Gynybinė sistema
Mūsų imuninė sistema tiksliai atskiria, kurie mikroorganizmai nepavojingi, o kurių reikia saugotis ir gintis nuo jų. Pirmiausia su mikroorganizmais susiduria gleivinės, pavyzdžiui, tos, kurios dengia kvėpavimo takus. Todėl tokie refleksai kaip kosulys arba čiaudulys – ne tik ligos simptomai, taip organizmas kovoja su virusais, tai yra jo gynybinė reakcija. Jei mikroorganizmai įveikia pirmą gynybinį barjerą, į kovą su infekcija stoja makrofagai – ląstelės, kurios suėda priešą. Jos suryja mikroorganizmus, juos virškina, analizuoja jų sudėtį ir siunčia informaciją per baltuosius kraujo kūnelius arba limfocitus. Jie paplinta kraujyje, limfoje, limfmazgiuose ir ima gaminti antikūnus, kad apsigintų nuo konkrečių virusų ar bakterijų. Limfocitai atsakingi už imuniteto atmintį – jie saugo informaciją apie organizmo pasipriešinimą tam tikriems virusams. Kai bakterijos vėl puola, limfocitai ima greitai gaminti antikūnus.
Žūsta ir gerosios bakterijos
Kartais nutinka, kad limfocitai neišgali įveikti bakterijų atakos. Tada tenka vartoti antibiotikus, kad pasveiktume. Gaila, bet vaistai dar nėra tokie tobuli, kad atskirtų gerus mikroorganizmus nuo ligų sukėlėjų. Jie žudo visas organizme esančias bakterijas – ir ligų sukėlėjas, ir gerąsias, kurios yra natūrali organizmo flora. Todėl dažnai būna, kad, kol vartojame antibiotikus, juntame pykinimą arba imame viduriuoti. Kad to išvengtume, reikia vartoti apsauginius preparatus, gelbstinčius mūsų virškinamąjį traktą nuo visiško išsekimo. Po antibiotikų kurso organizmas smarkiai nusilpsta ir tenka iš naujo atkurti bakterinę mikroflorą, kad jis galėtų apsiginti pats.
Stiprinkite apsauginį barjerą
Išsekęs organizmas praranda apsauginį barjerą, t. y. natūralią rūgštinę terpę, esančią, pavyzdžiui, skrandyje arba makštyje. Būtent tokioje terpėje žūsta kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, patogeniniai grybeliai. Virškinamajame trakte ir makštyje esančias pieno rūgšties bakterijas antibiotikai sunaikina. Todėl, baigę antibiotikų kursą, tampate itin pažeidžiami. Galima susirgti grybelinėmis makšties ligomis, burnos gleivinės uždegimu, šalinimo sistemos uždegimu, viduriavimu. Reikia, kad organizme vėl atsirastų rūgštinę terpę sukuriančių bakterijų. Natūraliai jų galima rasti raugintuose agurkuose, kopūstuose, rūgpienyje, kefyre, jogurtuose. Tačiau to gali nepakakti, todėl reikia nusipirkti jogurto kapsulių arba kitų probiotikų. Pieno rūgšties bakterijos atsakingos už B grupės vitaminų (B1, B2, B12), vitamino K gamybą žarnyne, taip pat lengvina geležies, fosforo, kalcio pasisavinimą. Pavartojus antibiotikų gali atsirasti tų vitaminų ir mineralų trūkumas. Todėl apsauginiuose preparatuose, kuriuos gydytojas išrašo, yra B grupės vitaminų, geležies, fosforo ir kalcio. Organizmo mikroflorą atkuriančius preparatus reikia vartoti su antibiotikais ir dar kurį laiką, pabaigus juos gerti – net iki keturių savaičių.
