Amaryl

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Amaryl 1 mg tabletės
Amaryl 2 mg tabletės
Amaryl 3 mg tabletės
Amaryl 4 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Amaryl 1 mg tabletėje yra 1 mg glimepirido
Vienoje Amaryl 2 mg tabletėje yra 2 mg glimepirido
Vienoje Amaryl 3 mg tabletėje yra 3 mg glimepirido
Vienoje Amaryl 4 mg tabletėje yra 4 mg glimepirido

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Amaryl 1 mg tabletės yra rausvos, pailgos, 8x4 mm dydžio, abejose jų pusėse yra įspausta vagelė.
Amaryl 2 mg tabletės yra žalios, pailgos, 10x5 mm dydžio, abejose jų pusėse yra įspausta vagelė.
Amaryl 3 mg tabletės yra gelsvos, pailgos, 10x5 mm dydžio, abejose jų pusėse yra įspausta vagelė.
Amaryl 4 mg tabletės yra melsvos, pailgos, 10x5 mm dydžio, abejose jų pusėse yra įspausta vagelė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

II tipo cukrinio diabeto gydymas tuo atveju, jeigu gydymas dieta fiziniais pratimais ir kūno svorio mažinimu yra nepakankamai veiksmingas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Šis vaistinis preparatas yra geriamas.

Cukrinio diabeto gydymo pagrindas yra tinkama dieta, reguliarus fizinis aktyvumas ir įprastiniai kraujo ir šlapimo tyrimai. Jeigu ligonis tinkamos dietos nesilaiko, tabletės ar insulinas cukraus kiekio kraujyje tinkamai nesureguliuoja.

Glimepirido dozavimas nustatomas atsižvelgiant į gliukozės kiekio kraujyje ir šlapime tyrimų duomenis.

Tiekiamos įvairiems dozavimo metodams tinkančios reikiamo stiprumo tabletės.

Pradinė paros dozė yra 1 mg. Jei tokia dozė gliukozės kiekį kraujyje reguliuoja gerai, ją galima vartoti ir palaikomojo gydymo metu.

Jeigu pradinės dozės poveikis yra nepakankamas, paros dozę reikia maždaug kas 1 – 2 savaitės didinti, atsižvelgiant į gliukozės kiekio reguliavimo veiksmingumą, tokiu būdu: iš pradžių iki 2 mg, po to – iki 3 mg ir vėliau iki 4 m.

Gydymo didesne nei 4 mg paros doze rezultatai geresni būna tik išimtiniais atvejais. Didžiausia rekomenduojama glimepirido paros dozė yra 6 mg.

Jeigu didžiausia metformino paros dozė gliukozės kiekį kraujyje reguliuoja nepakankamai, galima kartu su juo pradėti gydyti glimepiridu.
Tokiu atveju metformino dozės keisti nereikia, o glimepirido pradžioje reikia vartoti mažą dozę, kurią reikia palaipsniui, atsižvelgiant į cukraus kiekio kitimą kraujyje, didinti. Prireikus ją galima padidinti ir iki didžiausios rekomenduojamos. Tokį kompleksinį gydymą reikia pradėti atidžiai gydytojui prižiūrint.

Jeigu didžiausia Amaryl paros dozė gliukozės kiekio kraujyje pakankamai nesureguliuoja, galima, jei reikia, skirti kartu vartoti insulino. Tokiu atveju glimepirido dozės keisti nereikia, o insulino pradžioje reikia vartoti mažą dozę, kurią, reikia palaipsniui didinti, atsižvelgiant į metabolizmo reguliavimą. Tokį kompleksinį gydymą reikia pradėti atidžiai gydytojui prižiūrint.

Paprastai glimepirido pakanka vartoti kartą per parą. Paros dozę rekomenduojama gerti prieš pat sočius pusryčius arba jų metu. Pacientams, kurie nepusryčiauja, preparato reikia gerti prieš pat pirmąjį pagrindinį maitinimąsi arba jo metu.

