tertensif

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

tertensif 2,5 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 2,5 mg indapamido.
Pagalbinė medžiaga: laktozės mionohidratas. Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 59 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė.
Tabletė yra balta, apvali, dengta plėvele.

3. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

tertensif tabletės geriamos.

Suaugusiems žmonėms
Rekomenduojama paros dozė yra 1 tabletė. Ją patariama gerti ryte.
Nuo didesnės dozės antihipertenzinis poveikis nestiprėja, tačiau didėja druskų išskyrimas.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 skyrių“ Kontraindikacijos“ ir 4.4 skyrių“Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“)
Žmones, sergančius sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatino klirensas yra mažesnis negu 30 ml/min), tertensif gydyti draudžiama.
Pilnavertis tiazidų ir kitų diuretikų, veikiančių panašiai kaip tiazidai, poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

Senyviems žmonėms sutrikusi (žr. 4.4 skyrių“Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“)
Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje reikia koreguoti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį.
Senyvo amžiaus pacientai tertensif gydomi jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi sutrikusi (žr. 4.3 skyrių“ Kontraindikacijos“ ir 4.4 skyrių“Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, vartoti šio vaisto negalima.

Vaikams ir paaugliams
Tertensif nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs organizmo jautrumas sulfamidams arba bet kuriai pagalbinei tertensif tablečių medžiagai.
- Sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.
- Hepatinė encefalopatija arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.
- Hipokaliemija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai
Jeigu kepenų funkcija pažeista, diuretikai, veikiantys panašiai kaip tiazidai, gali sukelti hepatinę encefalopatiją. Jeigu ji pasireiškia, diuretiko vartojimą būtina tuoj pat nutraukti.

Atsargumo priemonės

Vandens ir elektrolitų pusiausvyra

Natrio kiekis kraujo plazmoje
Natrio koncentraciją kraujo plazmoje reikia pamatuoti ir prieš gydymą tertensif tabletėmis, ir reguliariai gydymo metu. Vartojant bet kokio diuretiko, galima hiponatremija, kurios pasekmės kartais gali būti labai sunkios. Pradžioje hiponatremijos požymių gali nebūti, todėl labai svarbu reguliariai matuoti natrio kiekį kraujyje. Senyviems žmonėms ir ligoniams, sergantiems kepenų ciroze, jį būtina nustatinėti dažniau (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Kalio kiekis kraujo plazmoje
Pavojingas tiazidų ir panašiai kaip jie veikiančių diuretikų poveikis yra kalio kiekio sumažėjimas kraujyje. Nuo hipokaliemijos (kalio  3,4 mmol/l) būtina saugoti pacientus, kuriems šios komplikacijos rizika yra didelė, pvz., senyvus ar prastai besimaitinančius žmones, pacientus, vartojančius keletą medikamentų, sergančius širdies išemine liga, širdies funkcijos nepakankamumu, arba kepenų ciroze, susijusia su edema arba pilvo vandene. Tokiems ligoniams hipokaliemija stiprina toksinį rusmenės preparatų poveikį, todėl didėja aritmijos rizika.

Pacientams, kuriems yra ilgasis (įgimtas arba jatrogeninis) QT intervalas, aritmijos rizika irgi yra. Jiems hipokaliemija ir bradikardija skatina sunkios aritmijos, ypač polimorfinės skilvelinės paroksizminės tachikardijos (torsades de pointes), kuri gali būti mirtina, pasireiškimą.

Visais minėtais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją kraujo plazmoje, o pirmą kartą tai būtina padaryti pirmąją gydymo savaitę. Jeigu hipokaliemija pasireiškia, būtina sunormalinti kalio kiekį.

Kalcio kiekis kraujo plazmoje
Tiazidai ir kiti panašiai kaip jie veikiantys diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu, todėl šio jono koncentracija kraujo plazmoje trumpam gali šiek tiek padidėti. Aiški hiperkalcemija gali būti nediagnozuoto hiperparatiroidizmo požymis.
Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą tertensif vartojimą reikia nutraukti.

Gliukozės kiekis kraujo plazmoje

tertensif gydomiems diabetikams, ypač jeigu yra hipokaliema, svarbu sekti gliukozės koncentraciją kraujyje.

Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje

tertensif gydomiems pacientams, kurių kraujyje šlapimo rūgšties kiekis padidėjęs, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius.

Inkstų funkcija ir diuretikai

Pilnavertis tiazidų ir kitų diuretikų, veikiančių panašiai kaip tiazidai, poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi: suaugusio žmogaus kraujo plazmoje kreatinino koncentracija mažesnė nei 25 mg/l, t. y. 220 mol/l. Senyviems žmonėms nurodytą kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje reikia koreguoti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Gydymo diuretikais pradžioje dėl padidėjusio natrio ir vandens išskyrimo iš organizmo gali pasireikšti antrinė hipovolemija ir sumažėti glomerulų filtracija. Dėl to kraujyje gali padaugėti karbamido ir kreatinino. Jeigu inkstų funkcija normali, minėtas trumpalaikis pokytis nėra reikšmingas, tačiau jei yra inkstų funkcijos nepakankamumas, jis gali būti sunkesnis.

