Nootropil

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nootropil 800 mg plėvele dengtos tabletės
Nootropil 1200 mg plėvele dengtos tabletės
Nootropil 333 mg/ml geriamasis tirpalas
Nootropil 200 mg/ml injekcinis tirpalas
Nootropil 200 mg/ml infuzinis tirpalas

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Nootropil 800 mg plėvele dengtos tabletės, kuriose yra 800 mg piracetamo.
Nootropil 1200 mg plėvele dengtos tabletės, kuriose yra 1200 mg piracetamo.
Nootropil geriamasis tirpalas, kurio 1 ml yra 333 mg piracetamo.
Nootropil injekcinis tirpalas, kurio 1 ml yra 200 mg piracetamo:
5 ml ampulėje yra 1 g piracetamo
15 ml ampulėje yra 3 g piracetamo.
Nootropil infuzinis tirpalas, kurio 1 ml yra 200 mg piracetamo:
60 ml tirpale infuzijoms yra 12 g piracetamo.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Nootropil 800 mg ir Nootropil 1200 mg plėvele dengtos tabletės: baltos, pailgos plėvele dengtos tabletės su vagele, pažymėtos N/N.
Nootropil 333 mg/ml geriamasis tirpalas: skaidrus bespalvis tirpalas.
Nootropil 200 mg/ml injekcinis tirpalas arba Nootropil 200 mg/ml infuzinis tirpalas: skaidrus bespalvis tirpalas.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Simptominiam ir papildomam gydymui sekančiais atvejais:
Dėl galvos smegenų žievės pažeidimų atsiradusioms mioklonijoms gydyti – vartoti vieną arba derinti su kitais antiepileptiniais vaistais.
Dėl organinių galvos smegenų pažeidimų atsiradusiems simptomams, kurie reiškiasi atminties netekimu, susilpnėjusia dėmesio koncentracija, gydyti.
Galvos svaigimui ir pusiausvyros sutrikimams dėl vidinės ausies funkcijų sutrikimų, išskyrus galvos svaigulį dėl kraujotakos sutrikimų ir psichinių priežasčių , gydyti.
Lėtiniam alkoholizmui ir abstinencijos sindromui gydyti.
Vaikams:
Skaitymo sutrikimams gydyti, derinant su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui, logopedija.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Jei Nootropil skiriamas gerti, jį galima gerti nevalgius ar valgymo metu. Tabletes reikia nuryti užsigeriant skysčiu.
Patartina dienai reikalingą vaisto kiekį padalyti į 2 ar 4 dalis. Jei vaistą tenka vartoti parenteraliai (pvz., sutrikus rijimui, sąmonei), Nootropil galima švirkšti į veną; vartojama tokia pat paros dozė, kaip ir geriant.
Vaistą į veną reikia švirkšti lėtai, keletą minučių.
Jei vaistas lašinamas, reikalingą vaisto paros dozę privalu lašinti 24 valandas.
Vaisto dozės nurodomos žemiau, aprašant kiekvieną indikaciją.

Dėl galvos smegenų žievės pažeidimo susidariusioms mioklonijoms gydyti
Gydyti pradedama skiriant per parą 7,2 g, paskui dozė didinama po 4,8 g kas 3 ar 4 dienos iki didžiausios dozės – 24 g per parą, kuri dalijama į 2 arba 3 dalis.
Kitų vaistų, kurie skiriami mioklonijoms gydyti, dozė turi būti pastovi. Atsižvelgiant į gydymo rezultatus, jei įmanoma, kitų vaistų dozę reikia mažinti.
Pradėjus gydyti piracetamu, jį reikia varoti tol, kol neišnyksta smegenų pažeidimo požymiai.
Pacientams, kurių liga prasideda staiga, po tam tikro laiko sveikata gali savaime pagerėti; tuomet kas 6 mėnesius reikėtų bandyti dozę mažinti arba gydymą baigti. Tai daroma mažinant piracetamo dozę po 1,2 g kas antrą dieną (esant Lance ar Adams sindromui, dozė mažinama kas 3 ar 4 dienos), norint išvengti ligos atsinaujinimo arba vaisto nutraukimo sindromo.

Dėl organinių galvos smegenų pažeidimų atsiradusių simptomų gydymas
Rekomenduojama paros dozė – 2,4-4,8 g, kuri dalijama į 2 arba 3 dalis.

