Beveik visi vaikystėje džiaugdavosi, matydami savo (ar chemijos mokytojų)
rankomis išaugintus kristalus. O juk padaryti tai namie, kartu su vaiku – labai
paprasta. Pabandykite sukurti žvilgančias mėlynos arba baltos spalvos
„brangenybes“.
Baltas kristalas
Jums reikės: druskos, stiklainio, storų siūlų, pieštuko.
Į labai karštą, bet ne verdantį vandenį pamažu supilkite druską ir gerai ją
išmaišykite. Jūsų užduotis – padaryti labai koncentruotą druskos tirpalą, todėl
druską reikia pilti tol, kol ji jau nebetirps.
Prie pieštuko pririškite siūlą ir įmerkite siūlą į vandenį taip, kad jis
neliestų indo sienelių (pieštukas reikalingas tik kaip skersinis, kuris palaiko
siūlą). Labai greitai ant siūlo pradės formuotis maži druskos kristalai.
Kiekvieną dieną jie vis augs ir didės. Ir po kurio paiko turėsite nuostabius
„karolius“.
Mėlynas kristalas
Jei vietoj druskos paimtumėte vario sulfato (jo galima rasti sodininkams
skirtose parduotuvėse), galima būtų išauginti vieną nuostabios mėlynos spalvos
kristalą. Kaip ir pirmuoju atveju, gaminame prisotintą tirpalą ir į jį įmerkiame
siūlą. Kai ant jo atsiras kristaliukai, išimkite siūlą iš tirpalo ir atrinkite
patį didžiausią ir lygiausią kristalą. Pririškite jį prie naujo siūlo taip, kad
jis būtų indo centre. Pavienis kristalas auga ilgai, bet už tai gaunamas
rezultatas – be galo gražus.
Nepamirškite kartkartėmis įpilti daugiau tirpalo, nes skystis pamažu garuos. Tam
kitame stiklainyje paruoškite tokį patį tirpalą ir leiskite jam dieną pastovėti.
Po to reikiamą skysčio kiekį įpilkite į kristalo auginimo indą. Jei viskas
padaroma teisingai, tai maždaug po mėnesio turėsite nuostabų ryškiai mėlyną
kristalą, panašų į brangakmenį.
Kas vyksta: karštame vandenyje druskos arba vario sulfato tirpumas
padidėja. O ataušus druskų perteklius išsiskiria iš tirpalo ir nusėda
kristalizacijos centre, kuriame pirmuoju atveju yra mūsų siūlas, o antruoju –
ant siūlo pakabintas kristalėlis.
Naminė vaivorykštė
Šiais trapiais ir trumpalaikiais sutvėrimais negalima nesigrožėti. Jie užburia,
traukia žvilgsnius ir sukelia vaikų bei suaugusiųjų šypsenas. O pats jų kūrimo
procesas panašus į mažą stebuklą. Išmokykite savo vaiką kurti nuostabius,
neįprastus ir žavingus muilo burbulus – ir jų akyse pamatysite tikrą džiaugsmą.
Jums reikės: distiliuoto vandens, paprasto ūkiško muilo (arba dar geriau
– skysčio indams plauti), cukraus, želatinos, vielos.
Burokine trintuve patarkuokite muilo ir ištirpinkite jį šiltame distiliuotame
vandenyje. Muilo koncentracija turi būti apie 15-20 procentų. Vandenyje galima
tirpinti indų plovimo skystį – tokį, kaip „Fairy“.
Nenaudokite vandentiekio vandens, nes jame yra gausu druskų ir dėl to burbulai
būna labai nepatvarūs. Į muilo tirpalą įdėkite cukraus ir želatinos mišinio
(galima naudoti ir gliceriną) – tai pailgins burbulų gyvavimo laiką. O dabar
paimkite vielos ir atkirpkite skirtingo ilgio atkarpų. Šių vielų atkarpų galuose
susukite kilpas – taip, kad jų skersmenys būtų skirtingi. Galima padaryti keletą
skirtingos formos rėmelių – kvadratinių, ovalių, žvaigždutės, banano, gėlės
formos – kaip jums patinka. Šiuo atveju būtina sąlyga – kilpos uždarumas.
