Cefuroksimas, 1,5g, milteliai injekciniam tirpalui
Vartojimas: vartoti į raumenis/į veną
Registratorius: TEVA Pharma B.V., Nyderlandai
Receptinis: Receptinis, Nehospitalinis
Sudedamosios medžiagos: Cefuroksimas
INFORMACINIS LAPELIS
KETOCEF 250 mg milteliai injekciniam tirpalui
KETOCEF 750 mg milteliai injekciniam tirpalui
KETOCEF 1,5 g milteliai injekciniam tirpalui
SUDĖTIS
Viename buteliuke yra 250 mg, 750 mg arba 1,5 g cefuroksimo (natrio druskos forma). 1 g preparato yra 51,5 mg (2,27 mmol) natrio.
VAISTO SAVYBĖS IR VEIKIMAS
Cefuroksimas yra cefalosporinų grupės antibiotikas, sukeliantis baktericidinį poveikį. Jis yra atsparus daugelio beta laktamazių poveikiui. Vaistas gerai veikia daugelį gramteigiamų aerobinių bakterijų: Staphylococcus aureus (taip pat ir penicilinazę gaminančias padermes, tačiau neveikia meticilinui atsparių padermių), S. epiderimidis, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes, B tipo streptokokus (Slreptococcus agalacliae). Cefuroksimui jautrūs šie gramneigiami aerobiniai mikroorganizmai: Moraxella catarrhalis, Haemophilus inflnenzae (taip pat ir ampicilinui atsparios padermės), Haemophilus parainfluenzae, Escherichia coli, Kliebsiella spp., Proteus mirabilis, Providentia rettgeri, Neisseria gonorrhoeae (taip pat ir penicilinazę sintetinančios padermės). Preparatui yra jautrios anaerobinės bakterijos (Peptococcus, Clostridium ir Fusobaclerium padermės). Šiam medikamentui yra atsparios Clostridium difficile ir dauguma Bacteroides fragilis padermių.
Antibakterinis poveikis pasireiškia todėl, kad medikamentas sutrikdo ląstelės sienelės sintezę.
FARMAKOKINETIKA
Suleisto į raumenis 750 mg cefuroksimo didžiausia koncentracija plazmoje (27 g/ml) būna po 45 min. Injekavus į veną 750 mg arba 1,5 g cefuroksimo, po 15 min. vaisto koncentracija plazmoje būna atitinkamai 50 g/ml arba 100 g/ml, ji būna 2 g/ml arba didesnė atitinkamai 5 valandas arba 8 valandas.
Maždaug 40 – 50 cefuroksimo prisijungia prie plazmos baltymų. Vaistas gerai prasiskverbia į audinius ir ilgai išlieka tarpląsteliniame skystyje. Gydomoji vaisto koncentracija būna šlapime, pleuros, sąnarių skystyje, tulžyje, skrepliuose, kauluose, smegenų skystyje (sergant smegenų dangalų uždegimu) ir vandeniniuose organizmo skysčiuose. Suleisto į raumenis ar veną medikamento pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 80 min. Per 8 val. maždaug 89 proc. suvartoto preparato glomerulų filtracijos ir kanalėlių sekrecijos būdu išsiskiria su šlapimu nepakitusia forma.
INDIKACIJOS
Ketocefas tinka kvėpavimo, šlapimo bei lytinių takų ligoms, kurias sukėlė cefuroksimui jautrūs mikroorganizmai, gydyti tokiu atveju, jei medikamento reikia vartoti parenteriniu būdu. Šis preparatas vartojamas odos ir minkštųjų audinių infekcijos sukeltoms ligoms, sepsiui ir meningitui, kuriuos sukėlė Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Esherichia coli, Haemophilits influenzae, Klebsiella padermės, nekomplikuotai ir išsisėjusiai gonorėjai bei Staphylococcus aureus sukeltoms kaulų ir sąnarių ligoms gydyti.
Be to, šiuo vaistu galima gydyti tol, kol bus nustatyta ligos priežastis. Tokiu atveju vartojama vien cefuroksimo arba jo kartu su aminoglikozidais ar metronidazoliu. Ketocefo galima vartoti infekcijos profilaktikai chirurgijoje.
