Zofran

Tarptautinis pavadinimas	Ondansetronas
Vaisto stiprumas	4mg/2ml
Vaisto forma	injekcinis arba infuzinis tirpalas
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti į raumenis/į veną
Registracijos numeris	LT/1/94/1091
Registratorius	GlaxoSmithKline Lietuva, UAB, Lietuva
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	1994.03.31
Vaistas perregistruotas	2008.04.07

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Zofran 4 mg/2 ml injekcinis/infuzinis tirpalas
Zofran 8 mg/4 ml injekcinis/infuzinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

2 ml tirpalo (vienoje ampulėje) yra 4 mg ondansetrono (ondansetrono hidrochlorido dihidrato pavidalu).
4 ml tirpalo (vienoje ampulėje) yra 8 mg ondansetrono (ondansetrono hidrochlorido dihidrato pavidalu).
2 ml tirpalo (viename užpildytame švirkšte) yra 4 mg ondansetrono. (ondansetrono hidrochlorido dihidrato pavidalu)
4 ml tirpalo (viename užpildytame švirkšte) yra 8 mg ondansetrono (ondansetrono hidrochlorido dihidrato pavidalu).
1 ml tirpalo yra 2 mg ondansetrono (ondansetrono hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis/infuzinis tirpalas.
Tirpalas yra vandeninis, sterilus, skaidrus, bespalvis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Citostatikų ar radioterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo slopinimas bei jų profilaktika.
Pooperacinio pykinimo ir vėmimo slopinimas bei jų profilaktika.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Kad prireikus būtų galima keisti dozę ir vartojimo būdą, be injekcinio/infuzinio tirpalo, tiekiami geriamieji Zofran preparatai.

Chemoterapijos arba radioterapijos sukeliamas pykinimas ir vėmimas

Vėžio gydymo metodų sukeliamas vėmimas, priklauso nuo chemoterapinių preparatų dozės ir nuo chemoterapijos derinimo su radioterapija būdo. Vėmimui slopinti Zofran dozavimą reikia nustatyti, atsižvelgiant į galimą vėmimo stiprumą.

Suaugusiems žmonėms

Vėmimą sukelianti chemoterapija ir radioterapija

Prieš pat chemoterapiją arba radioterapiją rekomenduojama į raumenis arba lėtai į veną sušvirkšti 8 mg ondansetrono dozę

Kad po 24 valandų nepasireikštų vėlyvasis arba ilgalaikis vėmimas, reikia vartoti geriamųjų Zofran preparatų.

Stiprų vėmimą sukelianti chemoterapija, pvz., gydymas didele cisplatinos doze

Ondansetrono galima gerti, leisti į raumenis arba veną.

Prieš pat chemoterapiją galima į raumenis arba lėtai į veną sušvirkšti 8 mg ondansetrono dozę. Didesnę negu 8 mg, bet ne didesnę kaip 32 mg, dozę reikia tik infuzuoti į veną. Tokiu atveju prieš infuziją reikiamą tirpalo kiekį reikia atskiesti 50 – 100 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo arba kitokio tinkamo infuzinio skysčio (žr. 6.6 skyrių) ir ne greičiau kaip per 15 min. sulašinti į veną.

Medikamento galima dozuoti ir kitokiu būdu: prieš pat chemoterapiją į raumenis arba lėtai į veną suleisti 8 mg dozę, po to arba dar 2 kartus, kas 2-4 val., tokią pat dozę švirkšti į raumenis ar veną, arba 24 valandas nepertraukiamai į veną infuzuoti po 1 mg/val.

Jeigu prieš chemoterapiją į veną sušvirkščiama 20 mg deksametasono natrio fosfato, ondansetrono vėmimą slopinantis poveikis sustiprėja.

Kad praėjus po 24 valandoms po chemoterapijos nepasireikštų vėlyvasis arba ilgalaikis vėmimas, reikia vartoti geriamųjų Zofran preparatų.

