Valdančiosios koalicijos planai atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų gąsdina ne tik pensininkus, kitus pažeidžiamiausius sluoksnius, bet ir gydymo įstaigų vadovus. Jų neramina tai, kad nėra sukurtos aiškios koncepcijos, kaip ir kieno sąskaita reikėtų taupyti, kalbama tik apie PVM lengvatų panaikinimą, dėl ko brangtų vaistai ir kitos medicininės pagalbos priemonės. Kiti priešingai ragina atsisakyti bet kokių PVM išimčių. „L.S.“ pasidomėjo, kaip pakitęs PVM tarifas atsilieps gydymo įstaigų veiklai.

Nežinia dėl PVM gąsdina gydymo įstaigas

L.e.p. sveikatos apsaugos ministras GEDIMINAS ČERNIAUSKAS:
- Galimą PVM įvedimą aš vertinu skeptiškai, nes lyg tuo norima sumažinti sveikatos sistemos finansavimą.
Kokių pasekmių PVM įvedimas atneštų gydymo įstaigoms, priklauso nuo įvedimo pobūdžio. Jeigu įvedi PVM ir daugiau nieko negalvoji, sveikatos sistemai labai apytikriai skaičiuojant bus kokių 150 mln. litų papildoma našta, nes pabrangs vaistai ir maistas, pabrangs ir naujai kompensuojami vaistai.

Naujajai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei norėčiau palinkėti, kad ji sugebėtų koalicijos partnerius įtikinti, jog jeigu sprendžiama pati idėja, kaip vieningas PVM, kuri yra racionali, nes vieningą mokestį lengviau administruoti, pasitaiko mažiau sukčiavimo, tai reikėtų su koalicijos partneriais kalbėtis ir apie tai, kad tie pinigai, kurie patenka į biudžetą iš sveikatos sistemos, po to grįžtų į sveikatos sistemą, kad sistema nepatirtų finansinių nuostolių. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, sveikatos sistemai būtų iš esmės normalu.

O jeigu bus nuspręsta tik padidinti PVM ir dar maksimaliai greitai, jau nuo sausio 1 dienos ir nebus niekaip numatyta kompensuoti, tai mes turėsime skylę, kurią lopyti bus nelengva ir lopymas iš esmės guls ant pacientų pečių - pasiūlius pacientams nusipirkti vaistinėje papildomų vaistų, kas nėra gerai. Jie, be abejo, mažiau pirks vaistų, mažiau pirks maisto.

Šiuo metu sveikatos priežiūros paslaugos PVM neapmokestinamos. Ir lyg žadama šią išimtį palikti. Aš kol kas negirdėjau kitokių pasiūlymų. Kol kas gydymo įstaiga nėra PVM mokėtojas, ir kaip ne PVM mokėtojas, jis negali atgauti tų pinigų, kaip kokia kita įmonė.

Jūs stebitės, kad 150 mln. litų lyg tai yra nedaug, bet tai yra apie 7 proc. sveikatos priežiūros įstaigų pajamų ir skylė būtų tikrai didelė.

Bet aš nesu blogio pranašas. Naujoji koalicija žino tą problemą, ji viešai išsakyta. Aš manau, kad kai ji suformulavo pasiūlymus, ji netgi nepagalvojo apie neigiamas pasekmes. Ir tai neigiamai atsilieps ne tik sveikatos sektoriui, bet ir visam biudžetiniam sektoriui.
Taigi norisi palinkėti naujai valdžiai racionalių sprendimų.

Nežinia dėl PVM gąsdina gydymo įstaigas

Kauno Šilainių poliklinikos vyriausiasis gydytojas VIDMANTAS OBELIENIUS:
- Jeigu yra svarstomas PVM lengvatų panaikinimo klausimas, tai jos tada turi būti naikinamos visur. Jeigu mes vaistus apmokestiname maksimalaus tarifo PVM, turėtume ir visoms medicininėms paslaugoms, kurios naudoja vaistus arba visas kitas medicinines priemones, kurioms panaikintas lengvatinis PVM, taip pat taikyti tokį pat PVM tarifą. Tada gydymo įstaiga galėtų dirbti kaip bet kuri kita firma, kuri moka PVM ir jį susigrąžina.

