Jei traška sąnariai

Kai kada judinant sąnarius jie traška. Ką tai galėtų reikšti? Dirbu sėdimą darbą ir kartais į jo pabaigą taip įskausta visus sąnarius, kad net kitą rytą atsikėlus jie būna lyg sustingę. Vaikai sako, jog per mažai judu, valgau per riebiai, sako, kad gali būti artrozė. Kokia tai liga ir ar labai pavojinga?

Antanina


Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja reumatologė Jurgita Eigelienė:

- Tyrimų duomenimis, artroze serga per 10 procentų gyventojų. Tai bene labiausiai paplitusi sąnarių liga, dažniau kamuojanti moteris nei vyrus. Susirgus artroze labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Ši liga paprastai tapatinama su sąnarių susidėvėjimu. Kai sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba, kremzlė palengva praranda elastingumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja ir dėl to atsiranda trintis tarp sąnarinių paviršių, o į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės gabalėlių.

Nors liga dažniausiai prasideda iš lėto ir nepastebimai, atsiradęs sąnarių braškėjimas gali būti pakitusios kremzlės požymis. Tuo tarpu patyrus sąnario traumą, pirmieji artrozės požymiai gali pasireikšti tik po kelerių metų: skausmas iš pradžių jaučiamas tik po didesnio fizinio krūvio, o ligai progresuojant vis stiprėja, sąnarį pradeda skaudėti jo nejudinant, ypač naktį. Taip pat sumažėja ir sąnario judrumas, kol ilgainiui jis visiškai sustingsta.

Svarbiausia - judėjimas

Sergant artroze patariama į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau neriebaus, pakankamai baltymų, vitaminų bei mikroelementų turinčio maisto, nuo kurio netunkama. Atsargiai ir pamažu, laikantis principo - mažai, bet dažnai - miklinti pažeistus sąnarius, net vaikščiojantiesiems su lazdele ar ramentais, kadangi “nedirbdamas” sąnarys greičiau stingsta, o raumenys silpnėja.

Sergantiems artroze žmonėms patariama mankštą derinti su vaikščiojimu ar plaukimu, tik jokiu būdu nepervargti ir per daug neapkrauti sąnarių.

Neturintiems galimybių lankyti baseiną, siūloma dažniau išeiti pasivaikščioti, tik geriau ne kietu šaligatviu, o minkšta pieva ar miško paklote.

Padeda ir šiluma, ir šaltis

Reikėtų avėti patogią avalynę minkštais ir elastingais padais. Kenčiantiesiems sąnarių skausmus vertėtų pasirūpinti ir patogia darbo vieta, kad dirbant nereikėtų kūprintis ar įsitempti. Pasikonsultavus su gydytoju, namuose pasidaryti šilumos ar šalčio procedūrų. Šiluma padės atpalaiduoti raumenis, apmalšins maudimą. Lengvai pamankštinti sąnarį patariama gulint šiltoje vonioje, o užėjus ūmiam ir stipriam skausmo priepuoliui labiau tiks šalti kompresai, ledo pūslė.

Gydytojo skirtais medikamentais galima sumažinti sąnarių skausmą, pagerinti jų judrumą ar pristabdyti ligos progresavimą.

Sergantiesiems artroze:

dėl skausmo sunku lipti laiptais, ypač žemyn,
vargina keletą minučių trunkantis rytinis, vadinamasis “startinis”, skausmas ir sustingimas, kuris praeina tik žmogui “išsivaikščiojus”, o ligai progresuojant, ilgiau pabuvus ramiai, sąnariai sustingsta ir “atsigauna” tik išjudinti.

Labiausiai pažeidžiami:

klubų,
kelių,
rankų pirštų sąnariai,
stuburas.

Artroze paprastai susergama:

esant ilgalaikėms ir per didelėms sąnarių apkrovoms (turint antsvorio, sunkiai dirbant fiziškai, monotoniškai kartojant vienodus judesius),
dėl įgimtos netaisyklingos sąnarių formos (esant įgimtiems sąnarių išnirimams ar iškrypimams),
po sąnarių traumų,
esant įvairiems hormoniniams sutrikimams.

Tačiau pirmiausia reikėtų
:

tausoti sąnarius: vengti nepatogių padėčių, dažnai nekartoti tų pačių judesių, atsikratyti nereikalingų kilogramų,
keletą kartų per dieną atlikti nesudėtingus fizinius pratimus, kurie gerina kraujo apytaką ir saugo sąnarius nuo sustingimo,
pasitarus su gydytoju lankyti fizioterapines, masažo procedūras, plaukioti baseine,
prieš vartojant nuskausminamųjų, sąnarinę kremzlės mitybą stimuliuojamųjų bei kitokių vaistų būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurie jų gali pakenkti skrandžiui, inkstams, kraujodarai, sukelti alerginių reakcijų,
vartoti maisto papildų, stiprinančių sąnario kremzles.



Parengė Skirma Valiulytė