Sportininkai

Dėl veikliosios tertensif tablečių medžiagos gali būti teigiamas dopingo testas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistiniai preparatai, kurių kartu su tertensif vartoti nerekomenduojama

Ličio preparatai

Didėja ličio koncentracija kraujo plazmoje ir kartu atsiranda jo perdozavimo požymių, kaip ir laikantis bedruskės dietos (mažėja ličio išskyrimas su šlapimu). Jei šių vaistinių preparatų kartu vartoti būtina, reikia matuoti ličio koncentraciją kraujo plazmoje, prireikus keisti jo dozę.

Preparatai, kurių kartu su tertensif reikia vartoti atsargiai

Polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją sukeliantys preparatai

- I A grupės preparatai nuo širdies aritmijos (chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas);
- III grupės preparatai nuo širdies aritmijos (amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas);
- Kai kurie antipsichoziniai medikamentai:
fenotiazinai (chlorpromazinas, ciamemazinas, levomepromazinas, tioridazinas, trifluoperazinas),
benzamidai (amisulpridas, sulpiridas, sultopridas, tiapridas), butirofenonai (droperidolis, haloperidolis).
- Kiti medikamentai: bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiamas eritromicinas, halofantrinas, mizolastinas, pentamidinas, sparfloksacinas, moksifloksacinas, į veną leidžiamas vinkaminas.

Minėti preparatai didina skilvelinės aritmijos, ypač polimorfinės paroksizminės tachikardijos, pasireiškimo riziką (hipokaliemija yra jos rizikos veiksnys).
Prieš skiriant jų vartoti kartu su tertensif, reikia ištirti, ar nėra hipokaliemijos ir, jei yra, ją pašalinti. Be to, ligonį reikia ištirti, pamatuoti elektrolitų kiekį kraujyje ir padaryti EKG.

Jeigu yra hipokaliemija, reikia gydyti preparatais, kurie neskatina polimorfinės skilvelinės paroksizminės tachikardijos atsiradimo.

Sisteminio poveikio nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo, įskaitant selektyvaus poveikio COX-2 inhibitorius ir dideles salicilatų dozes ( 3 g per parą)

Gali silpnėti antihipertenzinis indapamido poveikis.
Dehiduotiems pacientams dėl glomerulų filtracijos sumažėjimo kyla ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo rizika. Jeigu šių vaistinių preparatų kartu vartoti būtina, prieš gydymą reikia sunormalinti skysčių kiekį, o gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

Angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai

Pradėjus AKF inhibitoriais gydyti ligonius, kurių organizme trūksta natrio (ypač jei
yra inkstų arterijų stenozė), gali pasireikšti staigi hipotenzija ir (arba) ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

Arterine hipertenzija sergančių ligonių, vartojančių diuretikų, organizme gali trūkti natrio, todėl juos pradėti gydyti AKF inhibitoriais reikia taip: gydymą diuretikais nutraukti likus 3 dienoms iki AKF inhibitorių vartojimo (vėliau, jei reikia, gydymą kalį iš organizmo išskiriančiais diuretikais galima atnaujinti) arba pradžioje skirti mažą AKF inhibitorių dozę, o vėliau ją palaipsniui didinti.

Staziniu širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams pradžioje reikia skirti labai mažą AKF inhibitorių dozę, geriausiai prieš tai sumažinus vartoto kalį iš organizmo išskiriančio diuretiko dozę.

Visais minėtais atvejais pirmas gydymo AKF inhibitoriais savaites reikia sekti inkstų funkciją, t. y. matuoti kreatinino kiekį kraujo plazmoje.

Kiti hipokaliemiją sukeliantys medikamentai, pvz., į veną injekuojamas amfotericinas B, sisteminio poveikio glikokortikoidai ir mineralkortikoidai, tetrakozaktidas, dirginantys vidurių laisvinamieji preparatai

Didėja hipokaliemijos rizika (poveikis būna adityvus). Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, rekomenduojama matuoti ir, jei reikia, reguliuoti kalio kiekį kraujo plazmoje. Ypač svarbu tai daryti, jei kartu vartojama rusmenės preparatų. Jeigu būtini vidurių laisvinamieji preparatai, galima vartoti tų, kurie nedirgina.

