Cefamandol Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cefamandol Actavis 1 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Viename buteliuke yra 1 g cefamandolio (cefamandolio nafato pavidalu).

Pagalbinė medžiaga: bevandenis natrio karbonatas. 1 g preparato yra 75 mg natrio

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. Farmacinė forma

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui.

Milteliai yra balti arba beveik balti.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Cefamandoliui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:

ausų, nosies ir gerklės (otito, sinusito, tonzilito, faringito);
apatinių kvėpavimo takų (ūminio ir lėtinio paūmėjusio bronchito, bendruomenėje įgytos pneumonijos);
inkstų ir šlapimo takų (pielonefrito, cistito);
pilvo ertmės infekcinės ligos (peritonito);
mažojo dubens infekcinės ligos (endometrito);
odos ir poodinio audinio (absceso, flegmonos, celiulito, infekuotos žaizdos, įskaitant kąstinę, infekuoto nudegimo);
kaulų ir sąnarių (osteomielito, sepsinio artrito, bursito);
kitų infekcinių ligų, įskaitant sepsį.

Infekcijos profilaktika virškinimo trakto, mažojo dubens organų, ortopedinių, širdies, plaučių, galvos ir stuburo smegenų operacijų metu.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas
Cefamandolio tirpalas švirkščiamas giliai į raumenis, injekuojamas ar infuzuojamas į veną.

Įprastinis dozavimas suaugusiems žmonėms, įskaitant senyvus
Įprastinė vienkartinė suaugusių žmonių dozė yra 500 mg - 1 g. Ji leidžiama kas 4 - 8 valandas (1,5 - 6 g per parą).
Sergant nekomplikuotu plaučių uždegimu, nekomplikuotomis šlapimo takų, odos ir poodinio audinio infekcinėmis ligomis, cefamandolio reikia vartoti po 500 mg kas 6 - 8 valandas.

Sergant sunkesne infekcine liga, būtina vartoti po 1 g kas 4 - 6 valandas. Jei infekcinės ligos eiga labai sunki, cefamandolio reikia vartoti po 2 g kas 4 - 8 valandas (12 g per parą).

Didžiausia suaugusių žmonių paros dozė yra 12 g.

Įprastinis dozavimas vaikams
Įprastinė vyresnių kaip 1 mėnesio kūdikių ir vaikų paros dozė yra 50 - 100 mg/kg kūno svorio. Ši dozė padalijama į lygias dalis ir švirkščiama kas 4 - 8 valandas.

Didžiausia vaikų paros dozė yra 150 mg/kg.

Profilaktika
Suaugusiems žmonėms
30 ‑ 60 min. iki operacijos į raumenis arba į veną reikia suleisti 1 g arba 2 g cefamandolio.
Po operacijos švirkščiama 1 g arba 2 g cefamandolio kas 6 valandas vieną arba dvi paras.
- Cezario pjūvio operacijos atveju pradinę dozę reikia švirkšti prieš pat operaciją arba tuoj pat po virkštelės užspaudimo.

Vyresniems kaip 3 mėnesių vaikams
30 ‑ 60 min. iki operacijos į raumenis arba į veną reikia suleisti 12,5 - 25 mg/kg kūno svorio dozę.
Po operacijos reikia injekuoti 12,5 - 25 mg/kg kūno svorio dozę kas 6 val.

Dozavimas ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Po pradinės įvadinės 1-2 g cefamandolio dozės ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, antibiotiko dozė mažinama, atsižvelgiant į kreatinino klirenso dydį, taip, kaip nurodyta lentelėje. Būtina sekti kreatinino klirensą.
Kreatinino
klirensas
(ml/min./1,73 m2)
Dozavimas
Sunki infekcinė liga
Labai sunki infekcinė liga
(didžiausia dozė)
Daugiau kaip 80
1-2 g kas 6 val.
2 g kas 4 val.
80 - 50
750 mg -1,5 g kas 6 val.
1,5 kas 4 val. arba 2 g kas 6 val.
50 - 25
750 mg - 1,5 g kas 8 val.
1,5 g kas 6 val. arba 2 g kas 8 val.
25 - 10
500 mg - 1 g kas 8 val.
1 g kas 6 val. arba 1,25 g kas 8 val.
10 - 2
500-750 mg kas 12 val.
670 mg g kas 8 val. arba 1 g kas 12 val.
Mažiau kaip 2
250 -500 mg kas 12 val.
500 mg kas 8 val. arba 1 g kas 12 val..

