Kaip padėti sau per „tas dienas“

Daugybė moterų prisipažįsta, kad mėnesinių skausmas – vienas nemaloniausių jas kamuojančių negalavimų. Dauguma norėtų jų atsikratyti arba bent jau palengvinti tomis dienomis patiriamą diskomfortą, mat spazminis pilvo apačios skausmas ir su juo pasireiškiantys simptomai reikšmingai mažina moterų produktyvumą ir norą užsiimti net pačia mėgstamiausia veikla. Mergaitėms kyla sunkumų lankant mokyklą, studentėms – universitetą, o vėliau tenka kamuotis ir einant į darbą. Tenka praleisti nemažai pamokų, paskaitų ir darbo dienų – jei kas tik suskaičiuotų, kiek moterys atsisako dėl skausmingų mėnesinių, manoma, ši problema parodytų tikruosius savo mastus. Juk tai ne tik sveikatos problema – kenkiama ir socialinei, ir ekonominei gerovei.

Mėnesinės dažnai neapsiriboja vien tik skausmu

Blogiausia tai, kad didelė dalis moterų jaučia ne tik spazminius pilvo apačios skausmus, bet ir kitus nemalonius simptomus, pavyzdžiui:

  • Virškinimo sutrikimus, apimančius pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo pūtimą ir gurgėjimą;
  • Kitų vietų skausmus, pavyzdžiui, migreninį galvos skausmą, nugaros apačios skausmą, kuris gali plisti į klubus ir kojas;
  • Bendrą negalavimą, apimantį nuovargį, nenorą keltis iš lovos, prastą savijautą;
  • Kitus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kojų tirpimą, kvėpavimo sunkumus, nerimą ir suirzusią nuotaiką bei jos svyravimus.

Kiekvienas atvejis – labai individualus. Kai kurios moterys mėnesinių metu nesiskundžia jokiu diskomfortu (deja tokių laimingųjų yra tik apie 10 procentų), o kitoms sunku pakilti iš lovos ir norisi tik kuo greičiau iškentėti šio mėnesio sunkumus. Argi bent viena moteris nusipelnė taip kentėti kas keletą savaičių? Tikrai ne – būtina kalbėtis su gydytoju ir ieškoti sprendimų. O jų tikrai yra.

Kodėl mėnesinių metu taip skauda?

Manoma, kad skausmas susijęs su gimdos susitraukinėjimu, todėl jis dažniausiai būna būtent spazminio pobūdžio (lengvesniais atvejais primena nemalonų maudimą). Šis susitraukinėjimas yra būtinas fiziologinis procesas – būtent jo metu pašalinamas nebereikalingas gimdos gleivinės sluoksnis ir pradedama ruoštis naujai galimybei pastoti. Kuo susitraukinėjimai intensyvesni, tuo labiau gimdos audiniams trūksta deguonies – tokioje aplinkoje išsiskiria tam tikrų uždegimines reakcijas sukeliančių medžiagų. Biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamų prostaglandinais, daugiau aptinkama būtent didelių skausmų kamuojamų moterų organizmuose, o šios medžiagos dar labiau paskatina gimdos raumeninės sienelės susitraukinėjimus. Kuo stipresni gimdos susitraukinėjimai, tuo labiau trikdoma normali kvėpavimo ir virškinimo funkcija. Be to, gali pasireikšti ir itin stiprus galvos skausmas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas. O kaip kitaip, jei moteris taip blogai jaučiasi ir turi atsisakyti ne tik su mokslais ar darbu susijusių planų, bet ir ilgai išsvajotų kelionių, išvykų su draugais ir taip toliau?

3 būdai, padedantys sumažinti mėnesinių skausmus

Lengva fizinė mankšta, šiluma ir vaistiniai preparatai – pagalbos trejetukas, padedantis geriau pasijausti bent keturioms moterims iš penkių, kurios patiria nemalonius su mėnesinėmis susijusius pojūčius:

  • Manoma, kad lengva fizinė mankšta padeda geriau aprūpinti audinius deguonimi ir susidoroti su stresu. Verta lengvai pasivaikščioti, atlikti nesunkių tempimo pratimų. Tinkama joga, be to, labai naudingas ir švelnus pilvo sienos masažas.
  • Galima įsigyti specialias šildykles ir pašildyti pilvo apačią – įrodyta, kad šiluma mažina mėnesinių skausmus. Tinkamas ir karšto vandens pripildytas butelis.
  • Lengvą ir vidutinį mėnesinių skausmą malšina deksketoprofenas. Rankinėje, biuro stalčiuje ar namų vaistinėlėje verta turėti Dolmen geriamojo tirpalo paketėliuose, kurį vartoti itin paprasta, nes galima dozuoti tiesiai į burną ir nereikia užgerti skysčiais. Žinoma, dėl bet kokio vaisto vartojimo reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir (arba) vaistininku, o apie mėnesinių skausmus ir kitus negalavimus derėtų pasikalbėti su savo ginekologu (-e).