KONTRAINDIKACIJOS
Ketocefo draudžiama vartoti pacientams, kurių padidėjęs jautrumas cefalosporinų grupės antibiotikams arba kurie serga porfirija.
DOZAVIMAS IR VARTOJIMO BŪDAS
Cefuroksimo injekuojama į raumenis ar veną.
Suaugę žmonės
Dozė priklauso nuo infekcijos sukeltos ligos sunkumo. Paprastai kas 6 – 8 val. reikia injekuoti 0,75 –1,5 g preparato.
Vaikai
Dienos dozė yra 30 – 100 mg/kg kūno svorio (paprastai 60 mg/kg kūno svorio). Ją reikia suleisti per 3 –4 kartus, naujagimiams – per 2 – 3 kartus.
Dozavimas sergant gonorėja
Į raumenis reikia injekuoti 1,5 g (į dvi skirtingas vietas reikia leisti po 750 mg).
Dozavimas sergant meningitu
Suaugusiems žmonėms reikia švirkšti į veną kas 8 val. po 3 g.
Naujagimiams dienos dozė iš pradžių yra 100 mg/kg kūno svorio, būklei pagerėjus – 50 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti į veną per 3 – 4 kartus.
Kūdikiams ir vaikams dienos dozė iš pradžių yra 200 – 240 mg/kg kūno svorio, būklei pagerėjus – 100 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti į veną per 3 – 4 kartus.
Hemodializuojamiems pacientams po kiekvienos dializės reikia suleisti 750 mg cefuroksimo. Jei daroma nepertraukiama peritoninė dializė, ligoniui du kartus per dieną reikia injekuoti po 750 mg cefuroksimo.
Infekcijos sukeltų komplikacijų profilaktika chirurgijoje
Pilvo, dubens ir ortopedinių operacijų metu pradedant narkozę į veną suleidžiama 1,5 g. Jei operacija trunka ilgai, nuo jos pradžios praėjus 8 val., galima suleisti į raumenis 750 mg, dar po 8 val., t.y. nuo operacijos pradžios praėjus 16 val., šią dozę pakartoti. Širdies, plaučių, stemplės, kraujagyslių operacijų metu pradedant narkozę reikia suleisti 1,5 g cefuroksimo, po to 48 val. į raumenis reikia injekuoti kas 8 val. po 750 mg preparato. Ketocefo galima švirkšti į raumenis (daugiausiai 750 mg), iš lėto į veną arba suleisti jį per infuzijos sistemos jungiamąjį vamzdelį. Be to, vaistą galima greitai (1,5 g/50 ml per 30 min.) sulašinti į veną.
Injekcijų į raumenis suspensijos ruošimas
Į 250 mg antibiotiko buteliuką reikia suleisti 1 ml (į 750 mg – 3 ml) injekcijų vandens ir nestipriai purtyti tol, kol atsiras nepermatoma suspensija.
Injekcijų į veną tirpalo ruošimas
Į 250 mg antibiotiko buteliuką reikia suleisti ne mažiau kaip 3 ml (į 750 mg – ne mažiau kaip 9 ml, į 1,5 g – ne mažiau kaip 15 ml) injekcijų vandens.Trumpalaikei infuzijai (medikamento lašinama ne ilgiau kaip 30 min.) 1,5 g cefuroksimo reikia ištirpinti 50 ml infuzijų vandens. Ketocefą galima skiesti standartiniais infuzijų tirpalais (5 gliukozės, fiziologiniu tirpalu). Natrio vandenilio karbonato tirpale preparatas suyra.
Cefuroksimo negalima maišyti viename švirkšte su aminoglikozidų grupės antibiotikais.
Perdozavimas
Dėl per didelės cefalosporinų dozės sukelto CNS dirginimo gali prasidėti traukuliai. Tokiu atveju rekomenduojamas simptominis gydymas. Cefuroksimo koncentraciją kraujo serume galima sumažinti kraujo ar peritonine dialize.
NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS
Nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai, paprastai jis būna lengvas ir laikinas.