Baklofenas

Stiprėja antihipertenzinis poveikis. Prieš gydymą reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme, o gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

Rusmenės preparatai

Hipokaliema skatina toksinį rusmenės preparatų poveikį. Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, reikia matuoti kalio kiekį kraujo plazmoje, sekti EKG ir, jei reikia, keisti gydymą.

Preparatai, kurių kartu su tertensif galima vartoti tik apsvarsčius, ar tai būtina

Kalį organizme sulaikantys diuretikai (amiloridas, spironolaktonas, triamterenas)

Kai kuriems pacientams gydymas šiais vaistiniais preparatais gali būti naudingas, tačiau hipokaliemijos ar hiperkaliemijos (ypač ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu ar cukriniu diabetu) pasireiškimo galimybės jie nepašalina. Vartojant šių medikamentų kartu, reikia matuoti kalio koncentraciją kraujo plazmoje, sekti EKG ir, jei reikia, keisti gydymą.

Metforminas

Jei dėl diuretikų, ypač veikiančių Henlės kilpoje, poveikio pasireiškia funkcinis inkstų nepakankamumas, padidėja metformino sukeliamos laktinės acidozės rizika. Jeigu vyrų kraujo plazmoje kreatinino koncentracija yra didesnė negu 15 mg/l (135 mol/l), o moterų  12 mg/l (110 mol/l), metformino vartoti negalima.

Kontrastą sukuriantys preparatai, kuriuose yra jodo

Dėl diuretikų sukeltos dehidracijos didėja ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo rizika, ypač jei kartu vartojamos didelės dozės kontrastą sukuriančių preparatų, kuriuose yra jodo. Prieš jų vartojimą reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme.

Imipramino tipo (tricikliai) antidepresantai, neuroleptikai

Vartojant šių preparatų kartu su tertensif, stiprėja antihipertenzinis poveikis ir ortostatinės hipotenzijos rizika (poveikis kraujospūdžiui yra adityvus).

Kalcio druskos

Galima hiperkalcemija, kadangi diuretikai, veikiantys kaip tiazidai, mažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu.

Ciklosporinas, takrolimuzas

Šių preparatų vartojant kartu su indapamidu, kraujo plazmoje gali padaugėti kreatinino net ir tuo atveju, jei natrio ir vandens organizme netrūksta, tačiau ciklosporino koncentracija nekinta.

Kortikosteroidai, tetrakozaktidas (sisteminio poveikio)

Silpnėja antihipertenzinis indapamido poveikis (kortikosteroidai organizme sulaiko natrį ir vandenį).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Nėščioms moterims diuretikų skirti paprastai nerekomenduojama. Nėštumo sukeltos fiziologinės edemos jais gydyti negalima. Diuretikai gali sukelti placentos ir vaisiaus išemiją, todėl galima vaisiaus augimo sutrikimo rizika.

Žindymo laikotarpis
Kūdikį krūtimi maitinančioms moterims šio medikamento vartoti nepatariama (indapamido patenka į motinos pieną).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Indapamidas budrumo netrikdo, tačiau kai kuriems ligoniams dėl kraujospūdžio mažėjimo galimos, ypač gydymo pradžioje arba pradėjus kartu vartoti kitų antihipertenzinių preparatų, reakcijos, dėl kurių gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Daugumas nepageidaujamo poveikio (klinikiniai simptomai bei laboratorinių tyrimų duomenų pokytis) simptomų priklauso nuo dozės.
Diuretikai, veikiantys kaip tiazidai, įskaitant ir indapamidą, gali sukelti toliau nurodytą nepageidaujamą poveikį.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: trombocitopenija, leukopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija.

Nervų sistemos sutrikimai
Reti: galvos sukimasis, nuovargis, galvos skausmas, parestezija.

Širdies sutrikimai
Labai reti: aritmija, hipotenzija.

Virškinimo trakto sutrikimai
Reti: pykinimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas.
Labai reti: pankreatitas.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Jeigu kepenų funkcija nepakankama, gali pasireikšti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Labai reti: kepenų funkcijos sutrikimas.

Odos ir poodinio audinio sutikimai
- Ligoniams, linkusiems į alergiją arba astmines reakcijas, galima padidėjusio organizmo jautrumo reakcija (dažnai  makulopapulinis išbėrimas, nedažnai  purpura).
- Gali pasunkėti ūminė diseminuota raudonoji vilkligė.