Jeigu žinoma kreatinino koncentracija kraujo serume, kreatinino klirensą galima apskaičiuoti, pagal žemiau nurodytą formulę (atsižvelgiant į lytį, svorį ir amžių).
Vyrai
Kreatinino klirensas (ml/min.) = svoris (kg) x (140 - amžius (metais))/72 x kreatinino koncentracija kraujo serume.
Moterys
Kreatinino klirensas (ml/min.) = vyrų kreatinino klirensas x 0,9.

Vartojimo trukmė
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Antibiotiko reikia vartoti dar 48 - 72 valandas ir po ligos simptomų išnykimo.

Cefamandolio galima vartoti kartu su aminoglikozidais, tačiau tokiu atveju būtina sekti inkstų funkciją. Antibiotikų dozė nustatoma, atsižvelgiant į infekcinės ligos sunkumą ir paciento būklę. Antibiotikų reikia leisti į skirtingas vietas. Jų negalima maišyti viename švirkšte ar infuzijų tirpale.

Vartojimo būdas
Injekcija į raumenis. Prieš injekciją į raumenis 1 g cefamandolio miltelių reikia ištirpinti 3 ml sterilaus injekcijų vandens, 0,9% natrio chlorido arba 0,5% lidokaino tirpalo (iš anksto nustačius paciento jautrumą lidokainui) ir gerai papurtyti, kol milteliai visiškai ištirps.

Injekcija į veną. Jeigu vaisto injekuojama į veną, 1 g cefamandolio miltelių reikia ištirpinti 10 ml sterilaus injekcijų vandens, 0,9 % natrio chlorido arba 5% dekstrozės tirpalo. Tirpalo leidžiama lėtai (3 - 5 minutes).

Intraveninė infuzija. Jeigu vaisto infuzuojama į veną, aukščiau nurodytu būdu injekcijai į veną paruošto antibiotiko tirpalo sumaišyti su 5% dekstrozės, 10% dekstrozės arba izotoninio natrio chlorido tirpalu ir sulašinama nepertraukiamos infuzijos būdu. Paruoštas cefamandolio injekcijų tirpalas yra skaidrus, be priemaišų. Jo spalva yra geltona ar net tamsiai geltona (priklausomai nuo tirpiklio ir jo koncentracijos).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs paciento jautrumas cefamandoliui, bet kuriam kitam cefalosporinų grupės antibiotikui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš kiekvieną naują gydymo cefamandoliu kursą pacientą būtina atidžiai apklausti, kad būtų nustatyta, ar anksčiau jam nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijų cefalosporinams, penicilinams ar kitiems vaistams. Apie 10% žmonių, kurių jautrumas penicilinams padidėjęs, būna alergiški ir cefalosporinams.
Pacientams, kurių jautrumas penicilinams, penicilaminui ar grizeofulvinui padidėjęs, taip pat ligoniams, sergantiems kitomis alerginėmis ligomis, pirmąją antibiotiko dozę reikia vartoti labai atsargiai, prižiūrint medikui (galima kryžminė alergija).

Jei cefamandolis sukelia alerginę reakciją, vaisto vartojimą būtina nutraukti. Sunkią padidėjusio jautrumo reakciją gali tekti gydyti epinefrinu (adrenalinu), hidrokortizonu, antihistamininiais vaistais ar kitomis skubios pagalbos priemonėmis.

