Dauguma žino, kad šiandien astmą galima gana sėkmingai sukontroliuoti, jei pacientui paskirtas adekvatus gydymas. Tačiau to toli gražu nepakanka – reikia, kad pacientas laikytųsi ir gydymo režimo. Vis dėlto net ir tinkamų vaistų paskyrimas bei režimo laikymasis kai kuriais atvejais negali užtikrinti pilnavertės astmos kontrolės. Kai kurie pacientai serga ypatingai sunkia astma, kurios paūmėjimų sisteminiais ir įkvepiamaisiais vaistiniais preparatais sukontroliuoti neįmanoma. Tad pakalbėkime apie sunkią astmą ir naują jos santykinai naują gydymo metodą – biologinę terapiją.
Kas yra astma?
Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jai būdingas padidėjęs bronchų reaktyvumas ir kintamoji bronchų obstrukcija. Dėl šių priežasčių pacientas patiria pasikartojančius ir itin varginančius simptomus, pavyzdžiui, švokštimą, krūtinės sunkumą ir veržimą, dusulį, sausą kosulį. Dažniausiai tokie ligos požymiai pasireiškia naktiniais ar rytiniais priepuoliais. Šie simptomai praeina savaime arba gydant, tačiau sunkios astmos atvejais priepuoliai gali būti praktiškai nekontroliuojami. Dėl šios priežasties sunki astma yra gana dažnai pasitaikanti mirties priežastis.
Kaip paplitusi astma?
Manoma, kad astma visame pasaulyje serga kur kas daugiau nei 300 milijonų žmonių, o kasdien nuo šios ligos numiršta daugiau nei 1000 žmonių. Higienos instituto 2018 metais pateiktais duomenimis Lietuvoje astma serga daugiau nei 55 tūkstančiai gyventojų. Moterų serga šiek tiek daugiau nei vyrų. Skaičiuojama, kad apie 3,7 – 4 procentai asmenų serga sunkiomis astmos formomis.
Kas yra sunki astma?
Sunki astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri išlieka nekontroliuojama, nors ir taikomas intensyvus bei adekvatus pačios astmos ir gretutinių ligų gydymas. Anot Pasaulinės astmos iniciatyvos (GINA, angl. Global Initiative for Asthma), sunki astma – tai astma, kai gydymui reikia didelės įkvepiamosios gliukokortikoido dozės ir ilgo veikimo beta agonisto arba leukotrienų receptorių agonisto, arba teofilino. Kitas sunkios astmos kriterijus – per paskutinius metus daugiau nei pusę laiko papildomai buvo vartojami sisteminiai gliukokortikoidai, kad sunki astma būtų kontroliuoja. Kaip žinia, didelių sisteminių ir įkvepiamųjų gliukokortikoidų dozių vartojimas gali sukelti nemažai nepageidaujamų poveikių. Vis dėlto ypač sunkios astmos kontrolei gali nepakakti net ir tokio gydymo. Taigi sunkiai astmai būdinga nesėkminga simptomų kontrolė, dažnas sunkių arba labai sunkių priepuolių pasikartojimas ir nuolatinė bronchų obstrukcija, kuri gali kisti ir nebegrįžti į prieš tai buvusią būseną.
Kuo pavojinga sunki astma?
Sunki astma sukelia daug problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir jį supančiai aplinkai, visuomenei. Ne paslaptis, kad sunki astma gali sukelti neįgalumą ir lemia didesnį pacientų mirtingumą. Be to, sergant sunkios formos astma reikšmingai menkinama gyvenimo kokybė. Jei priepuoliai dažni, pacientas netenka dalies darbingumo arba tampa visiškai nedarbingas. Sutrinka jo miegas, emocinė ir fizinė būklė. Dažni ir sunkūs paūmėjimai priverčia ieškoti medicinos pagalbos, gultis į ligoninę ir „iškristi“ iš normalaus gyvenimo ritmo. Negana to, dažnai ir didelėmis dozėmis vartojami sisteminiai ir įkvepiamieji gliukokortikoidai sukelia daug nepageidaujamų poveikių. Tarp tokių nepageidaujamų reiškinių gali būti osteoporozė, antinksčių sutrikimai, antsvoris ir nutukimas, kandidozė ir kitos infekcijos, imuninės sistemos nusilpimas, hipertenzija, cukrinis diabetas ir kt. Negana to, sunkios astmos gydymas pareikalauja daug piniginių resursų. Nors iš pirmos pažiūros sunki astma sudaro nedidelę visų astmos atvejų dalį, jos gydymas yra pats brangiausias.
Kas yra biologinė terapija?
Biologinė terapija teikia daugiau vilčių tiems, kurie serga sunkia ir gydymui atsparia eozinofiline astma. Tokių asmenų kraujyje ir plaučiuose būna per daug eozinofilais vadinamų baltųjų kraujo ląstelių. Jau ir Lietuvoje kompensuojamo vaistinio preparato sudėtyje yra specialių baltymų – monokloninių antikūnų, kurie veikia labai specifiškai, atpažindami tam tikras ląsteles – taikinius. Šis vaistas padeda sumažinti sunkios astmos priepuolių skaičių, slopindamas baltymo, vadinamo interleukinu 5, veiklą. Užslopinęs šio baltymo veiklą, biologinei terapijai vartojamas vaistinis preparatas neleidžia kaulų čiulpams gaminti daugiau eozinofilų bei mažina eozinofilų skaičių kraujotakoje ir plaučiuose. Dėl šios priežasties astmos priepuoliai retėja ir pacientas gali gyventi pilnavertį gyvenimą.