Dažniausiai dėl poveikio žarnyno mikroflorai sutrinka virškinamojo trakto veikla (pasireiškia viduriavimas). Cefuroksimas, kaip ir kiti plataus poveikio antibiotikai, nors labai retai, tačiau gali sukelti pseudomembraninį kolitą. Jei ligoniui gydymo metu ar po jo prasideda stiprus viduriavimas, galima įtarti, kad toks kolitas pasireiškė. Kartais laikinai plazmoje gali padidėti kepenų fermentų aktyvumas ar bilirubino kiekis, ypač jei pacientas serga kepenų liga. Retai gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcija: išbėrimas, dilgėlinė, niežejimas, karščiavimas, seruminė liga. Pastebėta anafilaksinės reakcijos pavienių atvejų. Kai kuriems ligoniams sumažėja hemoglobino koncentracija, atsiranda laikina leukopenija su eozinofilija. Kaip ir vartojant kitokių cefalosporinų, retai gali pasireikšti daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono sindromas bei toksinė epidermio nekrolizė. Ilgai vartojant cefuroksimo, kaip ir kitokių antibiotikų, galima atsparių bakterijų ir grybelių (enterokokų, Clostridium difficile, Candida), vadinamosios superinfekcijos, sukelta liga.Galima lokali reakcija: injekcijos į raumenis vietoje atsiranda dirginimas ir skausmas, po injekcijos į veną gali prasidėti tromboflebitas. Jei medikamento išvirkščiama lėtai, lokalus poveikis dažniausiai nepasireiškia.
ATSARGUMO PRIEMONĖS
Cefuroksimo labai atsargiai reikia vartoti pacientams, kurių jautrumas penicilinų grupės antibiotikams padidėjęs, ypač jei jiems penicilinas buvo sukėlęs anafilaksinę reakciją.
Jei nepakankama inkstų veikla, dozę būtina koreguoti atsižvelgiant į kreatinino klirensą. Ketocefas, kaip ir kiti cefalosporinai, gali sukelti tariamai teigiamą Kumbso reakciją bei daryti įtaką gliukozės, nustatytos nefermentiniais tyrimais, rodmenims.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nors ketocefo poveikio vaisiui ir apsigimimų nepastebėta, pirmuosius nėštumo mėnesius jo reikėtų vartoti tik būtinu atveju. Kadangi cefuroksimo patenka į motinos pieną, šio medikamento žindyvėms reikia vartoti atsargiai.
SĄVEIKA SU KITOKIAIS MEDIKAMENTAIS
Ligoniams, vartojantiems stiprių diuretikų (furosemido), didelę ketocefo dozę reikia vartoti atsargiai, kadangi gali pablogėti inkstų veikla.
Cefuroksimo vartojant kartu su antikoaguliantais ar preparatais, slopinančiais trombocitų agregaciją, gali padidėti kraujavimo pavojus.
LAIKYMO SĄLYGOS
Buteliukus, kuriuose yra sausi milteliai laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Saugoti nuo šviesos.
Jei suspensija ir injekcijų tirpalas laikomi kambario temperatūroje, jie tinkami vartoti 5 val., jei šaldytuve – 24 val. Paruošto infuzijų tirpalo, laikomo šaldytuve, tinkamumo laikas 24 val. Tik ką paruoštas tirpalas yra gelsvas. Laikant tirpalas ir suspensija gali patamsėti, tačiau toks pokytis vaisto veiksmingumui bei toleravimui įtakos nedaro.
Preparatą reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
TINKAMUMO LAIKAS
Tinkamumo laikas nurodytas ant pakuotės. Jam pasibaigus, preparato vartoti negalima.
PAKUOTĖ
Dėžutė, kurioje yra 5 flakonai. Viename flakone yra 250 mg sausosios medžiagos.
Dėžutė, kurioje yra 5 flakonai. Viename flakone yra 750 mg sausosios medžiagos. Dėžutė, kurioje yra 5 flakonai. Viename flakone yra 1,5 g sausosios medžiagos.
Tarptautinis pavadinimas | Cefuroksimas |
Vaisto stiprumas | 1,5g |
Vaisto forma | milteliai injekciniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti į raumenis/į veną |
Registracijos numeris | 95/1849/1 |
Registratorius | TEVA Pharma B.V., Nyderlandai |
Receptinis | Receptinis, Nehospitalinis |
Vaistas registruotas | 1995.01.11 |
Vaistas perregistruotas | 2000.11.09 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
KETOCEF 1,5 g milteliai injekciniam tirpalui
2. KIEKYBINĖ IR KOKYBINĖ SUDĖTIS
Viename buteliuke yra 1,5 g cefuroksimo natrio druskos.