Dabar medicininėms paslaugoms PVM tarifas yra nulinis. Norėdami teikti medicinines paslaugas, mes dabar turėsime sumokėti 20 proc. PVM, kad galėtume nupirkti medžiagų ir vaistų, reikalingų paslaugoms suteikti. O atsiimti PVM mes negalime. Nežinau, galbūt valstybė turės sumokėti PVM, pavyzdžiui, vaistų gamintojams ar dar kam nors.

Jeigu bus paliktas dabartinis projektas, kad visiems PVM bus padidintas iki 20 proc., o sveikatos paslaugoms bus paliktas nulinis PVM tarifas, nepaprastai sunku prognozuoti, kas atsitiks. Iš tikrųjų aš prognozuoju bankrotus, daugiau nieko.

Aš net negaliu sakyti, kad pabrangs sveikatos priežiūros paslaugos. Jeigu maisto gamintojas gali pasakyti, kad dėl padidinto PVM pabrangs mėsa, aš taip negaliu pasakyti, kadangi mūsų paslaugos yra nemokamos, jas apmoka ligonių kasa. Todėl aš ir sakau, kad mes bankrutuosim, nes negalim pabranginti savo paslaugų. Galbūt vieną kitą mokamą paslaugą mes galime pabranginti, bet tai tik viena kita paslauga, kuri neturi reikšmės didelės įstaigos finansiniams rezultatams.

Nežinia dėl PVM gąsdina gydymo įstaigas

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas LAIMUTIS PAŠKEVIČIUS:
- Šiuo metu galiojantis lengvatinis PVM tarifas medicinos įrangai (5 proc.) yra svarbus veiksnys Lietuvos medicinai. Iki šiol į bazinius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, pagal kuriuos ligonių kasos apmoka sveikatos priežiūros įstaigoms (SPĮ) už pacientams suteiktas paslaugas, yra neįtraukti nei medicinos įrangos, nei pastatų nusidėvėjimo ekonominiai kaštai, nors šios dvi pozicijos sudaro didžiausią paslaugų savikainos dalį po kaštų darbo užmokesčiui. Todėl ligonių kasų mokami baziniai įkainiai nepadengia ekonominių paslaugų kaštų nei valstybinėse, nei privačiose SPĮ. Tačiau valstybinėms SPĮ šią problemą išsprendžia valstybė, skirdama šimtus milijonų litų vertės finansines dotacijas. Be to, per 90 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų tenka valstybinėms SPĮ.

Privačios SPĮ statosi bei remontuoja pastatus, įsigyja medicinos įrangą savo bei skolintomis lėšomis. Joms biurokratiniais būdais užkertamas kelias gauti ES SF, VIP finansinę paramą veiklai, renovacijoms, modernizacijai bei plėtrai. Be to, skirtingai nuo valstybinių, privačios SPĮ vertina ir apskaito ilgalaikį turtą (įskaitant ir medicinos įrangą), jo amortizaciją, todėl patiria dideles papildomas sąnaudas. Todėl lengvatinio PVM tarifo panaikinimas medicinos įrangai ypač neigiamai paveiktų privačias SPĮ ir jų ekonomiką, jos būtų priverstos didinti paslaugų kainas, redukuoti paslaugas, susijusias su moderniosiomis medicinos technologijomis. Dėl to sumažėtų pacientų laisvo pasirinkimo galimybė bei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, išaugtų eilės paslaugoms.

