Tavanic

Tarptautinis pavadinimas	Levofloksacinas
Vaisto stiprumas	250mg/50ml
Vaisto forma	infuzinis tirpalas
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti į veną
Registracijos numeris	02/7798/5
Registratorius	SANOFI-AVENTIS LIETUVA, UAB, Lietuva
Receptinis	Receptinis, Nehospitalinis
Vaistas registruotas	2002.06.05
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tavanic 250 mg/50 ml infuzinis tirpalas
Tavanic 500 mg/100 ml infuzinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename infuzinio tirpalo buteliuke yra 250 mg (5 mg/ml) arba 500 mg (5 mg/ml) veikliosios medžiagos levofloksacino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Infuzinis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Preparatas skirtas suaugusiems žmonėms, kuriems reikia infuzuoti Tavanic. Juo gydomos toliau išvardytos infekcinės ligos, sukeltos levofloksacinui jautrių mikroorganizmų.
- Pneumonija, kuria buvo užsikrėsta nuo žmonių.
- Infekcinės šlapimo takų ligos komplikacija, įskaitant pielonefritą.
- Odos ir minkštųjų audinių ligos.
Skiriant vaistinio preparato, reikia atkreipti dėmesį į šalies ir (arba) vietos antibakterinio poveikio vaistų tinkamo vartojimo taisykles.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas
Tavanic į veną lėtai infuzuojama vieną arba du kartus per dieną. Dozė priklauso nuo sukėlėjo rūšies ir ligos sunkumo bei mikrobo jautrumo vaisto poveikiui.
Jei paciento būklė leidžia, po pradinio kelių dienų gydymo infuzijomis į veną toliau galima pradėti gerti 250 mg arba 500 mg Tavanic plėvele dengtų tablečių.
Kadangi parenteraliniu būdu ir enteriniu būdu vartojamo vaisto farmakokinetika yra beveik vienoda, vartojant bet kurią vaisto formą, dozė vartojama tokia pati.

Gydymo trukmė
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos eigos. Laikantis pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, nukritus temperatūrai arba sunaikinus bakterijas, dar mažiausiai 48-72 valandas būtina vartoti Tavanic (infuzijų arba tablečių).

Vartojimo būdas
Tavanic infuzijų tirpalą būtina infuzuoti lėtai. Jo infuzuojama vieną ar du kartus per dieną, ilgiausias gydymo kursas – 14 dienų.
Tavanic 250 mg/50 ml infuzinį tirpalą būtina infuzuoti ne trumpiau kaip 30 minučių, o Tavanic 500 mg/100 ml tirpalą – ne trumpiau kaip 60 minučių (žr. 4.4 skyrių).
Priklausomai nuo ligonio būklės, po pradinio kelių dienų gydymo infuzijomis, galima toliau vartoti tokias pačias dozes Tavanic plėvele dengtų tablečių. Informacija apie Tavanic tirpalo suderinamumą su kitokiais infuzijų tirpalais, pateikta 6.2 ir 6.6 skyriuose.

Rekomenduojamos toliau nurodytos Tavanic dozės.

Pacientai, kurių inkstų funkcija normali
(kreatinino klirensas didesnis kaip 50 ml/min.)

Indikacijos Dienos dozė
(atsižvelgiant į ligos sunkumą)
Nuo žmonių užsikrėsta pneumonija 500 mg vieną arba du kartus per dieną
Infekcinės šlapimo takų ligos komplikacija, įskaitant pielonefritą 250 mg1 vieną kartą per dieną
Odos ir minkštųjų audinių infekcinė liga 500 mg du kartus per dieną

