Solian

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

SOLIAN 400 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 400 mg veikliosios medžiagos amisulprido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Psichozėms, ypač ūminei ar lėtinei šizofrenijai, kurios metu pasireiškia pozityvūs simptomai (pvz., kliedesys, haliucinacijos, mąstymo sutrikimas) ir (arba) negatyvūs simptomai (jausmų išblėsimas, emocijų sumažėjimas, uždarumas) gydyti, įskaitant būkles, kai vyrauja negatyvūs simptomai.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Paprastai ≤ 400 mg dienos dozę reikia gerti iš karto; didesnę kaip 400 mg dozę lygiomis dalimis du kartus per parą.

Vyraujant negatyviems simptomams
Rekomenduojama gerti 50–300 mg dozę per dieną. Vaistą dozuoti atsižvelgiant į individualią ligonio būklę. Optimali dienos dozė yra maždaug 100 mg.

Epizodai, kai yra pozityvių ir negatyvių simptomų
Gydymą reikia pradėti tokia doze, kuri leidžia kontroliuoti pozityvius simptomus, t.y. 400–800 mg per dieną. Vėliau dozavimą reikia koreguoti atsižvelgiant į ligonio būklės pokyčius ir nustatyti mažiausią veiklią dozę.

Ūminės psichozės epizodai
Gydymo pradžioje:
jei galima, kelias dienas į raumenis injekuoti didžiausią 400 mg per dieną dozę, po to gydyti geriamąja preparato forma. Tokiu atveju rekomenduojama gerti po 400–800 mg, tačiau didžiausia dienos dozė negali viršyti 1200 mg.
Vėliau vartoti palaikomąją dozę, kuri priklauso nuo paciento reakcijos į vaistą.

Visais atvejais gydomajam poveikiui palaikyti pacientui būtina nustatyti mažiausią veiksmingą dozę.

Inkstų veiklos nepakankamumas. Amisulpridas šalinamas pro inkstus, todėl pacientams, sergantiems inkstų veiklos nepakankamumu, dozę reikia mažinti pusiau, jei kreatinino klirensas (CLCR) yra 30–60 ml per min, o jei kreatinino klirensas yra 10–30 ml per min – trečdaliu.
Kepenų veiklos nepakankamumas. Amisulpridas silpnai metabolizuojamas, todėl ligoniams, sergantiems kepenų veiklos nepakankamumu, dozę mažinti nebūtina.

4.3 Kontraindikacijos

Vaistą vartoti draudžiama:
jei padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai;
kai pacientas serga arba įtariama, kad serga feochromocitoma ir vartoja antidopaminerginius vaistus, įskaitant ir kai kuriuos benzamidus, nes gali pasireikšti sunki hipertenzija;
kai pacientas jaunesnis kaip 15 metų, nes apie preparato poveikį šios amžiaus grupės pacientams duomenų nėra;
žindymo laikotarpiu;
kai pacientas serga arba įtariama, kad serga nuo prolaktino priklausomu augliu, t.y. prolaktiną išskiriančia kankorėžinės liaukos adenoma ar krūties vėžiu;
kai yra sunkus inkstų nepakankamumas (CLCR < 10 ml per min);
jei pacientas gydomas levodopa;
kartu su šiais vaistiniais preparatais, kurie gali sukelti polimorfinę skilvelinę tachikardiją (torsades de pointes) :
Ia klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas.
III klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip amiodaronas, sotalolis.
Kitais vaistiniais preparatais, tokiais kaip bepridilis, cisapridas, sultopridas, tioridazinas, metadonas (v3), leidžiamas į veną eritromicinas, leidžiamas į veną vinkaminas, halofantrinas, pentamidinas, sparfloksacinas (v2) (žr. 4.5 skyrių) (v3).

Vaistą vartoti nepatartina:
kartu su alkoholiu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Piktybinis neuroleptinis sindromas. Kaip ir vartojant kitokių neuroleptikų, gali prasidėti piktybinis sindromas (atsiranda blyškumas, hipertermija, raumenų rigidiškumas, neurovegetacinis ir sąmonės sutrikimas, padidėja kreatinfosfokinazės kiekis). Jei prasideda hipertermija, ypač pacientams, vartojantiems didelę dienos dozę, visų preparatų nuo psichozės vartojimą būtina nutraukti.