3. VAISTO FORMA
Milteliai injekciniam tirpalui
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Ketocefas tinka kvėpavimo, šlapimo bei lytinių takų ligoms, kurias sukėlė cefuroksimui jautrūs mikroorganizmai, gydyti tokiu atveju, jei medikamento reikia vartoti parenteriniu būdu. Šis preparatas vartojamas odos ir minkštųjų audinių infekcijos sukeltoms ligoms, sepsiui ir meningitui, kuriuos sukėlė Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Esherichia coli, Haemophilits influenzae, Klebsiella padermės, nekomplikuotai ir išsisėjusiai gonorėjai bei Sluphylococcus aureus sukeltoms kaulų ir sąnarių ligoms gydyti.
Be to, šiuo vaistu galima gydyti tol, kol bus nustatyta ligos priežastis. Tokiu atveju vartojama vien cefuroksimo arba jo kartu su aminoglikozidais ar metronidazoliu. Ketocefo galima vartoti infekcijos profilaktikai chirurgijoje.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Cefuroksimo injekuojama į raumenis ar veną.
Suaugę žmonės
Dozė priklauso nuo infekcijos sukeltos ligos sunkumo. Paprastai kas 6 – 8 val. reikia injekuoti 0,75–1,5 g preparato.
Vaikai
Dienos dozė yra 30 – 100 mg/kg kūno svorio (paprastai 60 mg/kg kūno svorio). Ją reikia suleisti per 3 – 4 kartus, naujagimiams – per 2 – 3 kartus.
Dozavimas sergant gonorėja
Į raumenis reikia injekuoti 1,5 g (į dvi skirtingas vietas reikia leisti po 750 mg).
Dozavimas sergant meningitu
Suaugusiems žmonėms reikia švirkšti į veną kas 8 val. po 3 g.
Naujagimiams dienos dozė iš pradžių yra 100 mg/kg kūno svorio, būklei pagerėjus – 50 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti į veną per 3 – 4 kartus.
Kūdikiams ir vaikams dienos dozė iš pradžių yra 200 – 240 mg/kg kūno svorio, būklei pagerėjus – 100 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti į veną per 3 – 4 kartus.
Dozavimas suaugusiems žmonėms, sergantiems inkstų veiklos nepakankamumu
Kreatinino klirensas Cefuroksimo dozė
20 ml/min. Kas 8 val. po 0,75 – 1,5 g
10 – 20 ml/min. Du kartus per dieną po 0,75 g
Mažiau negu 10 ml/min. Vieną kartą per dieną 0,75 g
Hemodializuojamiems pacientams po kiekvienos dializės reikia suleisti 750 mg cefuroksimo.
Jei daroma nepertraukiama (nuolatinė) peritoninė dializė, ligoniui du kartus per dieną reikia injekuoti po 750 mg cefuroksimo.
Profilaktika chirurgijoje
Pilvo, dubens ir ortopedinių operacijų metu pradedant narkozę į veną suleidžiama 1,5 g. Jei operacija trunka ilgai, nuo jos pradžios praėjus 8 val., galima suleisti į raumenis 750 mg, dar po 8 val., t.y. nuo operacijos pradžios praėjus 16 val., šią dozę pakartoti. Širdies, plaučių, stemplės, kraujagyslių operacijų metu pradedant narkozę reikia suleisti 1,5 g cefuroksimo, po to 48 val. į raumenis reikia injekuoti kas 8 val. po 750 mg preparato.
Cefuroksimą galima švirkšti į raumenis (daugiausiai 750 mg), iš lėto į veną, lėtai arba greitai (1,5 g/50 ml per 30 min.) lašinti į veną.
4.3. Kontraindikacijos
Cefuroksimo draudžiama vartoti pacientams, kurių jautrumas cefalosporinų grupės antibiotikams padidėjęs arba kurie serga porfirija.
