Neskiria reikiamo dėmesio
Į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) susirinkę akušeriai-ginekologai iš visos Lietuvos mokėsi, kaip nustatyti vaisiaus širdies pakitimus ultragarsiniu tyrimu. Patirtimi dalijosi kolegos iš Švedijos universitetų. Lietuvoje pirmą kartą vyko tokio pobūdžio tarptautinius akušerių-ginekologų ultragarso draugijos reikalavimus atitinkantys mokymai. Kaip paaiškino KUL Perinatologijos centro vedėjas doc. dr. Linas Rovas, ultragarsinis vaisiaus širdies tyrimas yra aktuali tema. Mat vaisiaus širdies ydos sudaro didžiausią dalį visų įgimtų apsigimimų. Iš tūkstančio naujagimių 8-10 gimsta su įvairiomis širdies ydomis. Pasak L.Rovo, Lietuvoje didžioji dalis akušerių-ginekologų atlieka vaisiaus echoskopinį tyrimą, bet vaisiaus širdies patologijai neskiriamas pakankamas dėmesys. "Per įprastą tyrimą specialiai neparuoštas echoskopuotojas gali pastebėti nuo 15 iki 30 proc. vaisiaus širdies patologijos. Patyręs specialistas šį procentą padidina iki 80 proc.", – skirtumą nurodė gydytojas.
Įmanoma padėti
Vaisiaus širdies ydos skirstomos į penkias kategorijas. Trimis atvejais iš penkių būsimam naujagimiui galima padėti dar nėštumo metu arba iš karto po gimdymo. Pasak gydytojo, retais atvejais širdies ydos gali lemti didelį naujagimio neįgalumą. Tada su tėvais aptariama nėštumo nutraukimo galimybė. Kartais, pritaikius tinkamą širdies ydos gydymą nėštumo metu, galima tikėtis geresnės prognozės mažyliui gimus. Kai kurias vaisiaus širdies ydas būtina koreguoti operaciniu būdu, vos gimus kūdikiui. Tokiais atvejais mama turėtų gimdyti atitinkamoje gydymo įstaigoje, kur yra reikiamos kvalifikacijos specialistų. "Norint tapti patyrusiu vaisiaus širdies echoskopuotoju tam būtina skirti daug laiko ir pastangų. Tad ne visi šį tyrimą atliekantys akušeriai-ginekologai gali būti geri specialistai. Lietuvoje pakaktų dviejų ar trijų patyrusių vaisiaus širdies ultragarso specialistų", – mano gydytojas. Anot L.Rovo, pas patyrusį specialistą dėl galimo vaisiaus širdies pakenkimo turėtų būti siunčiamos nėščiosios, jeigu mama ar tėvas turi įgimtą širdies ydą. Tokiais atvejais vaiko širdies apsigimimų tikimybė išauga iki 10 proc., o jeigu nėščioji serga cukriniu diabetu – rizika padidėja iki 3 proc.
Pakitimus išduoda "raukšlė"
"Neseniai nustatyta, kad vaisiaus skysčio susikaupimas sprando srityje turi tiesioginį ryšį su vaiko širdies ydos rizika, – sakė gydytojas. – Jeigu "sprando raukšlė" storesnė daugiau kaip 3,5 mm, tikimybė dėl vaisiaus įgimtos ydos padidėja šešis kartus". L.Rovas nuramino, jog padidėjusi vaisiaus sprando raukšlė nebūtinai yra širdies ydos pranašas. Tačiau jeigu ji bus normalaus dydžio, tai tėvus galima nuraminti – širdies pakitimai neįmanomi. "Sprando raukšlės" storis matuojamas tarp 11–14 nėštumo savaičių. Įprastai šis tyrimas daromas per vadinamąjį "genetinį vaisiaus" ultragarsinį tyrimą. Bet jis atliekamas ne visoms moterims. "Nepriklausančios rizikos grupei nėščiosios palieka "už borto", nes Lietuvoje priimta norma pirmąjį vaisiaus ultragarsinį tyrimą atlikti tik 18 nėštumo savaitę", – apgailestavo gydytojas. Pasak L.Rovo, šioms moterims paankstinus tyrimą keliomis savaitėmis, gydytojas, pastebėjęs padidėjusią sprando raukšlę, galėtų nėščiąją nusiųsti pas patyrusį vaisiaus širdies echoskopijos specialistą. "Tada galėtume gerokai dažniau diagnozuoti vaisiaus širdies pakitimus bei daugeliu atvejų pagelbėti būsimam kūdikiui ir tėvams", – pridūrė jis.
iMed