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
(kreatinino klirensas yra 50 ml/min. arba mažesnis)
Dozavimo būdas
250 mg kas 24 val. 500 mg kas 24 val. 500 mg kas 12 val.
Kreatinino klirensas Pirmoji dozė (250 mg) Pirmoji dozė (500 mg) Pirmoji dozė (500 mg)
50-20 ml/min. 125 mg kas 24 val. 125 mg kas 24 val. 125 mg kas 12 val.
19-10 ml/min. 125 mg kas 48 val. 125 mg kas 24 val. 125 mg kas 12 val.
Mažiau kaip 10 ml/min., įskaitant hemodializę ir CAPD 125 mg kas 48 val. 125 mg kas 24 val. 125 mg kas 24 val.
 Po hemodializės arba nepertraukiamos pilvaplėvės dializės ambulatorinėmis sąlygomis (angl. CAPD) papildomai vaisto vartoti nereikia.

Pacientai, kurių kepenų funkcija pažeista
Dozės koreguoti nereikia, kadangi levofloksacinas kepenyse beveik nemetabolizuojamas ir daugiausia išsiskiria pro inkstus.

Senyvi pacientai
Jei inkstų funkcija nesutrikusi, dozės koreguoti nereikia.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai bei kitiems chinolonų grupės antibakterinio poveikio vaistams.
- Sergama epilepsija.
- Pacientams, kuriems buvo pasireiškęs sausgyslių pažeidimas, susijęs su fluorochinolonų vartojimu.
- Vaikams arba paaugliams.
- Nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jei pneumokokų sukelta pneumonija yra sunki, daugeliu atveju Tavanic gali būti ne pats tinkamiausias vaistas.
Jei hospitalizmą sukelia P.aeruginosa, reikalingas kombinuotasis gydymas.

Infuzijų trukmė
Tavanic 250 mg/50 ml infuzinį tirpalą rekomenduojama infuzuoti ne trumpiau kaip 30 minučių, Tavanic 500 mg/100 ml tirpalą – ne trumpiau kaip 60 minučių. Infuzuojant ofloksacino, infuzijos metu gali pasireikšti tachikardija ir trumpam nukristi kraujospūdis. Retais atvejais dėl didelio kraujo spaudimo sumažėjimo gali ištikti kraujotakos kolapsas. Jei levofloksacino (ofloksacino l-izomero) infuzijos metu kraujospūdis nukrito labai, infuziją būtina nedelsiant nutraukti.

Clostridium difficile sukeltos ligos
Jei gydymo Tavanic infuzijomis metu arba jam pasibaigus pasireiškia viduriavimas, ypač jei jis sunkus, nepaliaujamas ir (arba) su krauju, gali būti, kad jį sukėlė Clostridium difficile. Sunkiausia tokio viduriavimo rūšis yra pseudomembraninis kolitas. Jei įtariama, kad jis pasireiškė, būtina nedelsiant nutraukti Tavanic vartojimą, ir neatidėliojant pacientą pradėti gydyti specifinėmis (pvz., geriamuoju vankomicinu) ir palaikomosiomis priemonėmis. Pasireiškus pseudomembraniniam kolitui, preparatų, slopinančių žarnų peristaltiką, vartoti draudžiama.

Sausgyslių uždegimas
Vartojant chinolonų grupės preparatų, retais atvejais prasideda sausgyslių uždegimas, kartais plyšta sausgyslė, ypač Achilo. Pagyvenusiems pacientams sausgyslių uždegimas pasireiškia dažniau. Jei kartu vartojama kortikosteroidų, sausgyslių plyšimo pavojus didėja. Įtarus, kad prasidėjo sausgyslių uždegimas, Tavanic infuzijas būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą, pvz., būtina pažeistą sausgyslę imobilizuoti.

Pacientai, linkę į traukulius
Tavanic infuzuoti draudžiama, jei yra buvę epilepsijos traukulių. Kaip ir kitų chinolonų, Tavanic infuzuoti reikia labai atsargiai, jei ligonis linkęs į traukulius, pvz., yra buvęs CNS pažeidimas, kartu vartojama fenbufeno ir panašių nesteroidinių preparatų nuo uždegimo arba vaistų, mažinančių smegenų dirglumo slenkstį, pvz., teofilino (žr. 4.5 skyrių).

