapti sveikais
ir lieknais.
