Pokalbis su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte

Sakoma – kaip jautiesi, taip ir gyveni. Vis dėlto, kol nesusiduriame su rimtesnėmis problemomis, apie sveikatos tausojimą dažniausiai net nepagalvojame… Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės klausiame, kaip ji rūpinasi savo sveikata, kuo susirgusi gydosi, kokiai medicinai – tradicinei ar alternatyviajai – teikia pirmenybę…

 

Gerbiama ministre, sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Ar daug šios rūšies turto sukaupusi?

Galiu pasigirti – šiuo atžvilgiu tikrai esu pakankamai turtinga (juokiasi). Mano tėvai ir seneliai buvo puikios sveikatos, tuos pačius genus turbūt ir man perdavė. Iš keturių vaikų esu vyriausia, o kartu – ir geriausios sveikatos. Su rimtomis problemomis, tfiu, tfiu, tfiu, nesu susidūrusi. Ligoninėje gulėjau keturis kartus: tris kartus – kai gimdžiau dukras, o ketvirtą – prieš 7 metus, kai operavo kojų venas. Vieną dieną išoperavo, o kitą – paleido. Viskas!

 

Po kojų venų operacijos tęsėte nedarbingumą namie ar…

Tada dirbau Vaiko teisių apsaugos kontroliere, ir niekas šioje institucijoje, be manęs, neturėjo parašo teisės, todėl kitądien nori nenori teko šlubuoti į darbą. Bet nieko – gydytojas patarė koją laikyti pakeltą, saikingai judėti – taip ir sėdėjau kabinete, operuotą koją po stalu ant kėdės uždėjusi… Bet jei peršąlu ir sugriebia virusas, stengiuosi darbe nesirodyti – nevalia užkrato platinti. Tiesa, šį rudenį įprastai tvarkai teko nusižengti – dirbau ir sirgdama. Buvo numatyta komandiruotė į Austriją, negalėjau nevykti. Ministerijos mergaitės nupirko kažkokių vaistų ir prisakė gerti tris dienas po tabletę. Padėjo.

 

Atsiprašau, sveikatos apsaugos ministrė, o nežino, kokius vaistus susirgusi vartojo?

Prisipažinsiu – apie vaistus nieko neišmanau. Jei rimtai susirgčiau, nežinočiau, ko griebtis.

 

Tai gal ir Jūsų namų vaistinėlė – apytuštė?

Kaip čia tiksliau atsakius… Kadangimano vyras – ligotas, jis turi savo vaistinėlę, o aš – savo. Jo vaistinėlė labai didelė ir visada pilna, o maniškėje – vos trys pakuotės: ibuprofenas, ranitidinas ir vaistas nuo kraujospūdžio. Dar, tiesa, turime su vyru du bendrus vaistus – širdies ir vidurių lašus. Tokius vaistus tepripažino mano močiutė, kuri visą gyvenimą buvo geros sveikatos, mirė sulaukusi 97 metų.

 

Vadinasi, nuolaidos ir įvairios akcijos, kada vaistinėse sveikatą stiprinantys preparatai siūlomi už kur kas mažesnę kainą, Jūsų nela bai domina? Perkate vaistustik tada, kai jų reikia?

Tiktai kai reikia. Visi šeimos nariai taip elgiasi, koks čia gali būti išankstinis apsirūpinimas vaistais! Juk nežinai, kad po savaitės ar mėnesio susirgsi ta ar kita liga. Kaip žinau iš pažįstamų patirties, pigiau prisipirktų vaistinės prekių dažniausiai taip ir neprireikia – baigusis galiojimui, vaistus tenka išmesti. Tiesa, skausmą malšinančio ibuprofeno turiu visada „su atsargomis“, nes jo kartais pritrūksta kartu gyvenanti dukra – dėl vieno vaisto juk nelėks į vaistinę.

 

Maisto papildų turbūt netenka išmesti, baigusis galiojimo laikui…

O, žinokit, aš maisto papildų išvis nepripažįstu. Esu jų gavusi dovanų – arba dukterims išdalindavau, arba, baigusis galiojimo terminui, išmesdavau. Nežinau kodėl, bet mano tokia nuomonė – maisto papildai yra maisto produktai, todėl nėra reikalo mėtyti pinigų į balą – juk jie pakankamai brangūs. Tiesa, vieną maisto papildą vis dėlto pripažįstu – tai žuvų taukai. Turiu pasidėjusi prie kavos virimo aparato, reikės suvartoti.

 

O kaip vertinate vaistažolių arbatėles peršalus? Ar tikite homeopatinių vaistinių preparatų galia?