4.4. Specialus įspėjimai ir atsargumo priemonės
Medikamento labai atsargiai reikia vartoti pacientams, kurių jautrumas penicilinų grupės antibiotikams padidėjęs, ypač jei jiems penicilinas buvo sukėlęs anafilaksinę reakciją.
Jei nepakankama inkstų veikla, cefuroksimo dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kreatinino klirensą.
4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais bei kitokia sąveika
Ligoniams, vartojantiems stiprių diuretikų (furosemido) ar aminoglikozidų, didelę cefuroksimo dozę reikia vartoti atsargiai, kadangi gali pablogėti inkstų veikla. Cefuroksimas, kaip ir kiti cefalosporinai, gali sukelti tariamai teigiamą Kumbso reakciją bei daryti įtaką gliukozės, nustatytos nefermentiniais tyrimais, rodmenims.
4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Pirmuosius tris nėštumo mėnesius cefuroksimo galima vartoti tik būtinu atveju. Kadangi cefuroksimas išsiskiria su motinos pienu, jo žindyvėms reikia vartoti atsargiai.
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Duomenų apie vaisto poveikį gebėjimui vairuoti transportą ir valdyti mechanizmus nėra.
4.8. Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai, paprastai jis būna lengvas ir laikinas.
Galimas lokalus injekcijos vietos dirginimas. Po injekcijos į raumenis ar veną gali prasidėti tromboflebitas.
Retai gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcija: išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimas, karščiavimas, seruminė liga. Pastebėta anafilaksinės reakcijos pavienių atvejų.
Retai gali sutrikti virškinamojo trakto veikla (atsiranda viduriavimas). Cefuroksimas, kaip ir kiti plataus veikimo spektro antibiotikai, nors labai retai, tačiau gali sukelti pseudomembraninį kolitą. Jei ligoniui gydymo metu ar po jo pradeda stiprus viduriavimas, galima įtarti, kad toks kolitas pasireiškė.
Kartais laikinai gali padidėti kepenų fermentų aktyvumas ar bilirubino kiekis, ypač jei pacientas serga kepenų liga. Kai kuriems ligoniams sumažėja hemoglobino koncentracija, atsiranda laikina leukopenija su eozinofilija. Kaip ir vartojant kitokių cefalosporinų, retai gali pasireikšti daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono sindromas bei toksinė epidermio nekrolizė.
Ilgai vartojant cefuroksimo, kaip ir kitokių antibiotikų, galima jam atsparių bakterijų ir grybelių (enterokokų, Clostridium difficile, Candida), vadinamosios superinfekcijos, sukelta liga.
4.9. Perdozavimas
Per didelė cefalosporinų dozė gali sukelti CNS dirginimą bei traukulius. Tokiu atveju rekomenduojamas simptominis gydymas. Cefuroksimo koncentraciją kraujo serume galima sumažinti kraujo ar peritonine dialize.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinaminės savybės
Cefuroksimas yra pusiau sintetinis cefalosporinų grupės antibiotikas, kuris pagal sukeliamą antimikrobinį poveikį ir atsparumą bakterijų beta laktamazėms priklauso antros kartos cefalosporinų grupei. Jo sukeliamas baktericidinis poveikis yra panašus į kitokių beta laktaminių antibiotikų poveikį: cefuroksimas prisijungia prie bakterijų sienelės specifinių peniciliną prisijungiančių baltymų, todėl jos sunaikinamos. Šis medikamentas slopina bakterijų ląstelės sienelės mukopeptidų sintezę.
Cefuroksimas gerai veikia gramteigiamas aerobines bakterijas: Staphylococcus aureus (taip pat ir penicilinazę gaminančius padermes, tačiau neveikia meticilinui atsparių padermių), S. epiderimidis, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes, B tipo streptokokus (Slreptococcus agalacliae). Cefuroksimui jautrūs šie gramneigiami mikroorganizmai: Moraxella catarrhalis, Haemophilus inflnenzae (taip pat ir ampicilinui atsparios padermės), Haemophilus parainfluenzae, Escherichia coli, Kliebsiella spp., Proteus mirabilis, Providentia rettgeri, Neisseria gonorrhoeae (taip pat ir penicilinazę sintetinančios padermės), N. meningitidis, Salmonellae spp. Vaistui yra jautrios anaerobinės bakterijos, išskyrus Peptococcus, Clostridium ir Fusobaclerium padermes. Šiam medikamentui yra atsparios Clostridium difficile ir dauguma Bacteroides fragilis padermių.
