EMB-Fatol

1. VAISTO PREKINIS PAVADINIMAS
EMB-FATOL 400 mg

2. KIEKYBINĖ IR KOKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 400 mg etambutolio hidrochlorido (Etambutoli hydrochloridum).

3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengtos tabletės.

4. KLINIKINIAI YPATUMAI
4.1. Terapinės indikacijos
Visoms tuberkuliozės stadijoms ir formoms, sukeltoms Mycobacterium tuberculosis arba atipinių mikobakterijų, gydyti, kai sukėlėjas jautrus etambutoliui. Vartojamas tik kartu su vienu ar keliais kitais prieštuberkulioziniais vaistais.

4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Geriamos tabletės.
Dozavimas:
Jeigu nepaskirta kitaip, vaistas vartojamas tokiomis dozėmis:

Suaugusiesiems
Skiriama po 20-25 mg etambutolio/kg kūno svorio. Pirmuosius 3 mėnesius geriau vartoti 25 mg/kg kūno svorio, po to – 20 mg/kg kūno svorio. Negalima viršyti 25 mg/kg kūno svorio dozės.Vaisto dozę visada reikia parinkti kuo tiksliau, atsižvelgiant į paciento kūno svorį.
Vaikams
Nerekomenduojama etambutoliu gydyti vaikų jaunesnių kaip 13 metų, kadangi jiems negalima gerai ištirti regėjimo aštrumo. Vyresniems vaikams skiriamos suaugusiųjų dozės.

Dozavimas esant sutrikusiai inkstų funkcijai
Jeigu kreatinino kiekis yra didesnis nei 1,3 mg %, būtina ištirti kreatinino klirensą. Jeigu jis yra didesnis nei 50 ml/min., 25 mg/kg vaisto dozės keisti nereikia; jeigu klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min., dozę mažinti iki 15 mg/kg. Jeigu kreatinino klirensas yra 20 ml/min. ar mažesnis, reikia tirti etambutolio kiekį kraujo serume, jis turėtų būti maždaug 5 μg/ml . Sergantiems inkstų nepakankamumu arba dializuojamiems pacientams rekomenduojama vaistą vartoti su pertraukomis 50 mg/kg kūno svorio du kartus per savaitę. Dializuojamiems pacientams vaisto skiriama 6 val. prieš dializę.

Vartojimo būdas
Visa paros dozė išgeriama iš karto ryte arba vakare po valgio.
Gydymo trukmė priklauso nuo parinktos gydymo schemos. Paprastai etambutolį reikia vartoti 3 mėnesius, tačiau gydymą juo galima tęsti 6, 9 ar 12 mėnesių.

4.3. Kontraindikacijos
Regos nervo pakenkimas.
Padidėjęs organizmo jautrumas (alergija) etambutoliui.
Neskirti kūdikiams (nes jiems negalima ištirti regėjimo).

4.4. Ypatingi įspėjimai ir atsargumo priemonės
Etambutolio hidrochlorido derinio su kitais vaistais nuo tuberkuliozės poveikis vaisiui nėra žinomas. Nors skiriant šį vaistą nėščioms moterims jokio pastebimo poveikio vaisiui nenustatyta, tačiau prieš skiriant jį moterims, galinčioms gimdyti vaikus, reikia rūpestingai įvertinti galimo teratogeninio poveikio riziką ir laukiamą teigiamą gydomąjį poveikį. Yra paskelbti duomenys apie penkias moteris, vartojusias vaistą nėštumo metu –šalutinis poveikis vaisiui nepasireiškė.
EMB-Fatol 400 mg nerekomenduojama skirti vaikams, jaunesniems nei 13 metų, kadangi nežinoma, ar pakankamai saugu vartoti šį vaistą tokio amžiaus vaikams.
Didesnė dalis etambutolio išsiskiria per inkstus, todėl ligoniams su sutrikusia inkstų funkcija vaisto dozę reikia sumažinti, atsižvelgiant į etambutolio koncentraciją kraujo serume.
Kadangi galimas šalutinis poveikis regėjimui, reikia atlikti oftalmoskopiją, tirti akiplotį ir spalvų skyrimą. Ligoniams, kurių regėjimas yra pablogėjęs dėl kataraktos, pasikartojančių akių uždegimų, optinio nervo uždegimo ar diabetinės retinopatijos, įvertinti regėjimo aštrumo pakitimus yra žymiai sunkiau, todėl reikia kruoščiai tikrinti, kad įsitikintume, ar regėjimo pokyčiai sukelti jau esančios ligos, ar etambutolio poveikio. Prieš pradedant gydyti tokius ligonius etambutolio hidrochloridu, reikia įvertinti, ar dėl laukiamo teigiamo gydomojo poveikio galimo regėjimo pablogėjimo verta rizikuoti. (Taip pat žr. Šalutiniai poveikiai).
Kaip ir skiriant kitus stipriai veikiančius vaistus, ypač ilgai gydant, reikia tikrinti inkstų, kepenų, kraujodaros veiklą.