Įprastiniu laiku dozės neišgėrus, vėliau vietoj jos didesnės dozės gerti negalima.
Reikia nuryti visą Amaryl tabletę, užgeriant skysčiu.

Jeigu pacientui, vartojančiam 1 mg glimepirido paros dozę, pasireiškia hipoglikeminė reakcija, tas reiškia, kad jam cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti gali pakakti vien dietos.

Gydymo metu dėl jautrumo insulinui padidėjimo cukrinio diabeto eiga gali pagerėti, todėl gali sumažėti glimepirido poreikis. Kad nepasireikštų hipoglikemija, būtina laiku nustatyti, ar nereikia trumpam sumažinti dozę arba net nutraukti Amaryl vartojimą. Dozę gali prireikti keisti ir tuo atveju, jeigu pakinta paciento kūno svoris ar gyvenimo būdas arba jeigu atsiranda kitokių veiksnių, didinančių hipoglikemijos arba hiperglikemijos pasireiškimo galimybę.

Amaryl vartojimas vietoj kitokių geriamųjų cukraus kiekį kraujyje mažinančių preparatų
Vietoj kitokių geriamųjų preparatų nuo cukrinio diabeto Amaryl paprastai vartoti galima. Tą darant, reikia atsižvelgti į vartoto vaistinio preparato dozę ir pusinės eliminacijos laiką. Kai kuriais atvejais, ypač jei pacientas anksčiau vartojo preparato, kurio pusinės eliminacijos laikas ilgas (pvz., chlorpropamido), Amaryl patariama pradėti vartoti tik po kelių dienų, kad dėl sumažėtų hipoglikeminės reakcijos, atsirandančios dėl atidyvaus poveikio, pasireiškimo galimybė.
Rekomenduojama pradinė glimepirido paros dozė – 1 mg. Atsižvelgiant į organizmo reakciją, ją galima palaipsniui didinti taip, kaip nurodyta aukščiau.

Amaryl vartojimas vietoj insulino
Pacientams, kurių II tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu, išimtiniais atvejais jį gali tekti keisti Amaryl. Tai reikia daryti atidžiai gydytojui prižiūrint.

Ypatingos pacientų grupės

Pacientai, kuriems yra inkstų arba kepenų funkcijos nepakankamumas
Žr. 4.3 skyrių.

Vaikai ir paaugliai
Apie glimepirido vartojimą jaunesniems kaip 8 metų vaikams duomenų nėra. Apie glimepirido monoterapijos taikymą vaikams nuo 8 iki 17 metų duomenų yra nedaug (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Turimų saugumo ir veiksmingumo duomenų vaikams nepakanka, todėl jiems vartoti glimepiridą nerekomenduojama.

4.3 Kontraindikacijos

Amaryl negalima vartoti esant toliau išvardytiems sutrikimams.
Padidėjęs jautrumas glimepiridui, kitiems sulfonilkarbamido dariniams, sulfamidams arba bet kuriai pagalbinei tablečių medžiagai.
Nuo insulino priklausomas (I tipo) cukrinis diabetas.
Diabetinė koma.
Ketoacidozė.
Sunkus inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas (jei toks sutrikimas atsiranda gydymo metu, Amaryl reikia keisti insulinu).
Nėštumo ir žindymo laikotarpis.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Amaryl būtina gerti prieš pat valgį arba jo metu.