Dėl nelygiaverčių veiklos sąlygų privati iniciatyva ir privatus kapitalas aplenkia sveikatos sektorių. PVM lengvatos medicinos įrangai panaikinimas esant nelygiavertės konkurencijos aplinkai dar labiau pagilintų takoskyrą tarp valstybinio ir privataus sektorių ir taip mažiausia privataus kapitalo dalimi išsiskiriančiame Lietuvos ūkio sektoriuje.

Pagal procentą nuo BVP, skiriamą sveikatos apsaugai, Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų Europos Sąjungos šalių tarpe. Per pastaruosius metus ženkliai išaugo gamtinių išteklių, medicinos įstaigų perkamų prekių ir paslaugų kainos, medikų darbo užmokestis, infliacija. Tuo tarpu medicinos paslaugų įkainiai, pagal kuriuos ligonių kasos kompensuoja gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas, praktiškai išliko nepakitę nuo 1998 metų. Esant tokiai situacijai, nepamatuoti sprendimai vietoje žmonių ilgai lauktos esminės sveikatos sistemos pertvarkos gali sukelti Lietuvos medicinos ,,Saulėlydį“.

Mokesčių didinimas ekonomikos recesijos metu, kai ir taip susilpnėja žmonių perkamoji galia, prekių ir paslaugų vartojimas, tarsi peilis prarėžia pagrindinę valstybę maitinančią kraujo gyslą – smulkų ir vidutinį verslą - be to, skatina šešėlinę ekonomiką. Manyčiau, kad norint suaktyvinti jau lėtėjančią ekonomiką, išvengti gilios recesijos, būtini kitokie sprendimai –mažinant mokesčius, skatinti verslą investuoti, kurti darbo vietas.

Kadangi Lietuvos, ribotus gamtinius išteklius turinčios valstybės, pagrindiniu ,,ekonominiu varikliu“ bei konkurenciniu pranašumu tampa šalies žmogiškasis kapitalas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra žmonių sveikata, būtina žmonių sveikatos būklei poveikį turėsiančius sprendimus priimti atsakingai ir pagrįstai. Nuo žmonių sveikatą ir jos priežiūrą įtakosiančių sprendimų priklausys Lietuvos gyventojų sveikatos būklė, o nuo šios - šalies socialinė-ekonominė gerovė ir konkurencingumas tarptautinėje arenoje.

Nežinia dėl PVM gąsdina gydymo įstaigas

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas DARIUS STEPONKUS:
- Šiuo metu sveikatos paslaugų apmokestinimas PVM mums būtų per didelė finansinė našta, kadangi nerealu tikėtis, kad 20 proc. bus padidinti paslaugų įkainiai. O be to, PVM apmokestintos prekės, kurias mes perkame, sudaro labai nedidelę ligoninės išlaidų dalį. Pagrindinę dalį sudaro darbo užmokestis, kuris PVM neapmokestinamas. Todėl sumokėsime daug, susigrąžinsime labai nedaug. Todėl šiuo metu tokio sprendimo tikrai nereikėtų.

Jeigu PVM būtų padidintas iki 20 proc., paliekant nulinį tarifą sveikatos priežiūros paslaugoms, be abejo, gydymo įstaiga netektų apie 20 proc. savo lėšų, kurias turėtų sumokėti kaip PVM. Dar kartą kartoju, kad tik labai nedidelę dalį mes susigrąžintume.

Šiuo metu diskutuojama ir dėl išgrynintos atskiros sveikatos įmokos. Galutinai nesutariama, kas – SODRA ar mokesčių inspekcija – turėtų šią įmoką administruoti. Bet aš manyčiau, kad mes turime sukūrę struktūrą – Valstybinę ligonių kasą, per kurią būtų galima administruoti šį iš gyventojų atskaitomą sveikatos mokestį.

Nežinia dėl PVM gąsdina gydymo įstaigas

Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius prof. JUOZAS PUNDZIUS:
- Kol kas nesu įsigilinęs į šitą klausimą. Kai bus pateikti realūs pasiūlymai, tada ir diskutuosime.

 

 

 

"Lietuvos sveikata"