Pacientai, kurių organizme trūksta G-6-fosfatdehidrogenazės
Ligoniai, kurių organizme trūksta G-6-fosfatdehidrogenazės arba šis trūkumas yra latentinis ir kurie gydomi chinolonų grupės antibakteriniais preparatais, yra linkę į hemolizines reakcijas, todėl jiems vartoti levofloksacino reikėtų atsargiai.

Pacientai, kurių inkstų funkcija nepakankama
Kadangi daugiausia levofloksacinas išsiskiria pro inkstus, pacientams, kurių inkstų funkcija yra nepakankama, Tavanic dozę reikėtų koreguoti.

Apsauga nuo jautrumo šviesos poveikiui
Nors vartojant levofloksacino šviesos poveikiui jautrumas pasireiškia labai retai, tačiau siekiant jo išvengti pacientams nerekomenduojama be reikalo būti ryškioje saulės ar dirbtinių saulės spindulių (pvz., soliariume) šviesoje.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Teofilinas, fenbufenas arba panašūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
Klinikinių tyrimų metu farmakokinetinės teofilino ir levofloksacino sąveikos nepastebėta. Vis dėlto, jei chinolonų grupės preparatų vartojama kartu su teofilinu, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo arba kitais traukulių slenkstį mažinančiais preparatais, traukulių slenkstis gali labai sumažėti.
Vartojant fenbufeno kartu su levofloksacinu, pastarojo koncentracija būna maždaug 13  didesnė, negu vartojant vien tik jo.

Probenicidas ir cimetidinas
Probenicidas ir cimetidinas statistiškai patikimai daro poveikį levofloksacino išsiskyrimui.
Cimetidinas ir probenecidas mažina levofloksacino inkstų klirensą atitinkamai 24  ir 34 , kadangi abu preparatai blokuoja levofloksacino sekreciją inkstų kanalėliuose. Vis dėlto tokia dozė statistiškai patikimo ir klinikai reikšmingo kinetikos pokyčio sukelti neturėtų.
Ligonius, ypač sergančius inkstų funkcijos nepakankamumu, levofloksacino vartojančius kartu su vaistais, kurių poveikis inkstų kanalėlių sekrecijai yra toks kaip probenecido ir cimetidino, reikia atidžiai stebėti.

Ciklosporinas
Jei levofloksacino vartojama kartu su ciklosporinu, pastarojo preparato pusinės eliminacijos periodas pailgėja 33 .

Kita svarbi informacija
Klinikiniais farmakologiniais tyrimais nustatyta, kad galima farmakokinetinė levofloksacino ir dažniausiai vartojamų vaistų sąveika. Kartu su kalcio karbonatu, digoksinu, glibenklamidu, ranitidinu, varfarinu pavartojus levofloksacino, pastarojo preparato farmakokinetika klinikai reikšmingos įtakos nedaro.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis
Atlikus gyvūnų dauginimosi funkcijos tyrimus, didesnio susirūpinimą keliančio poveikio nepasireiškė. Nors tyrimų su žmonėmis neatlikta, tačiau žinoma, kad fluorochinolonas gali pažeisti augančio organizmo kremzles, kurios labiausiai yra veikiamos fizinio krūvio, todėl Tavanic infuzuoti nėštumo laikotarpiu draudžiama.