Vaikams ir paaugliams (nuo 6 mėnesių iki 17 metų amžiaus)

Vaikams, kurių kūno paviršiaus plotas mažesnis kaip 0,6 m2, prieš pat chemoterapiją į veną suleidžiama pradinė 5 mg/m2 dozė, paskui, po 12 val., duodama gerti 2 mg ondansetrono. Po gydymo kurso iki penkių dienų galima gerti po 2 mg du kartus per parą.

Vaikams, kurių kūno paviršiaus plotas yra nuo 0,,6 iki 1,2 m2, prieš pat chemoterapiją reikia į veną suleisti 5 mg/m2 kūno paviršiaus ondansetrono, o po 12 valandų duoti gerti 4 mg dozę. Po chemoterapijos jiems galima 5 paras gerti po 4 mg ondansetrono 2 kartus per parą.

Vaikams, kurių kūno paviršiaus plotas didesnis negu 1,2 m2, prieš pat chemoterapiją į veną suleidžiama pradinė 8 mg dozė, paskui, po 12 val., duodama gerti 8 mg. Po gydymo kurso iki penkių dienų galima gerti po 8 mg du kartus per parą.

Arba 6 mėnesių ir vyresniems vaikams ondansetrono (0,15 mg/kg dozė, neviršijant 8 mg) suleidžiama vienkartine injekcija į veną iš karto prieš chemoterapiją. Ši dozė gali būti kartojama kas keturias valandas, iš viso suleidžiamos trys dozės. 4 mg ondansetrono dozė gali būti toliau vartojama per burną po du kartus per parą iki penkių dienų po gydymo kurso.

Senyviems žmonėms
Vyresni kaip 65 metų pacientai ondansetroną toleruoja gerai, todėl jiems dozės, vaisto vartojimo intervalų ir būdo keisti nereikia.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Tokiems ligoniams dozės, preparato vartojimo intervalų ir būdo keisti nereikia.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Jeigu yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gerokai sumažėja Zofran klirensas ir gerokai pailgėja pusinės jo eliminacijos laikas kraujo serume. Tokiems ligoniams didesnės nei 8 mg paros dozės vartoti negalima, todėl juos rekomenduojama gydyti geriamaisiais arba parenteraliniu būdu vartojamais preparatais.

Žmonėms, kurių organizme yra silpnas sparteino (debrisochino) metabolizmas
Tokių pacientų organizme ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nekinta, todėl, vartojant kartotines dozes, jų organizme medikamento ekspozicija būna tokia pat kaip ir kitų žmonių. Vadinasi, minėtiems ligoniams paros dozės ar preparato vartojimo intervalų keisti nereikia.

Pooperacinis pykinimas ir vėmimas

Suaugusiems žmonėms
Pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktikai rekomenduojama į raumenis arba lėtai į veną suleisti vieną 4 mg ondansetrono dozę sukeliant anesteziją.

Pasireiškusiam pooperaciniam pykinimui ir vėmimui slopinti reikia irgi į raumenis arba lėtai į veną suleisti vieną 4 mg dozę.

Vaikams
Vaikams, kuriems prieš operaciją sukeliama bendroji anestezija, pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktikai ir slopinimui galima lėtai į veną leisti 0,1 mg/kg kūno svorio (daugiausiai 4 mg) dozę prieš sukeliant anesteziją arba ją sukėlus, arba po operacijos.

Senyviems žmonėms
Zofran vartojimo pagyvenusių žmonių pooperaciniam pykinimui ir vėmimui slopinti bei jų profilaktikai patirtis yra maža, tačiau žinoma, jog chemoterapiniais preparatais gydomi vyresni nei 65 metų žmonės šį vaistinį preparatą toleruoja gerai.

Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Tokiems pacientams dozės, preparato vartojimo intervalų ir būdo keisti nereikia.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Žmonių, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme ondansetrono klirensas yra daug mažesnis, o pusinės eliminacijos laikas kraujo serume daug ilgesnis. Tokiems pacientams negalima vartoti didesnės nei 8 mg paros dozės, todėl juos patariama gydyti parenteraliniu būdu vartojamais arba geriamaisiais preparatais.