Kadangi vartojant cefamandolio galima hipoprotrombinemija, jo reikia atsargiai vartoti linkusiems kraujuoti ligoniams ar sergantiems opiniu kolitu. Vartojant šio antibiotiko, gali tekti tirti protrombino laiką. Pacientams, kuriems yra didesnė hipoprotrombinemijos rizika (senyviems, nusilpusiems ar asmenims, kurių vitamino K atsargos nepakankamos), hipotrombinemijos profilaktikai galima vartoti vitamino K. Ypač tuo atveju, kai atliekama žarnyno dekomtaminacija ar chirurginė procedūra.
Pasireiškus hipoprotrombinemijai (esant kraujavimui ar nekraujuojant), reikia vartoti vitamino K.

Kartu su cefamandoliu arba kelias dienas po jo vartojimo negalima gerti alkoholio ar vartoti vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, kadangi cefamandolis slopina fermentą acetaldehido dehidrogenazę, organizme kaupiasi acetaldehidas ir pasireiškia sindromas, panašus į disulfiramo sukeliamą poveikį.

Kad cefamandoliu neišnešiotus naujagimius ir jaunesnius kaip 1 mėnesio kūdikius gydyti saugu, nežinoma.

Vartojant cefamandolio, gali pasireikšti pseudomembraninis kolitas, todėl pacientą, kuriam po antibiotiko vartojimo prasidėjo viduriavimas, reikia stebėti. Jei viduriavimas sunkus, rekomenduojama atlikti endoskopinį tyrimą pseudomembraniniam kolitui nustatyti. Nestiprus pseudomembraninis kolitas praeina nutraukus gydymą. Jei ši liga vidutinio sunkumo ar sunki, reikia infuzuoti skysčių, elektrolitų tirpalų, vartoti geriamųjų antibakterinių preparatų.

Senyviems žmonėms ir ligoniams, sergantiems inkstų nepakankamumu, dozė ir vartojimo intervalas keičiamas, atsižvelgiant į kreatinino klirensą. Jeigu ligonio būklė sunki ir vartojamos didžiausios dozės, rekomenduojama sekti inkstų funkciją. Galimas nefrotoksinis antibiotiko poveikis, ypač vartojant kartu su kitais nefrotoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, aminoglikozidų grupės antibiotkais, diuretikais.

Ligoniams, vartojantiems didelę vaistinio preparato dozę, ypač pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, gali pasireikšti metabolinė encefalopatija.

Ilgai vartojant cefamandolio, gali daugėti antibiotikui atsparių mikroorganizmų padermių. Jeigu pasireiškia priedinis užkrėtimas, reikia pakartotinai įvertinti ligonio būklę ir imtis tinkamų gydymo priemonių.

Gydant cefamandoliu, gali laikinai padidėti aminotransferazių, šarminės fosfatazės aktyvumas, gali būti tariamai teigiamas cukraus šlapime tyrimas (jei tiriama redukciniais metodais) bei tariamai teigiami baltymo šlapime tyrimo rodmenys. Taip pat gali būti klaidingai teigiamas tiesioginis ir netiesioginis Kumbso mėginys.

Ligoniams, sirgusiems virškinimo trakto ligomis, ypač kolitu, cefalmandolio (kaip ir kitų plataus antimikrobinio poveikio spektro antibiotikų) reikia vartoti atsargiai.

Jei pacientas riboja natrio kiekį maiste, reikia atsižvelgti, kad 1 g Cefamandol Actavis miltelių injekciniam tirpalui yra apie 75 mg natrio.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Aminoglikozidai
Cefamandolio ir aminoglikozidų poveikis sinergetinis. Tačiau cefamandolio in vitro sumaišius su aminoglikozidais, pasireiškia nesuderinamumas. Jei šių antibiotikų būtina vartoti tuo pačiu metu, dėl inaktyvacijos pavojaus negalima jų maišyti viename švirkšte, be to, juos reikia leisti į skirtingas vietas, darant 1 valandos pertrauką. Pastebėta, kad infuzijų tirpale sumaišius cefamandolio su metronidazoliu pasireiškia fizinis nesuderinamumas. Kadangi in vitro gali pasireikšti fizinė ir cheminė cefamandolio sąveika, nepatariama jo maišyti viename švirkšte su kitais vaistiniais preparatais.

