Dainomis, eilėmis išlieta vaikų meilė mamai. Mamytei, mamužei, mamutėlei,
mamytukei, mamulei… Atrodo, nėra žodžių, kuriais galėtum apibūdinti savo
brangiausią žmogų…
Vis dėlto nėra namų be dūmų… Ir mamos su dukteria santykius kartais aptemdo
nesantaikos debesys. Kokios nesutarimų priežastys? Kai kurios jų paaiškės
perskaičius vienai kitai išsakytas mamos ir dukters pretenzijas.
Nejaugi negalima apsieiti be papildomų gardumynų?
Duktė: Aš stengiuosi normuoti vaiko maitinimą.Žinoma, po truputį duodu visko,net
šokolado, saldainių, bet kontroliuoju, kad būtų saikas.Mama to nepaiso: palikus
mažylį jos priežiūrai, žinau, kad jam bus pasiūlyta visko,kas jai pačiai atrodo
sveika.Jai nė motais, kad vaikui tai papildomi nereikalingi kilogramai.
Mama: Niekas manęs neįtikins, kad vaisiai gali pakenkti vaikučiui. Juk jie –
vitamino C šaltinis.Dukra man priekaištauja, o pati leidžia čiulpti įvairius
ledinukus, lenkiškus saldainius…Kas sveikiau?
Vaiko maitinimu, dietos laikymusi rūpinasi vienas šeimos narys, prižiūrintis
mažylį visą dieną.Visi kiti turi klausyti jo nurodymų ir nenutylėti, jei
vaikučiui slapta nuo tėvelių buvo pakištas papildomas apelsinas ar mandarinas,
kivi ar šokolado plytelė…Juk to nežinant gali atsitikti, kad mažyliui bus vėl
pasiūlyta tokio pat vaisiaus ar šokoladinių saldainių.Neatmetama galimybė, kad
dėl to vaikutis tampa alergiškas šokoladui, citrusiniams vaisiams.
Nejaugi negalima apsieiti be moralų?
Duktė: Mama mane tiesiog ,,nokautuoja“ su savo pamokslais. Kada ji įsisąmonins,
kad aš jau suaugusi ir pati priimu sprendimus.Kai reikės, aš pati paprašysiu jos
pagalbos.
Mama: Negaliu iškęsti nepatardama, kai matau, kad ji klysta.Jei ji manęs
paklausytų, išvengtų labai daug problemų.
Dažnai, virdami vaikų gyvenimo sultyse, matydami jų nesėkmes, norime rėkte
išrėkti savo susierzinimą:,,Juk aš tau sakiau! Kodėl manęs
neklausei?“Išmintingiausia patylėti.Savo širdgėla geriau pasidalinkite su
geriausia drauge, kuri jus tikrai supras. O dukra tegu sprendžia visus
iškilusius klausimus savarankiškai.Tada tikrai neturės kam priekaištauti.
Dukra turėtų ne tik įsiklausyti į mamos patarimus, bet dažnai ir jų paklausyti,
nes dažniausiai jie būna laiko patikrinti ir išmintingi.Laikrodis nesustodamas
tiksi – labai greitai panašius patarimus jūs dalinsite savo suaugusiai dukrai…
Močiutė – bloga auklė
Duktė: Parėjusi iš darbo daug laiko sugaištu, kol vaiką vėl įstatau į įprastines
vėžes – per dieną močiutė jam leidžia daryti viską, ko tik pageidauja. Vaikas
vadovauja suaugusiam. Kur tai matyta?
Mama: Ir kas čia tokio? Močiutė turi lepinti vaikaitį! Jo mama turi būti man
dėkinga, kad nereikia samdyti auklės ir guvernantės. Nereikia vaikučio tempti į
darželį ir baimintis dėl ligų.
Jaunoji mamytė, neužgaudama močiutės, pasitelkdama visas diplomatijos pamokas,
turėtų jos paprašyti neleisti vaikui daužyti lėkščių, laužyti žaislų, visą dieną
spoksoti į televizorių ir žaisti kompiuterinius žaidimus.Apeliuokite į vaiko
sveikatą – tai svariausias mamytės argumentas.
Kodėl ji manęs neužjaučia, kai susipykstu su vyru?
Duktė: Mama visą laiką palaiko mano vyrą.Net kai aš nebeiškentusi išlieju visą
pyktį ant jo, mama prašo susitvardyti. Pavydžiu draugei, kurios mama visada
dukters pusėje…
Mama: Dukrai tikrai nepavyko šeimyninis gyvenimas – vyras egoistas, tikrai
nedoras žmogus.Man reikia didelės savitvardos, kad to jai nepasakyčiau.
Tokia mamos pozicija verta pagarbos. Nieko nėra blogiau už kišimąsi į svetimą
šeimą (netgi ir dukters). Tačiau mamai nereikėtų diegti dukrai ir tokios
nuostatos: ,,Blogiausias vyras yra geriau už geriausią vaiką.“ Nejaugi dukra bus
pasmerkta visą gyvenimą kankintis? Žinoma, priimti sprendimą turi pati dukra,
kad vėliau mamai nebūtų priekaištaujama, jog ji išardžiusi šeimą.
Puiku, kad į įsiliepsnojusį dukters ir žento ginčą mama nepila degamojo skysčio.
Palinkėkime ir dukrai visada išlikti objektyviai, įsiplieskus uošvės ir žento
nesutarimams.Pastarasis taip pat turėtų nuošalėje išlaukti, kol žmona su savo
mama išspręs iškilusias problemas.
Didžiausia laimė – gyventi atskirai nuo mamos
Duktė: Dažnai svarstau, kodėl ištekėjus pablogėjo mano santykiai su mama.Gal
kaltas vyras? Jam trūksta diplomatijos bendraujant su uošve.Matau vieną išeitį –
gyventi atskirai.Bet nuomoti butą nepaprastai brangu, o kredito šiuo metu irgi
nesiryžtame paimti…
Mama: Nesuprantu, kodėl jie nori mane palikti vieną.Man tai bus naujas
išgyvenimas – neįsivaizduoju savęs be vaikaičio, be klegesio,be namų šurmulio.
Be to,širdį skauda, kad vaikai už butą turės mokėti tokius pinigus. Be
reikalo…
Jei tik yra galimybė – gyvenkite atskirai. Tik taip jūs išsaugosite dukters
šeimą, judviejų gerus santykius ir pati pajusite savo asmeninio gyvenimo
privalumus. Užteks nuolat aukotis kitiems.
Būna, kad dukros nenori gyventi savarankiškai, nes taip iki šiol buvo patogu:
močiutė prižiūri mažylį, išverda pietus…Jei kas nepavyksta, to priežastį
galima suversti močiutei…Tad tokioms dukroms reikėtų priminti, kad mama – ne
namų šeimininkė ir ne šeimos židinio kurstytoja. Ji atliko savo pareigą –
užaugino jus, tad nebereikalaukite nieko daugiau. Žinokite, kad mama, ir
gyvendama atskirai, galvos apie jus, rūpinsis ir, kiek galėdama, padės.
Apibendrinkime:
Duktė: Žinoma, aš savo mamą labai labai myliu.
Mama: Dėl dukrelės aš pasiryžusi viską padaryti – kalnus nuversti. Kad tik ji
būtų laiminga….
Taigi dvi moterys, dvi mamos, atkartojančios viena kitą : klystančios ir
atleidžiančios – dukra ir jos mama…
parengė Marija Eitmanienė