Jeigu pacientas valgo nereguliariai arba maitinimąsi visiškai praleidžia, Amaryl gali sukelti hipoglikemiją. Galimi jos simptomai yra galvos skausmas, labai didelis alkis, pykinimas, vėmimas, nuovargis, mieguistumas, miego sutrikimas, neramumas, agresyvumas, gebėjimo sukaupti dėmesį ir budrumo sutrikimas, reakcijos laiko pokytis, depresija, konfūzija, kalbos ir regos sutrikimas, afazija, tremoras, parezė, jutimų sutrikimas, galvos svaigimas, bejėgiškumas, savikontrolės išnykimas, delyras, smegeniniai traukuliai, somnolencija ir sąmonės sutrikimas, įskaitant komą, paviršinis kvėpavimas, bradikardija. Be to, galimas poveikis dėl adrenerginės nervų sistemos tonuso padidėjimo: prakaitavimas, lipni oda, nerimas, tachikardija, hipertenzija, palpitacija, krūtinės angina ir širdies aritmija.

Sunkaus hipoglikemijos priepuolio simptomai gali būti panašūs į šoko. Tuoj pat pavartojus sacharidų (cukraus), beveik visada hipoglikemijos simptomus galima greitai pašalinti. Dirbtiniai saldikliai yra neveiksmingi.

Gydymo kitokiais sulfonilkarbamido dariniais patirtis rodo, jog hipoglikemija gali atsinaujinti net ir po sėkmingo pradinio jos pašalinimo.

Sunkią ar ilgalaikę hipoglikemiją, kurią įprastinė cukraus dozė pašalina tik trumpam, būtina nedelsiant gydyti, kartais tokį pacientą reikia guldyti į ligoninę.

Hipoglikemiją skatinantys veiksniai yra:
- nenoras arba nesugebėjimas (dažniau senyvų žmonių) reguliariai konsultuotis su gydytoju ir vykdyti jo nurodymus;
- nepakankama ir nereguliari mityba, maitinimosi praleidimas, badavimo periodai;
- dietos pokyčiai;
- neatitikimas tarp fizinio krūvio ir suvartojamų sacharidų kiekio;
- alkoholio vartojimas, ypač praleidus maitinimąsi;
- inkstų funkcijos sutrikimas;
- sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
- Amaryl perdozavimas;
- kai kurios nekompensuotos endokrininės sistemos ligos, kurių metu sutrinka sacharidų metabolizmas arba atsiranda hipoglikemijos kontrareguliacija (pvz., kai kurie skydliaukės funkcijos ar priekinės hipofizės dalies sutrikimai, antinksčių žievės nepakankamumas);
- kai kurių vaistinių preparatų vartojimas (žr. 4.5 skyrių).

Gydant Amaryl, reikia reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje ir šlapime. Be to, patariama nustatinėti ir glikozilinto hemoglobino kiekį.

Gydant Amaryl, reikia reguliariai sekti kepenų funkciją ir kraujo parametrus, ypač leukocitų ir trombocitų kiekį.

Esant stresui (pvz., nelaimingas atsitikimas, operacija, su karščiavimu susijusi infekcinė liga), gydymą Amaryl trumpam gali prireikti keisti gydymu insulinu.

Ligonių, kuriems sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba kurie dializuojami, gydymo Amaryl patirties nėra. Pacientams, kuriems pasireiškia sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba kurių kepenų funkcija pakinta, gydymą Amaryl reikia keisti insulinu.

Amaryl sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Glimepiridą vartojant kartu su kai kuriais kitais vaistiniais preparatais, gali nepageidaujamai sustiprėti ar susilpnėti jo sukeliamas cukraus kiekį kraujyje mažinantis poveikis, todėl kitų preparatų galima vartoti tik gydytojo leidimu arba skyrimu.

Glimepiridą metabolizuoja citochromo P 450 2C9 (CYP 2C9) fermentai. Preparato metabolizmui įtaką daro kartu vartojami CYP2C9 induktoriai (pvz., rifampicinas) arba inhibitoriai (pvz., flukonazolas).

Literatūroje paskelbti sąveikos tyrimų in vitro duomenys rodo, jog stipriausiai CYP 2C9 fermentus slopinantis preparatas flukonazolas maždaug 2 kartus padidina glimepirido plotą po koncentracijos kreive (AUC).

Remiantis gydymo glimepiridu bei kitokiais sulfonilkarbamido dariniais patirtimi, paminėtina žemiau nurodyta sąveika.