Žindymo laikotarpis
Nors tyrimų su žmonėmis neatlikta, tačiau aišku, kad dėl fluorochinolonų poveikio gali būti pažeistos augančio organizmo kremzlės, kurios labiausiai yra veikiamos fizinio krūvio, todėl žindamai moteriai Tavanic infuzuoti draudžiama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tavanic sukeltas nepageidaujamas poveikis (pvz., galvos svaigimas arba sukimasis, mieguistumas, regos sutrikimas) gali mažinti paciento gebėjimą susikoncentruoti bei reakciją, todėl vairuoti automobilį arba kitokį atidumo reikalaujantį darbą gali būti pavojinga.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikiniais tyrimais su daugiau kaip 5000 pacientų ir išsamiais vaisto, patekusio į rinką, tyrimais nustatytas nepageidaujamo poveikio atsiradimo dažnumas:

Labai dažni Daugiau kaip10 
Dažni 1 – 10 
Nedažni 0,1 - 1 
Reti 0,01 - 0,1 
Labai reti Mažiau kaip 0,01 
Pavieniai atvejai

Kiekvienoje grupėje nepageidaujami poveikiai pateikti pagal jų sunkumo pobūdį.

Alerginė reakcija
Nedažni: niežulys, išbėrimas.
Reti: dilgėlinė, bronchų spazmas arba dispnėja.
Labai reti: angioedema, hipotenzija, į anafilaksiją panašus šokas, jautrumas šviesai.
Pavieniai atvejai: sunkus pūslinis išbėrimas, panašus į Stivenso ir Džonsono sindromą, toksinė epidermio nekrolizė (Lajelio sindromas) ir daugiaformė eksudacinė eritema.
Kartais po pirmosios dozės gali pasireikšti gleivinės ir odos arba anafilaksinė ar į ją panaši reakcija.

Virškinimo trakto, metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Dažni: pykinimas, viduriavimas.
Nedažni: anoreksija, vėmimas, pilvo skausmas, dispepsija.
Reti: viduriavimas, kurį labai retais atvejais sukelia enterokolitas, įskaitant pseudomembraninį kolitą, krauju.
Labai reti: hipoglikemija, ypač diabetikams.

Nervų sistemos sutrikimai
Nedažni: galvos skausmas, svaigimas arba sukimasis, mieguistumas, nemiga.
Reti: parestezija, tremoras, nerimas, ažitacija, konfūzija, konvulsijos.
Labai reti: hipestezija, regos, klausos, skonio ir uoslės sutrikimas, haliucinacijos.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Reti: tachikardija, hipotenzija.
Labai reti: šokas (panašus į anafilaksinį).

Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Reti: sąnarių, raumenų skausmas, sausgyslės pažeidimas, įskaitant tendinitą (pvz., Achilo sausgyslės).
Labai reti: sausgyslės, pvz., Achilo, plyšimas. Kaip ir vartojant kitų fluorochinolonų, toks poveikis gali pasireikšti praėjus 48 val. po vaisto pavartojimo ir gali būti abiejose galūnėse. Raumenų silpnumas, kuris gali būti labai svarbus ligoniams, sergantiems sunkiąja miastenija.
Pavieniai atvejai: raumenų irimas (miolizė).

Kepenų ir tulžies sistemos bei inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažni: kepenų fermentų (pvz., alaninaminotransferazės arba aspartataminotransferazės) aktyvumo padidėjimas.
Nedažni: bilirubino ir kreatinino serume padaugėjimas.
Labai reti: kepenų reakcija (hepatitas), ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, sukeltas, pvz., intersticinio nefrito.

Kraujodaros sistema
Nedažni: eozinofilija, leukopenija.
Reti: neutropenija, trombocitopenija.
Labai reti: agranulocitozė
Pavieniai atvejai: hemolizinė anemija, pancitopenija.

Kiti nepageidaujami poveikiai
Dažni: skausmas ir paraudimas injekcijos vietoje, venos uždegimas.
Nedažni: astenija, pradeda augti ir daugintis grybeliai arba kitokie atsparūs mikroorganizmai.
Labai reti: alerginė pneumonija, karščiavimas.

Kitoks nepageidaujamas poveikis, susijęs su fluorochinolonų vartojimu
- Psichozinė reakcija, pvz., staigi konfūzija ir depresinė nuotaika (tokia reakcija gali pasireikšti net po pirmos dozės).
- Ekstrapiramidinis sindromas ir kitoks raumenų koordinacijos sutrikimas.
- Alerginis vaskulitas.
- Porfirijos priepuolis šia liga sergantiems ligoniams.

