Mano mamai ir močiutei diagnozuota osteoporozė. Ar aš galiu išvengti šios ligos? Ar ji man jau “užprogramuota”? Kas turi įtakos jos formavimuisi?
Rasa
Osteoporozė yra toks kaulo išretėjimas, dėl kurio jis gali lūžti, skeletui nepajėgiant atlaikyti įprastinių krūvių. Šia lėtine liga gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai tai atsitinka vyresniems kaip 50 metų, ypač moterims. Deja, osteoporozė iš pradžių neturi jokių aiškių simptomų, ji nejuntama.
Neretai pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis po lengviausios traumos ar net nepatyrus traumos. Sergant osteoporoze, po truputį mažėja ūgis, deformuojasi krūtininė stuburo dalis, t. y. formuojasi kupra ir skauda kaulus, ypač stuburo srityje.
Osteoporozė skirstoma į pirminę (senatvinę) osteoporozę – ja serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, tačiau moterys – 5-6 kartus dažniau, ir antrinę osteoporozę, atsirandančią dėl įvairių ligų (hipertirozės – per aktyvios skydliaukės veiklos, hiperparatirozės – per aktyvios prieskydinių liaukų veiklos, lėtinių sąnarių, inkstų, plaučių, žarnyno ligų, mielominės ligos, kai kurių paveldimų ligų) ar vaistų vartojimo. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių vyrų.
Kaulas yra sudarytas iš baltymų (kolageno), kurie formuoja jo karkasą ir mineralinių medžiagų (daugiausia kalcio fosfato), kurie suteikia kaului tvirtumo, kietumo, atsparumo. Kaulas yra gyvas organas, ir jame visą žmogaus gyvenimą vyksta pokyčiai – senas kaulo audinys yra (vyksta kaulo rezorbcija), o jo vietoje atsiranda naujas kaulo audinys (kaulo formavimasis). Vaikystėje ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau nei rezorbcija, todėl kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Maksimalus kaulų tankis ir masė pasiekiami žmogui sulaukus apie 25-30 metų. Vėliau kaulo rezorbcijos greitis ima viršyti kaulo formavimosi greitį. Sparčiausiai kaulų masės netenka moterys po menopauzės dėl hormoninių pokyčių, tuomet ir išsivysto patologiškas kaulų trapumas, vadinamas osteoporoze.
Jūsų gyvenimo būdas turi didžiulės įtakos, ar susirgsite osteoporoze, taigi yra nemažai paprastų priemonių, kurių galite imtis, kad apsisaugotumėte nuo šios ligos. Tarptautinis osteoporozės fondas rekomenduoja reguliariai sportuoti (ypač geri svorių kilnojimo pratimai, kadangi jie padeda stiprinti raumenis ir tuo pačiu didina kaulo tankį) ir valgyti subalansuotą, kalcio ir vitamino D turtingą maistą. Tačiau mankštinantis reikia vengti didelių krūvių, staigių judesių, labai aktyvių judesių, kai padidėja traumos ir kritimo pavojus. Rekomenduojama kalcio dozė parai žmonėms iki 50 m. amžiaus – 800-1000 mg, vyresniems nei 50 m. amžiaus 1000-1200 mg, nėščioms ir maitinančioms moterims – 1200-1500 mg. Geriausiai organizmas pasisavina organinius kalcio junginius, tokius kaip laktatai ir citratai.
Verta žinoti:
Osteoporozės rizikos veiksniai yra šie:
• Vyresnis amžius (per 50 metų).
• Moteriška lytis.
• Paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje ar giminėje).
• Smulkus kūno sudėjimas (ploni ir mažos masės kaulai).
• Menopauzė.
• Jauname amžiuje pašalintos kiaušidės.
• Fizinis pasyvumas (ypač ilgalaikis gulėjimas lovoje dėl įvairių lėtinių ligų).
• Nuolat mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste.
• Alkoholio vartojimas ir rūkymas.
• Kai kurios lėtinės sveikatos problemos (hipertireozė, hiperparatireozė, Kušingo sindromas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kai kurios skrandžio operacijos ir kt.).
Lietuvos sveikata