Svaigulio gydymas
Patartina vartoti 2,4-4,8 g per dieną; dozė dalijama į 2 ar 3 dalis.

Alkoholizmo gydymas
Ūmiu ligos periodu skiriama po 12 g per dieną, vėliau – po 2,4 g per dieną.

Disleksijos gydymas kartu su logopedinėmis priemonėmis
Vyresniems kaip 8 metų vaikams ir paaugliams per parą reikėtų skirti 3,2 g, padalijus dozę į dvi dalis.

Dozės senyviems pacientams
Kai sutrikusi inkstų funkcija, patartina senyviems pacientams dozę koreguoti (žr. sk. Dozės koregavimas sutrikus inkstų funkcijai).

Ilgą laiką gydant senyvus pacientus, reikėtų reguliariai tirti kreatinino klirensą ir, jeigu reikia, dozę koreguoti.

Dozės koregavimas pacientams, kai sutrikusi inkstų funkcija
Paros dozė, atsižvelgiant į inkstų funkciją, kiekvienam ligoniui turi būti individuali. Žemiau lentelėje pateikiami duomenys, kuriais galima naudotis dozei koreguoti. Norint pasinaudoti šiais duomenimis, reikia nustatyti paciento kreatinino klirensą (CLcr) ml/min. CLcr ml/min galima nustatyti, ištyrus kraujo serumo kreatinino kiekį (mg/dl) pagal formulę:
[140- amžius (metais)] x svoris (kg)
CLcr = -------------------------------------------------------- (x 0,85, jei pacientė moteris)
72 x kraujo serumo kreatinino kiekis (mg/dl)

Grupė
Kreatinino klirensas (ml/min)
Dozės, vartojimas
Normali
Lengva
Vidutinio sunkumo
Sunki
Galutinė inkstų ligos stadija
>80
50-79
30-49
<30
-
Įprasta paros dozė, dalijama į 2-4 dalis
2/3 įprastos paros dozės, dalijama į 2-3 dalis
1/3 įprastos paros dozės, dalijama į 2 dalis
1/6 įprastos paros dozės, geriama 1 kartą
Vaisto vartoti negalima

Dozės koregavimas pacientams, kai sutrikusi kepenų funkcija
Kai sutrikusi tik kepenų funkcija, dozės nereikia koreguoti. Kai sutrikusi ir kepenų, ir inkstų funkcija, dozę reikia koreguoti (žr. sk. Dozės koregavimas pacientams, kai sutrikusi inkstų funkcija).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas piracetamui ar pirolidono dariniams, kitoms vaisto sudėties medžiagoms.
Piracetamo negalima vartoti esant kraujo išsiliejimui galvos smegenyse.
Piracetamo nevalia vartoti, jei pacientas serga sunkia inkstų liga baigties stadijoje.
Piracetamo negalima vartoti, jei pacientas serga Hantingtono chorėja.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Dėl piracetamo poveikio trombocitų agregacijai (žr. sk. 5.1. Farmakodinamika) jį atsargiai turi vartoti pacientai, turintys kraujo krešumo sutrikimų, po didelių operacijų ar sunkių kraujo išsiliejimų.
Piracetamas iš organizmo išsiskiria su šlapimu, todėl jį reikia atsargiai vartoti, kai sutrikusi inkstų funkcija (žr. sk. 4.2. Dozės ir vartojimo būdas).
Jei senyvi ligoniai ilgai gydomi piracetamu, reikia reguliariai tirti kreatinino klirensą ir, prireikus, koreguoti dozę.
Reikėtų vengti staiga liautis vaistą vartoti pacientams, kuriems esti mioklonijų, nes liga gali ūmiai pasikartoti arba dėl vaisto vartojimo nutraukimo atsirasti traukulių.

Įspėjimai susiję su pagalbinėmis medžiagomis:

Nootropil 800 mg ir 1200 mg plėvele dengtos tabletės:
Natris: šioje vaisto formoje 24 g piracetamo yra apie 2 mmol (arba apie 46 mg) natrio. Į tai būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

Nootropil 333 mg/ml geriamasis tirpalas:
Natris: šioje vaisto formoje 24 g piracetamo yra apie 1 mmol (arba apie 23 mg) natrio. Į tai būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.
Glicerolis: gali sukelti galvos skausmą, skrandžio sutrikimų ir viduriavimą.
Metilparahidroksibenzoatas ir propilparahidroksibenzoatas: gali sukelti alergines reakcijas, kurios gali būti uždelstos.