4.9 Perdozavimas

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad svarbiausi ūminio perdozavimo Tavanic infuzijų tirpalu simptomai yra CNS sutrikimas (konfūzija, galvos svaigimas, sąmonės sutrikimas ir konvulsiniai traukuliai. Levofloksacino iš organizmo efektyviai pašalinti hemodialize arba dialize per pilvaplėvę, įskaitant nepertraukiamą dializę per pilvaplėvę ambulatorinėmis sąlygomis, negalima. Specifinio priešnuodžio nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – fluorokvinolonai, ATC kodas – J01MA

Poveikio būdas
Kaip ir kiti fluorochinolonų grupės antimikrobinio poveikio preparatai, levofloksacinas veikia DNR ir DNR girazės kompleksą bei topoizomerazę IV.

Skiriamieji mikroorganizmų jautrumo taškai
Remiantis preliminariomis JAV klinikinių laboratorijų standartų nacionalinio komiteto (NCCLS) rekomendacijomis, nustatytos levofloksacino dozės, kurioms yra jautrūs mikroorganizmai, vidutiniškai jautrūs ir atsparūs. Ši koncentracija yra nurodyta toliau.
Jei MIC yra 2 mg/l arba mažesnė, mikroorganizmai vaisto poveikiui yra jautrūs, jei 8 mg/l arba didesnė - atsparūs.

Antibakterinis poveikis
Mikroorganizmų atsparumas gali priklausyti nuo geografinės vietovės ir laiko, todėl pageidautina gauti informaciją apie atsparius tos vietovės mikroorganizmus, ypač, jei reikia gydyti sunkią infekcinę ligą. Toliau pateikta informacija apie tai, kokie mikroorganizmai gali būti levofloksacinui jautrūs arba nejautrūs, yra tik apytikslė. Toliau išvardyti tik tokie mikroorganizmai, kurie yra svarbūs klinikai.

Jautrūs mikroorganizmai

Gramteigiami aerobai
Enterococcus faecalis1, Staphylococcus aureus1 methi-S, Staphylococcus haemolyticus methi-S, staphylococcus saprophyticus, C ir G grupės streptokokai, Streptococcus agalactiae, Streptococcus pneumoniae1 peni-I/S/R, Streptococcus pyogenes1.
Gramneigiami aerobai
Acinetobacter baumanii1, Citrobacter freundii1, Eikenella corrodens, Enterobacter agglomerans, Enterobacter cloacae1, Escherichia coli1, Haemophilus influenzae1 ampi-S/R..

Gramneigiami aerobai
Haemophilus para-influenzae1, Klebsiella oxytoca, Klebsiella pneumoniae1,
Moraxella catarrhalis1 +/-, Morganella morganii1, Pasteurella multocida, Proteus mirabilis2, Proteus vulgaris, Providencia rettgeri, Providencia stuartii, Pseudomonas aeruginosa2, Serratia marcescens2.

Anaerobai
Bacteroides fragilis, Clostridium perfrigens, Peptostreptococcus.

Kitokie mikroorganizmai
Chlamydia pneumoniae2, Chlamydia psittaci, Legionella pneumophila2, Mycoplasma pneumoniae.

Vidutinio jautrumo mikroorganizmai

Gramteigiami aerobai
Staphylococcus haemolyticus methi-R.

Gramneigiami aerobai
Burkholderia cepacia.

Anaerobai
Bacteroides ovatus, Bacteroides thetaiotamicron, Bacteroides vulgatus, Clostridium difficile.

Atsparūs mikroorganizmai

Gramteigiami aerobai
Staphylococcus aureus methi-R.