Kaip ir vartojant kitokius dopaminerginius vaistinius preparatus, skirti SOLIAN pacientams, sergantiems Parkinsono liga, reikia atsargiai, nes ši liga gali pablogėti. Vaistinį preparatą tokiems pacientams skirti galima tik tada, jeigu toks gydymas jiems yra būtinas.

QT intervalo pailgėjimas.
Amisulpridas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą (žr. 4.8 skyrių). Šis poveikis didina sunkios skilvelių aritmijos, pvz., Torsades de pointes, atsiradimo pavojų. Tokį pavojų didina bradikardija, hipokaliemija, įgimtas ar įgytas ilgas QT intervalas (pvz., kartu su preparatu vartojant vaistą, kuris ilgina QT intervalą).
Jei leidžia paciento būklė, prieš paskiriant vaistinį preparatą, reikia stebėti veiksnius, galinčius skatinti tokio širdies ritmo sutrikimo atsiradimą, pavyzdžiui:
bradikardiją(širdis susitraukia rečiau nei 55 kartus per minutę);
eletrolitų pusiausvyros sutrikimus, ypač hipokaliemiją;
įgimto QT intervalo pailgėjimą;
gydymas medikamentais, kurie gali sukelti sunkesnę bradikardiją (< 55 susitraukimų per minutę), hipokaliemiją, mažinti impulsų sklidimą širdies raumenyje arba ilginti QT intervalą (žr. 4.5 skyrių). (v2)
Pacientams, kurie bus ilgai gydomi neuroleptikais, pirminės apžiūros metu rekomenduojama padaryti EKG.

Insultas
Atsitiktinių imčių placebu kontroliuotuose klinikiniuose tyrimuose, kurie buvo atlikti su senyvais pacientais, sergančiais demencija ir gydytais tam tikrais atipiniais antipsichotiniais vaistiniais preparatais, stebėtas tris kartus didesnis smegenų kraujagyslių nepageidaujamų reiškinių pavojus. Tokio pavojaus padidėjimo mechanizmas yra nežinomas. Kitų antipsichotinių vaistinių preparatų arba kitoms pacientų populiacijoms keliamo pavojaus atmesti negalima. Pacientams, turintiems insulto rizikos faktorių, amisulpridą reikia skirti atsargiai.

Vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės, todėl jo negalima vartoti sergant galaktozemija, gliukozės ar galaktozės malabsorbcijos sindromu ar esant laktazės stokai.

Atsargumo priemonės

Kai kuriais atipiniais antipsichotiniais vaistiniais preparatais, tarp jų ir amisulpridu, gydytiems pacientams pastebėta hiperglikemija, todėl pacientams, kuriems patvirtinta cukrinio diabeto diagnozė arba kurie turi cukrinio diabeto rizikos faktorių, pradėjus juos gydyti amisulpridu, reikia atitinkamai stebėti gliukozės kiekį kraujyje.

Kadangi šis preparatas šalinamas pro inkstus, pacientams, kurių inkstų veikla nepakankama, dozę būtina sumažinti arba apsvarstyti gydymo su pertraukomis galimybę (žr. 4.2 skyrių). Kaip dozuoti vaistą pacientams, sergantiems sunkiu inkstų veiklos nepakankamumu, duomenų nėra (žr. 4.3 skyrių).

Kadangi neuroleptikai gali mažinti traukulių slenkstį, SOLIAN gydomus pacientus, kuriems buvo epilepsijos priepuolių, reikia ypač atidžiai stebėti.

Atsargiai vaistiniu preparatu reikia gydyti pagyvenusius asmenis, kadangi jie yra jautresni preparato poveikiui (gali pasireikšti stipresnis raminamasis poveikis bei hipotenzija).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Preparatai, kuriuos vartoti kartu draudžiama
Vaistiniai preparatai, kurie gali sukelti torsades de pointes:
Ia klasės antiaritminiai vaistai, pvz., chinidinas, dizopiramidas, prokainamidas.
III klasės antiaritminiai vaistai, pvz., amiodaronas, sotalolis.
kiti vaistiniai preparatai, pvz., bepridilis, cisapridas, sultopridas, tioridazinas, metadonas, leidžiamas į veną eritromicinas, leidžiamas į veną vinkaminas, halofantrinas, pentamidinas, sparfloksacinas.