Nootropil 200 mg/ml (1 g/5 ml ir 3 g/15 ml) injekcinis tirpalas:
Natris: šioje vaisto formoje 24 g piracetamo yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio.

Nootropil 200 mg/ml infuzinis tirpalas:
Natris: šioje vaisto formoje 24 g piracetamo yra apie 19 mmol (arba apie 445 mg) natrio. Į tai būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartojant kartu su skydliaukės ekstraktu (T3+T4), pasitaikė konfūzija, dirglumas ir miego sutrikimas.
Aprašoma, kad atliekant vienkartinį aklą klinikinį tyrimą su pacientais, kurie sirgo sunkia besikartojančia venų tromboze, piracetamo 9,6 g per dieną dozė neturėjo įtakos acenokumarolio dozei, kuri buvo reikalinga norint išlaikyti normos rodiklį (INR) 2,5-3,5; tačiau paskyrus 9,6 g per parą paracetamolio, palyginti vien su vartojamu acenokumaroliu, labiau sumažėjo trombocitų agregacija, ß tromboglobulino išsilaisvinimas, fibrinogeno ir Willebrand faktoriaus kiekis (VIII:C; VIII: vW:Ag; VIII;vW;Rco) , kraujo ir kraujo plazmos klampumas.
Vaistų sąveikos pokyčiai dėl piracetamo farmakokinetikos menkai tikėtini, nes apie 90% šio vaisto išsiskiria su šlapimu nepakitusiu pavidalu.
Kai piracetamo koncentracija esti 142, 426 ir 1422 μg/ml, jis in vitro žmogaus kepenų fermento citochromo P450 svarbiausių izofermentų (CYP 1A2, 2B6, 2C8, 2C9, 2C19, 2D6, 2E1 ir 4A9/11) neslopina. Koncentracijai esant 1422 μg/ml, buvo stebėtas silpnas slopinantis izofermentų CYP 2A6 (21%) ir 3A4/5 (11%) efektas. Tačiau, tikėtina, kad koncentracijos lygis, slopinantis šias dvi CYP izoformas, yra didesnis nei 1422 μg/ml. Todėl jo sąveika su kitais vaistais mažai tikėtina. Kai sergantys epilepsija pacientai 4 savaites vartojo po 20 g piracetamo per dieną, antiepilepsinių vaistų (karbamazepino, fenitoino, fenobarbitalio, valproinės rūgšties) didžiausia ir pastovi koncentracija kraujyje nesikeitė.
Vartojant kartu su piracetamu alkoholį pastarasis įtakos vaisto koncentracijai kraujo plazmoje neturėjo; išgėrus 1,6 g piracetamo, alkoholio koncentracija kraujyje nepakito.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio žalingo poveikio nėštumui, embrionui ir vaisiui, gimdymo eigai ir gimusio jauniklio raidai nenustatyta.
Apie piracetamo vartojimą nėščiosioms pakankamai duomenų nėra. Piracetamas prasiskverbią pro placentą. Vaisto koncentracija naujagimio kraujyje sudaro apie 70-90% koncentracijos, esančios motinos kraujyje. Jeigu nėra būtina, piracetamo nėštumo laikotarpiu nereikėtų vartoti.
Piracetamas prasiskverbia į motinos pieną. Todėl reiktų vengti vartoti piracetamą žindymo laikotarpiu arba reikia nutraukti žindymą, jei būtina gydytis piracetamu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Įsidėmėtina, kad šalutinis vaisto poveikis gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti ir dirbti su mechanizmais.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikiniai tyrimai

Dvigubai akli placebu kontroliuojami klinikiniai ir farmakoklinikiniai tyrimai, kurių kiekybiškai įvertinti saugumo duomenys yra turimi (paimti iš UCB Dokumentacijos duomenų banko 1997 m. birželio mėn.), apima daugiau kaip 3000 tiriamųjų, vartojusių piracetamą, neatsižvelgiant į indikaciją, vaisto formą, paros dozę ar populiacijos charakteristikas.