Kita informacija
Pagrindinis mikroorganizmų atsparumo veikimo būdo pagrindas - girazės mutacija. In vitro pasireiškia kryžminis atsparumas tarp levofloksacino ir kitų fluorochinolonų.
1997 m. buvo nustatyta, kad vienam arba mažiau procentų ligonių pasireiškia įgytas S.pneumoniae atsparumas levofloksacinui, o H.influenzae atsparumas preparatui pasireiškia retai.
Dėl vaistinio preparato veikimo būdo tarp levofloksacino ir kitų antibakterinio poveikio vaistų grupių kryžminis atsparumas nepasireiškia.
P.aeruginosa sukeltą hospitalizmą reikia gydyti kombinuotuoju būdu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Rezorbcija
Išgertas levofloksacinas greitai ir visiškai rezorbuojasi, didžiausia jo koncentracija plazmoje būna po 1 val., absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 100 .
50-600 mg dozės levofloksacino farmakokinetika yra linijinė. Maisto įtaka vaistinio preparato rezorbcijai yra nedidelė.

Pasiskirstymas
Maždaug 30-40  išgertos dozės prisijungia prie serumo baltymų.
Vartojant kartotines 500 mg levofloksacino dienos dozes, vaisto organizme kaupiasi nedaug. Jeigu preparato vartojama po 500 mg du kartus per dieną, galimybė kauptis organizme yra nedidelė, tačiau įmanoma.
Pastovi vaisto koncentracija plazmoje būna po 3 dienų.

Vaistinio preparato patekimas į audinius ir organizmo skysčius
Bronchų gleivinė, epitelį dengiantis skystis (angl. ELF)
Išgėrus 500 mg levofloksacino, maždaug po 1 valandos didžiausia jo koncentracija bronchų gleivinėje ir epitelį dengiančiame skystyje atitinkamai buvo 8,3 mcg/g ir 10,8 mcg/ml.

Plaučių audinys
Pavartojus 500 mg levofloksacino, po 4-6 valandų didžiausia jo koncentracija plaučių audinyje buvo maždaug 11,3 mcg/g. Vaisto koncentracija plaučiuose visuomet būna didesnė negu plazmoje.

Epidermio pūslės
Vartojant levofloksacino po 500 mg vieną arba du kartus per dieną 3 dienas, didžiausia jo koncentracija epidermio pūslių skystyje atitinkamai būna maždaug 4 - 6 mcg/ml. Vaisto pavartojus tokia koncentracija būna po 2-4 valandų.

Galvos ir stuburo smegenų skystis
Į galvos ir stuburo smegenų skystį levofloksacino patenka mažai.

Šlapimas
Išgėrus vienkartinę 150 mg, 300 mg, arba 500 mg dozę, vidutinė vaistinio preparato koncentracija šlapime (atitinkamai yra 44 mg/l, 91 mg/l ir 200 mg/l.) būna po 8-12 valandų.

Metabolizmas
Levofloksacinas metabolizuojamas labai mažai.
Metabolitai yra desmetillevofloksacinas ir levofloksacin N-oksidas (tai mažiau kaip
5  išsiskiriančios su šlapimu dozės). Cheminė levofloksacino struktūra yra stabili ir jo izomeriškumas nekinta.

Išsiskyrimas
Išgertas ar injekuotas į veną levofloksacinas iš plazmos išsiskiria palyginti lėtai: pusinės eliminacijos periodas būna 6-8 val. Pirmiausia daugiau kaip 85  pavartotos dozės išsiskiria pro inkstus.
Didelio farmakokinetikos skirtumo tarp išgerto ir injekuoto į veną levofloksacino nėra, todėl vaisto vartojimo būdus galima keisti.