Levodopa
Tarp levodopos ir neuroleptikų pasireiškia abipusis antagonizmas. Jei pasireiškia pastarųjų preparatų sukeltas ekstrapiramidinis sindromas, negalima gydyti levodopa, kadangi neuroleptikai blokuoja dopaminerginius receptorius. Tokiu atveju geriau skirti preparatų, darančių anticholinerginį poveikį. Jei žmonėms, sergantiems Parkinsono liga ir vartojantiems levodopos, reikia gerti neuroleptikų, gydyti vaistais, sukeliančiais dopaminerginį poveikį, nelogiška, kadangi jie sunkina psichikos sutrikimus ir neveikia blokuotų receptorių.

Preparatai, kuriuos vartoti kartu nepatartina
Alkoholis
Alkoholis stiprina raminamąjį neuroleptikų poveikį. Sumažėja budrumas, todėl yra pavojinga vairuoti ir valdyti mechanizmus. Negalima gerti svaigalų ir vartoti medikamentų, kurių sudėtyje yra alkoholio.

Vaistiniai preparatai, didinantys torsades de pointes pavojų ar galintys ilginti QT intervalą:
bradikardiją sukeliantys vaistiniai preparatai, tokie kaip betablokatoriai, bradikardiją sukeliantys kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip diltiazemas ar verapamilis, klonidinas, guanfacinas; digitalio preparatai.
Hipokalemiją sukeliantys vaistiniai preparatai: hipokalemiją sukeliantys diuretikai, vidurius laisvinantys preparatai, leidžiamas į veną amfotericinas B, gliukokortikoidai, tetrakozaktidai. Hipokalemija turi būti koreguota.
Neuroleptikai, tokie kaip pimozidas ar haloperidolis, imipramino grupės antidepresantai, litis.

Sąveika, į kurią reikia atsižvelgti
Antihipertenziniai preparatai (visi)
Didėja kraujospūdį mažinantis poveikis ir ortostatinės hipotenzijos pavojus (vaistų poveikis tampa suminis).

Kiti centrinę nervų sistemą slopinantys preparatai: morfino grupės junginiai (nuo skausmo ir nuo kosulio), barbitūratai, benzodiazepinai, kiti nei benzodiazepinų grupės baimę šalinantys vaistai, hipnotikai, raminamąjį poveikį sukeliantys antidepresantai, H1 histamino receptorių blokatoriai, centrinio poveikio antihipertenziniai vaistai, talidomidas.
Šie preparatai didina centrinės nervų sistemos slopinimą. Kadangi sumažėja budrumas, gali būti pavojinga vairuoti ir prižiūrėti veikiančius įrenginius.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis
Tyrimų su gyvūnais metu teratogeninio poveikio nepastebėta. Kadangi gyvūnams teratogeninio poveikio nepastebėta, apsigimimus skatinantis poveikis žmonėms yra mažai tikėtinas. Iki šiol yra nuostata, kad vaistas žmogui gali sukelti apsigimimus tik tokiu atveju, jei gerai atliktų tyrimų metu su dviem gyvūnų rūšimis jis sukelia teratogeninį poveikį.
Klinikinių tyrimų duomenų apie nėštumo metu vartojamo amisulprido apsigimimus skatinantį bei toksinį poveikį vaisiui, nepakanka.
Apie vartojimą nėštumo metu klinikinių duomenų yra labai mažai.
Todėl nėštumo metu preparato vartoti negalima.
Šį vaistinį preparatą vartoti nėštumo metu nerekomenduojama, nebent galima nauda pagrindžia riziką. Jei amisupiridas vartojamas nėštumo metu, naujagimiams gali pasireikšti nepageidaujamas amisulprido poveikis, todėl juos reikėtų atitinkamai stebėti.

Žindymo laikotarpis
Ar medikamento patenka į motinos pieną, nežinoma, todėl žindyti draudžiama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Net vartojamas kaip rekomenduojama amisulpridas gali sukelti mieguistumą, todėl sutrikdo gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus (žr. 4.8 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujami poveikiai suklasifikuoti į grupes pagal dažnį naudojant šį susitarimą: Labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Klinikinių tyrimų duomenys
Kontroliuotų klinikinių tyrimų metu stebėtas nepageidaujamas poveikis pateiktas žemiau. Reikia pažymėti, kad kartais buvo sunku atskirti nepageidaujamus reiškinius nuo gretutinių ligų simptomų.

Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni. Gali pasireikšti ekstrapiramidiniai simptomai: drebulys, rigidiškumas, hipokinezė, padidėjęs seilėtekis, akatizija, diskinezija. Vartojant palaikomąją dozę šie simptomai paprastai būna lengvi ir net nenutraukiant SOLIAN vartojimo iš dalies pašalinami vaistiniais preparatais nuo parkinsonizmo. Ekstrapiramidinių simptomų dažnumas, kuris priklauso nuo dozės, pasireiškia labai retai ligoniams, kurie vyraujantiems negatyviems simptomams šalinti per dieną vartoja 50–300 mg vaistinio preparato dozę. Klinikinių tyrimų metu amisulpridu gydytiems pacientams ekstrapiramidinių simptomų pasireiškė rečiau, neg gydytiems haloperidoliu.

Dažni. Gali pasireikšti ūminė distonija (spazminė kreivakaklystė, okulogiracinė krizė, trizmas ir pan.). Ji išnyksta net nenutraukus SOLIAN vartojimo, pradėjus vartoti vaistų nuo parkinsonizmo.
Mieguistumas.

Nedažni. Pastebėta vėlyvoji diskinezija, kuriai būdingi nevalingi liežuvio ir (arba) veido judesiai, ypač jei vaistinis preparatas vartojamas ilgai. Vaistiniai preparatai nuo parkinsonizmo šių simptomų neveikia arba juos gali net pasunkinti.
Traukuliai.

Psichikos sutrikimai
Dažni. Nemiga, nerimas, sujaudinimas, orgazmo disfunkcija.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni. Vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, burnos džiūvimas.

Endokrininiai sutrikimai
Dažni. Vartojant SOLIAN gali padidėti prolaktino koncentracija plazmoje, kuri nutraukus vaistinio preparato vartojimą vėl tampa normali. Dėl šios priežasties gali pasireikšti amenorėja, galaktorėja, ginekomastija, krūtų patinimas, erekcijos disfunkcija ir lytinis šaltumas.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Nedažni. Hiperglikemija (žr. 4.4 skyrių).

Kraujagyslių ir širdies sutrikimai
Dažni. Hipotenzija
Nedažni. Bradikardija.

Tyrimai
Dažni. Kūno svorio padidėjimas.
Nedažni. Kepenų fermentų, daugiausia transaminazių, koncentracijos padidėjimas.

Imuninės sistemos sutrikimai
Nedažni. Alerginės reakcijos.

Duomenys, gauti vaistui esant rinkoje
Be to, tik registruojant spontaninius pranešimus pastebėtos dar ir šios nepageidaujamos reakcijos.

Nervų sistemos sutrikimai
Dažnis nežinomas. Piktybinis neuroleptinis sindromas.

Širdies sutrikimai
Dažnis nežinomas. QT intervalo pailgėjimas ir skilvelinės aritmijos, tokios kaip torsades de pointes, skilvelinė tachikardija, kuri gali baigtis skilvelių virpėjimu ar širdies sustojimu, netikėta mirtimi (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Kol kas duomenų apie ūminį SOLIAN perdozavimą yra mažai. Perdozavimo požymiai bei simptomai paprastai pasireiškia kaip stipresnis farmakologinis preparato poveikis: atsiranda snaudulys, raminamasis poveikis, koma, hipotenzija, pasireiškia ekstrapiramidiniai simptomai.

Amisulpridui specifinio priešnuodžio nėra. Ūminio perdozavimo atveju būtina nustatyti, kokių kitokių preparatų pacientas vartojo, ir teikti tokią pagalbą:

nuolat stebėti gyvybei palaikyti būtinų organų veiklą.
kol pacientas pasveiks, reikia nuolat atidžiai sekti širdies veiklą (gali pailgėti QT intervalas).
jei atsiranda sunkių ekstrapiramidinių simptomų, reikia vartoti anticholinerginių preparatų.

Amisulpridas silpnai dializuojasi, todėl jam šalinti hemodializė nenaudojama.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - antipsichozinis vaistas (N: centrinė nervų sistema),
ATC kodas – N05A L05.

Amisulpridas yra modifikuotų benzamidų grupės preparatas, sukeliantis antipsichozinį poveikį. Šis preparatas veikia selektyviai ir pirmiausiai limbinės sistemos dopaminerginius D2 bei D3 receptorius. Amisulprido afiniteto kitokiems receptoriams (serotoninerginiams, cholinerginiams, adrenerginiams bei histaminerginiams) nepastebėta.