Nefrotoksiniai medikamentai
Kartu su cefamandoliu vartojant diuretikų (furozemido, etakrino rūgšties) ar kitų antibiotikų, galinčių sukelti nefrotoksinį poveikį, didėja inkstų pažeidimo pavojus.

Antikoaguliantai
Antibiotikas gali mažinti protrombino indeksą, todėl jo negalima vartoti kartu su geriamaisiais antikoaguliantais ir tromboliziniais vaistais.

Probenecidas, salicilatai, indometacinas
Kartu su cefamandoliu vartojant probenecido, salicilatų ir indometacino didelė antibiotiko koncentracija kraujyje išlieka ilgiau, kadangi šie vaistiniai preparatai slopina cefamandolio ekskreciją per inkstus.

Kitokia sąveika
Cefamandolio sudėtyje yra natrio karbonato, kuris nesuderinamas su preparatais, kurių sudėtyje yra magnio arba kalcio jonų (įskaitant Ringerio tirpalą). Laikant cefamandolio tirpalą kambario temperatūroje, išsiskiria anglies dioksidas.

Kadangi gali pasireikšti fizinė ir cheminė sąveika, jo nepatariama maišyti viename švirkšte ar infuzijų tirpale su kitais vaistiniais preparatais.

Cefamandolis slopina fermentą acetaldehido dehidrogenazę, todėl kartu su antibiotiku arba praėjus kelioms dienoms po gydymo nutraukimo negalima gerti alkoholio ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes gali pasireikšti sindromas, panašus į disulfiramo sukeliamą sindromą.

Laboratorinių tyrimų rezultatai
Vartojant cefalosporinų grupės antibiotikų vario redukcijos metodu (Benedict, Fehling, Clinitest) atliekamų gliukozės kiekio šlapime tyrimų rodmenys gali būti tariamai teigiami.
Vartojant cefamandolio, Kumbso reakcija gali būti tariamai teigiama. Tai gali daryti įtaką kraujo suderinamumo mėginiams.
Vartojant cefamandolio gali būti tariamai teigiami baltymo šlapime tyrimo rodmenys (tiriant rūgštimi ar atliekant denatūracijos ir precipitacijos mėginį).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar saugu vartoti cefamandolio nėštumo metu, nežinoma, todėl nėščioms moterims šio antibiotiko vartoti nerekomenduojama, išskyrus atvejus, kai tai būtina.

Cefamandolio patenka į motinos pieną, todėl žindymo laikotarpiu jo reikia vartoti atsargiai. Vartojant antibiotiko, žindomam kūdikiui gali pasireikšti kandidamikozė, bėrimas ir viduriavimas.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Cefamandolis gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Infekcijos ir infestacijos
Nedažnai pasireiškė kandidozė (įskaitant vaginitą ir burnos pienligę).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nedažnai pasireiškė neutropenija, leukopenija, trombocitopenija, retai – kraujavimas (dėl hipoprotrombinemijos). Labai retai pasireiškė limfocitozė, hemolizinė anemija, aplastinė anemija ir agranulocitozė.

Imuninės sistemos sutrikimai
Labai retai gali pasireikšti anafilaksija, (įskaitant bronchų spazmą ir (ar) hipotenziją). Tokie sutrikimai dažniau pasireiškė žmonėms, kuriems yra buvę padidinto jautrumo reakcijų, ypač penicilinui.

Nervų sistemos sutrikimai
Labai retai pasitaikė parestezija, nedažnai galvos skausmas ir svaigulys.
Vartojant didelę dozę, ypač sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, galima encefalopatija.

