Kosulys ir dusulys gali pranešti apie pavojingą ligą

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų. Vis dėlto apie ją žino toli gražu ne visi. Net ir ilgus metus rūkantys asmenys apie tokį kvėpavimo sistemos susirgimą gali girdėti tik pirmą kartą. Bet būtent jie turėtų labiausiai suklusti – ilgalaikis rūkymas, nesvarbu, aktyvus jis ar pasyvus, kelia didžiausią riziką susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga – pavojinga ir nepagydoma, tačiau gydymu kontroliuojama liga.

Kuo pasireiškia LOPL?

LOPL pasireiškia ne visiškai išnykstančiu kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija). Ši obstrukcija susijusi su neįprastu, nenormaliu, pernelyg reaktyviu plaučių uždegiminiu atsaku į įkvepiamąsias kenksmingas daleles ar dujas. Paprastai ši liga progresuoja – vieniems lėčiau, kitiems – greičiau. Tokie pakitimai lemia paciento gyvenimo kokybės suprastėjimą, o itin sunkiais atvejais asmuo gali tapti ir neįgalus.  

Kaip paplitusi LOPL?

LOPL yra viena iš dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių pasaulyje. Šiuo metu tai jau trečioji mirties priežastis pasauliniu mastu (pirmiau rikiuojasi tik širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijos bei onkologiniai susirgimai). Taigi nesunku pastebėti, kad tai labai aktuali problema, apie kurią būtina kalbėti daugiau. Pavyzdžiui, kiekvieno lapkričio trečiąjį trečiadienį minima Pasaulinė LOPL diena, kurios metu stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į šią klastingą ligą. Tačiau, savaime suprantama, vienos dienos per metus tam nepakanka – žmonės turi būti informuojami apie klastingus jos simptomus ir eigą kasdien. Pirmiausiai dėl šio plaučių susirgimo turėtų pasitikrinti vyresni, rūkantys ir tokius simptomus kaip kosulys, dusulys ir skrepliavimas patiriantys asmenys.

Kuo išsiskiria LOPL?

LOPL – tai lėtinė liga, nuo kurios savaime nepasveikstama, tačiau jos tikrai galima išvengti, o jau susirgus ir anksčiau diagnozavus – sėkmingai kontroliuoti. Lyginant LOPL su kitomis lėtinėmis ligomis, būtina išskirti, kad paprastai liga gali tęstis metų metus ar net dešimtmečius, apie tai net nežinant. Vis dėlto itin sunkios LOPL atvejais mirtis gali ištikti ir per keletą metų. Šiaip ar taip, LOPL sukelia daug sunkumų ne tik pačiam pacientui, bet ir jį supantiems aplinkiniams. Be to, tai yra didelė ekonominė našta visuomenei – LOPL gydymas kainuoja daug, nors šios ligos daugeliu atvejų būtų galima išvengti tiesiog nerūkant ir vengiant aplinkos užterštumo, taikant atitinkamas darbo apsaugos priemones.

Kokie LOPL simptomai?

LOPL metu kamuoja kosulys. Tai gali būti lengvas kosčiojimas rytais arba praktiškai nuolatinis kosulys. Taip pat pasireiškia kvėpavimo sunkumų. Ypač vargina dusulys, suaktyvėjantis fizinės veiklos metu. Vėliau šis dusulys gali kamuoti net atliekant įprastines kasdienes veiklas, pavyzdžiui, maudantis po dušu, klojantis lovą ar mėginant apsirengti. Blogiausia tai, kad progresuojant ligai varginančius simptomus pacientas pradeda jausti net ramybės metu. Pacientas taip pat jaučia spaudimo, veržimo, gniaužimo jausmą ir sunkumą krūtinėje. Jis atsikosėja tąsiais, gleivingais skrepliais, kurie infekcinės kilmės paūmėjimų metu gali tapti pūlingi. LOPL būdinga krūtinės ląstos deformacija, odos pamėlynavimas, darbingumo ir fizinio pajėgumo sumažėjimas. Kuo labiau pažengusi liga, tuo didesnė tikimybė, kad dėl jos pacientas taps neįgalus ir be deguonies terapijos neišgyvens.

Ar LOPL įmanoma išvengti?

Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo priskirti LOPL prie tokių ligų, kurių tikrai įmanoma išvengti. Žinoma, amžiaus ir paveldimumo pakeisti negalime. Nedidelę LOPL diagnozių dalį sudaro paveldėtas tam tikro baltymo trūkumas, be to, manoma, kad senstant plaučių audinys senėja ir tai iš dalies gali būti susiję su LOPL išsivystymu. Vis dėlto didžiausias ir svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra ilgalaikis rūkymas. Pasirodo, kad net apie 90-95 procentai LOPL sergančių pacientų ilgus metus rūko arba rūkė. Taip pat labai svarbios tinkamos darbo sąlygos – jei tenka dirbti užterštoje aplinkoje ar darbas susijęs su kenksmingomis sąlygomis, tuomet labai svarbu pasirūpinti visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis. Įtakos gali turėti net ir gyvenamoji aplinka ir buitis – valant namus agresyviomis cheminėmis priemonėmis taip pat galima pakenkti plaučiams.

Būtina suprasti, kad LOPL atveju itin svarbi ankstyva diagnostika, nes tuomet gydymas teikia kur kas daugiau vilčių. Taigi visuomenė turėtų būti informuojama ne tik apie ligos daromą žalą bei jos gydymą, bet ir galimybes jos tiesiog išvengti.