Astma – sudėtinga, tačiau šiandien daugeliu atvejų jau sėkmingai kontroliuoja liga. Kas yra astma, kokie jos simptomai ir koks naujas gydymo būdas gali padėti sukontroliuoti sunkią astmą?
Kas yra astma?
Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, dėl kurios kvėpavimo sistema tampa jautresnė nei įprastai. Astmai būdingi pasikartojantys priepuoliai, kurių metu jaučiamas sunkumas krūtinėje, kamuoja kosulys ir dusulys.
Astmos priepuolio metu pasunkėja kvėpavimas, gali atsirasti gargaliavimas ir kiti garsai. Priepuoliai dažniausiai išsivysto naktimis arba ankstyvais rytais. Tarp priepuolių pacientas jaučiasi gana gerai. Tad, trumpai tariant, astma yra lėtinė, uždegiminio pobūdžio kvėpavimo takų būklė, kuriai būdingi paūmėjimų pasireiškimai.
Manoma, kad pasaulyje šiuo metu astma serga mažiausiai 340 milijonų žmonių. Skaičiuojama, kad apie 10 proc. pacientų serga sunkia ir (arba) gydymui atsparia astma.
Kodėl išsivysto astma?
Astmos išsivystymą ir priepuolių pasikartojimą provokuoja tam tikri veiksniai. Dažniausiai jie susiję su įvairiomis alergizuojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, augalų žiedadulkėmis, pelėsiniais grybeliais, plaukuotų gyvūnų kailiu ir epidermio dalelėmis, dulkių erkėmis, dulkėmis, teršalais, cheminėmis medžiagomis, tabako dūmais, netgi šalčiu ar stipriais kvapais.
Žinoma, kad astmos priepuolius provokuoja ir stiprus stresas, fizinis krūvis, įvairios virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos bei kai kurie vartojami vaistiniai preparatai.
Kas vyksta astmos metu?
Ši liga – tai lėtinė būklė, kurios metu kvėpavimo takuose vyksta trys pagrindiniai procesai (jų išreikštumas ypatingai padidėja priepuolių metu):
- Kvėpavimo takuose kaupiasi gleivės;
- Vystosi kvėpavimo takų raumenų spazmai;
- Vystosi kvėpavimo takų gleivinių uždegimas. Šis uždegimas nėra sukeltas infekcijos, tačiau virusinės arba bakterinės kvėpavimo takų infekcijos gali paskatinti ligos paūmėjimą ar jos išsivystymą. Šie uždegiminiai procesai sukelia kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, o patys kvėpavimo takai susitraukia, jie tampa siauresni, todėl pacientui pasidaro sunku kvėpuoti.
Dėl šių priežasčių pasireiškia tokie astmos simptomai kaip kosulys, dusulys, skrepliavimas . Be to, girdimi įvairūs pasunkėjusio kvėpavimo garsai – gargaliavimas, švilpimas, cypimas ir t.t.
Kam būdinga didesnė tikimybė susirgti astma?
Astmos vystymasis – gana sudėtingas ir kompleksiškas procesas. Šios ligos vystymuisi įtaką daro ne tik paveldimumas, bet ir asmens aplinka. Paveldimai astmai būdingi ir kiti simptomai, pavyzdžiui, egzema, alergija. Neretai astma pasireiškia tiems vaikams, kurie serga ir alerginiu rinitu, ir atopiniu dermatitu.
Nepaveldima (aplinkos nulemta) astma gali išsivystyti dėl įvairių kvėpavimo takų infekcijų, tam tikrų darbo sąlygų (kai dirbama su stipriomis, pavojingomis, kvėpavimo takus dirginančiomis cheminėmis medžiagomis ar teršalais).
Astma taip pat gali būti nulemta didelės taršos gyvenamoje aplinkoje, tabako rūkymo, netgi mitybos. Įdomu tai, kad astmos riziką gali kelti nutukimas. Stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ankstyvų ligos diagnozių berniukams ir mergaitėms – skaičiuojama, kad astma ankstyvame gyvenimo tarpsnyje dažniau diagnozuojama berniukams.
Biologinė terapija – kodėl ji teikia tiek daug vilčių?
Nesunkią astmą paprastai galima sukontroliuoti vaistiniais preparatais ir rizikos veiksnių mažinimu. Gydymas turėtų būti individualus. Be to, jį reikėtų reguliariai peržiūrėti, nes astmos eiga gali kisti. Pacientui gali būti skiriama:
- Vaistų, kontroliuojančių priepuolius;
- Vaistų, apsaugančių nuo priepuolių;
- Vaistų, kontroliuojančių bendrą paciento būklę;
- Kombinuotų vaistinių preparatų, kurie padeda išvengti priepuolių ir gerinti paciento gyvenimo kokybę;
- Vaistų, skirtų gydyti sunkią ir gydymui atsparią astmą;
- Kitų vaistų.
Didesnė problema – sunki ir gydymui atspari astma. Tokią sunkią ir (arba) nekontroliuojamą astmą tenka gydyti didelėmis įkvepiamųjų gliukokortikoidų ir ilgo veikimo β2 agonistų dozėmis. Net ir toks gydymas gali neužtikrinti pakankamos sunkios astmos kontrolės. Biologinė terapija – tai perversmas sunkios eozinofilinės astmos gydyme. Ji padeda slopinti eozinofilinį uždegimą.
Tokios vaistinės medžiagos yra monokloniniai antikūnai, kurie su dideliu afinitetu ir specifiškumu veikia žmogaus interleukiną 5 (IL-5). IL-5 yra pagrindinis citokinas, atsakingas už eozinofilų augimą ir diferenciaciją, telkimąsi, aktyvavimą ir gyvavimą.
Šios vaistinės medžiagos slopina IL-5 biologinį aktyvumą, neleisdamos IL-5 prisijungti prie eozinofilų paviršiuje esančio receptoriaus komplekso ir taip slopindamos IL-5 signalizavimą bei mažindamos eozinofilų gamybą bei gyvavimą. Taigi biologinė terapija – tikras perversmas sunkios astmos gydyme, teikiantis daug vilčių kovoje su klasikiniam gydymui atsparia liga.