Žmonėms, kurių organizme yra silpnas sparteino (debrisochino) metabolizmas
Tokių pacientų organizme ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nekinta, todėl, vartojant kartotines dozes, jų organizme medikamento ekspozicija būna tokia pat kaip ir kitų žmonių. Vadinasi, minėtiems ligoniams paros dozės ar vaistinio preparato vartojimo intervalų keisti nereikia.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs organizmo jautrumas bet kuriai sudedamajai Zofran injekcinio tirpalo daliai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kai kuriems žmonėms, kurie alergiški kitokiems selektyvaus poveikio 5 HT3 receptorių antagonistams, pasireikšdavo padidėjusio organizmo jautrumo reakcija.

Yra duomenų, kad labai retai ir daugiausia vartojant Zofran į veną atsiranda trumpalaikių EKG pokyčių, įskaitant QT intervalo pailgėjimą.

Kadangi žinoma, jog ondansetronas lėtina žarnų turinio slinkimą, todėl juo gydomus pacientus, kuriems yra poūmės žarnų obstrukcijos simptomų, būtina sekti.

Užpildyto švirkšto galiuko gaubtelio sudėtyje yra sausos natūralios latekso gumos, kuri gali sukelti alergines reakcijas lateksui jautriems žmonėms.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kad ondansetronas indukuotų arba slopintų medikamentų, kurių paprastai su juo vartojama, metabolizmą, duomenų nėra. Specifiniais tyrimais nustatyta, jog ondansetrono ir alkoholio, temazepamo, furosemido, tramadolio ar propofolio sąveika nepasireiškia.

Ondansetroną metabolizuoja kepenų citochromo P-450 fermentai CYP3A4, CYP2D6 ir CYP1A2. Kadangi ondansetroną gali metabolizuoti keli metaboliniai fermentai, vieno fermento slopinimas ar sumažėjęs jo aktyvumas (pvz., genetinis CYP2D6 nepakankamumas) yra normaliai kompensuojamas kitų fermentų, todėl neturi didesnio poveikio bendram ondansetrono klirensui ir dozavimui.

Fenitoinas, karmazepinas ir rifampicinas: stipriais CYP3A4 induktoriais (t. y. fenitoinu, karmazepinu ir rifampicinu) gydomiems pacientams padidėja oralinis ondansetrono klirensas ir sumažėja jo koncentracija kraujyje.

Tramadolis: nedidelių tyrimų duomenimis, ondansetronas gali sumažinti tramadolio analgetinį poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Ar saugu ondansetrono vartoti nėščioms moterims, netirta. Tyrimų su gyvūnais metu tiesioginio ar netiesioginio žalingo poveikio vaikingumo eigai, embriono ir vaisiaus vystymuisi bei vystymuisi perinataliniu ir postnataliniu laikotarpiu nepastebėta. Vis dėlto nėščioms moterims ondansetrono vartoti nepatariama, kadangi remiantis tyrimų su gyvūnais rezultatais ne visuomet galima numatyti, koks poveikis pasireikš žmogui.

Žindymo laikotarpis
Į žindančių gyvūnų pieną ondansetrono patenka. Ondansetronu gydomoms moterims rekomenduojama kūdikio krūtimi nemaitinti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio psichomotorinei reakcijai tyrimų metu ondansetronas darbingumo netrikdė, centrinės nervų sistemos neslopino.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujami reiškiniai išvardyti toliau pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (≥1/100 ir <1/10), nedažni (≥1/1000 ir <1/100), reti (≥1/10 000 ir <1/1000) ir labai reti (<1/10 000), įskaitant pavienius atvejus. Labai dažni, dažni ir nedažni reiškiniai daugiausia nustatyti remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Buvo atsižvelgta ir į nepageidaujamus reiškinius placebo grupėje. Reti ir labai reti reiškiniai nustatyti daugiausia remiantis pranešimais, gautais vaistą pateikus į rinką.

Taikant standartines rekomenduojamas ondansetrono dozes pagal indikacijas apskaičiuoti tokie dažniai:

Imuninės sistemos sutrikimai
Reti: tuoj pat atsirandančios padidėjusio jautrumo reakcijos, kartais sunkios, įskaitant anafilaksiją.

Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni: galvos skausmas.
Nedažni: yra pasitaikę traukulių, judesių sutrikimų (įskaitant ekstrapiramidines reakcijas, pvz., distoninės reakcijos, okulogirinė krizė) ir diskinezijos atvejų, tačiau aiškių nuolatinių klinikinių pasekmių nebuvo.
Reti: svaigulys, atsirandantis vaisto greitai suleidus į veną.

Akių sutrikimai
Reti: laikinas matymo sutrikimas (pvz., miglotas matymas), daugiausia leidžiant į veną.
Labai reti: laikinas aklumas, dažniausiai leidžiant į veną.
Dauguma atvejų aklumas praeidavo per 20 minučių. Daugumai pacientų buvo skirti chemoterapiniai preparatai, tarp kurių buvo cisplatina. Kai kurie aklumo atvejai buvo kortikalinės kilmės.

Širdies sutrikimai
Nedažni: aritmijos, krūtinės skausmas su ar be ST segmento nusileidimo, bradikardija.

Kraujagyslių sutrikimai
Dažni: šilumos pojūtis ar veido paraudimas.
Nedažni: hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni: žagsėjimas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni: vidurių užkietėjimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nedažni: besimptomiai kepenų funkcijos tyrimų pakitimai*.

* šie reiškiniai dažniausiai nustatyti pacientams, kuriems buvo skiriama cisplatinos chemoterapija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni: vietinės reakcijos suleidimo į veną vietoje.

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai
Ondansetrono perdozavimo atvejų yra mažai. Jo perdozavus, atsiranda tokių pat simptomų, kaip ir vartojant rekomenduojamą dozę (žr. 4.8 skyrių), tačiau dažniausi yra regėjimo sutrikimas, vidurių užkietėjimas, hipotenzija ir vazovaginiai epizodai su tranzitorine antro laipsnio AV blokada.

Gydymas
Specifinio priešnuodžio nėra. Įtarus, kad medikamento perdozuota, ligonį reikia gydyti palaikomosiomis ir simptominėmis priemonėmis.

Ipekakuanos preparatų vartoti nerekomenduojama, kadangi jų poveikis dėl ondansetrono sukeliamo vėmimo slopinimo neturėtų pasireikšti.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – pykinimą ir vėmimą slopinantys vaistai, ATC kodas – A04AA01.

Veikimo būdas
Ondansetronas yra stipraus ir labai selektyvaus poveikio 5 HT3 receptorių antagonistas. Kokiu būdu jis slopina pykinimą ir vėmimą, tiksliai nenustatyta.

Chemoterapijos ir radioterapijos metu plonojoje žarnoje gali daugiau išsiskirti 5 HT, kuris stimuliuodamas 5 HT3 receptorius, aktyvina nervo klajoklio aferentinius impulsus, todėl gali sukelti vėmimą. Ondansetronas tokio reflekso kilimą blokuoja.

Dėl nervo klajoklio aferentinių impulsų aktyvinimo daugiau 5 HT gali išsiskirti ir ketvirtojo smegenų skilvelio dugne esančioje struktūroje, vadinamoje Area postrema, todėl vėmimas galimas ir dėl 5 HT poveikio galvos smegenims. Taigi chemoterapijos arba radioterapijos sukeltą pykinimą ir vėmimą ondansetronas tikriausiai slopina blokuodamas ir galvos smegenyse, ir periferijoje esančius 5 HT3 receptorius.

Kokiu būdu ondansetronas slopina pooperacinį pykinimą ir vėmimą, nežinoma, tačiau manoma, jog tokiu pat, kaip ir sukeltą citostatikų.

Prolaktino koncentracijos kraujo plazmoje medikamentas nekeičia.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Kartotinių ondansetrono dozių farmakokinetika nekinta.

Rezorbcija

Injekuoto į raumenis ir į veną ondansetrono sisteminė ekspozicija organizme yra ekvivalentiška.

Pasiskirstymas

Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 70 – 76  ondansetrono.