4.5. Sąveika su kitais vaistais
Sperminas, spermidinas ir magnis veikia kaip etambutolio antagonistai.
Etambutolis kraujyje reaguoja su fentolaminu, todėl gali būti netikslūs kraujospūdžio matavimo duomenys.

4.6. Nėštumas ir laktacija
Etambutolis pereina placentos barjerą, vaisiaus audiniuose jo randama 74,5 proc. kiekio, esančio motinos kraujyje. Vartojant etambutolį nėštumo metu, vaisiaus apsigimimų nestebėta. Vaistas patenka į motinos pieną, jame vaisto koncentracija tokia pati, kaip ir kraujo plazmoje.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti, valdyti mechanizmus
Net ir vartojant įprastomis dozėmis, etambutolis gali pakeisti reakcijos laiką taip, kad pablogėja gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8. Nepageidaujamas poveikis
Etambutolis sukelia labai nedaug nepageidaujamų reakcijų. Kasdien vartojant iki 25 mg/kg kūno svorio, toksinis vaisto poveikis yra minimalus. Buvo stebėti šie šalutinio poveikio reiškiniai: dermatitas, niežulys, sąnarių skausmas, virškinimo sutrikimas, pilvo skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, svaigimas, sąmonės sutrikimas, dezorientacija, haliucinacijos. Nedažnai pasitaiko periferinio neurito sukeltas pirštų tirpimas ir dilgčiojimas. Retais atvejais gali būti anafilaksija ir leukopenija.
Svarbiausias šalutinio poveikio padarinys – optinio nervo neuritas, sukeliantis regėjimo aštrumo sumažėjimą ir nesugebėjimą skirti žalią spalvą. Vartojant 25 mg/kg kūno svorio šis vaisto poveikis paprastai nepasireiškia, tačiau dažnai pasitaiko, kai vaisto dozė yra 50 mg/kg kūno svorio. Regėjimo sutrikimo laipsnis priklauso nuo gydymo trukmės, sumažėjus regėjimo aštrumui. Regėjimo sutrikimas gali būti vienpusis arba abipusis. Jei gydymas etambutolio hidrochloridu pertraukiamas, paprastai pasveikstama; laikotarpis, per kurį regėjimo sutrikimų nelieka, priklauso nuo pažeidimo.
Gydant etambutoliu apie 50 proc. ligonių padidėja uratų koncentracija kraujyje, nes mažėja šlapimo rūgšties išsiskyrimas per inkstus. Tai galima nustatyti ne anksčiau kaip po 24 valandų pavartojus vieną vaisto dozę ir vėliausiai po 90 dienų nuo gydymo pradžios. Tokios nepageidaujamo poveikio reakcijos stiprėja kartu vartojant izoniazidą ir piridoksiną.

4.9. Perdozavimas
Perdozavus etambutolio reikia plauti skrandį. Vaisto koncentraciją kraujyje galima sumažinti atliekant hemodializę arba peritoninę dializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinamika
Beveik visi M. tuberculosis ir M. kansasii štamai bei daug M. avium štamų yra jautrūs etambutoliui. Mikobakterijų, netuberkuliozės sukėlėjų jautrumas yra skirtingas. Etambutolis neveikia kitų bakterijų. Jis slopina daugumos izoniazidui ir streptomicinui atsparių tuberkuliozės mikobakterijų augimą. In vitro atsparumas etambutoliui vystosi labai pamažu. Įdėjus vaisto į bakterijų kultūras augimo fazėje, mikobakterijos etambutolį įsisavina greitai, bet maždaug 24 valandas bakterijų augimas nėra stipriau slopinamas - vaistas veikia tuberkuliostatiškai. Nors tikslus etambutolio veikimo mechanizmas nežinomas, manoma, kad vaistas slopina mikolio rūgšties patekimą į mikobakterijų ląstelių sienelę. Bakterijų atsparumas vaistui in vivo išsivystosi tada, kai jis yra skiriamas vienas, be kito efektyvaus vaisto.

