Pavargę nuo žadintuvo plyšavimo kas rytą ir nuolatinių eismo kamščių,
daugelis mūsų ryžtasi dirbti namie. Ir nustebę suvokia, kad problemų atsiranda
nė kiek ne mažiau, nei dirbant biure. Kaip jas spręsti?
Paskutiniais metais nuotolinis darbas pasidarė madingas. Visi įmanomi tyrimai
parodė, kad žmogaus, dirbančio namie pagal individualų grafiką, naudingo veikimo
koeficientas didesnis nei būtų, jei jis kasdien sėdėtų biure. Darbdaviai tokiu
būdu taupo įstaigos nuomą, patys darbuotojai taip pat išlošia – ir ne tik laiko,
rašo žurnalas „Zdorovje”.
Daugumai svarbiausia – pasijusti bent sąlygiškai laisvu žmogumi ir nebūti „biuro
planktonu“. Taupomi nervai (jokių įkyrių kolegų ir povandeninių intrigų srovių)
ir jėgos (jei nori, po pietų gali pusvalandį snustelėti). Gali kontroliuoti savo
laiką, daugiau keliauti, būti su šeima – tiesiog svajonė, už kurią dar ir moka
pinigus!
Vis dėlto dauguma distancinio darbo privalumų, atidžiau įsižiūrėjus – tiesiog
iliuzija. Kokie?
Kaip viską suspėti
„Dirbdamas namie, efektyviau planuosiu savo laiką. Dirbsiu efektyviau, ir tai
išeis į naudą ir man, ir mano vadovui“.
Tipinė klaida. Ėmę dirbti namie, dauguma nustebę suvokia, kad negali normaliai
darbuotis, kai jų niekas nekontroliuoja. Visą dieną mėgaujatės ilgai laukta
laisve, o atėjus vakarui suprantate, kad nieko nė nepradėjote daryti.
Ką daryti? Įsisąmoninti, kad pirma, ko reikalauja darbas namie – tai
savidisciplina, mokėjimas planuoti savo dieną ir nusistatyti prioritetus.
Vadovo-kontrolieriaus vaidmenį atliekate jūs pats, apsiginklavęs laiko planavimo
principais. Visus darbus paskirstote valandomis ir neatsitraukiate dėl
menkniekių. Tai padaryti nelengva, juk aplink tiek pagundų! Mylimiausia sofa,
internetas, lentyna su DVD diskais… Netgi niekad per daug nemėgta namų ruoša
gali pasidaryti viliojanti.
Laiko planavimo specialistai rekomenduoja dieną padalyti į tris dalis, kiekviena
po 2,5 valandos.
Pavyzdžiui, nuo dešimtos iki dvyliktos dirbate, paskui pusvalandį ilsitės –
pietaujate, gulite ant sofos su knyga. Bet lygiai po pusvalandžio reikia vėl
grįžti prie darbo. Prisiverskite susikaupti ir nesiblaškykite. Po dviejų su puse
valandų – vėl pertrauka. Jei laikysitės tokios grafiko, vakaras liks laisvas
maloniems dalykams: bendravimui su namiškiais, susitikimui su draugais,
parodoms, teatrams ir pan.
Bendravimo genijus ar sociofobas?
„Naujasis grafikas leis man pagaliau daugiau laiko leisti su draugais, susitikti
su kolegomis ne pas vadovą ant kilimėlio, o malonioje neformalioje aplinkoje.“
Faktai kalba priešingai. Kad ir kiek žmogus būtų išdirbęs kompanijoje, išeidamas
iš kolektyvo jis nustoja būti jo dalimi. Kadangi jis dabar nebeverda biuro
gyvenime, ryšys su buvusiais kolegomis silpnėja. Daugumai toks posūkis būna
visai netikėtas ir, galimas daiktas, sukelia depresiją. Ima trūkti niurgzlio
vadovo, įprasto biuro triukšmo, kolegų juokų ir kitų malonių smulkmenų, kurios
anksčiau atrodė nesvarbios.
O ir su draugais dažniau matytis neišeina, juk jų gyvenimo būdas nepasikeitė ir
po darbo jie skuba namo.
Gyvenimas ima atrodyti nevisavertis, darbas nesiseka, kaupiasi nuoskaudos ir
pyktis ant žmonių, kurie, regis, buvo tokie artimi, o dabar tavimi visai
nesidomi. Vietoje komforto, apie kurį svajojome, palikdami biurą, gauname tik
nusivylimus.
Ką daryti? Žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieniems užtenka savęs, o
kitiems bendravimo reikia kaip oro. Jei jūs priklausote pastariesiems,
veikiausiai dirbti namie jums nepavyks. Pabandykite rasti darbą, kur dalį dienos
reikėtų praleisti biure. Nemėgstantiems bendrauti taip pat ne viskas klosis
puikiai: dėl ilgo atitrūkimo nuo žmonių jiems gali išsivystyti tikra
sociofobija. Jiems žmonės ir taip ne per daug reikalingi, o dabar – visai
nebūtini. Sociofobija gydoma bendravimu su žmonėmis, nors ir ne kasdieniu.