Išgerto, į raumenis ar veną injekuoto ondansetrono pasiskirstymas suaugusių žmonių organizme yra panašus, pasiskirstymo tūris tuo metu, kai nusistovi pusiausvyrinė koncentracija, yra 140 l.

Metabolizmas

Iš kraujo ondansetronas išvalomas daugiausiai kepenų metabolizmo, kuriame dalyvauja kelios fermentų reakcijų rūšys, būdu. Jeigu CYP 2D6 fermentų nėra (debrisochino polimorfizmas), ondansetrono farmakokinetika nekinta.

Eliminacija
Iš kraujo ondansetronas išvalomas daugiausiai kepenų metabolizmo būdu.Mažiau negu 5  rezorbuotos dozės iš organizmo išsiskiria su šlapimu nepakitusio vaisto pavidalu.

Išgerto, injekuoto į raumenis ar veną ondansetrono pasiskirstymas organizme yra toks pat, galutinės pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3 val.

Specialių grupių ligoniai

Lytis

Nustatyta, kad moterų organizme išgerto ondansetrono rezorbuojama daugiau ir greičiau, o sisteminis klirensas ir pasiskirstymo tūris, nustatyti atsižvelgiant į kūno svorį, yra mažesni.

Vaikai ir paaugliai (nuo 1 mėnesio iki 17 metų amžiaus)

Klinikinio tyrimo metu 51 vaikas nuo 1 iki 24 mėnesių amžiaus prieš operaciją gavo 0,1 arba 0,2 mg/kg ondansetrono. Pacientų nuo 1 iki 4 mėnesių amžiaus klirensas, apskaičiuotas pagal kūno svorį, buvo maždaug 30 % lėtesnis negu 5–24 mėnesių amžiaus pacientų, bet panašus į 3–12 metų amžiaus pacientų klirensą. Pusinės eliminacijos periodas 1–4 mėnesių amžiaus pacientų grupėje buvo vidutiniškai 6,7 val., o 5–24 mėnesių ir 3–12 metų amžiaus pacientų pusinės eliminacijos laikas buvo 2,9 val. 1–4 mėnesių amžiaus pacientams dozės koreguoti nereikia, nes jiems pooperaciniam pykinimui ir vėmimui gydyti rekomenduojama suleisti į veną tiktai vieną ondansetrono dozę. Farmakokinetinių parametrų skirtumą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad 1–4 mėnesių amžiaus pacientų organizme yra didesnis pasiskirstymo tūris.

Dvidešimt vieno 3 - 12 metų vaiko, kuriam prieš operaciją buvo sukelta anestezija, organizme į veną injekuotos vienos 2 mg (3 - 7 metų vaikams) arba 4 mg (8 - 12 metų vaikams) ondansetrono dozės klirensas ir pasiskirstymo tūris buvo mažesni negu suaugusių žmonių. Abiejų parametrų padidėjimas priklausomai nuo svorio buvo linijinis, ir 12 metų amžiaus pacientų rodikliai pasiekė jaunų suaugusiųjų rodiklius. Klirensą ir pasiskirstymo tūrį nustatant pagal kūno svorį, šių parametrų rodikliai buvo vienodi skirtingų amžiaus grupių populiacijose. Jeigu vaikams vaisto dozė nustatoma atsižvelgiant į kūno svorį (vartojama 0,1 mg/kg kūno svorio, bet ne daugiau kaip 4 mg), minėtas farmakokinetikos skirtumas yra nereikšmingas.
Populiacijos farmakokinetikos analizė buvo atlikta remiantis duomenimis apie 74 6–48 mėnesių amžiaus pacientus, kuriems ondansetronas buvo leidžiamas į veną po 0,15 mg/kg tris kartus kas 4 val. siekiant išvengti chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo, ir apie 41 1–24 mėnesių amžiaus operuojamą pacientą, kuriam į veną buvo leidžiama 0,1 mg/kg arba 0,2 mg/kg ondansetrono dozė. Remiantis populiacijos farmakokinetikos parametrais, 1–48 mėnesių amžiaus asmenims į veną leidžiant 0,15 mg/kg ondansetrono 3 kartus kas 4 val. sisteminė ekspozicija (AUC) gali tapti panaši į tą, kuri pastebėta atliekant tyrimus su vėžiu sergančiais vaikais (4–14 metų amžiaus) ir operuojamais pacientais (3–12 metų amžiaus), vartojant panašias dozes.