Virškinimo trakto sutrikimai
Retai pasireiškia pykinimas, vėmimas, apetito stoka, viduriavimas, pseudomembraninis kolitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Laikinas kepenų fermentų (GOT, GPT, šarminės fosfatazės) aktyvumo padidėjimas. Labai retai pasireiškė laikinas hepatitas, cholestazinė gelta.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Laikinas šlapalo ir (ar) kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas, retai pasireiškė intersticinis nefritas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažnai pasitaikė odos išbėrimas, nedažnai - niežulys, labai retai angioedema, daugiaformė raudonė, Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Cefamandolio vartojant kartu su alkoholiu, gali pasireikšti sindromas, panašus disulfiramo sukeliamą sindromą bei hipotenzija.
Švirkščiant į raumenis, nedažnai pasitaikė skausmas ir sukietėjimas injekcijos vietoje. Injekuojant į veną, 2 % pacientų pasireiškė tromboflebitas.

Tyrimai
Dažnai pasireiškė teigiamas Kumbso mėginys.

4.9 Perdozavimas

Cefamandolio perdozavus, gali prasidėti traukuliai ir atsirasti kitų centrinės nervų sistemos apnuodijimo simptomų.

Jei vaisto buvo perdozuota, ypač jei didelę dozę vartojo ligonis, sergantis inkstų funkcijos nepakankamumu, antibiotiko vartojimą reikia nutraukti. Jei būtina, reikia skirti medikamentų nuo traukulių. Apie 5% cefamandolio pašalinama iš organizmo atliekant hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - kiti betalaktaminiai antibakteriniai preparatai, antros kartos cefalosporinai. ATC kodas J 01 DC 03.

Veikimo mechanizmas
Cefamandolis yra baktericidinio poveikio plataus antimikrobinio poveikio spektro cefalosporinų grupės antibiotikas. Jis stabdo ląstelės sienelės baltymų sintezę, selektyviai slopindamas peptidoglikano sintezę. Pradžioje jis prisijungia prie mikroorganizmų sienelėje esančių receptorių, (penicilinus prisijungiančių baltymų). Dėl to slopinama transpeptidacijos reakcija, blokuojama peptidoglikano sintezė ir dėl to ardomi mikroorganizmai.

Mažiausios slopinamosios koncentracijos reikšmės
Iš organizmo išskirtos bakterijos laikomos jautriomis cefamandolio poveikiui, jeigu mažiausia slopinamoji jo koncentracija yra nedidesnė kaip 16 mcg/ml. Mikroorganizmai yra atsparūs, jeigu mažiausia slopinamoji šio vaisto koncentracija yra 32 mcg/ml arba didesnė.

Cefamandolio antibakterinio poveikio spektras
Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias infekcines ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių infekcinių ligų atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Peptococcus padermės
Peptostreptococcus padermės

Kintamo atsparumo mikroorganizmai
Gramneigiami aerobai
Enterobacter padermės (paprastai jautrios padermės gydymo metu gali tapti atspariomis)

Paprastai atsparūs mikroorganizmai
Gramteigiami aerobai
Staphylococcus aureus (meticilinui atsparios padermės)

Gramneigiami aerobai
Enterobacter padermės
Serratia padermės
Pseudomonas padermės
Acinetobacter calcoaceticus

Anaerobai
Bacteroides fragilis

Mikroorganizmų atsparumo antibiotikui atsiradimo būdai

Bakterijų atsparumas cefamandoliui gali išsivystyti, veikiant vienam ar keliems toliau išvardytų mechanizmų:
sumažėjusi trauka dėl peniciliną prijungiančio baltymo (PJB) pokyčių, pvz., meticilinui atsparus S. aureus;
hidrolizė veikiant beta laktamazėms. Cefamandolis gali būti veiksmingai hidrolizuojamas kai kurių išplėsto spektro beta laktamazių (ISBL) ir chromosomiškai koduotų (AmpC) fermentų, kurių gamybą gali sužadinti ar aktyvinti pastovus kai kurių gramneigiamų bakterijų aerobinių padermių slopinimas;
gramneigiamų mikroorganizmų išorinės membranos pralaidumo pokyčiai;
aktyvus antibiotiko išstūmimas iš ląstelės.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Suleidus 500 mg ir 1 g cefamandolio į raumenis, didžiausia jo koncentracija kraujo serume būna atitinkamai po 30 minučių ir 120 minučių. Koncentracija labai sumažėja po 6 valandų.

