Prostatos sutrikimai – ne tik vyro problema
Niekam ne paslaptis, kad prostatos problemos vyrams reiškia ir artėjančias lytinio gyvenimo problemas. Jei po menopauzės moterys pajėgios žaisti meilės žaidimus, tai, išvešėjus prostatai, vyrams tai daryti tampa vis sunkiau. O statistika negailestinga – pusė penkiasdešimtmečių jau turi prostatos išvešėjimo požymių. Vėliau problema tampa dar aktualesnė: 65 proc. šešiasdešimtmečių, 80 proc. septyniasdešimtmečių ir beveik visi aštuoniasdešimtmečiai susiduria su prostatos sutrikimais. Ir nors sakoma, kad tai vyresnių žmonių liga, imtis priemonių reikia ir tiems, kurių laikrodukas ką tik išmušė keturiasdešimtmetį.
 

Iškilusias bėdas įveiksite kartu

Pasireiškus prostatos ligų požymiams ir laiku nesiėmus tinkamų priemonių, vyro lytinis pajėgumas paprastai po truputį mažėja. Ir įvairūs klausimai ar kaltinimai padėti nebegali. Todėl moteris turi suprasti ir palaikyti vyrą, o ne klausinėti to, į ką šis negali atsakyti, kas jį skaudina ir verčia jaustis nevisavertį.
„Dėl prostatos atsiradus lytinio gyvenimo problemų, pirmiausia reikia atsižvelgti į vyro galimybes, – sako gydytojas seksologas Viktoras Šapurovas. – Paprastai vyro erekcija būna didesnė arba naktį, arba paryčiui, tad moteris turi pabandyti prisitaikyti prie vyro galimybių mylėtis.“
Pasak seksologo, jei jaunystėje vyras turėjo derintis prie moters, maksimaliai įvykdyti jos visus pageidavimus, tai, prasidėjus prostatos problemoms, būtina moters pagalba. Be jos vyras išsiversti jau nebegali.
„Apskritai vyro gyvenimas yra toks, kad maždaug nuo 25 metų amžiaus jo lytiniai norai ir galimybės mažėja, – tikina seksologas. – Kai dėl prostatos sutrikimų dingsta visaverčio lytinio akto galimybės: suprastėja erekcija, galimybė pasiekti ejakuliaciją, tuomet labai svarbu ir vyrui, ir jo moteriai rasti kitų priemonių meilės žaidimams. Tada reikia ieškoti artumo galimybių be vyriško orgazmo ir be arba tik su daline vyro erekcija.“
V. Šapurovas pataria, kad tuo metu, kai vyro erekcija dar nėra visiškai dingusi, bet tik sumažėjusi, gali padėti specialūs vaistai, tačiau svarbiausia, kad aktyviai meilės žaidimuose dalyvautų moteris, jos glamonės tampa ypač svarbios. „Vyresniame amžiuje vyras tampa gerokai labiau priklausomas nuo moters prisilietimo. Kiek jaunystėje vyro prisilietimai ir glamonės svarbios moters susijaudinimui ir pasitenkinimui, tiek šiame amžiuje moters rankos svarbios vyro galimybei pasiekti pasitenkinimą“, – pastebi gydytojas.
 