5.2. Farmakokinetika
Išgėrus vienkartinę vaisto dozę 25 mg/kg kūno svorio, kraujo serume didžiausia 2-5 μg/ml vaisto koncentracija susidaro po 2-4 valandų. Tokią vaisto dozę skiriant kasdien ilgesnį laiką, kraujo serume vaisto koncentracija nepakinta. Po paskutinės vaisto dozės suvartojimo praėjus 24 valandoms, etambutolio kraujo serume nebuvo rasta, išskyrus tuos ligonius, kuriems sutrikusi inkstų funkcija. Eritrocitų intraląstelinė vaisto koncentracija maždaug 2 kartus viršija didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje ir tokia išlieka 24 valandas.
Išgėrus vaisto, per 24 valandas maždaug 50 proc. jo nepakitusio pasišalina su šlapimu, dar 8-15 proc. – metabolitų pavidalu. Metabolizmas vyksta pradžioje vykstant alkoholio oksidacijai iki tarpinių aldehidų, kurie vėliau virsta dikarboksilo rūgštimi. Dar 20-22 proc. pradinės vaisto dozės išsiskiria nepakitusiu pavidalu su išmatomis. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, skiriant vaisto kasdien po 25 mg/kg kūno svorio, nestebėta jo kaupimosi, o sergant inkstų funkcijos sutrikimu vaistas sparčiai kaupiasi organizme.
Pusinės eliminacijos periodas išgėrus vaisto – maždaug 3-4 valandos.
Pasiskirstymas audiniuose
Etambutolis pasiskirsto daugumoje audinių, kaip antai plaučiuose, inkstuose bei eritrocituose. Jei yra smegenų dangalų uždegimas, etambutolis patenka į cerebrospinalinį skystį. Jis patenka ir į placentą bei į motinos pieną.

5.3. Ikiklinikiniai tyrimo duomenys
Toksikologiniai tyrimai, kurie buvo atlikti su šunimis, parodė, kad ilgą laiką duodant jiems dideles vaisto dozes, būna: miokardo pažeidimai, širdies nepakankamumas, akies šviesą atspindinčio sluoksnio (tapetum lucidum) depigmentacija, kurios klinikinė reikšmė nėra žinoma. Ilgai vartojusiems etambutolį šunims stebėti degeneraciniai centrinės nervų sistemos pokyčiai, regis, nepriklausantys nuo vaisto dozės. Rhesus beždžionėms neurologiniai sutrikimai pastebėti, kai kelis mėnesius kasdien buvo skiriamos didelės vaisto dozės. Šie sutrikimai priklausė nuo etambutolio hidrochlorido koncentracijos kraujo serume ir nuo neuro-anatominių CNS pokyčių. Beždžionėms, gavusioms ilgą laiką dideles dozes etambutolio, taip pat buvo pastebėtas židininis intersticinis karditas.
Vaikingoms pelėms ir triušiams duodant dideles etmbutolio dozes, šiek tiek padidėjo vaisiaus mirtingumas (nereikšmingai: P β 0,05). Duodant etambutolio žiurkių patelėms, šiek tiek sumažėjo jų vaisingumas bei vados dydis (nereikšmingai: P β 0,05).
Pelių, kurios nėštumo metu gavo dideles dozes etambutolio, embrionams buvo pastebėti apsigimimai (nedaug), kaip antai: gomurio nesuaugimas, kaukolės defektai su galvos smegenų išvarža (ekzencefalija) bei stuburo anomalijos. Žiurkių, nėštumo metu gydytų didelėmis etambutolio dozėmis, naujagimiams pastebėtos nedidelės kaklo slankstelių anomalijos. Vaikingoms triušių patelėms, kurios gavo dideles etambutolio dozes, gimė du triušiukai su monoftalmija, vienas su trumpesniu dešiniuoju žastu bei abipuse riešo sąnario kontraktūra ir vienas su “kiškio lūpa” bei skeltu gomuriu.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinės medžiagos
Natrio kroskarmeliozė, makrogolis 6000, kopovidonas, laktozė, magnio stearatas, kalcio hidrofosfatas, hipromeliozė, krospovidonas, koloidinis silicis, mikrokristalinė celiuliozė, povidonas, dažiklis E 171.

6.2. Nesuderinamumas
Nežinomas.

6.3. Tinkamumo laikas
5 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje, sandariai uždarytą.

6.5. Pakuotė
100 arba 1000 plėvele dengtų tablečių baltoje polipropileno talpyklėje.