Sugrupavus nepageidaujamus reiškinius pagal PSO organų sistemų klases, statistiškai patikimai su piracetamo vartojimu susijusios šios klasės:
psichikos sutrikimai;
nervų sistemos sutrikimai;
metabolizmo ir mitybos sutrikimai;
bendrieji sutrikimai.

Buvo pranešimai apie šiuos nepageidaujamus poveikius, statistiškai patikimai dažnesnius piracetamo grupėje negu placebo. Dažnumas pateiktas piracetamu gydytus pacientus (n= 3017) lyginant su placebo (n=2850).

PSO
Organų Sistemų Klasės
Dažnai
(nuo ≥1/100 iki <1/10)
Nedažnai
(nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Nervų sistemos sutrikimai
Hiperkinezija
(1.72 ir 0.42%)

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Svorio didėjimas
(1.29 ir 0.39%)

Psichikos sutrikimai

Nervingumas
(1.13 ir 0.25%)

Mieguistumas
(0.96 ir 0.25%)
Depresija
(0.83 ir 0.21%)
Bendrieji sutrikimai

Astenija
(0.23 ir 0.00%)

Poregistracinio saugumo tyrimai
Prasidėjus vaisto vartojimui, rinkodaros tyrimų apžvalgos duomenimis pranešama apie tokius šalutinio poveikio požymius (duomenys sugrupuoti pagal MedDRA organų sistemų klases). Duomenys yra nepakankami šalutinio poveikio dažnumui gydomoje populiacijoje patvirtinti.

Ausų ir labirintų sutrikimai:
svaigulys.
Virškinimo trakto sutrikimai:
pilvo skausmas, viršutinės pilvo dalies skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas.
Imuninės sistemos sutrikimai:
į anafilaksiją panašios reakcijos, padidėjęs jautrumas.
Nervų sistemos sutrikimai:
ataksija, pusiausvyros sutrikimas, galvos skausmas, nemiga, mieguistumas.
Psichikos sutrikimai:
ažitacija, baimės pojūtis, konfūzija, haliucinacijos.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai:
angioneurozinė edema, dermatitas, niežulys, dilgėlinė.
Retais atvejais, kai vaistas buvo švirkščiamas į veną, injekcijos vieta pasidarė skausminga, pasitaikė tromboflebitas, karščiavimas, mažas kraujospūdis.

4.9 Perdozavimas

Simptomai
Pranešama apie vieną atvejį, kai geriant per dieną 75 g piracetamo, atsirado pilvo skausmas, viduriavimas su krauju; tikriausiai šie požymiai susiję su dideliu sorbitolio kiekiu, kuris buvo naudoto vaisto sudėtyje.
Daugiau atvejų apie ypatingus perdozavimo požymius nėra.

Predozavimo gydymas
Perdozavus vaisto, reikėtų išplauti skrandį arba sukelti vėmimą. Piracetamui specialaus priešnuodžio nėra. Perdozavimas gydomas atsižvelgiant į simptomus, gali būti taikoma inkstų dializė. Atliekant dializę, iš kraujo pašalinama 50-60% piracetamo.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: nootropiniai vaistai, ATC kodas : N06B X03. Veiklioji medžiaga piracetamas yra pirolidonas (2-okso-1-pirolidin-acetamidas), gama oksiamino sviesto rūgšties (GABA) ciklinis junginys.
Šiuo metu turimi duomenys rodo, kad piracetamas nepasižymi specifiniu poveikiu ląstelei ar organui. Atsižvelgiant į dozę, piracetamas fiziškai prisijungia prie membranų fosfolipidinių darinių polinės viršūnės, taip padėdamas atsitaisyti membranos plokštelių struktūrai; tai vyksta susidarant judriems vaisto-fosfolipidų kompleksams. Dėl to didėja membranų patvarumas, membranos ir transmembraninai baltymai gali geriau išlaikyti arba atitaisyti trijų matmenų struktūrą, būtiną jų funkcijai.
Piracetamas pasižymi poveikiu neuronams ir kraujagyslėms.

