Anot skambaus posakio – esi tai, ką valgai, tačiau ar visada žinome ką valgome ir ko vertas mūsų maistas be jame esančių konservantų, dažiklių, skonio stipriklių ir kitų maisto priedų? Privačios iniciatyvos, tinklalapio „Sveikas vaikas“, atstovai Agnė Zakarevičiūtė bei Linas Šivis teigia, kad šiuo metu vartotojas negauna išsamios informacijos, kaip maisto priedai gali paveikti jo sveikatą.
Tinklalapis „Sveikas vaikas“ – kenksmingų maisto priedų bei maisto produktų, kuriuose aptikti šie priedai, žinynas.
Skirtingos normos
Pašnekovų teigimu, situacija mūsų šalyje smarkiai pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) – tuomet rinkoje atsirado gausybė produktų su maisto priedais, tačiau apie tai, kiek tokie produktai turi energetinės vertės ir kaip jie veikia organizmą, beveik nekalbama.
Šiuo metu ES turi didesnę leistinų maisto priedų bazę nei JAV, Kanada, Australija ar Naujoji Zelandija. Tokia situacija susidarė, kuomet vienodinant reikalavimus ES viduje, buvo leista naudoti maisto priedus, kurie iki tol buvo draudžiami atskirose Sąjungos šalyse. Kaip pavyzdį pašnekovai pateikia atvejį su ES maisto pramonėje daug naudojamu dažikliu – ponso 4R (E124).
„JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė, kad šis priedas gali būti kenksmingas. Žinoma, vienas priedas vienam žmogui gali būti kenksmingas, kitam – ne. Visuose tyrimuose yra toji „gali būti – gali nebūti“ riba. Tačiau JAV nusprendė, kad priedas gali būti kenksmingas – ir uždraudė. Pas mus nusprendė, kad gali būti nekenksmingas – ir paliko. Žmogus turi teisę rinktis, tačiau jis privalo žinoti ką renkasi”, – pasakoja L.Šivis.
Pasak jo, kai kurių maisto priedų uždraudimas yra problemiškas ir dėl to, kad šioje pramonės šakoje sukasi didžiuliai pinigai. Pavyzdžiui, 33 proc. pasaulyje pagaminamo mononatrio glutamato (E621) parduodančios komapanijos „Ajinomoto“ apyvarta 2008 m. siekė 9,9 mlrd. eurų.
“Tai yra tokie didžiuliai pinigai, kad jie gali nusipirkti ir tyrimus, ir institutus su tituluotais mokslininkais”, – pasakoja pašnekovai.
Labiausiai pažeidžiami – vaikai
Pašnekovai pastebi, kad maisto priedų dozės, dedamos į produktus, yra apskaičiuojamos suaugusiojo žmogaus organizmui (70-čiai kg), tačiau juos valgo ir vaikai.
„Pavyzdžiui, yra paštetų, ant kurių pakuotės užrašyta „vaikams“, o ten pridėta daugybė chemijos“, – teigia A.Zakarevičiūtė.
Vaikai iki 3 metų yra pažeidžiami dar ir dėl to, kad jų organizmas, priešingai nei suaugusiųjų, dar neatlieka tiek daug funkcijų bei negali taip skaidyti medžiagų – augančio vaiko organizmui reikia daug energijos, todėl jis sudegina praktiškai viską, kas į jį patenka.
„Kita vertus, jeigu valgai maistą su kenksmingais maisto priedais, dar nereiškia, kad iš karto susirgsi alergija ar vėžiu, tačiau tyrimais nustatyta, kad visa tai (ypač vėžinės ligos), stipriausiai pasireiškia trečioje kartoje. Tad čia reikėtų rūpintis ne tiek savo, kiek palikuonių sveikata“, – sako L.Šivis.
Teigiami pokyčiai
Kaip teigimą pokytį „Sveikas vaikas“ atstovai pastebi tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada inicijuoti nuostatas, pagal kurias ant maisto pakuočių bus numatytas minimalus šriftas. Šiuo metu, norėdamas perskaityti kai kurių produktų sudėtį, turi būti entuziastas, kad su padidinamuoju stiklu įžiūrėtum, kas parašyta užlenktoje, užlydytais kraštais etiketėje.
„Patys maisto gamintojai dažniausiai neturi nieko prieš, kad maisto priedai nebūtų naudojami. Tačiau tai labai aktualu prekybininkams, kurie taip gali sutaupyti logistikos išlaidas, prekės ilgai gali likti lentynose. Mano žiniomis, prekybos centrai spaudžia gamintojus dėti maisto priedų. O gamintojai nelabai turi kur trauktis”, – sako L.Šivis
Neskatina paranojos
Buvo ir tokių gamintojų, kuriems nepatiko „Sveikas vaikas“ veikla. „Vilniaus konservai“ ir „Selita“ atsiuntė mums pretenzijas, reikalaudami iš tinklalapio išimti jų produktų nuotraukas ir sudėtis. Priešingu atveju, grasino paduoti į teismą. Mes atsakėme į jų pretenziją, nurodydami, kad informuojame visuomenę, neatstovaujame jokiems konkurentams ir mūsų informacija yra teisinga bei paremta moksliniais šaltiniais. Tuo viskas ir baigėsi”, – pasakoja A.Zakarevičiūtė.
„Nenorime žmonių bauginti. Mes siekiame, kad žmogus, nuėjęs į parduotuvę, nusipirktų normalaus maisto. Neskatiname paranojos maistui. Mes ne tik informuojame žmones. Gamintojai, reaguodami į kintantį žmonių požiūrį, keičia savo produktus”, – sako L.Šivis.
Nors apsilankius puslapyje ir gali pasirodyti, kad negalima valgyti daugumos produktų, pašnekovai ramina, kad šalia jų yra tikrai nemažai tų, kuriuos galima ramiai valgyti – tereikia pasirinkti.
Lietuvos sveikata