Asentra

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Asentra 50 mg plėvele dengtos tabletės
Asentra 100 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg sertralino (sertralino hidrochlorido pavidalu).
Plėvele dengtoje tabletėje yra 100 mg sertralino (sertralino hidrochlorido pavidalu).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Įvairių formų ir stadijų depresiniai sutrikimai, įskaitant lydimus nerimo.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Panikos sutrikimas.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Depresija
Įprastinė sertralino dozė – 50 mg 1 kartą per parą (geriama rytą arba vakare). Jei gydymas neveiksmingas, paros dozę galima palaipsniui didinti (po 50 mg, ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę). Didžiausia paros dozė – 200 mg.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
Suaugusiems
Pradinė sertralino dozė – 50 mg 1 kartą per parą (geriama rytą arba vakare). Paros dozę galima palaipsniui didinti (po 50 mg, ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę). Didžiausia paros dozė – 200 mg.
Vaikams ir paaugliams
6-12 metų vaikams pradinė sertralino dozė – 25 mg 1 kartą per parą (geriama rytą arba vakare). Po savaitės dozę galima padidinti iki 50 mg 1 kartą per parą.
13-17 metų paaugliams pradinė sertralino dozė – 50 mg 1 kartą per parą (geriama rytą arba vakare). Paros dozę galima palaipsniui didinti (po 50 mg, ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę). Didžiausia paros dozė – 200 mg.
Panikos sutrikimas
Pradinė sertralino dozė – 25 mg 1 kartą per parą (geriama rytą arba vakare). Po savaitės dozė padidinama: skiriama 50 mg 1 kartą per parą. Vėliau paros dozę galima toliau palaipsniui didinti (po 50 mg, ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę). Didžiausia paros dozė – 200 mg.
Šio vaisto pradinį klinikinį poveikį galima pastebėti po 7 dienų, tačiau optimalus gydomasis poveikis (kaip ir visų kitų antidepresantų) pasireiškia tik po 2-4 savaičių.
Palaikomajam gydymui (norint išvengti depresijos atkryčio ar naujo depresijos epizodo) rekomenduojama vartoti minimalią veiksmingą dozę, kuri kartais parenkama atsižvelgiant į terapinį atsaką.
Senyviems pacientams dozės mažinti nereikia.
Asentra tabletes galima gerti valgant arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas sertralinui arba bet kuriam kitam šio vaisto komponentui. Taip pat negalima vartoti kartu su MAO inhibitoriais.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu sutrikusi kepenų funkcija, šio vaisto rekomenduojama skirti mažesnėmis dozėmis arba rečiau.

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metu
Asentra draudžiama skirti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams, išskyrus pacientus, sergančius obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Klinikinių tyrimų metu elgesio siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Traukulius sukeliantis sertralino poveikis yra silpnesnis negu triciklių antidepresantų, tačiau pacientams, sergantiems epilepsija, šis vaistas nerekomenduojamas, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jei pasireiškė epilepsinių traukulių, sertralino vartojimą reikėtų nutraukti.

Negalima visiškai paneigti pavojaus, kad, kol pasireikš remisija, depresija sergantis pacientas mėgins nusižudyti. Dėl to pacientus, sergančius depresija ir linkusius į savižudybę, reikėtų kruopščiai stebėti.
Jei pasireiškė neaiškios kilmės alerginė reakcija (bėrimas, dilgėlinė), Asentra vartojimą rekomenduojama nutraukti.

Baigus vartoti MAO inhibitorius, sertraliną galima pradėti vartoti po 2 savaičių. Baigus vartoti sertraliną, MAO inhibitorių taip pat nereikėtų skirti 2 savaites.