Senyvi žmonės

Tyrimų su sveikais pagyvenusiais savanoriais rezultatai rodo, jog priklausomai nuo amžiaus šiek tiek didėja išgerto ondansetrono biologinis prieinamumas ir ilgėja pusinės eliminacijos laikas.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jeigu yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra 15 – 60 ml/min.), į veną suleisto ondansetrono sisteminis klirensas ir pasiskirstymo tūris būna mažesni. Dėl to gali šiek tiek pailgėti pusinės eliminacijos laikas (trunka 5,4 val.), tačiau klinikai tai nereikšminga. Ligonių, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ir kuriems būtina reguliari hemodializė, tyrimų, atliktų tarp dializės, rezultatai rodo, jog jų organizme į veną suleisto ondansetrono farmakokinetika nekinta.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, sisteminis ondansetrono klirensas labai sumažėja, pusinės eliminacijos laikas pailgėja (trunka 15 – 32 val.), o išgerto preparato biologinis prieinamumas padidėja ir būna maždaug 100 , kadangi mažiau jo metabolizuojama pirmo prasiskverbimo per kepenis metu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Remiantis įprastinių ikiklinikinių farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksinio, genotoksinio ir kancerogeninio poveikio tyrimų duomenimis manoma, kad specifinio pavojaus žmogui nėra.
Ondansetronas ir jo metabolitai kaupiasi žiurkių piene, preparato kiekio piene ir kraujo plazmoje santykis yra 5,2.

Tyrimų su klonuotais žmogaus širdies jonų srovės kanalais rezultatai rodo, kad ondansetronas, blokuodamas HERG kalio kanalus, gali daryti įtaką širdies repoliarizacijai. Ar šie rezultatai kliniškai reikšmingi, nežinoma.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas
Citrinų rūgšties monohidratas
Natrio citratas
Injekcinis vanduo.

6.2 Nesuderinamumas

Viename švirkšte arba infuzijų sistemoje ondansetrono tirpalo su kitais vaistiniais preparatais maišyti negalima (žr. 6.6 skyrių). Jį galima maišyti tik su tais infuziniais tirpalais, kurie nurodyti 6.6 skyriuje

6.3 Tinkamumo laikas

Ampulių – 3 metai.
Užpildytų švirkštų – 2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Ampules ir švirkštus laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Dėžutė, kurioje yra penkios 4 ml arba 2 ml stiklinės arba plastmasinės injekcinio tirpalo ampulės.
Dėžutė, kurioje yra penki 4 ml arba 2 ml injekcinio tirpalo užpildyti švirkštai.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Ampulėse esantis Zofran tirpalas
Ampulėse esančiame Zofran tirpale konservantų nėra, todėl ampulę nulaužus, tirpalą (atskiestą arba neatskiestą) reikia leisti tuoj pat, likutį išpilti.

Autoklave Zofran tirpalo ampulių kaitinti negalima.

Nustatyta, jog ondansetrono tirpalas suderinamas su polivinilchloridiniu infuzijų maišu ir polivinilchloridine infuzijų sistema. Polietileniniuose infuzijų maišuose bei stikliniuose (I tipo stiklo) buteliuose tirpalo stabilumas yra irgi geras.

Kadangi atskiestas 0,9 natrio chlorido arba 5 gliukozės tirpalu ondansetrono tirpalas, kuriame konservantų nėra, stabilus išlieka polipropileniniame švirkšte, todėl manoma, kad jame preparatas būna stabilus ir atskiestas kitais tinkamais infuziniais skysčiais.

PASTABA. Norint atskiestą tirpalą laikyti ilgiau, jį reikia skiesti aseptinėmis sąlygomis.

