Per 15 metų nefrologija Lietuvoje padarė didelį kokybinį šuolį, prisilygino Vakarų šalims, tačiau žmonės iki šiol neišmoko saugoti bei tausoti savo inkstus ir apie jų ligą sužino per vėlai, kai šis organas jau sunykęs ir reikalinga dializė.
Būtinybę priminti visuomenei, kas žaloja inkstus ir kaip juos tausoti, akcentavo penktadienį uostamiestin susirinkę žymiausi Lietuvos bei Klaipėdos nefrologai, dializių specialistai. Kovo 13-ąją, Pasaulinę inkstų dieną, jie paminėjo ir Klaipėdos krašto nefrologijos tarnybos 15-ąjį gyvavimo jubiliejų.
"Mes, nefrologai, galime savo ligoniams pratęsti gyvenimą 10-20 metų. Pagrindinė mūsų darbo dalis – gydyti žmones, kurių inkstai neveikia. Paradoksas, tų ligonių, kuriems pažeisti inkstai, daugėja. Kodėl? Dėl civilizacijos sąlygotų ligų – cukrinio diabeto, kuriuo pasaulyje serga per 250 mln. žmonių, hipertenzijos, kuria serga 1 mlrd. žmonių", – sakė Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinikos vadovas profesorius Vytautas Kuzminskis.
"Pastebėjome, kad nefrologija tampa tarsi terapijos karaliene, ji integruojasi į visas terapijos sritis – hematologiją, kardiologiją, reumatologiją, endokrinologiją, – pritarė ir Jūrininkų ligoninės Nefrologijos skyriaus vedėja Janina Priluckienė. – Įvairiausi susirgimai baigiasi lėtiniu inkstų funkcijos sutrikimu."
Reikia sekti kraujospūdį
Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos Klinikinės nefrologijos komiteto pirmininkė docentė Inga Arūnė Bumblytė atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės dažniausiai nežino, jog serga inkstų nepakankamumu, kadangi nejaučia jokių nemalonių simptomų – daugelis klastingų inkstų ligų visiškai neskauda.
Deja, kad serga, dažnai pajuntama tik tada, kai inkstai jau žuvę, kai reikia dializės, t. y. procedūros, kai nefunkcionuojančius inkstus keičia kraują valanti aparatūra. Pirmą kartą apie inkstų ligą sužino apie vieną trečdalį pradedamų dializuoti ligonių.
"Jei žmogus turi aukštą kraujospūdį, reikia prašyti šeimos gydytoją ištirti šlapimą ir kraują. Svarbu inkstų veiklą sekti ir sergantiems cukriniu diabetu, ilgą laiką vartojantiems vaistus nuo sąnarių ligų ir skausmo", – sakė ji.
Beje, nefrologai akcentavo, jog hipertenzija yra ne tik viena dažniausių inkstų ligų priežasčių, bet gali būti ir pasekmė. Dėl aukšto kraujospūdžio kenčia ne tik širdies, bet ir inkstų kraujagyslės. Kuo aukštesnis kraujospūdis, kuo blogiau jis gydomas, tuo greičiau žūva inkstai.
Inkstams kenkia ir nekontroliuojamas druskos vartojimas.
Tyrimų nekompensuoja
Nefrologai pabrėžė, jog išvengti žmonėms inkstų sunykimo galėtų padėti laiku diagnozuota liga, dažniau atliekami šlapimo bei kreatinino koncentracijos kraujuje tyrimai.
Deja, kreatinino tyrimai nėra ligonių kasų apmokami, todėl už juos ligoniai turi susimokėti patys. Nors jie ir nebrangūs, vos keli litai, tačiau susimokėti išgali ne visi. Tuolab kad, pavyzdžiui, kai kurie hipertenzija sergantys pacientai už kraujospūdį kontroliuojančius vaistus per mėnesį turi primokėti apie 200-300 litų.
Beje, pastebėta, kad 30 proc. dažniau inkstų ligomis serga žemesnį išsilavinimą turintys žmonės.
Apie inkstų veiklos sutrikimą gali byloti silpnumas, skysčių susikaupimas, tinimas, dažnesnis šlapinimasis naktį, padidėjęs kraujospūdis.
Šuolis
Nepaisant inkstų ligų daugėjimo, nefrologija Lietuvoje per 15 metų padarė milžinišką progresyvų šuolį.
Profesorius Balys Dainys, prieš 40 metų atlikęs pirmąją Lietuvoje inksto transplantaciją, prisiminė, jog 1963 metais atlikta pirmoji dializė Lietuvoje ūminiu inksto funkcijos nepakankamumu sergančiam ligoniui. 1969 pradėti dializuoti ligoniai, sergantys lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu.
"Iki tol jų dializėms neimdavome, jie buvo laikomi neperspektyviais", – sakė jis.
Prieš 15 metų įsikūrė dializių centrai Klaipėdos apskrities ir Jūrininkų ligoninėse. 1998 metais ligoniai pradėti dializuoti privačiame medicinos centre UAB "Nefridos" klinikoje.
"1992 metais Klaipėdoje buvo keli ligoniai, dializuotis jie važinėjo į Kauną ar Vilnių. 1992 metais Lietuvoje buvo dializuojama apie 100 ligonių, dabar 1400. Dializės vietų su modernia aparatūra yra 540, šias paslaugas teikia 55 klinikos, iš jų 22 valstybinės, 33 privačios. Anksčiau šios procedūros ligoniams buvo kančia, o šiandien jie gyvena, dirba, užsiima verslu, net lankydami jas", – informavo Privačių dializės įstaigų asociacijos prezidentas Vaclovas Vainauskas.
Vakarų ekspresas