Bipoliniu sutrikimu sergantiems pacientams, vartojantiems sertraliną (kaip ir kitus antidepresantus), staiga gali pasireikšti manija arba hipomanija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Buvo atvejų, kai sertralinas sukėlė iki tol stabilios triciklių antidepresantų koncentracijos plazmoje padidėjimą, todėl kartu šių vaistų vartoti nerekomenduojama.
Vartojant rinkoje esančius selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (citalopramą, fluoksetiną, fluvoksaminą, paroksetiną, sertraliną) kartu su sumatriptanu, retais atvejais pasireiškė pykinimas, hiperrefleksija ir koordinacijos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, pacientus, kartu vartojančius sertraliną ir sumatriptaną, rekomenduojama stebėti.
Daugelis selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių grupės antidepresantų (įskaitant sertraliną) ir dauguma triciklių antidepresantų slopina citochromo izofermento P450 2D6 aktyvumą, todėl gali didinti vaistų, kuriuos šis izofermentas metabolizuoja, koncentraciją plazmoje. Į šios sąveikos galimybę reikėtų atsižvelgti kartu su sertralinu skiriant siaurą terapinę platumą turinčių vaistų, kuriuos daugiausiai metabolizuoja P450 2D6 (pvz., triciklių antidepresantų, 1 C klasės antiaritminių vaistų – propafenono ar flekainido). Kartu vartojant sertraliną, gali tekti mažinti vaistų, kuriuos metabolizuoja P450 2D6, dozes. Nutraukus sertralino vartojimą, tokių vaistų dozes reikia padidinti.
Kartu su sertralinu ličio preparatų skiriama atsargiai, stebint ličio koncentraciją plazmoje. Litis gali sustiprinti sertralino serotoninerginį poveikį.
Kartu vartojami nespecifiniai serotoninerginiai vaistai (pvz., trazodonas, fenfluraminas ir deksfenfluraminas) stiprina sertralino serotoninerginius poveikius.
Kartu su neuroleptikais ar metoklopramidu vartojamas sertralinas gali lemti šių vaistų sukeliamų nepageidaujamų poveikių ekstrapiramidinei sistemai pasireiškimą.
Nepaneigta sertralino sąveika su kitais vaistais, kurių molekulių didelė dalis prisijungia prie plazmos baltymų (digitoksinu, varfarinu).
Kartu vartojami vaistai nuo epilepsijos, kai kurie antibiotikai (eritromicinas, rifampicinas) ir beta adrenoblokatoriai gali sukelti sertralino koncentracijos plazmoje pokyčių.
Aprašyta labai retų atvejų, kai, vartojant sertraliną kartu su tramadoliu, ištiko epilepsijos priepuolių. Sertralinas mažina traukulių slenkstį, todėl kartu su tramadoliu jo skirti nerekomenduojama.
Kartu vartojamas triptofanas stiprina sertralino serotoninerginį poveikį.
Greipfrutų sultys gali padidinti sertralino koncentraciją plazmoje.
Vartojant sertraliną, nerekomenduojama gerti alkoholinių gėrimų.
Kartu su sertralinu nerekomenduojama vartoti vaistų, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum) ekstrakto, kadangi gali sustiprėti serotoninerginiai poveikiai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar saugu vartoti sertraliną nėštumo ir žindymo laikotarpiais, nenustatyta. Nėščiosioms ir žindyvėms šio vaisto skiriama tik atskirais būtinais atvejais, kai laukiamas gydomasis poveikis motinai yra didesnis už galimą pavojų vaisiui.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Šis vaistas gali sukelti protinio ir fizinio darbingumo sumažėjimą, ypač kartu vartojant alkoholinius gėrimus arba CNS slopinančius vaistus. Ar pacientas gali vairuoti transporto priemonę ir dirbti su technika, gydytojas turėtų spręsti individualiai, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, organizmo reakciją į gydymą ir galimus nepageidaujamus poveikius.