Kontroliuoti nevaldomas situacijas galime tik atitinkamai į jas
reaguodami. Mes visada turime pasirinkimą: galime pasijuokti arba pulti į
neviltį. Ir dažnai būtent juokas yra vienintelė racionali išeitis, nes mokėdami
pasijuokti iš savęs ir iš situacijos mes lengviau susitaikome su tuo, kas
nepakeičiama. Be to juokas suteikia fizinės energijos ir išgyvenimui svarbaus
gebėjimo greitai atgauti fizines bei dvasines jėgas.
Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, dėl ko žmonės juokiasi. Yra
žinoma, kad žmogus išmoko juoktis gerokai anksčiau nei tapo žmogumi.
Mokslininkai nustatė, kad artimiausios žmogui beždžionės – bonobo – mažyliai
pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais juokiasi visai kaip žmogaus vaikai.
Ekspertų nuomone sugebėjimas juoktis, kaip ir sugebėjimas kalbėti, yra
tiesioginė vaikščiojimo stačiomis pasekmė, kai išsiskyrė kvėpavimo ir judesių
tempas.
Ką reiškia juokas? Klausimas nesudėtingas, jei toks pozityvios nuotaikos
išreiškimo būdas susijęs su kokiu nors džiaugsmu. Tačiau žmonės dažnai juokiasi
visiškai priešingose situacijose – kai susiduria su kuo nors keistu ir
paradoksaliu. Verta pastebėti, kad praktiškai visi anekdotai – tai visai ne
„džiaugsmingi pranešimai”, juose kaip tik pasakojamos netikėtos, nelogiškos,
absurdiškos situacijos.
Ko gero, juokas yra savotiškas smegenų apsaugos mechanizmas. Tas, kuris streso
metu ne praranda dvasines jėgas, o priešingai, reiškia teigiamas emocijas,
sėkmingiau sprendžia problemas – ir būtent tokia reakcija ir užsitvirtina
žmogaus elgsenoje. Būtent elgsenoje, o ne genuose. Pastebėta, kad mažyliai
pradeda šypsotis ne iš karto po gimimo, bet to išmoksta per pirmąsias 3 – 8
gyvenimo savaites. Juoktis vaikučiai pradeda tik baigdami trečią mėnesį, o pats
linksmiausias laikotarpis prasideda šeštaisiais metais.
Suaugęs žmogus per dieną nusišypso vidutiniškai 15 kartų. Tai nesunkiai galima
paaiškinti tuo, kad „gyvenimas sunkėja”. Tačiau nuo senų laikų žmonės žinojo ir
apie atgalinį ryšį – tas, kuris daugiau juokiasi, ilgiau gyvena.
Juoko kultai
Šiandien Vakarų šalyse juoko terapija tapo tokia populiari, kad jau galima
kalbėti apie keleto skirtingų mokyklų egzistavimą.
Amerikiečių tyrinėtojas, neurologas V.Frajus pirmasis pastebėjo, kad juokas daro
įtaką organizmui. Naujo mokslo – gelotologijos (gr. gelos – juokas) mokslo
pradininku laikomas amerikiečių žurnalistas Normanas Kazinsas. Būtent jam kilo
idėja, kad juoką galima naudoti medicininiais tikslais. Jis, 70-tųjų praėjusio
amžiaus metų pradžioje, kaip tvirtino pats, išsigydė nuo sunkios kaulų ligos,
naudodamasis neįprasta terapija: keletą savaičių Kazinsas pastoviai žiūrėjo
komedijas per televiziją. Pasveikęs sėkmingasis eksperimentatorius įkūrė
katedrą, kurios mokslininkai tyrė gydymo juoku galimybes.
Taigi, kaip juokas veikia sveikatą?
Juokas stiprina imunitetą, stabdo streso hormonų (kortizono ir adrenalino)
gamybą ir didina endorfinų, mažinančių skausmą, suteikiančių žmogui euforijos
pojūtį, kiekį.
Juoką galima traktuoti ir kaip savotišką masažą, nes tada atsipalaiduoja apie 80
raumenų grupių. Pasirodo, jis stiprina širdį ir mažina kraujo spaudimą.
Išsamūs tyrimai parodė, kad juoktis labai sveika žmonėms, patyrusiems insultą ir
kenčiantiems nuo lėtinės smegenų išeminės ligos. Mat yra tiesioginis ryšys tarp
mimikos raumenų aktyvumo ir kraujo pritekėjimo į smegenis, o šie raumenys
labiausiai dirba, kai šypsomės ar juokiamės.
Juokiantis pasikeičia kvėpavimo ritmas: įkvepiama giliau ir ilgiau, o iškvepiama
trumpiau. Taip pagreitėja dujų apykaita, o dėl to pagerėja visų organų veikla.
Bet teigiamai veikia tik nuoširdus juokas, o ne sarkazmas. Senovės graikai manė,
kad sarkastiški žmonės nėra savimi pasitikintys, juos valdo dažnos nuotaikų
kaitos, yra melagiai, žiaurūs. O tokie serga širdies, skrandžio ir kepenų
ligomis.
Dabar juoko terapeutai – gelotologai yra yač populiarūs JAV, kur galima rasti
apie tūkstantį šios srities specialistų. Kaip ir Kazinsas, gelotologai savo
pacientams siūlo žiūrėti jumoristinius kanalus ir vaizdo įrašus. Jie
rekomenduoja gerai įsidėmėti juokingus epizodus ir laikas nuo laiko juos
prisiminti, o dar geriau užrašinėti į savo „jumoristinius užrašus”.
Įdomu tai, kad gelotologų nuomone sveikatai naudinga yra ne tik juoką
sukeliantys pokštai, bet ir klausymasis, kaip juokiasi kiti. Pavyzdžiui,
Austrijoje įsikūrusi su depresija susijusių ligų bendrija (OeGDE) išleido
gydomąjį kompaktinį diską, kuriame įrašyta 20 minučių įžymybių, tokių kaip
olimpinis slidinėjimo čempionas, dainininkas, gubernatorius ir buvusi futbolo
žvaigždė, juoko. Be to, bendrijos atstovai tvirtina, kad kuriant šį diską buvo
atliktas rimtas mokslinis darbas ir kad jis (diskas) tikrai padeda kovojant su
depresija.
Šiandien „juoko joga” išgyvena tikrą bumą. Prancūzijoje per pastaruosius keletą
metų buvo atidaryta daugiau kaip 30 juoko klubų, o Vokietijoje – daugiau kaip
40. Šiuose klubuose bet koks pageidaujantis už 3 eurus gali sudalyvauti juoko
terapijos seanse. Tvirtinama, kad vienas seansas suteikia žvalumo visai
savaitei. Iš viso Europoje ir Amerikoje tokių klubų yra daugiau kaip 800.
Be to, jau yra ir pasaulinė juoko sostinė: tai Štutgartas, kur jau keletą
pavasarių iš eilės vyksta pasaulinis gydomojo juoko Kongresas. Taigi, jei jūs
norite išbandyti gydančiąją juoko galią ir kvatotis patys, pirmyn!