Sušvirkštus antibiotiko į veną, didžiausia koncentracija kraujo serume būna po 10 minučių, o po 4 valandų ji jau būna nedidelė. Pusinės eliminacijos laikas yra 30 - 60 minučių. Jis priklauso nuo preparato leidimo vietos, ilgėja pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi.

Pasiskirstymas
Apie 65 - 80% cefamandolio jungiasi su plazmos baltymais. Antibiotikas gerai prasiskverbia į įvairius organizmo audinius ir skysčius, didelė jo koncentracija būna pleuros, pilvaplėvės, audinių skystyje, sinovijoje, tulžyje, kauluose, širdies audiniuose, gimdoje. Cefamandolis neprasiskverbia per hematoencefalinį barjerą. Net jei yra smegenų dangalų uždegimas, antibiotiko į likvorą patenka labai mažai. Vaistas prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus organizmą.

Metabolizmas
Cefamandolis organizme nemetabolizuojamas.

Eliminacija
Cefamandolis didžia dalimi pasišalina per inkstus. Maždaug 65 - 75 % suleisto į raumenis ir apie 75 - 80 % sušvirkšto į veną antibiotiko išsiskiria su šlapimu atitinkamai per pirmas 8 - 6 valandas po vartojimo (glomerulų filtracijos ir tubulinės sekrecijos būdu). Šlapime susidaro didelė cefamandolio koncentracija. Probenecidas slopina cefamandolio išsiskyrimą per inkstų kanalėlius: didžiausia antibiotiko koncentracija kraujo serume padvigubėja ir ten jis išlieka ilgiau. Nedidelis preparato kiekis išsiskiria į motinos pieną ir pasišalina su tulžimi. Apie 5% cefamandolio iš organizmo galima pašalinti hemodialize.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Cefamandolio toksinio poveikio tyrimai atlikti su 6 rūšių gyvūnais. Antibiotiko suleidus į poodį, veną ir raumenis, nustatyta, kad jis yra mažai toksiškas.

Jeigu cefamandolio leidžiama į raumenis, LD50 baltosioms pelėms (H1 veislės) ir Wistar veislės žiurkėms yra didesnė kaip 5000 mg/kg, o į veną - didesnė kaip 3000 mg/kg kūno svorio.

Wistar veislės žiurkių, kurioms 90 dienų buvo leidžiama į raumenis cefamandolio po 250 mg/kg ir 500 mg/kg kūno svorio, vidaus organuose morfologinių pokyčių nerasta. Hematologinių ir biocheminių klinikinių kraujo tyrimų rodmenys neperžengė normos ribų, patologinių pokyčių gyvūnų organizme nepastebėta.

Biglių veislės šunims, kuriems 15 dienų į veną buvo leidžiamos 100 mg/kg ir 90 dienų į raumenis 250 mg/kg kūno svorio dienos dozės, vidaus organuose morfologinių pokyčių nerasta. Klinikinių laboratorinių tyrimų duomenys neperžengė normos ribų.

Nustatyta, kad cefamandolis, sušvirkštas Wistar veislės žiurkių patelėms į raumenis po 1000 mg/kg ir 1500 mg/kg kūno svorio 5 - 20 dienomis po apvaisinimo, embriotoksinio ir teratogeninio poveikio nesukėlė.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis natrio karbonatas

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.
Paruošto tirpalo tinkamumo laikas, laikant šaldytuve (2 C – 8 C), yra 24 valandos.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 oC temperatūroje.
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

III tipo bespalvio stiklo 30 ml buteliukas, užkimštas chlorbutilo arba brombutilo kamščiu ir uždengtas aliuminio dangteliu.
Kartono dėžutėje yra 10 buteliukų.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.