Tyrimų su gyvūnais duomenimis, didelė amisulprido dozė mezolimbinės sistemos dopaminerginius neuronus blokuoja labiau negu dryžuotojo kūno dopaminerginius neuronus, todėl amisulprido sukeltas antipsichozinis poveikis stipresnis už preparato poveikį ekstrapiramidei sistemai.

Maža amisulprido dozė pirmiausiai blokuoja presinapsinius dopaminerginius D2 bei D3 receptorius. Remiantis tokiais duomenimis, galima paaiškinti, kodėl medikamentas veikia negatyvius simptomus.

Dvigubai aklu būdu kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 191 pacientas, sergantis ūmine šizofrenija, metu amisulpridas palyginus su haloperidoliu patikimai sumažino antrinius negatyvius simptomus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Žmonių organizme amisulprido absorbcija yra dvifazė: pirmoji absorbcijos fazė prasideda preparato išgėrus po valandos, antroji – po 3-4 valandų. Išgėrus 50 mg preparato dozę susidaro atitinkamai 393 ng/ml ir 544 ng/ml koncentracija kraujo plazmoje.
Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 5,8 l/kg. Prie kraujo plazmos baltymų prisijungia tik nedidelis (16 ) preparato kiekis, todėl sąveika, kuri priklauso nuo medikamentų prisijungimo prie baltymų, yra mažai tikėtina.

Amisulpridas mažai metabolizuojamas: žinomi du neaktyvūs metabolitai, kurių kiekis atitinka tik 4  iš organizmo pašalinamos dozės.

Vartojant kartotines dozes, amisulpridas organizme nesikaupia, jo farmakokinetika nekinta.
Išgerto preparato pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 12 val.
Amisulpridas nepakitusia forma šalinamas su šlapimu. Suleidus preparato į veną, 50  dozės išsiskiria su šlapimu dažniausiai jau per 24 val. (90  su šlapimu šalinamo vaisto).
Inkstų klirensas yra apie 330 ml per min.

Maistas, kurio sudėtyje yra daug sacharidų, reikšmingai sumažina kai kuriuos amisulprido farmakokinetikos rodmenis (AUC, Tmax, Cmax), o maistas, kurio sudėtyje daug riebalų, minėtų rodmenų neveikia. Ar tokie pokyčiai daro įtaką amisulprido poveikiui, nežinoma.

Kepenų veiklos nepakankamumas
Kadangi amisulpridas mažai metabolizuojamas, pacientams, sergantiems kepenų veiklos nepakankamumu, dozės keisti nereikia.

Inkstų veiklos nepakankamumas
Nors pacientams, sergantiems inkstų veiklos nepakankamumu, bendras klirensas sumažėja 2,5–3 kartus, preparato pusinės eliminacijos laikas nepakinta.
Pacientams, sergantiems lengva inkstų nepakankamumo forma, amisulprido AUC padvigubėja, o asmenims, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkiu inkstų nepakankamumu, minėtas rodmuo padidėja beveik 10 kartų. Kol kas ši problema yra mažai ištirta, todėl duomenų apie didesnės kaip 50 mg dozės vartojimą nėra.
Amisulpridas dializuojasi labai nedaug.

Pagyvenę pacientai
Nustatyta, kad išgėrus vienkartinę 50 mg dozę, vyresniems kaip 65 metų pacientams 10–30  padidėja kai kurie farmakokinetikos rodmenys (Cmax, T1/2, AUC).
Duomenų apie farmakokinetikos pokyčius vartojant kartotines preparato dozes pagyvenusių asmenų organizme nėra.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis poveikis daugiausiai priklauso nuo farmakologinio amisulprido poveikio. Toksinio poveikio tyrimų metu preparato vartojant pakartotinai, specifinio organams toksinio poveikio nepastebėta. Preparatas nesukelia apsigimimų bei genotoksinio poveikio. Kancerogeninio poveikio tyrimų duomenimis, medikamentas graužikams sukėlė nuo hormonų priklausomą auglį. Tokio poveikio reikšmė žmogui yra nereikšminga.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis
Laktozės monohidratas
Mikrokristaline celiulioze
Karboksimetilamidono natris (A tipo)
Hipromelioze
Magnio stearatas

Tabletės apvalkalas
Hipromeliozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Polioksil-40-stearatas
Titano dioksidas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

30 plėvele dengtų tablečių PVC/aliuminio lizdinėse plokštelėse.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.