Pacientai, sergantys inkstų funkcijos nepakankamumu
Jei inkstų funkcija pažeista, levofloksacino farmakokinetika pakinta, jei ši funkcija susilpnėja, išsiskyrimas pro inkstus ir klirensas mažėja, o pusinės eliminacijos laikas ilgėja (žr. lentelę).
Kreatinino klirensas (ml/min.) Mažiau kaip 20 20-40 50-80
Inkstų klirensas (ml/min.) 13 26 57
t1/2 (val.) 35 27 9

Senyvi pacienai
Jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių organizme levofloksacino kinetika skiriasi nedaug, išskyrus tuos pacientus, kurių kreatinino klirensas sumažėjęs.

Skirtingų lyčių žmonės
Tyrimai su moterimis ir vyrais parodė, kad jų organizme levofloksacino farmakokinetikos skirtumas yra labai mažas arba net ribinis, vadinasi šis skirtumas klinikai nesvarbus.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Tyrimų su pelėmis ir žiurkėmis, kurioms vaisto buvo injekuojama į veną, metu nustatyta, kad vidutinė levofloksacino dozė (LD50), nuo kurios nugaišo 50  gyvūnų, yra 250 - 400 mg /kg kūno svorio. Šunims ši dozė buvo maždaug 200 mg/kg kūno svorio, be to, vienas iš dviejų šunų, vartojusių tokią dozę, nugaišo.

Lėtinis toksinis poveikis
1 mėnesį trukusių tyrimų metu žiurkėms ir beždžionėms vaisto buvo injekuojama į veną. Žiurkėms buvo švirkščiama 20 mg/kg, 60 mg/kg ir 180 mg/kg kūno svorio dienos dozė, beždžionėms – 10 mg/kg, 25 mg/kg ir 63 mg/kg kūno svorio dienos dozė. 3 mėnesius trukusių tyrimų metu žiurkėms buvo injekuojama 10 mg/kg, 30 mg/kg ir 90 mg/kg kūno svorio dienos dozė.
Šalutinio poveikio stebėjimo rezultatas – išvada (angl. NOEL) apie 1 ir 3 mėnesių trukmės tyrimus su žiurkėmis, injekuojant joms atitinkamai 20 mg/kg ir 30 mg/kg kūno svorio dienos dozę. Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad vartojant 20 mg/kg kūno svorio ir didesnę dienos dozę šlapime atsiranda kristalų. 1 mėnesį vartojant didelę dienos dozę, t.y. 180 mg/kg kūno svorio, arba 3 mėnesius vartojant 30 mg/kg kūno svorio dienos dozę, šiek tiek sumažėjo maisto pasisavinimas ir kūno svoris.
Kraujo tyrimais nustatyta, kad po vieno gydymo mėnesio sumažėjo eritrocitų ir padidėjo leukocitų bei retikulocitų kiekis, tačiau po trijų gydymo mėnesių šių pokyčių neatsirado.
NOEL tyrimų išvada tokia: beždžionėms, vartojusioms 63 mg/kg kūno svorio dienos dozę, maisto ir vandens poreikis sumažėja labai nedaug.

Poveikis dauginimosi funkcijai
Žiurkių, kurioms buvo duodama 360 mg/kg kūno svorio levofloksacino dienos dozė enteriniu būdu arba injekuojama į veną ne daugiau kaip 100 mg/kg kūno svorio dozė, vaisingumui arba dauginimosi funkcijai žalingas poveikis nepasireiškia. Levofloksacino vartojant per dieną 810 mg/kg kūno svorio enteriniu būdu arba
160 mg/kg kūno svorio injekuojant į veną, teratogeninio poveikio nebūna. Tyrimai su triušiais parodė, kad per dieną vartojant preparato 50 mg/kg kūno svorio enteriniu būdu arba injekuojant į veną 25 mg/kg kūno svorio dozę teratogeninis poveikis nepasireiškia.
Levofloksacinas nedarė poveikio vaisingumui ir tik dėl toksinio poveikio motinai sulėtėjo vaisiaus vystymasis.

