Ūmus skausmas nuo lėtinio skiriasi?
Ūmus skausmas trunka trumpiau, dažniau yra žinoma jo priežastis. Esant ūmiam skausmui, gydoma pagrindinė liga, kartu malšinamas skausmas, atsižvelgiant į jo intensyvumą. O lėtinio skausmo priežastis ilgainiui tampa sunkiai išaiškinama. Tiesa, diagnostika tiek vienu, tiek kitu atveju tokia pat: išklausomi paciento nusiskundimai, išsiaiškinamos gretutinės ligos, vartojami medikamentai, kitos priežastys, galinčios turėti reikšmės skausmo atsiradimui. Jei reikia, atliekami ir tam tikri laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai.
Gydymui skiriamos tik medikamentinės priemonės?
Yra ir nemedikamentinių būdų, pirmiausia tai – šaltis. Skaudama vieta šaldoma vadinamuoju sausu šalčiu. Ledukai dedami į maišelį arba naudojami specialūs šaldomieji kompresai. Antras būdas – analgetikai. Dažniausiai tai būna nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jei tai ypač stiprus skausmas, skiriami leidžiamieji vaistai.
Parenkant vaistus skausmui gydyti, atsižvelgiama tik į skausmo priežastį?
Ūmiam skausmui gydyti renkame vaistą, kuris veikia greitai ir stipriai slopina skausmą. Medikamentas parenkamas atsižvelgiant ir į skausmo priežastį, ir pagal skausmo intensyvumą.
Yra būdų, kaip skausmą galima „pamatuoti“?
Kiekvienas žmogus skausmą jaučia ir vertina skirtingai: vienas, skilus kaului, gali vaikščioti savaitę, kitas dėleilinio sumušimo į medikus kreipiasi iš karto. Todėl naudojama vadinamoji skalė, kur skausmas įvertinamas balais nuo nulio iki dešimt.
Kokiomis skausmo gydymo rekomendacijomis vadovaujasi medikai?
Pasaulinė sveikatos organizacija yra suformulavusi pakopinę skausmo gydymo strategiją. Pagal ją nedidelio intensyvumo skausmas pradedamas gydyti paprastais analgetikais arba mano jau minėtais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Intensyvesnis skausmas gali būti gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tačiau prie jų pridedami papildomi – adjuvantiniai analgetikai. Tai yra vaistai, kurie veikia skausmą lydinčius patologinius procesus ir kartu padeda mažinti skausmo intensyvumą, sustiprinant nesteroidinio vaisto veikimą. Antrosios pakopos vaistams priklauso ir silpni opioidiniai analgetikai. Jeigu, išbandžius vaistą nuo uždegimo su stiprinančiu analgetiku, negaunamas pakankamas efektas, tada skiriami silpni opioidiniai analgetikai.
Ką daryti, jei nepadeda ir opioidiniai analgetikai?
Jei ir tai nepadeda, arba jeigu skausmas iš karto yra didelio intensyvumo – 7 balų ir didesnis, – gali būti taikomi narkotiniai analgetikai. Pastaruoju atveju, jei tokio stiprumo skausmas lydi po patirtos traumos, žmogus turi nedelsdamas kreiptis į gydytoją.
Kokių pasekmių gali turėti pasiryžimas sportuoti galutinai neišsigydžius traumos?
Tai nėra gerai. Konkrečiu jūsų minimo sportininko atveju gali plyšti raiščiai, kyla rizika patirti kitos rankos traumą. Kitaip tariant, yra dar didesnė pakartotinės traumos tikimybė. Į traumas reaguoti reikėtų adekvačiai. Užsispyrimas turi būti, sportininkas negali pasiduoti po pirmos nesėkmės. Tačiau „lipti per save“ ir save luošinti neverta. Jei specialistai objektyviais tyrimais įvertina, kad intensyviai sportuoti dar ne laikas, reikėtų jų klausyti. Galbūt jaunas sportininkas, metus praleidęs, kitąmet galės pasiekti daug geresnių rezultatų. Daug geriau sustoti, išsigydyti ir tuomet treniruotis.
Patarimais dalinosi Gyd. Vytenis Adomaitis.