 

Jei peršalimas toks, kad aukšta temperatūra kamuoja, geriau jau įsiklausyti į gydytojo rekomendacijas, nes komplikacijos gali labai brangiai kainuoti… Na, o homeopatiniais vaistiniais preparatais ir jų teigiamu poveikiu tikrai tikiu. Kažkada buvo padidėjusi skydliaukė, gydytojas išrašė dviejų rūšių homeopatinių vaistų, mėnesį jų pavartojus skydliaukė susitvarkė, neturiu problemų dėl jos iki šiol. Kitu atveju mano anūkėliui, kaunietis profesorius homeopatiniais vaistiniais preparatais išgydė alerginę astmą, kuri, baiminomės, vaiką vargins visą gyvenimą.

 

Atsiprašau už smalsumą, bet vieno Seime vykusio renginio metu atkreipiau dėmesį, kad išsitraukėte iš rankinės tablečių ir jų įsidėjote į burną. Ar galėtumėte pasakyti, nuo ko tada gydėtės?

Oi, čia ilga istorija (juokiasi). Tai dar vienas įrodymas, kaip svarbu ir būtina laikytis visų gydytojo nurodymų. Po priesaikos priėmimo Seime, kai tapau sveikatos apsaugos ministre, prasidėjo stresinė egzema – išbėrė rankas ir kojas, kankino nepakeliamas niežulys. Šią ligą man nustatė odos ligų specialistė profesorė Matilda Bylaitė, į kurią kreipiausi patarus žurnalistams… Man skyrė infuzinę terapiją, kelių rūšių gydomąsias procedūras, gydomųjų tepalų. Pavartojus vaistų, savijauta pagerėjo – ir, nebaigusi kurso, į tolesnį gydymąsi numojau ranka. Negana to, prasidėjus rudens gėrybių sezonui, nepasisaugojau, kišau rankas į marinatus, ir liga atsinaujino su dar didesniu smarkumu. Vėl teko gerti vaistus, leistis injekcijas. Dabar jau sąžiningai gydžiausi – iki šiol griežtai nurodytu laiku išgeriu tablečių, laikausi kitų profesorės nurodymų, nes įsitikinau, kad su tokia liga juokų nėra.

 

Turbūt dabar ir kitam pasakytumėte, kad geriau neužsiimti savigyda, kad būtina paisyti gydytojo patarimų?

Būtent! Šis mano atvejis – įrodymas, kaip svarbu laikytis visų gydytojo rekomendacijų. Galų gale, netinkamai gydantis sveikimo procesas užsitęsia ir žmogų labai išvargina, ir dar kokie finansiniai nuostoliai! Sakė, jei dar kartą liga atkris, reikės vaistų, kurie kainuoja apie 400 eurų! Pagalvojau sau – nėra čia ko, geriau jau tuos pinigus atidėsiu namui remontuoti.

 

Kaip matyti, pasitikite tradicinės medicinos atstovais. O ką manote apie alternatyviąją mediciną ir jos taikomus metodus?

Visa mano šeima ir visa giminė pirmenybę teikia tradicinei medicinai ir tradiciniams vaistams, o ne neaišku iš ko pagamintiems užpilams, aiškiaregystėms ar spėjimams (juokiasi). Darbe daug diskutuojame apie netradicinės medicinos atstovų veiklą, nes šiuo metu kaip tik rengiamas tokią veiklą reglamentuojantis įstatymas. Lietuva bus pirmoji Europos Sąjungoje, jei tokį įstatymą priims. Viena vertus, žmonės tiki netradicine medicina, todėl ji ligoniui gali padėti palaikyti geresnę psichologinę būseną, negalima iš jo tokios galimybės atimti. Bet, kita vertus, jokiu būdu tuo neturėtų užsiimti šarlatanai, apsišaukėliai. Antai neseniai pas viceministrę J. Zinkevičiūtę atvyko moteris, norinti gauti leidimą teikti netradicinio gydymo paslaugas. Kai viceministrė pasiteiravo, koks jos išsilavinimas, kuo užsiimanti, kokių turinti gebėjimų, išgirdo, kad pretendentė į gydytojas mokanti kepti bandeles…

 

Ruduo dažnam asocijuojasi su niūria nuotaika, depresija. Kaip šis metų laikas veikia Jus?

Ruduo manęs neveikia, bet man vis tiek nepatinka. Nežavi nei čežantys lapai po kojomis, nei spalvingas kraštovaizdis. Man geriausi metų laikai – pavasaris ir vasara, kai galiu laisvą minutę darbuotis sode ar darže. O į depresiją mane varo kitkas – kai mintyse ieškau optimalaus sprendimo ir niekaip jo nerandu…

Kalbino V. Grigaliūnienė

Žurnalas „Farmacija ir laikas” Nr.6, 2014