Genotoksinis poveikis
Tyrimais su bakterijų arba žinduolių ląstelėmis nustatyta, kad levofloksacinas genų mutacijos nesukelia, tačiau in vitro nesukėlus metabolinės aktyvacijos 100 mcg/ml dozė kininio žiurkėno plaučių ląstelėse sukelia chromosomų aberaciją.
Tyrimų in vivo (mikrobranduolių, seserinių chromatidžių pokyčio, neprognozuotos DNR sintezės, dominuojančio letalinio poveikio tyrimo) metu genotoksinio poveikio nepastebėta.

Fototoksinis poveikis
Tyrimai su pelėmis parodė, kad levofloksacino injekuojant į veną arba vaisto vartojant enteriniu būdu fototoksinis poveikis pasireiškia tik tuo atveju, jei vartojamos labai didelės dozės. Levofloksacinas nesukėlė genotoksinio poveikio, o kancerogeninio poveikio tyrimo metu suretino auglių atsiradimą.

Kancerogeninis poveikis
2 metus tiriant žiurkes nustatyta, kad duodant joms 10 mg/kg, 30 mg/kg ar 100 mg/kg kūno svorio vaisto dienos dozę kartu su maistu kancerogeninis poveikis nepasireiškia.

Toksinis poveikis sąnariams
Kaip ir kiti fluorochinolonai, levofloksacinas daro poveikį žiurkių ir šunų kremzlėms, epidermio pūslėms ir ertmėms.
Toks poveikis labiau pasireiškia jauniems gyvūnams.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas
Natrio hidroksidas
Vandenilio chlorido rūgštis (tiek, kad pH būtų 4,8)
Injekcinis vanduo

*Natrio koncentracija tirpale yra 154 mmol/l.

6.2 Nesuderinamumas

Tavanic infuzijų tirpalo negalima maišyti su heparinu arba šarminiais tirpalais, pvz., natrio vandenilio karbonatu.

6.3 Tinkamumo laikas

Neatidaryta pakuotė, laikoma tamsioje vietoje
3 metai.
Buteliukas išimtas iš išorinės pakuotės, laikomas kambario šviesoje
3 dienos.
Tirpalo, esančio infuzijai paruoštame buteliuke (pradūrus guminį kamštį). žr. 6.6 skyrių.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

I tipo stiklo 50 ml butelis, užkimštas chlorobutilo guminiu kamščiu, padengtu aliuminiu ir nuplėšiamu
polipropileniniu dangteliu. Butelyje yra 50 ml tirpalo. Pakuotėje yra 1 butelis.

I tipo stiklo 100 ml butelis, užkimštas chlorobutilo guminiu kamščiu, padengtu aliuminiu ir nuplėšiamu
polipropileniniu dangteliu. Butelyje yra 100 ml tirpalo. Pakuotėje yra 1 butelis..
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.

Kad į preparatą nepatektų bakterijų, pradūrus guminį buteliuko kamštelį, Tavanic infuzinį tirpalą reikia pradėti vartoti tuoj pat ir suvartoti 3 valandų laikotarpyje.
Infuzijos metu tirpalą saugoti nuo šviesos nebūtina.

Maišymas su kitokiais infuzijų tirpalais
Tavanic infuzinį tirpalą galima maišyti arba su 0,9  natrio chlorido tirpalu (USP), arba su 5  injekcijų dekstroze (USP), arba su 2,5  dekstroze Ringerio tirpale, arba su parenteralinei mitybai skirtais tirpalais: aminorūgščių, angliavandenių, elektrolitų (žr. 6.2 skyrių).

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

UAB “SANOFI-AVENTIS LIETUVA”
A.Juozapavičiaus g. 6/2
LT-09310 Vilnius
Lietuva

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS

Tavanic 250 mg/50 ml infuzinis tirpalas
LT R 02/7798/5

Tavanic 500 mg/100 ml infuzinis tirpalas
LT R 02/7799/5

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO DATA

2002-06-05

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2007-02-28