Rūpinkis savimi – įsigyk šunį
“Štai nustosiu kasdien važinėti į darbą ir imsiu rūpintis savimi – kasdien eisiu
pasivaikščioti, ilsėsiuos, užsirašysiu į sporto klubą, kuriam anksčiau neužteko
laiko ir jėgų…“
Žmogui, dirbančiam namie, regis, atsiveria visos galimybės pradėti gyventi
„žmoniškai“, bet praktikoje viskas pasirodo toli gražu ne taip. Kai nereikia kas
rytą kažkur keltis ir eiti, dauguma mūsų, paklusdami įgimtam inertiškumui, išvis
nustoja krutėti. Kaip ryte atsisėda prie kompiuterio, taip vakare atsikelia.
Kelionės į virtuvę dar vieno puodelio arbatos ar kavos visaverte mankšta
nepavadinsi, ir net liekniausi ima pilnėti.
Nejudant pablogėja širdies darbas, silpnėja raumenys, kūnas praranda judrumą.
Galiausiai genda nuotaika, kyla vaidai su aplinkiniais, nepasitenkinimas
savimi… O mes taip tikėjomės, kad naujas grafikas mūsų gyvenimą pavers
įdomesniu, ramesniu ir geresniu…
Ką daryti? Žinoma, galima nusipirkti abonementą į sporto klubą ir
pasistengti nepraleisti užsiėmimų, bet yra ir kitų būdų atsikratyti nereikalingų
kalorijų. Pats paprasčiausias – organizuoti darbo vietą taip, kad jums nuolat
reiktų judėti. Kompiuteris, faksas, telefonas, spausdintuvas – visi šie
reikmenys turi stovėti maksimaliu atstumu vienas nuo kito. Tuomet jums teks
dažniau palikti darbo stalą.
Nevenkite namų ruošos. Namų tvarkytoja – gerai, bet pusvalandis su siurbliu
sudegina suvalgyto pyragėlio kalorijas.
Yra ir dar gudresnis būdas išsaugoti linijas. Įsigykite šunį. Jis neleis jums
ilgai sėdėti vienoje vietoje ir vers eiti pasivaikščioti bent penkis kartus per
dieną!
Kiaurą parą poste
„Namie galėsiu dirbti nors ir kiaurą parą, o vadinasi – daugiau uždirbti“.
Viena vertus, tai išties patogu – jūs visada „darbo vietoje“, pasiruošę įvykdyti
užduotį ar susitikti su klientu. Bet kita vertus, tai vieni nemalonumai ir jums,
ir kaimynams, ir namiškiams. Be to, prie jūsų pasiruošimo dirbti kiaurą parą
visi greitai pripras – ir iš žmogaus pavirsite į voverę rate. Ribos tarp darbo
ir poilsio išnykimas – tiesiausias kelias link stresų ir chroniško nuovargio
sindromo. Ar jums to reikia?
Ką daryti? Jei lankytojai ateina pas jus namo, aptarkite savo grafiką su
tais, kuriuos tai gali paveikti – su namiškiais ar kaimynais. Jūsų darbas neturi
niekam trukdyti. O kad nepavirstumėte vovere rate, iš anksto nuspręskite, kiek
dirbsite ir kokį laiką skirsite darbui. Aptarkite tai su darbdaviu, jei tokį
turite – ir neviršykite savo normų.
„Netrukdykite!“
„Nebebūsiu motina gegutė, daugiau laiko praleisiu su vaikais, o ir pamokas
tikrinsiu ne telefonu. Ir su vyru pradėsiu daugiau bendrauti.
Kaip rodo patirtis, šioms džiaugsmingoms svajonėms išsipildyti nelemta. Vaikai
ir namų rūpesčiai neišvengiamai koreguos ir jūsų planus. Ir erzins.
Įsivaizduokite: jūs bandote pabaigti skubų projektą, reikia susikaupti, o
vaikutis apsiavė stepo batelius ir užsispyręs kartoja žingsnelius. Ir
nuoširdžiai nesupranta, ko jūs pykstate.
Sunkiausia – paaiškinti namiškiams, kad net jei jūs kasdien nevažinėjate į
darbą, tai nereiškia, jog jus galima trukdyti dėl menkniekių. Ką daryti?
Pasiruoškite išgirsti pavydžių replikų: „Būti laisvai samdomam sunku, bet vis
geriau nei dirbti“. Pasikalbėkite su namiškiais, paaiškinkite naujojo grafiko
ypatumus ir leiskite jiems suprasti, kad darbas namuose nereiškia, jog
automatiškai virstate namų šeimininke ir visi namų rūpesčiai gulasi ant jūsų
pečių. Ne, ne ir dar kartą ne. Skubių darbų atveju ant savo darbo stalo tiesiog
pasistatykite lentelę su užrašu „Netrukdykite!“.