Kovoje su prostata
Pirmieji prostatos išvešėjimo požymiai pastebimi tik vyrui: silpnėja šlapimo srovė, reikia keltis naktį, kartais šiek tiek dažniau norisi šlapintis ir dieną. Pasitaiko tokių atvejų, kai užsinori – ir greitai reikia ieškoti tualeto“, – sako prof. urologas Balys Dainys. Jeigu kartu su šiais nemalonumais atsiranda skausmai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti uždegimo požymis.
„Vėliau kartu su pasunkėjusio šlapinimosi požymiais atsiranda ir lytinio gyvenimo problemų“, – tikina gydytojas. Tiesa, jis pripažįsta, kad yra vaistų, kurių galima gerti profilaktiškai, siekiant sustiprinti prostatą, kad ji ne taip sparčiai vešėtų, arba sumažinti jau atsiradusius nemalonius šios ligos požymius. „Pirmiausia norėčiau paminėti vieną populiariausių vaistų – Prostamol uno, – sako profesorius. – Tai yra būtent vaistas, ne maisto papildas. Jis ne tik patikrintas, bet ir augalinės kilmės, todėl jį galima vartoti ilgai, nebijant šalutinių poveikių. O tyrimai rodo, kad Prostamol uno mažina uždegimą, pristabdo prostatos išvešėjimą, sureguliuoja šlapinimąsi, pagerina srovę. Dėl to, aišku, pagerėja ir vyriškumas.“ Tik svarbu Prostamol uno vartoti ilgai. Pagerėjimas pajuntamas po 4-6 savaičių, visiškas vaisto veiksmingumas pasireiškia po 3 mėnesių, bet ir po to reikia tęsti jo vartojimą
Profesoriaus teigimu, gyvenimas taip sutvarkytas, kad jau nuo 30 metų vyrui per metus testosterono kiekis sumažėja vienu procentu, tai reiškia, kad nuo trisdešimties vyras jau ima senti… „Dar svarbu atsiminti, kad prostatos išvešėjimas turi genetinį aspektą, – perspėja B. Dainys. – Jei su šia problema susidūrė senelis, tėvas, tai tikrai susidurs ir sūnus, tad tokiems vyrams prostatos sveikata reikia susirūpinti dar būnant jauno amžiaus.“
 
Iš vieno skaitytojo laiško
„Prisipažinsiu, kai buvau jaunesnis, vyresnių vyrų kalbos apie didžiulį norą ir negalėjimą pasišlapinti man keldavo juoką. Jaučiausi sveikas ir žvalus – niekas man netrukdė atlikti nei savo vyriškų reikalų, nei pasijusti tikru vyru bendraujant su moterimis. Tačiau prieš kokį penkmetį situacija iš esmės pasikeitė, ir šiandien atsiprašyčiau kiekvieno vyresnio kolegos, kuris tada pasakodavo apie prostatos negalavimus, o aš tik iš jo pasišaipydavau.
Iki jubiliejaus, t.y. 50-ojo gimtadienio, jaučiausi puikiai. Tačiau vieną žiemą, prieš pat Kalėdas, ėmiau jaustis keistai – naktimis vis pabusdavau nuo neįprasto noro šlapintis, o nuėjęs į tualetą grįždavau tarsi nepadaręs visko iki galo. Iš pradžių tai pasitaikydavo porą kartų per savaitę, vėliau ėmė kartotis vis dažniau. Pernelyg dėl to neišgyvenau – atrodė, kad tai natūralūs senėjančio kūno požymiai. Tačiau atėjo laikas, kai kentėti nebegalėjau. Kartą tvirtai nusprendžiau – šiandien eisiu pas gydytoją. Pokalbis jo kabinete buvo paprastas – gydytojas klausinėjo apie mano negalavimus, atliko apžiūrą. Prostata buvo padidėjusi. Įtarta gerybinė prostatos hiperplazija.
Nusipirkau paskirtus vaistus ir juos ėmiau gerti. Maždaug po poros mėnesių pasijutau kur kas geriau – nebereikėjo naktimis lakstyti į tualetą, sugrįžo vyriškumas. Supratau, kad vaistai, slopinantys prostatos didėjimą, išties efektyvūs.
Šiandien nepraleidžiu progos paskaityti straipsnių apie prostatos negalavimus, gydymo būdus – žinau, kad ankstyvose ligos stadijose gali padėti augaliniai preparatai, kad rekomenduojami ilgi jų gydymo kursai. Tam pritaria ir mane gydęs urologas. Pats ėmiau atidžiau sekti savo organizmą, įsiklausyti į jo siunčiamus signalus – juk ne jaunystė… Svarbu, kad jaučiuosi sveikas, noriu ilgai gyventi – mat laukiame jau antrojo anūko!“
Jonas, 55 metų
 
Parengė Saulė Narmontaitė

Prostatos sutrikimai – ne tik vyro problema