Antibakterinis poveikis pasireiškia todėl, kad medikamentas sutrikdo ląstelės sienelės sintezę.
5.2. Farmakokinetinės savybės
Suleisto į raumenis 750 mg cefuroksimo didžiausia koncentracija plazmoje (27 g/ml) būna po 45 min. Injekavus į veną 750 mg arba 1,5 g cefuroksimo, po 15 min. vaisto koncentracija plazmoje būna atitinkamai 50 g/ml arba 100 g/ml, ji būna 2 g/ml arba didesnė atitinkamai 5 valandas arba 8 valandas.
Maždaug 40 – 50 cefuroksimo prisijungia prie plazmos baltymų. Medikamentas gerai prasiskverbia į audinius ir ilgai išlieka tarpląsteliniame skystyje. Gydomoji koncentracija būna šlapime, pleuros, sąnarių skystyje, tulžyje, skrepliuose, kauluose ir vandeniniuose organizmo skysčiuose. Jei yra smegenų dangalų uždegimas, cefuroksimas prasiskverbia per hematoencefalinį barjerą. Suleisto į raumenis ar veną medikamento pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 80 min. Per 8 val. maždaug 89 proc. suvartoto preparato glomerulų filtracijos ir kanalėlių sekrecijos būdu išsiskiria su šlapimu nepakitusia forma.
5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Tyrimų su gyvūnais metu cefuroksimo sukeltų vaisingumo pažeidimų nepastebėta.
Preparato gebėjimas sukelti auglius ilgalaikių tyrimų su gyvūnais metu netirtas. Mutageninio poveikio tyrimų duomenimis, cefuroksimas tokio poveikio nesukelia.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas
Nėra.
6.2. Nesuderinamumas
Cefuroksimą galima skiesti standartiniais infuzijų tirpalais (5 gliukozės, fiziologiniu tirpalu).
Šio medikamento negalima maišyti viename švirkšte su aminoglikozidų grupės antibiotikais.
Cefuroksimo sąveikos su pakuotės buteliuku nepastebėta.
6.3. Tinkamumo laikas
2 metai.
6.4. Specialios laikymo sąlygos
Jei pasibaigė ant pakuotės nurodytas tinkamumo laikas, preparato vartoti negalima. Medikamentą reikia laikyti tamsioje vietoje.
Jei suspensija ir injekcijų tirpalas laikomi kambario temperatūroje, jie tinkami vartoti 5 val., jei šaldytuve – 24 val. Paruoštą infuzijų tirpalo, laikomo šaldytuve, tinkamumo laikas 24 val. Tik ką paruoštas tirpalas yra gelsvas. Laikant tirpalas ir suspensija gali patamsėti, tačiau toks pokytis vaisto veiksmingumui bei toleravimui įtakos nedaro.
6.5. Pakuotė ir jos turinys
Bespalvis stiklinis 26 ml buteliukas, užkimštas guminiu kamšteliu su aliuminio dangteliu. Dėžutėje yra 5 flakonai.
6.6. Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija
Injekcijų į veną tirpalo ruošimas
Į 750 mg ketocefo buteliuką reikia suleisti ne mažiau kaip 9 ml (į 250 mg ketocefo buteliuką – ne mažiau kaip 3 ml, į 1,5 g ketocefo buteliuką – ne mažiau kaip 15 ml) injekcijų vandens.
Trumpalaikei infuzijai (medikamentą reikia lašinti ne ilgiau kaip 30 min.) 1,5 g ketocefo reikia ištirpinti 50 ml infuzijų vandens, nuolatinei infuzijai 1,5 g preparato reikia ištirpinti 15 ml injekcijų vandens ir suleisti į infuzijų tirpalą.
7. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS
SIA PLIVA
K. Ulmana iela 119
LV-2167 Riga
Latvija
8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS
95/1849/1
9. PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA
1995 01 11
10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA
2006-08-30
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
- Na kaip gerai, šiandien jūsų kosulys skamba daug gražiau!
- Žinoma, daktare, aš juk visą naktį treniravausi!
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?