Poveikis neuronams
Piracetamas įvairiais būdais aktyvina neuronų membraną.
Tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatyta, kad piracetamas įvairiais būdais gerina nervinio impulso perdavimą, visų pirma per postsinapsės moduliavimą veikdamas receptorių tankį ir aktyvumą
Nustatyta, kad ir eksperimentiniams gyvūnams, ir žmonėms, ši funkcija svarbi tokiems pažinimo procesams, kaip mokymasis, atmintis, ji stiprina dėmesį ir tiek normalią, tiek sutrikusią sąmonę, neslopindama ir nedirgindama nervų sistemos.
Piracetamas apsaugo ir atitaiso sutrikusį pažinimo pajėgumą gyvūnams ir žmogui, kai smegenys pažeidžiami dėl hipoksijos, apsinuodijimo ir elektra sukeltų traukulių terapijos.
Dėl to apsaugoma nuo hipoksijos sukeltų smegenų funkcijos pakitimų ir požymių – tai nustatyta elektroencefalografiniais (EEG) ir psichometriniais tyrimais.
.
Poveikis kraujagyslėms
Piracetamas pasižymi poveikiu trombocitų, eritrocitų tėkmei kraujagyslėmis, taip pat kraujagyslių sienelėms – jis didina eritrocitų gebėjimą deformuotis, mažina trombocitų agregaciją, eritrocitų sukibimą su kraujagyslės sienele, kapiliarų spazmus.

Poveikis eritrocitams
Kai sergama pjautuvinio tipo eritrocitų anemija, piracetamas pagerina eritrocitų membranos deformaciją, mažina kraujo klampumą ir apsaugo nuo trombų susidarymo.

Poveikis trombocitams
Sveikų savanorių ir sergančių Reino (Raynaud) sindromu tyrimais, kai piracetamo dozė buvo didinama 12 g, atsižvelgiant į dozę, trombocitų funkcijos (ADF sukeltas agregacijos mėginys, kolageno, adrenalino ir beta tromboglobulino išsilaisvinimas) sumažėjo, palyginti su duomenimis iki gydymo. Tuo tarpu trombocitų skaičius žymiau nepakito. Šiais tyrimais nustatyta, kad piracetamas ilgina kraujavimo laiką.

Poveikis kraujagyslėms
Tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatyta, kad piracetamas slopina kraujagyslių spazmą ir įvairių kraujagysles siaurinančius vaistų poveikį. Jis nepasižymi kraujagysles plečiančiomis savybėmis, bet nesukelia “apvogimo” fenomeno (steal), neveikia lėtos ar grįžtamos kraujotakos, neturi kraujospūdį mažinančio poveikio.
Sveikiems savanoriams nustatyta, kad piracetamas mažina eritrocitų sukibimą su kraujagyslių endoteliu ir tiesiogiai aktyvina prostaciklinų sintezę sveikame endotelyje.

Poveikis krešumo faktoriams
Sveikiems savanoriams, palyginti su duomenimis iki gydymo, piracetamo dozė iki 9,6 g 30-40% sumažino fibrinogeno ir Willebrando faktoriaus kiekį kraujo plazmoje (VIII:C; VIII R:AG; VIII R:vW) ir pailgino kraujavimo laiką.
Sergantiesiems pirminiu ir antriniu Reino sindromu, palyginti su duomenimis iki gydymo, 8 g per dieną dozė, vartojama 6 mėnesius, 30-40% sumažino kraujo plazmoje fibrinogeno ir Willebrando faktoriaus kiekį [VIII:C; VIII R:AG; VIII R:vW (RCF)], kraujo plazmos viskozitetą ir pailgino kraujavimo laiką.
Kita klinikinė studija su sveikais savanoriais neparodė statistiškai patikimo skirtumo tarp piracetamo (vartojant iki 12 g 2 kartus per dieną ) ir placebo grupių dėl poveikio hemostazės sistemai ir kraujavimo laikui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Piracetamo farmakokinetika linijinė, priklausanti nuo laiko su nedideliais individualiais svyravimais plačiose dozės ribose. Tai atitinka didelį piracetamo tirpumą ir skvarbumą, taip pat jo metabolizmą. Piracetamo pusinės eliminacijos periodas yra 5 val. Šis laikas didesnis senyviems asmenims (visų pirma dėl pakitusio inkstų klirenso) ir esant sutrikusiai inkstų funkcijai. Vidutinė koncentracija kraujo plazmoje susidaro per 3 vartojimo dienas.