Vėliau galima pereiti prie pagrindinio užsiėmimo: vielą pamerkite į paruoštą
mišinį ir silpnai papūskite į susidariusią plėvelę. Kartu su vaiku stebėkite
kaip plėvelė tempiasi ir tampa burbulu. Iš pradžių muilo burbulai lengvai kyla į
viršų, sutviska visomis vaivorykštės spalvomis, o vėliau iš lėto nusileidžia
žemyn. Paeksperimentuokite su skirtingų geometrinių formų rėmais ir pažiūrėkite,
kokios iš jų gaunasi figūros.
Kas vyksta: burbulo gyvavimo laikas priklauso nuo jo drėgmės ir tam, kad
muilo plėvelė kaip įmanoma ilgiau neišdžiūtų, į mišinį dedama cukraus ir
želatinos. Šis mišinys suminkština vandenį ir atitolina burbulo sprogimą.
Muilo burbulas – tai dvi be galo plonos muilo plėvelės, tarp kurių yra vanduo.
Spalvos spinduliai, pereidami tokį „šedevrą“, lūžta ir atsispindi. Dėl to
atrodo, kad burbulai yra įvairiaspalviai. Muilo burbulai siekia tapti tokios
formos, kad būtų kuo didesnis tūris ir kuo mažesnis paviršiaus plotas.
Tokiomis savybėmis, kaip nesunku suprasti, pasižymi rutulys. Štai dėl ko muilo
burbulai visada suapvalėja ir atrodo kaip beveik taisyklingos sferos. Ir galų
gale, burbulų gebėjimas skraidyti visiškai priklauso nuo oro temperatūros: iš
mūsų plaučių išpučiamas oras šiltesnis už aplinkos, vadinasi, pagal visus
fizikos dėsnius, jis yra ir lengvesnis. Bet burbulai greitai atvėsta ir
nusileidžia žemyn.
Augmenija
Šie bandymai priskiriami botaniniams ir jie parodo, kad augalų gyvenimui būtinos
tam tikros sąlygos. Kadangi jie užtrunka ganėtinai ilgą laiką, patarkite savo
vaikui vesti stebėjimų dienoraštį. Dygimo procesas, spalvos ir formos
pasikeitimai taps puikiais nuotykiais jūsų vaikui, be to, ugdys dėmesingumą,
meilę gamtai ir galbūt paskatins jo susidomėjimą gamtos mokslais.
Iš sėklelės
Jums reikės: augalų sėklų (labiausiai tiktų pupos), vatos, trijų
stiklainių, žemės.
Į indą su vata įdėkite keletą pupų, įpilkite vandens ir padėkite ant palangės.
Po kelių dienų iš pupų pradės dygti daigelis ir šaknis.
Dabar stiklainius pripildykite žemės ir atsargiai į ją pasodinkite sudaigintas
sėklas. Pasistenkite padaryti taip, kad pupos liestų sienelės stiklą – tuomet
galėsite kartu su vaiku stebėti vykstančius pokyčius.
Kad eksperimentas būtų „moksliškesnis“, kelias pupas pasodinkite „aukštyn
kojomis“ (kad šaknelė būtų nukreipta aukštyn, o daigas – į apačią). Po kelių
dienų pažiūrėkite, kas išaugo. Nepamirškite savo augalų laistyti. Labai greitai
iš žemės pradės lįsti pirmieji stiebeliai, dar po kurio laiko ant stiebelių
atsiras lapai, o apačioje atsiras naujų šaknų.
Pasiūlykite vaikams atlikti tokį eksperimentą: stiklainius pažymėkite skaičiais
(Nr. 1, 2, 3). Pirmąjį stiklainį pastatykite ant palangės ir laistykite jį kartą
per tris dienas. Antrą stiklainį taip pat padėkite prie lango, bet nelaistykite.
O trečią stiklainį padėkite į tamsią spintą ir laistykite jį kaip pirmąjį, kartą
per tris dienas. Po dviejų-trijų savaičių su vaikais apžiūrėkite kaip pasikeitė
augalai, kuris iš jų išaugo geriausiai.