Laboratorinių tyrimų duomenys
- Kalio trūkumas organizme ir hipokaliemija, kuri kai kuriems ligoniams gali būti labai sunki (žr. 4.4 skyrių).
- Klinikinių tyrimų metu hipokaliemija (kalio koncentracija kraujo plazmoje  3,4 mmol/l) pasireiškė 25  pacientų, po 4 - 6 gydymo savaičių 10  ligonių ji buvo  3,2 mmol/l. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l.
- Hiponatremija ir kartu hipovolemija, dėl kurių galima dehidracija ir ortostatinė hipotenzija. Kartu su natriu iš organizmo išskiriamas ir chloridas, todėl galima antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė, tačiau ji pasireiškia retai ir būna silpna.
- Šlapimo rūgšties ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujo plazmoje. Ar skirti diuretikų, veikiančių kaip tiazidai, ligoniams, sergantiems podagra ar cukriniu diabetu, reikia labai gerai apsvarstyti.
- Labai retai pasireiškia hiperkalcemija.

4.9 Perdozavimas

Nustatyta, kad ne didesnė kaip 40 mg indapamido dozė (ji yra maždaug 16 kartų didesnė už terapinę dozę) toksinio poveikio nesukelia.
Ūminio perdozavimo atveju gali sutrikti elektrolitų ir vandens pusiausvyra organizme (pasireikšti hiponatremija, hipokaliema). Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, hipotenzija, mėšlungis, galvos sukimasis, mieguistumas, konfūzija, poliurija arba oligurija, net anurija (dėl hipovolemijos).
Gydymo pradžioje ligoniui reikia išplauti skrandį, duoti aktyvintosios anglies, po to specialioje gydymo įstaigoje sunormalinti elektrolitų ir skysčių kiekį.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  diuretikai, sulfamidai, gryni, ATC kodas  C03 BA11.
Indapamidas yra sulfamidų darinys, kurio cheminėje sudėtyje yra indolo žiedas. Farmakologinis indapamido veikimas panašus į tiazidinių diuretikų: preparatas slopina natrio reabsorbciją inkstų kanalėlių segmentuose, esančiuose žievinėje inkstų dalyje. Medikamentas didina natrio ir chlorido (mažiau kalio bei magnio) išskyrimą su šlapimu, todėl stiprina diurezę, sukelia antihipertenzinį poveikį.

II ir III fazės klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad vartojant vien indapamido, vienkartinės jo dozės, kuri šlapimo išskyrimą didina mažai, antihipertenzinis poveikis išlieka 24 val.

Antinipertenzinis indapamido poveikis pasireiškia dėl arteriolių elastingumo pagerėjimo ir arteriolių bei bendro kraujagyslių periferinio pasipriešinimo mažėjimo.
Preparatas mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.
Nuo tam tikros dozės tiazidų bei kitų diuretikų, veikiančių kaip tiazidai, sukeliamas terapinis poveikis nebestiprėja (plato), tačiau nepageidaujamas didėja. Vadinasi, tuo atveju, jei preparatas neveiksmingas, jo dozės didinti negalima.

Trumpalaikiais, vidutinės trukmės ir ilgalaikiais klinikiniais tyrimais nustatyta, kad indapamidas:
- netrikdo lipidų (trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) metabolizmo;
- netrikdo sacharidų metabolizmo (net hipertenzija sergantiems diabetikams).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Biologinis indapamido prieinamumas yra didelis (93 ). Išgėrus 2,5 mg dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1 – 2 val.

Pasiskirstymas
Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi daugiau negu 75  indapamido. Pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra 14 – 24 val. (vidutinis  18 val.). Plato fazės metu kartotinės dozės koncentracija kraujo plazmoje būna didesnė negu vienkartinės, tačiau pusiausvyrinė koncentracija nekinta, vadinasi, organizme medikamento nesikaupia.

Eliminacija
Indapamido klirensas inkstuose sudaro 60 - 80  bendro klirenso. Iš organizmo medikamentas išsiskiria daugiausiai metabolitų pavidalu, nepakitusio preparato su šlapimu išsiskiria tik 5  dozės.

Inkstų nepakankamumas
Ligonių, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme vaistinio preparato farmakokinetika nekinta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimais su įvairiais gyvūnais nustatyta, kad enteriniu būdu vartotos didžiausios indapamido dozės (40 - 8000 kartų didesnės už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui), stiprino diurezinį poveikį. Injekavus medikamento į veną arba į pilvaplėvės ertmę, atsirado pokyčių, būdingų farmakologiniam indapamido poveikiui, t. y. bradipnėja ir periferinių kraujagyslių išsiplėtimas.
Mutageninio ir kancerogeninio poveikio tyrimų metu medikamentas nesukėlė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:
Laktozės monohidratas
Kukurūzų krakmolas
Magnio stearatas
Povidonas
Talkas

Plėvelė:
Hipromeliozė
Baltasis bičių vaškas
Natrio laurilsulfatas
Magnio stearatas
Titano dioksidas
Glicerolis
Makrogolis 6000

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Dėžutė, kurioje yra 30 tablečių, supakuotų į PVC ir aliuminio folijos lizdines plokšteles

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių naikinimo instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.