Rezorbcija
Išgėrus piracetamo, jis greitai ir ekstensyviai rezorbuojasi. Nevalgiusiems pacientams didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1 valandos. Visiškas piracetamo biologinis įsisavinimas išgėrus vaisto artimas 100%. Maistas nemažina piracetamo rezorbcijos apimties, bet 17% sumažina Cmax ir nuo 1 iki 5 valandų padidina tmax. Didžiausia koncentracija išgėrus vienkartinę 3,2 g dozę yra 84 μg/ml, o vartojant po 3,2 g 3 kartus per dieną – 115 μg/ml.

Pasiskirstymas
Piracetamas nesusijungia su kraujo plazmos baltymais ir jo pasiskirstymo tūris yra apie 0,6 l/kg. Piracetamas prasiskverbia pro kraujo-smegenų barjerą , nes po sušvirkštimo į veną jo randama likvore. Po suvartotos dozės piracetamo tmax susidarė po 5 valandų, pusinės eliminacijos periodas buvo apie 8,5 valandos. Eksperimentiniams gyvūnams nustatyta, kad piracetamo didžiausia koncentracija susidaro smegenų žievėje (kaktinėje, smilkininėje ir pakaušinėje skiltyse), smegenėlių žievėje ir požieviniuose branduoliuose. Piracetamas pasiskirsto visuose audiniuose, išskyrus riebalus, prasiskverbia pro placentą ir pro izoliuotų eritrocitų membranas.

Biotransformacija
Piracetamas žmogaus organizme nemetabolizuojamas. Tai patvirtina ilgas pusinės eliminacijos laikas, kuris nustatomas anurijos atveju, ir dideliu nepakitusios pradinės medžiagos kiekiu, išskiriamu su šlapimu.

Eliminacija
Išgerto ar sušvirkšto į veną piracetamo pusinės eliminacijos periodas suaugusiesiems yra apie 5 valandos. Pilnutinis klirensas yra 80-90 ml/min. Svarbiausias vaisto išskyrimo iš organizmo būdas – išsiskyrimas su šlapimu: tai sudaro 80-100% vaisto dozės. Piracetamas išskiriamas vykstant jo filtracijai glomeruluose.

Eliminacijos linijiškumas
Kai piracetamo dozė yra nuo 0,8 g iki 12 g, jo farmakokinetika yra linijinė. Farmakokinetika priklauso nuo pusinės eliminacijos periodo ir klirenso, bet nepriklauso nuo dozės ir gydymo trukmės.

Pacientų ypatumai
Lytis
Atliekant bioekvivalentiškumo tyrimus, kurių metu skiriant 2,4 g dozę, buvo palyginamos vaisto formos, nustatyta, kad moterų (n=6) Cmax ir AUC buvo apie 30% didesnė negu vyrų (n=6). Klirenso rodiklis, adaptavus pagal kūno svorį, abiejų lyčių asmenims buvo panašus.

Rasė
Formalių farmakokinetikos tyrimų, kurių metu būtų lyginamas vaisto poveikis įvairių rasių pacientams, neatlikta. Palyginamojo kryžminio tyrimo, kuriame dalyvavo kaukaziečių ir azijiečių rasių atstovai, metu nustatyta, kad abiejų rasių atstovų piracetamo farmakokinetika panaši. Dėl to, kad piracetamo ekskrecija inkstuose yra svarbiausias procesas ir tarp rasių atstovų nėra kreatinino klirenso skirtumų, farmakokinetikos skirtumų tarp įvairių rasių nelauktina.

Senyvi asmenys
Senyviems žmonėms piracetamo pusinės eliminacijos laikas pailgėja ir tai siejama su šios grupės asmenų sumažėjusia inkstų funkcija (žr.sk.4.2. Dozės ir vartojimo būdas).

Vaikai
Vaikams neatlikta jokių farmakokinetikos tyrimų.

Inkstų funkcijos sutrikimas
Piracetamo klirensas koreliuoja su kreatinino klirensu. Todėl, esant sutrikusiai inkstų funkcijai, patartina piracetamo dozę koreguoti, įvertinus kreatinino klirensą (žr.sk.4.2. Dozės ir vartojimo būdas
Kai nebevyksta šlapimo išsiskyrimas galutinėje inkstų ligos stadijoje, piracetamo pusinės eliminacijos periodas pailgėja iki 59 valandų. Atliekant 4 valandų trukmės inkstų dializę, pasišalina 50-60% piracetamo.