Šviesa ir šešėlis
Iš lipdukų popieriaus iškirpkite nedidelę figūrėlę ir priklijuokite ją ant
didelio augalo lapo. Po savaitės nuimkite popierių ir pažiūrėkite, kas liko ant
lapo.
Kas vyksta: augalams būtinas vanduo, šviesa ir dirva. Jei visos šios trys
sąlygos įvykdytos, stiebelis kyla aukštyn, o lapai pažaliuoja. Būtent dėl to
daigelis pirmajame stiklainyje augs geriausiai.
Aukštyn kojomis apverstų pupų daigeliai po kelių dienų išlinks ir nukryps į
viršų bei stiebsis į šviesą, o šaknys taip pat pakeis savo augimo kryptį ir augs
žemyn, ten kur žemė ir vanduo.
O saulės šviesos būtinybę parodo eksperimentas su iš dalies užklijuotu lapu.
Popierinė figūrėlė saulės spindulių nepraleidžia. Be šviesos lapai gelsta, todėl
po savaitės ant mūsų didelio lapo atsiras geltonas iškirptos figūrėlės siluetas.
Plazdančios gėlės
Senovės romėnai tikėjo, kad drugeliai – tai atgiję žiedai, kurie pakilo nuo savo
stiebo. Japonijoje drugelis simbolizuoja tai, kas žmogaus gyvenime yra geriausia
ir pamatyti drugelį – laimę nešantis ženklas. O štai senovės Indijos legenda
byloja, kad drugelis – tai dvasia, kuri pateko į rojų. Dievas pasiuntė ją į
žemę, kad ši atliktų paštininko vaidmenį. Ir drugeliui tyliai sušnabždėjus savo
norą, jūsų pageidavimas ant peteliškės sparnų bus nugabentas tiesiai pas dievus,
ir visos svajonės būtinai išsipildys.
Jei jums negaila laiko ir jėgų, tai išauginti mažą dievo pasiuntinį pas save
namie yra ne taip jau ir sudėtinga. Ir vaiką sužavės stebuklingas vikšrelio
virtimas peteliške.
Jums reikės: vikšrų, didelio stiklinio indo, šakelių su lapais.
Iš pradžių namie paruoškite insektariumą – taip vadinasi patalpa vabzdžiams
laikyti ir veisti. Tam puikiai tiks nedidelis akvariumas arba didelis
stiklainis. Miške arba darže susiraskite keletą vikšrų. Ir prisiminkite, kad
vikšrus būtinai reikia rinkti kartu su tais lapais, ant kurių jie yra – tai jų
būsimas maistas. Įdėkite juos į indą, o iš viršaus uždenkite marliniu audiniu,
kad jūsų gyventojai kur nors neiškeliautų.
Kiekvieną rytą vikšrus reikėtų apipurkšti vandeniu iš vandens purškiklio, o
maistą keisti kartą per dvi dienas. Geriausia rinkti lapus tų augalų, kurie auga
toliau nuo kelių, o prieš patiekiant šiuos lapus maistus neblogai būtų juos dar
nuplauti. Sveiki vikšrai prie insektariumo pripranta ganėtinai nesunkiai, o
vaikas su malonumu stebės, kaip gyvena šie vabzdžiai: kaip jie šliaužioja, kaip
ėda, kaip susisuka į žiedelį ir panašiai.
Jei vikšrai pradeda nerimauti, netenka apetito – tikriausiai tai reiškia, kad
jie netrukus taps lėliukėmis. Šioje būsenoje jų geriausiai netrikdyti. Dabar
belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol įvyks nuostabus virsmas.
Namie galima išauginti netgi tikrą afrikietišką Junoną One-one su didelėmis
mėlynomis dėmėmis ant sparnų arba pasakiško grožio filipinietišką drugelį
Attacus Atlas su labai gražia, neįprasta sparnų forma, kurių dydis gali siekti
30 cm. Tokie nuostabūs drugeliai, o tiksliau jų lėliukės, šiais laikais gali
būti parduodamos specializuotose parduotuvėse. Tokios lėliukės gali kainuoti nuo
5 iki 100 litų, bet už tai kiek džiaugsmo bus mažyliui, savarankiškai
išauginusiam tokį plazdantį stebuklą!