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Gali pasireikšti pykinimas, viduriavimas ar skysti viduriai, vidurių užkietėjimas, anoreksija, dispepsija, drebulys, psichomotorinis sujaudinimas, galvos skausmas, gausus prakaitavimas, burnos džiūvimas, seksualinė disfunkcija (pvz., nereguliarus menstruacijų ciklas, erektilinė disfunkcija, uždelsta ejakuliacija), galvos svaigimas, nemiga ir mieguistumas, sumažėti apetitas ir kūno svoris.
Išvardyti nepageidaujami poveikiai paprastai būna lengvi ir, šį vaistą vartojant ilgai, išnyksta.
Reti nepageidaujami poveikiai yra vėmimas, pilvo skausmas, traukuliai, ataksija (pvz., ekstrapiramidiniai simptomai ir nenormali eisena), alerginės reakcijos (kvėpavimo pasunkėjimas ar spaudimas krūtinėje, akių vokų, veido arba lūpų tinimas, dilgėlinė, viso kūno niežulys), nereguliarus menstruacijų ciklas, hiperprolaktinemija, galaktorėja, ginekomastija, priapizmas, hipotirozė, odos bėrimas (įskaitant retus daugiaformės eritemos atvejus).
Aprašyta pavienių atvejų, kai pasireiškė pankreatitas, hepatitas, gelta ir kepenų nepakankamumas.
Buvo spontaninių pranešimų apie palpitaciją, krūtinės skausmą, hipertenziją, hipotenziją, edemą, sinkopę ir tachikardiją.
Vartojant sertraliną (kaip ir kitus antidepresantus), buvo pavienių atvejų, kai pasireiškė parestezijų, depresinių simptomų, haliucinacijų, agresyvių reakcijų, psichomotorinis sujaudinimas, manija ar hipomanija, nerimas ir psichozė. Vis dėlto šių nepageidaujamų poveikių negalima atskirti nuo pačios ligos simptomų.
Buvo spontaninių pranešimų apie laikiną hiponatremiją, kuri dažniausiai pasireiškė senyviems pacientams, taip pat vartojant diuretikus arba organizme sumažėjus skysčių. Hiponatremija gali būti susijusi su antidiurezinio hormono sekrecijos sutrikimais.
Gali padidėti kepenų fermentų koncentracija, tačiau, nutraukus gydymą, ji sunormalėja.
Pavieniais atvejais pasireiškė trombocitopenija, sutriko trombocitų funkcija, pasireiškė kraujavimas, leukopenija ir purpura, tačiau neaišku, ar šiuos reiškinius sukėlė sertralinas.
Nutraukus sertralino vartojimą, labai retais atvejais atsiranda galvos svaigimas, drebulys, nerimas, pykinimas ir palpitacija.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimas gali sukelti serotoninerginį sindromą su pykinimu, vėmimu, mieguistumu, tachikardija, psichomotoriniu sujaudinimu, galvos svaigimu, sujaudinimu, viduriavimu, gausiu prakaitavimu, mioklonija ir hiperrefleksija. Gydymas simptominis. Reikia užtikrinti adekvačią ventiliaciją ir oksigenaciją, stebėti širdies ritmą ir gyvybės požymius. Sukelti vėmimą nerekomenduojama. Tuoj po perdozavimo patartina plauti skrandį (taip, kad jo turinio nepatektų į kvėpavimo takus), skirti aktyvuotosios anglies. Specifinio priešnuodžio nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantai, ATC kodas – N06AB06
Sertralino veikimo mechanizmas – selektyvus serotonino reabsorbcijos į CNS neuronus slopinimas. Tiriant sertralino terapinių dozių poveikį žmonėms nustatyta, kad šis vaistas blokuoja serotonino patekimą į trombocitus. Tiriant sertralino gebą prisijungti prie receptorių nustatyta, kad šio vaisto afinitetas adrenerginiams (alfa1, alfa2, beta), cholinerginiams, GASR, dopaminerginiams, histamino, serotoninerginiams ir benzodiazepinų receptoriams yra nereikšmingas. Dėl to sertralinas nesukelia kardiotoksinių, sedatyvinių ir anticholinerginių poveikių.

