Jei reguliariai ryte ir vakare suvalgytumėte po dešimt trešnių, triskart
sumažintumėte širdies ligų tikimybę. Gaila tik, kad trešnių sezonas tęsiasi
neilgai: stenkitės prisivalgyti!
Baltosios ar raudonosios?
Priklausomai nuo spalvos ir skonio trešnės skiriasi pigmentinių medžiagų
sudėtimi ir procentiniu cukrų bei organinių rūgščių santykiu. Tamsiai vyšninėse
daugiau antocianų – natūralių raudonai-violetinių pigmentų, priklausančių
bioflavanoidams – medžiagoms su P vitaminu (stiprina kapiliarų sieneles) ir
antioksidantiniu aktyvumu (apsauga nuo vėžio, jauninantis poveikis). Kuo
tamsesnė trešnė, tuo ji naudingesnė. Ne veltui Prancūzijoje keli žinomi ūkiai
specializuojasi trešnių vyno gamyboje – jis stiprina širdį ir kraujagysles ne
prasčiau nei raudonasis vynuogių.
O šviesios trešnės turi savo privalumų – jos rečiau sukelia alergiją. Jei esate
alergiški, turėkite tai omenyje.
Vertingos sveikatai yra rūgščios trešnių rūšys. Rūgštų skonį trešnėms suteikia
organinės rūgštys, kurioms priklauso daug vitaminų, pavyzdžiui, C (askorbo
rūgštis) ir B9 (folio rūgštis). Tokios trešnės tik į sveikatą, o štai pernelyg
saldžios – ne. Kuo saldesnės uogos, tuo jos kaloringesnės ir tuo daugiau dujų
susiformuoja žarnyne fermentacijos metu. Sutikite – tai gan nemalonus efektas.
100 g trešnių yra 47,8 kcal ir natūralių gyvybiškai svarbių pirmo būtinumo
medžiagų kompleksas – vitaminai A, B1, B2, C, E, PP, P, taip pat geležis, kalis,
kalcis, magnis, natris ir fosforas.
Kiek naudos!
Trešnėse yra pektinų, pašalinančių riebalus iš organizmo ir liekninančių figūrą.
Rūgščiose rūšyse daug obuolių rūgšties, naikinančios kenksmingus darinius ant
kraujagyslių sienelių. Bet kokiose, bet ypač geltonose, trešnėse yra nemažai
akims ir odai naudingo beta karotino, o taip pat vitaminų C ir P, saugančių
širdies ir kraujagyslių sistemą.
Širdies desertas
Viskonsino universiteto tyrinėtojai nustatė: tamsiai raudonose trešnių rūšyse
esančios medžiagos neleidžia susidaryti trombams venose esant varikozei ir
gerina koronarinių kraujagyslių, maitinančių širdį, būklę. Reguliariai ryte ir
vakare valgant po saują trešnių, apsaugosite širdį nuo persitempimo. Beje, uogas
galima užšaldyti – vitaminai ir naudingosios medžiagos jose išlieka.
Uždraustasis sąrašas
Trešnių reikėtų atsisakyti esant šio maisto netoleravimui, taip pat linkus į
viduriavimą ir meteorizmą, nes jos sustiprina peristaltiką ir dujų kaupimąsi.
Sergant cukriniu diabetu trešnių valgymą reiktų gerokai apriboti – per daug
gliukozės: vidutiniškai 10,6 g šimte gramų, o saldžiosiose rūšyse dar daugiau.
Esant žarnyno praeinamumo sutrikimams trešnės – išvis ne jūsų skanėstas. Jos
gali išprovokuoti pablogėjimą.
Bet kokios kilmės skausmas, ypač galvos, artritinis, reumatinis, stuburo:
viena-dvi trešnių saujos sumažins nemalonius pojūčius. Kasdien gerkite
koncentruotas trešnių sultis (po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną)
arba dukart per parą gerkite po stiklinę trešnių vaiskočių nuoviro (nepilną
saują užpilkite litrų verdančio vandens, virkite ant mažos ugnies septynias
minutes, palikite uždengę dvidešimčiai minučių).
Gruzijos liaudies medicinoje trešnės nuo seno vartojamos kaip priemonė nuo
„tingaus žarnyno“. Ten jos pelnė tokią natūralių laisvinamųjų šlovę, kaip
Rusijoje juodosios slyvos. Reguliariai vakarais suvalgykite po saują trešnių.
Geležis ir kitos naudingosios medžiagos trešnėse gerina kraują. Sezono metu
valgykite jų kiek galima daugiau – šio natūralaus vaisto perdozuoti neįmanoma!