Suderinamumas su skysčiais
Laikantis geros farmacinės praktikos reikalavimų, į veną leidžiamus skysčius reikia skiesti prieš injekciją, tačiau įrodyta, jog ondansetrono tirpalas, kuriame konservantų nėra, laikomas šaldytuve arba kambario (ne aukštesnėje kaip 25 C) temperatūroje, dienos šviesos lempos apšvietime, stabilus išlieka kelias paras, atskiestas vienu iš toliau nurodytų intraveninių infuzinių skysčių:
0,9  natrio chlorido infuzinis tirpalas;
5  gliukozės infuzinis tirpalas;
10  manitolio infuzinis tirpalas;
ringerio infuzinis tirpalas;
infuzinis tirpalas, kuriame yra 0,3  kalio chlorido ir 0,9  natrio chlorido;
infuzinis tirpalas, kuriame yra 0,3  kalio chlorido ir 5  gliukozės.

Suderinamumas su kitais vaistais
Atskiestą ondansetrono tirpalą į veną galima infuzuoti (infuzijų sistema arba švirkšto pompa) 1 mg/val. greičiu. Ta pačia infuzijų sistema (pro žarnelių sujungimo vietą “Y”), kuria lašinamas ondansetrono tirpalas, kurio koncentracija yra 16 - 160 g/ml (atitinkamai 8 mg/500 ml - 8 mg/50 ml), galima leisti toliau nurodytų vaistinių preparatų tirpalų.

Cisplatina. Jos tirpalas, kurio koncentracija yra 0,48 mg/ml (t. y. 240 mg/500 ml) lašinamas 1 – 8 val.
- 5-fluoruracilis. Jo tirpalas, kurio koncentracija yra 0,8 mg/ml (t. y. 2,4 g/3 l arba 400 mg/500 ml) leidžiamas mažiausiai po 20 ml per valandą (500 ml per 24 val.). Jeigu 5-fluoruracilio koncentracija didesnė, gali atsirasti ondansetrono nuosėdų. Be kitų suderinamų papildomų medžiagų, 5-fluoruracilio tirpale gali būti ne daugiau kaip 0,045  magnio chlorido.
- Karboplatina. Jos tirpalą, kurio koncentracija yra 0,18 - 9,9 mg/ml (atitinkamai 90 mg/500 ml - 990 mg/100 ml) reikia suleisti per 10 min. – 1 val.
- Etoposidas. Jo tirpalą, kurio koncentracija yra 0,144 - 0,25 mg/ml (atitinkamai 72 mg/500 ml - 250 mg/l) reikia suleisti per 30 min. – 1 val.
- Ceftazidimas. 250 – 2000 mg ceftazidimo dozę reikia ištirpinti injekciniame vandenyje (BP) taip, kaip nurodyta gamintojo (250 mg reikia tirpinti 2,5 ml, 2000 mg  10 ml), ir maždaug per 5 minutes suleisti į veną.
- Ciklofosfamidas. 100 mg - 1 g ciklofosfamido dozę reikia ištirpinti injekciniame vandenyje (BP) (100 mg reikia tirpinti 5 ml) taip, kaip nurodyta gamintojo, ir maždaug per 5 min. suleisti į veną.
- Doksorubicinas. 10 – 100 mg doksorubicino reikia ištirpinti injekciniame vandenyje (BP) (10 mg reikia tirpinti 5 ml) taip, kaip nurodyta gamintojo, ir maždaug per 5 min. suleisti į veną.
- Deksametasonas. 20 mg deksametasono natrio fosfato galima lėtai, t. y. per 2 – 5 min. suleisti į veną pro infuzinę sistemą (“Y” vietoje), kuria per 15 minučių infuzuojama 8 mg arba 32 mg ondansetrono dozė, atskiesta 50 – 100 ml tinkamo infuzinio skysčio. Kad tarp minėtų preparatų nesuderinamumo nebūna, patvirtinta infuzuojant ta pačia sistemą tirpalą, kuriame ondansetrono koncentracija buvo 8 g/ml – 1 mg/ml, o deksametazono natrio fosfato  32 g/ml - 2,5 mg/ml.