5.2 Farmakokinetinės savybės

50-200 mg dozėmis vartojamo sertralino farmakokinetikos rodikliai yra linijine tvarka proporcingi dozei. Geriant 50-200 mg sertralino 1 kartą per parą 14 dienų, didžiausia koncentracija serume susidarydavo praėjus 4,5-8,4 val. po vaisto vartojimo. Sertralino eliminacijos pusinis laikas plazmoje – vidutiniškai 26 val. Vartojant šį vaistą 1 kartą per parą, pusiausvyrinė koncentracija plazmoje susidaro per savaitę.
Maždaug 98% sertralino prisijungia prie plazmos baltymų. Vaisto pasiskirstymo tūris – 20 l/kg.
Sertralino farmakokinetikos parametrai paauglių ir senyvų žmonių organizme reikšmingai nesiskiria nuo šių parametrų 18-65 metų žmonių organizme.
Farmakokinetikos parametrų skirtumų po rytinės ir vakarinės dozės nenustatyta. Maistas sukėlė didžiausios koncentracijos plazmoje (Cmax) padidėjimą 25% ir sutrumpino jos susidarymo laiką (tmax) (buvo 8 val., pasidarė 5,5 val.).
Prieš patekdamas į sisteminę kraujotaką, sertralinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse. Pagrindinis plazmoje randamas metabolitas – N-desmetilsertralinas – in vitro žymiai (20 kartų) mažiau aktyvus už sertraliną. Šio metabolito eliminacijos pusinis laikas yra 62-104 val. Sertralinas ir pagrindinis jo metabolitas metabolizuojami į kitus metabolitus, kurių maždaug vienodai pasišalina su išmatomis ir šlapimu. Nepakitusio sertralino su šlapimu pasišalina mažai (mažiau kaip 0,2%).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Per os duodamas sertralinas sukėlė minimalų ūminį ir lėtinį toksinį poveikį bei turėjo minimalios įtakos pelių, žiurkių, triušių ir šunų reprodukcijai. Potencialaus mutageninio ar kancerogeninio poveikio sertralinas neturi.
Minimali mirtina vienkartinė sertralino dozė per os pelėms yra 300-350 mg/kg, žiurkėms – 750-1000 mg/kg. Toksinio poveikio simptomai buvo hiperaktyvumas, depresija, silpnumas, mažesnio maisto kiekio suvartojimas ir svorio augimo sulėtėjimas. Mirtinos dozės taip pat sukėlė traukulių. Makroskopinis tyrimas patologinių pokyčių neparodė. Tiriant daugkartinių sertralino dozių toksiškumą pelėms, žiurkėms ir šunims, nustatyta, kad šis vaistas toksiškai veikia kepenis. Nustatyta hepatomegalija, kepenų ląstelių hipertrofija, padidėjusi transaminazių koncentracija serume ir lygiojo endoplazminio tinklo proliferacija. Pelėms ir žiurkėms rasta kepenų steatozė. Dažniausi klinikiniai toksiškumo simptomai šunims, kurie gaudavo 10-90 mg/kg sertralino per parą vienerius metus, buvo midriazė, trumpalaikis hiperaktyvumas ar nenustygimas vietoje, taip pat anoreksija su svorio mažėjimu. Traukuliai prasidėjo tik vienam šuniui, kuris nudvėsė praėjus vienai dienai po to, kai gavo 80 mg/kg sertralino. Vienerių metų trukmės tyrimų metu duodant sertralino iki 90 mg/kg dozėmis, nė vienas gyvūnas nenudvėsė, traukulių nebuvo.
Sertralinas neturi įtakos jaunų žiurkių patinų seksualinei elgsenai, tačiau lytiškai aktyviems gyvūnams stiprina ejakuliaciją. Nustatyta, kad 80 mg/kg paros dozės (skaičiuojant kilogramui kūno svorio, ši dozė yra apie 20 kartų didesnė negu terapinė žmogui) mažina patinų ir patelių vaisingumą. Embriotoksinio ar teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams nepasireiškė. Dėl veikliosios medžiagos toksinio poveikio nėščioms žiurkių patelėms šiek tiek sulėtėjo jų vaisių kaulų kaulėjimas, tokį poveikį patyrę vaisiai gimė mažesnio svorio. Didžiausia sertralino dozė, duota triušiams, sukėlė sunkų toksinį poveikį nėščioms patelėms, kuris pasireiškė vaisiaus kaulų kaulėjimo sulėtėjimu. Duodant sertralino patelėms paskutinį nėštumo trimestrą ir žindymo laikotarpiu, daugiau palikuonių gimė negyvų, padidėjo jų mirštamumas pirmosiomis 4 gyvenimo dienomis.
Tyrimai in vitro (bakterijų mutacijų testas su metaboline aktyvacija ir be jos, pelių limfomos mutacijos testas, tyrimas su žmogaus limfocitais) ir tyrimas in vivo citogenetinėms aberacijoms pelių kaulų čiulpuose nustatyti sertralino mutageninio poveikio neparodė.
Ilgai duodant sertralino žiurkėms, kancerogeninio poveikio nenustatyta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kalcio hidrofosfato dihidratas
Bevandenis kalcio hidrofosfatas
Natrio karboksimetilkrakmolas (krakmolo natrio glikolatas)
Mikrokristalinė celiuliozė
Hidroksipropilceliuliozė
Talkas
Magnio stearatas
Hipromeliozė (hidroksipropilmetilceliuliozė)
Titano dioksidas (E171)
Propilenglikolis.

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

28 plėvele dengtos tabletės po 50 mg polivinilchloridinės ir aliumininės folijos lapeliuose.
28 plėvele dengtos tabletės po 100 mg polivinilchloridinės ir aliumininės folijos lapeliuose.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.