Laikraščiais sankryžose prekiaujantys paaugliai, automobilį nuplauti
besisiūlantys vaikai, daržoves ir vaisius parduodantys mokyklinukai – jau
įprastas vaizdas. Mat vasara siejasi ne tik su atostogomis, bet ir su galimybe
papildomai užsidirbti. Vis dažniau šia galimybe naudojasi ir 10 – 14 metų
paaugliai, tačiau ar darbas vaikams atneša daugiau naudos, ar atima iš jų dalį
vaikystės?
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas, psichoterapeutas
Raimundas Alekna teigia, kad darbas vaikui gali būti ir naudingas, ir kenkti.
Pavyzdžiui, jei paaugliukas pats pareiškia norą užuot lakstęs kieme, padirbėti
kaimyno darže ar pagelbėti parduotuvę turinčiam kaimynui – t.y., jei vaikas savo
noru renkasi jam pagal fizines galimybes tinkantį ir saugų darbą – puiku! Toks
vaikas dirbdamas išmoks būti dar atsakingesnis, o uždirbti pinigai leis
įgyvendinti kokią nors svajonę. Tačiau jei tėvai atžalą dirbti verčia, darbą
užkrauna, kaip prievolę, kad vaikas „nepridirbtų ko nors“ ar, dar blogiau, –
darbu baudžia, pasekmės gali būti labai rimtos. Mat tokiam vaikui užaugus, jo
pasąmonėje darbas gali asocijuotis su kažkuo labai nemaloniu, atgrasiu, tad ir
dirbti, ir lipti karjeros laiptais bus gerokai sunkiau. Nors tam tikrose
situacijose darbo terapija taikoma blogo elgesio korekcijai, nepamirškime, kad
kalbame ne apie suagusį žmogų, bet apie vaiką. Auklėti nevaldomus vaikus
priverstiniu darbu, anot psichoterapeuto Raimundo Aleknos, – tikrai neverta, nes
tokiu atveju vaikas vis tiek nejaus meilės darbui. Daug kas priklauso ir nuo
pateikimo – vienu atveju vaikas jaus, kad yra verčiamas, kitu, pavyzdžiui,
įrodžius, kad dirbti yra smagiau, nei krėsti šunybes – darbas gali tapti tėvų
sąjungininku.
Esminis momentas, į kurį tėvai privalo atkreipti dėmesį – vaiko saugumas.
Vadinasi, nepakanka vaiko žodžių, kad jis dirbs „kažkur šalia to namo, su tokiu
dėde“. Išsiaiškinkite, kur ir kokiomis sąlygomis dirbs vaikas. Įdėmiai
perskaitykite jo darbo sutartį, – taip išvengsite neretai pasitaikančių apgaulės
atvejų, galinčių tapti dviguba trauma vaikui – ir nepailsėjo, ir neužsidirbo.
Įsitikinkite, kad darbdavys pasirūpina paauglių saugumu, kad šalia dirba blaivūs
asmenys, informuoti apie čia pat dirbančius vaikus. Pagalvokite, ar pasirinktas
darbas atitinka jūsų vaiko fiziologinę ir psichinę brandą – per daug varginantis
darbas tikrai neišugdys teigiamų įgūdžių, nesuteiks jokio džiaugsmo.
Kita vertus, vaikystė skirta tam, kad vaikai žaistų, vasara tam, kad pailsėtų
nuo mokslo, kad sustiprėtų fiziškai, pasisemtų įspūdžių kaime, kelionėse ar
stovyklose, pabūtų su draugais, pasidžiaugtų geru oru. Tad jei vaikas pats
nesiprašo leidžiamas padirbėti, o šeimos padėtis nėra katastrofiška –
pagalvokite, ar dirbti jūsų vaikui tikrai verta. Psichologų teigimu, vaikystėje
žymiai daugiau naudos duoda „darbas“ prie knygų – skatinkite savo atžalą
mokytis, gauti kuo įvairesnių žinių, sportuoti ir stiprinti sveikatą. Jei
mokslas nesiseka – įgyti patinkančią profesiją.
Jei visgi ketinate leisti vaikui dirbti, pravartu žinoti, kad specialistai
nerekomenduja dirbti jauniesniems nei 16 metų paaugliams. Kai kuriuos
lengvesnius darbus – tarkim, daržų ravėjimas, tvoros dažymas kaime, obuolių
rinkimas – galima dirbti ir nuo 14 metų.