Stiprinkime imunitetą

Pastebėjote, kad vieni žmonės permainingiems orams atsparesni nei kiti? Šią savybę nulemia žmogaus imunitetas – organizmo sugebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų ir virusų.

Dažnai besikartojančios infekcijos, sunki, užsitęsusi ligos eiga, besikeičianti patologijos vieta rodo, kad imunitetas yra nusilpęs. Tačiau yra būdų, galinčių sustiprinti organizmą, galinčių grąžinti jo sugebėjimą apsiginti nuo ligų.

Kaip veikia imuninė sistema

Imuninės reakcijos padeda išvalyti iš organizmo antigenus, organizme atsiradusius dėl bakterijų, fermentų, vaistų ir kitokių cheminių preparatų, radiacijos poveikio. Jeigu imuninė sistema funkcionuoja gerai, žmogus yra apsaugotas nuo infekcinių ir vėžinių ligų, o mirusios ar pakitusios ląstelės yra pašalinamos iš organizmo.
Ruduo šiai sistemai tampa sunkiu išbandymu. Organizmas negauna imunitetą stiprinančių dalykų, prie kurių šiltuoju sezonu buvo pripratęs: saulės šviesos, šviežių vaisių ir daržovių, gryno oro. Maža to, šaltu ir drėgnu oru suaktyvėja virusai ir kiti mikroorganizmai, todėl ruduo – puikus laikas peršalimo ligoms plisti.

Neleiskime susilpnėti

Stipriausią imunitetą paprastai turi sportuojantys žmonės, besirūpinantys savo mityba, tinkamai reguliuojantys darbo ir poilsio režimą, užtektinai miegantys, grūdinantys savo kūną ir nepamirštantys tinkamai apsirengti.

Imuniteto aktyvumą užtikrina organizmo aprūpinimas vitaminais, mineralais bei antioksidacinėmis medžiagomis. Šaltuoju metų sezonu, kada dažniau sergama įvairiomis peršalimo ligomis, nekenktų papildomai pavartoti maisto papildų, pasižyminčių natūralų organizmo atsparumą stiprinančiomis savybėmis: vitaminų C, B1, B2, B6, PP, folio rūgšties, karotino.

Imunitetui stiprinti rekomenduojama laikytis plano. Jį sudaro du pagrindiniai etapai – išvengti imuniteto slopinimo, koreguojant gyvenimo būdo įpročius, ir vartoti tinkamus imunostimuliatorius, geriausia kompleksinius, kurių medžiagos sustiprina viena kitos poveikį.

Padeda ežiuolė ir ženšenis

Rudenį daugelis pradeda varstyti vaistinės duris, ieškodami imuninės sistemos stipriklių. Vis labiau populiarėja gamtiniai – ženšenis, ežiuolė ir eleuterokokas, iš kurių gaminami spiritiniai antpilai, tabletės ar arbata.

Geriausiai žinoma iš Šiaurės Amerikos kilusi žolelė ežiuolė. Ji veikia kaip natūralus antibiotikas, skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Vartojant ežiuoles, kraujyje padaugėja medžiagų, aktyvinančių imunitetą, yra stiprinamos apsauginės organizmo reakcijos. Ežiuolės padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių, imuninių ląstelių aktyvumą skatinančių savybių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, vartojant ežiuolių ekstraktą tikimybė susirgti peršalimo ligomis sumažėja perpus. Ežiuolių preparatų galima įsigyti vaistinėje. Vienas populiariausių ežiuolių preparatų „Immunal“ (vaistinėse kainuoja apie 16 Lt.

Tačiau tai nėra panacėja. Stimuliuoti nusilpusį imunitetą reikėtų atsargiai, nes per trumpą laiką suvartotas didelis tokių medžiagų kiekis gali išsekinti natūralius organizmo išteklius. Jei tokius imuniteto stipriklius vartosime ilgiau, organizmo imuninis aktyvumas sumažės ir taps visiškai priklausomas nuo išorinių preparatų.

Stebuklingasis vitaminas C

Imunitetą reguliuojančios medžiagos yra vitaminas C ir cinkas. Jos padeda didinti organizmo atsparumą, gerina bendrą organizmo būklę. Vitaminas C apsaugo ląsteles nuo neigiamo patogeninių mikroorganizmų poveikio, todėl padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina, sutrumpina jų eigą. Cinkas palaiko imuninių ląstelių aktyvumą, stiprina organizmo imuninį atsaką.

Askorbo rūgštis (sintetinis vitaminas C) buvo atrasta 1933 m. Nuo 1934 m. ji gaminama gamyklose ir vadinama vitaminu C. Už askorbo rūgšties atradimą britui Volteriui Normanui Hovortui 1937 m. buvo įteikta Nobelio premija. Ji įteikta ir amerikiečiui Linusui Paulingui, įrodžiusiam vitamino C reikšmę organizmo gyvybingumui.
Vitamino C trūkumas nustatomas iš kraujo plazmos tyrimų. Akivaizdų vitamino C trūkumą byloja dantenų kraujavimas, pagausėjusios menstruacijos, išblyškęs veidas ir bendras organizmo silpnumas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja

Geriausias būdas stiprinti imunitetą – grūdintis, daug judėti, vaikščioti ar dirbti gryname ore, tinkamai maitintis ir vartoti natūralų vitaminą C, kurio daugiausia yra vaisiuose ir daržovėse. Daugiausiai vitamino C turi juodieji serbentai, raudonosios paprikos, kiviai, brokoliai, briuseliniai kopūstai. Nemažai jo yra ir šviežiose bulvėse.
Tačiau vaisiai ir daržovės ne visada pakankamai aprūpina organizmą, ypač nusilpusį po stresų ar ligų. Vaistinėse yra įvairių vitamino C preparatų. Vitaminas C gaminamas ir geriamasis, ir leidžiamasis. Askorbo rūgšties tirpalo injekcijos vartojamos tada, kai šios medžiagos organizme trūksta, o geriamoji šio medikamento forma yra neveiksminga. Geriamoji askorbo rūgštis dirgina skrandį, todėl turintiems virškinamojo trakto problemų, ypač esant skrandžio opai, rekomenduojama vitaminą C vartoti injekcijomis. Askorbo rūgšties ampulės – receptinis preparatas. Vartoti papildomai vitamino C preparatų reikėtų ir tiems žmonėms, kurie nemėgstą citrusinių vaisių, nevalgo uogų, nespėja pasigaminti šviežio maisto, rūkantiems. Rūkaliai turi gauti dvigubai didesnę vitamino C dozę, nes nikotinas, patekęs į kraują, sumažina vitamino C pasisavinimą.