Imunitetą stiprinantys skiepai
Jei per gripo sezoną susergate vieną du kartus, nieko baisaus. Blogiau, jei angina, gerklės, ausies uždegimu arba bronchitu sergate keletą kartų per metus ir tenka vartoti antibiotikus. Dėl to tiesiog nesuspėjate sustiprėti. Esant tokiai situacijai, pasitarus su gydytoju, verta pagalvoti apie vakciną. Ją sudaro susilpnintų bakterijų ekstraktai ir kitokios bakterinės kilmės substancijos. Vakcina sužadina natūralias gynybines jėgas, sustiprina įgimtą organizmo imunitetą. Jos tikslas – padėti išvengti būtinybės vartoti antibiotikus. Vakcina gali būti oralinė (tabletės, kapsulės, aerozolis), nazalinė (aerozolis) arba injekcijos. Tai ilgalaikė terapija (kol natūralūs apsauginiai mechanizmai pamažu bus aktyvuoti) ir parenkama kiekvienam pacientui individualiai. Kad terapija būtų veiksminga, skiepus reikia kartoti keletą mėnesių ir gydytojo nurodytomis dozėmis, paprastai 10–20 dienų ciklais su pertraukomis. Pvz., 10 dienų vartojote preparatą, paskui darote 20 dienų pertrauką, ir taip tris mėnesius. Geriausia vakciną vartoti, kai esate sveiki. Tačiau ją galima vartoti ir geriant antibiotikus, žinoma, gydytojui paskyrus. Skiepai saugos nuo užsikrėtimo infekcija keletą metų. Pakartoti teks po 3–4 metų. Dėl terapijos gali atsirasti tokie simptomai: padidėjusi temperatūra, silpnumas, raumenų skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai, tačiau dėl to nereikia terapijos nutraukti.
Gydomasis masažas
Atkurti ligų ir antibiotikų susilpnintą imunitetą padeda taškinis masažas. Pagal kinų mediciną, mūsų kūne nuo galvos iki delnų ir pėdų eina nematomi kanalai, vadinamieji meridianai, kuriais teka gyvybinė energija. Jei šiuos kanalus pakeičia liga, jie blokuojami ir imunitetas nusilpsta. Mūsų kūne yra specialūs taškai, vadinamieji receptoriai, susiję su konkrečiais vidiniais organais. Receptorių suaktyvinimas masažuojant išlaisvina užblokuotą energiją, kuri stimuliuoja sergantį organą ir skatina jo gijimą. Daugybė receptorių, atsakingų už kūno dalis ar atskirus organus, yra pėdose, ausyse, delnuose. Todėl rekomenduojama masažuoti būtent šias vietas. Svarbu atrasti reikiamus taškus, susijusius su sergančiu organu, taip pat taisyklingai juos masažuoti – spausti pirštų galais. Gerai būtų, kad viską parodytų ir paaiškintų specialistas. Paskui jau galima savarankiškai masažuoti namuose. Remiantis kinų medicina, taškinio masažo pagrindas – pėdų masažas, arba refleksoterapija, būtent pėdos yra viso organizmo žemėlapis. Tam, kad sustiprintumėte imunitetą, masažuokite visas pėdas, tačiau ypatingą dėmesį skirkite atskiriems receptoriams: imuninės sistemos, gleivinės, plaučių, bronchų, taip pat šalinimo sistemos: inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės, storojo žarnyno. Papildomai galima masažuoti tuos taškus, kurie susiję su organu, nuo kurio prasidėjo uždegimas, pvz., nosies ančių. Kad pasiektumėte maksimalų efektą, masažą darykite reguliariai, mažiausiai 5 savaites. Pėdų masažas bus efektyvesnis, jei specialiai pasiruošite. Likus 2 valandoms iki masažo nieko nevalgykite, negerkite kavos, alkoholio, nerūkykite. Prieš masažą išjunkite telefoną, kad niekas netrukdytų. Pėdas palaikykite 10 min. šiltame vandenyje, įdėję 1–2 šaukštus druskos. Paskui patogiai atsisėskite ir atpalaiduokite pėdas – pasukiokite į skirtingas puses. Paglostykite ir paplekšnokite jas. Paskui rankomis pasukiokite visus pirštus iš eilės. Visada pradėkite nuo dešiniosios pėdos ir visus pratimus pakartokite su kaire. Rasti už imunitetą atsakingus receptorius ne taip jau ir sudėtinga. Jie yra tarp pirštų. Paspauskite vieną iš taškų ir atlikite 2–3 sukamuosius judesius. Iš pradžių prisilietimai turi būti švelnūs, bet juntami, o vėliau kitus seansus kaskart stipresni.
Masažą darykite 2 kartus per savaitę.
Jei jaučiatės labai nusilpę po antibiotikų kurso, pirmi trys masažo seansai turi būti kasdien. Jei masažuojamą tašką skauda, spauskite silpniau, tačiau būtinai masažuokite toliau! Skausmas susijęs su energijos blokavimu ir pusiausvyros tam tikrame organe sutrikdymu. Po kelių seansų skausmas praeis.
iMed