Kepenų funkcijos sutrikimas
Kepenų funkcijos sutrikimų reikšmė piracetamo farmakokinetikai neištirta. Kadangi 80-100% suvartotos dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusiu pavidalu, mažai tikėtina, kad vien tik sutrikusi kepenų funkcija gali turėti reikšmingos įtakos piracetamo eliminacijai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu nustatyta, kad piracetamas mažai toksiškas. Tyrimais su pelėmis, žiurkėmis ir šunimis nustatyta, kad 10g/kg kūno svorio vienkartinė dozė negrįžtamų toksinių pakitimų nesukėlė. Kartotinos dozės ir lėtinio toksiškumo tyrimų metu vaistas buvo skiriamas pelėms (iki 4,8g/kg kūno svorio per dieną) ir žiurkėms (2,4 g/kg kūno svorio per dieną); organų toksinių pakitimų nerasta. Nestiprių virškinamojo trakto simptomų (vėmimas, pakitęs išmatų pobūdis, gausesnis vandens vartojimas) nustatyta šunims, kuriems vienerius metus buvo skiriamas didėjantis nuo 1 iki 10g/kg kūno svorio per dieną piracetamo kiekis per os. Žiurkėms ir šunims švirkščiant iki 1g/kg kūno svorio per dieną piracetamo 4-5 savaites, toksinio poveikio nenustatyta. Tyrimais in vitro ir in vivo genotoksinio poveikio, taip pat karcinogeniškumo nenustatyta.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nootropil 800 mg ir 1200 mg plėvele dengtos tabletės:
Tabletės viduje: makrogolis 6000, koloidinis bevandenis silicis, magnio stearatas, natrio kroskarmeliozė.
Tabletės apvalkalas: hipromeliozė, titano dioksidas (E171), makrogolis 400, makrogolis 6000.

Nootropil 333 mg/ml geriamasis tirpalas:
glicerolis (85%), metilo parahidroksibenzoatas, propilo parahidroksibenzoatas, natrio acetatas, ledinė acto rūgštis, išgrynintas vanduo.

Nootropil 200 mg/ml injekcinis tirpalas:
natrio acetatas, ledinė acto rūgštis, injekcijų vanduo.

Nootropil 200 mg/ml infuzinis tirpalas:
natrio acetatas, ledinė acto rūgštis, natrio chloridas, injekcijų vanduo.

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas.
Piracetamas tinka infuzijoms kartu (pagal fizinį-cheminį suderinamumą) su:
5%, 10%, 20% gliukoze,
5%, 10%, 20% fruktoze,
0,9% natrio chloridu,
dekstranu 40 (10% tirpalu 0,9% natrio chlorido tirpale),
Ringerio tirpalu,
20% manitoliu,
6% ir 10% hidroksietilo krakmolu (HES tripalas).
Šie tirpalai išlieka patvarūs mažiausiai 24 val.

6.3 Tinkamumo laikas

Tinka vartoti 5 metus:
Nootropil 333 mg/ml geriamasis tirpalas.
Nootropil 200 mg/ml injekcinis tirpalas.
Nootropil 200 mg/ml infuzinis tirpalas.
Tinka vartoti 4 metus.
Nootropil 800 mg ir 1200 mg plėvele dengtos tabletės.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Nootropil 800 mg ir 1200 mg plėvele dengtas tabletes, Nootropil 333 mg/ml geriamąjį tirpalą, Nootropil 200 mg/ml infuzinis tirpalą laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.
Nootropil 200 mg/ml injekcinis tirpalui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Tabletės: termiškai suformuota PVC/aliuminio lizdinė plokštelė
Geriamasis tirpalas: gintaro spalvos stiklo buteliukas su apsauginiu iš propileno pagamintu kamšteliu, kuriame yra polietileninis įklotas.
Injekcinis tirpalas: bespalvio stiklo ampulės.
Infuzinis tirpalas: bespalvio stiklo butelis su iš chlorobutilo elastomero pagamintu kamščiu.
Nootropil 30 tablečių po 800 mg.
Nootropil 20 tablečių po 1200 mg.
125 ml Nootropil 333 mg/ml geriamojo tirpalo.
Nootropil 200mg/ml tirpalas injekcijoms 12x5 ml, 4x15 ml.
Nootropil 200mg/ml tirpalas infuzijoms 60 ml.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.