Vilniaus policijos pareigūnų bei greitosios medicininės pagalbos darbuotojų mokymai finišuoja. Jau praėjo šeši mėnesiai, kai profesionalūs įvairių sričių specialistai tobulino šių tarnybų darbuotojų profesionalaus darbo su psichikos sveikatos paslaugų vartotojais įgūdžius.
Nors pasaulyje pripažįstama būtinybė vystyti šių tarnybų darbuotojų įgūdžius, iki šio Lietuvoje policijos pareigūnai, greitosios pagalbos darbuotojai nebuvo apmokomi psichikos negalią turinčių asmenų agresijos valdymo, operatyvaus psichikos sveikatos būklės vertinimo, komandinio darbo įgūdžių. Anot projektą iniciavusios viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje” projektų vadybininkės Klementinos Gečaitės, ypač šioms tarnyboms reikalingi agresijos valdymo įgūdžiai. „Nors agresijos atvejai ir reti, būtent jie galėtų efektyviai tarnauti ne tik paciento sveikatos gerinimui, bet ir pačių greitosios pagalbos darbuotojų, policijos pareigūnų saugumo užtikrinimui”, − pasakojo ji.
Šiuo metu greitąją medicinos pagalbą iškvietus psichikos sutrikimų turinčiam asmeniui vietoj medicinos pagalbos visų pirma sulauks policijos. Tai aiškinama siekiu užtikrinti greitosios medicinos darbuotojų saugumą. „Net ir medikams mūsų visuomenėje kol kas trūksta informacijos apie psichikos susirgimus ir jų pavojingumą. Dažnai policijos darbuotojai nuvažiuoja be reikalo pirmi į iškvietimo vietą ir pasinaudodami savo psichologinėmis žiniomis pirmieji užmezga kontaktą su pacientu”, − sakė mokymuose dėsčiusi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Krizių intervencijos skyriaus vedėja Tamara Kuntelija. Ji taip pat pastebėjo, kad tam tikrais atvejais darbuotojai nežino, kur nukreipti pacientą.
Pasitvirtino mobilios komandos poreikis
Pasak T. Kuntelijos, kaip alternatyva esamai situacijai, turėtų būti įkurta speciali mobili pagalbos komanda, kuri užtikrintų visus psichikos ligomis sergančių pacientų poreikius: tiek medicinio ar psichiatrinio įvertinimo, tiek darbuotojų bei kitų į konfliktą ar krizinę situaciją įtrauktų žmonių saugumo užtikrinimo. „Tai turėtų būti mobili profesionalų komanda, kuri būtų apmokyta teikti pagalbą tiek paciento namuose, tiek krizės vietoje. Taip būtų sukurtas bendradarbiavimo tinklas tiek su policija, tiek ir su kitom tarnybom. Manau, kad šis modelis būtų žymiai veiksmingesnis ir daug geriau atitinkantis tiek paciento, tiek jį supančios aplinkos poreikius”, − pasakojo ji.
Kol kas Lietuvoje krizių intervencijos paslaugos yra teikiamos tik Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Krizių intervencijos centre. Nors krizių intervencijos plėtra reikalinga visoje Lietuvoje, kol kas mobilias komandas planuojama įsteigti tik Vilniaus mieste.
T.Kuntelijos teigimu, tarnybų darbuotojams, bendraujant su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, labai trūksta kontakto užmezgimo įgūdžių „Kai nėra kontakto, tai praktiškai psichikos liga sergantis žmogus jaučiasi neišgirstas arba nesuprastas. Užmegzti tinkamą kontaktą kartais trūksta kompetencijos arba tiesiog būna sudėtinga dėl darbuotojų trūkumo, dėl labai didelės veiklos apimties nėra galimybės skirti suteikti pakankamai laiko įsigilinimui į problemą ir priimamas paviršutiniškas sprendimas”. Mobilios komandos darbuotojai turėtų specifinių įgūdžių ir tokių problemų nebeturėtų kilti.