Kosulys – tai požymis, padedantis įtarti kokį nors galimą sveikatos sutrikimą. Nors kosulys dažniausiai nėra pavojingas ir netgi – naudingas (juk tai natūralus apsauginis organizmo refleksas), į ilgiau nei tris savaites trunkantį kosulį jokiais būdais nereikėtų numoti ranka.
Tyrimai rodo, kad vidutinis kosulio epizodas trunka iki trijų savaičių, tad jei jis trunka ilgiau, vertėtų sunerimti – bent jau dėl šventos ramybės, nes kai kuriais atvejais persirgus ūminiu bronchitu ir panašiomis ligomis liekamieji reiškiniai gali kamuoti net keletą mėnesių po ligos pabaigos – ir tai visiškai normalu.
Kodėl kosuliu dažniausiai skundžiamasi šaltuoju metų laiku?
Kaip dažniausios ūminio kosulio priežastys įvardijamos virusinės infekcijos. Virusai gali būti atsakingi net už keturis kosulio atvejus iš penkių. Būtent šaltuoju metų laiku ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažnis – pats didžiausias, todėl ir kosulio atvejų kreivė išauga tikrai labai reikšmingai. Žinoma, virusinės infekcijos – ne vienintelė kosulio padažnėjimo šaltuoju metų laiku priežastis. Permainingais orais sunkiau tinkamai apsirengti, daugiau praleidžiama vidaus patalpose, kur oras sausesnis, be to, šildymo sezonas kvėpavimo takų drėgmei tikrai „nepatinka“. Infekcijos lengviau plinta vidaus patalpose, didesniuose kolektyvuose – tai irgi viena iš priežasčių, kodėl kosulio atvejų šaltuoju metų laikų ženkliai padaugėja.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai kamuoja kosulys?
Bene dažniausia kosulio priežastis yra virusų sukeliamas ūminis kvėpavimo takų gleivinės uždegimas – ūminis bronchitas, faringitas, laringitas ir pan. Vertėtų paminėti tokius virusus kaip gripo, paragripo, respiracinio sincitinio ir pan. Kamuoti gali ir rinovirusų, adenovirusų bei kitų grupių virusų sukeliamos infekcijos, kurių vienas iš pagrindinių požymių būna būtent kosulys. Paskutiniu metu, kaip žinia, vienas dažnesnių infekcijų sukėlėjų yra koronavirusas – ir jo atvejų gali pasitaikyti ištisus metus (ne tik šaltuoju laikotarpiu).
Ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos vidutiniškai trunka nuo vienos iki trijų savaičių, tad būtent iki trijų – keturių savaičių trunkantis kosulys ir gali būti vadinamas ūminiu. Virusinės infekcijos paprastai gydomos simptomiškai, o komplikuotesniais atvejais gali būti skiriamas virusus veikiantis medikamentinis gydymas. Tuo tarpu antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeltos infekcijos – jos pasitaiko kur kas rečiau nei virusinės, bet vis dėlto pasitaiko – gydymas antibiotikais tuomet yra tikslingas (jį paskiria tik gydytojas). Beje, jei virusinės infekcijos negydomos tinkamai arba paciento imunitetas yra labiau nusilpęs, jos gali komplikuotis antrinėmis bakterinėmis infekcijomis.
Kaip gydomas sausas arba šlapias kosulys?
Nesvarbu, koks kosulys kamuoja, sausas ar šlapias, pirmenybė turi būti teikiama gausesniam šiltų skysčių vartojimui, nes jie padeda drėkinti kvėpavimo takų gleivinę, sausą kosulį greičiau paversti drėgnu bei gerinti atsikosėjimą jau esant produktyviam kosuliui. Būtina pakankamai drėkinti ir vėdinti patalpas, per daug jų neprišildyti.
Daug kam tinka inhaliacijos mineraliniu ar fiziologiniu vandeniu, garų vonelės, krūtinės įtrynimai mentolio tepalu.
Jei kosulys labai dirginantis ir neleidžiantis miegoti, porą dienų galima pavartoti kosulio centrą slopinančių nereceptinių vaistinių preparatų.
Šlapią kosulį reikia skatinti, lengvinti atsikosėjimą ir tirštų gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų. Flavamed yra plataus asortimento ekspektorantai, kuriuose yra veikliosios medžiagos ambroksolio hidrochlorido. Ambroksolio hidrochloridas skystina kosulio metu susidarančias gleives sergant ūminėmis arba lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis. Šis vaistinis preparatas veiksmingai padeda suskystinti klampias gleives ir jos gali lengviau pasišalinti. Daugiau informacijos apie Flavamed ir drėgno kosulio gydymą galite rasti čia. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