Cukraus kiekį mažinantis poveikis gali sustiprėti ir dėl to, kai kuriais atvejais, gali pasireikšti hipoglikemija, jeigu kartu su glimepiridu vartojama, pavyzdžiui, šių vaistinių preparatų:
- fenilbutazono, azapropazono, oksifenbutazono;
- insulino ar geriamųjų vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto, tokių kaip metforminas;
- salicilatų ar paraaminosalicilo rūgšties;
- anabolinių steroidų arba vyriškų lytinių hormonų;
- chloramfenikolio, kai kurių ilgai veikiančių sulfonamidų, tetraciklino ar chinolinų grupės antibiotikų, klaritromicino;
- kumarino grupės antikoaguliantų;
- fenfluramino;
- fibratų;
- AKF inhibitorių;
- fluoksetino, MAO inhibitorių;
- alopurinolio, probenecido, sulfinpirazono;
- simpatikolitikų;
- ciklofosamido, trofosfamido arba ifosfamido;
- mikonazolio, flukonazolio;
- pentoksifilino (didelę dozę parenteraliniu būdu);
- tritokvalino.

Cukraus kiekį kraujyje mažinantis poveikis gali susilpnėti ir dėl to padidėti gliukozės koncentracija kraujyje, jeigu kartu su glimepiridu vartojama pavyzdžiui, šių vaistinių preparatų:
- estrogenų, progestogenų;
- saluretikų, tiazidinių diuretikų;
- skydliaukę stimuliuojančių medikamentų, gliukokortikoidų;
- fenotiazino darinių, chlorpromazino;
- adrenalino ar kitokių simpatikomimetikų;
- nikotino rūgšties (didelę dozę) arba jos darinių;
- vidurių laisvinamųjų preparatų (vartojant ilgai);
- fenitoino, diazoksido;
- gliukagono, barbitūratų, rifampicino;
- acetazolamido.

H2 receptorių antagonistai, beta blokatoriai, klonidinas ir rezerpinas gali ir stiprinti, ir silpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį poveikį.

Dėl simpatinės nervų sistemos tonusą mažinančių vaistinių preparatų (pvz., beta blokatorių, klonidino, guanetidino, rezerpino) poveikio adrenerginės hipoglikemijos kontrareguliacijos požymiai gali būti silpnesni arba nepasireikšti.

Alkoholis gali ir stiprinti, ir silpninti glimepirido cukraus kiekį kraujyje mažinantį poveikį.

Glimepiridas gali tiek stiprinti, tiek silpninti kumarino darinių sukeliamą poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Nėštumo laikotarpiu Amaryl vartoti negalima. Nėščias diabetikes reikia gydyti insulinu. Jei Amaryl gydoma pacientė planuoja pastoti, ji turi apie tai informuoti gydytoją.

Žindymo laikotarpis
Sulfonilkarbamido dariniai, įskaitant glimepiridą, patenka į motinos pieną, todėl žindyvėms Amaryl vartoti draudžiama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Jeigu pasireiškia hipoglikemija, hiperglikemija arba sutrinka rega, gali sutrikti gebėjimas susikaupti ir reaguoti. Dėl to dirbti darbą, kuriam minėtas gebėjimas labai svarbus, pavyzdžiui, vairuoti, valdyti mechanizmus, gali būti pavojinga.

Pacientui reikia patarti imtis atsargumo priemonių, kad vairuojant nepasireikštų
hipoglikemija. Tai ypač svarbu tiems ligoniams, kuriems įspėjamieji hipoglikemijos simptomai būna silpnesni, kuriems jie nepasireiškia arba kuriems hipoglikemijos priepuoliai dažnai kartojasi. Tokiais atvejais reikia nustatyti, ar galima tokiam pacientui patarti vairuoti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Remiantis gydymo Amaryl ir kitokiais sulfonilkarbamido dariniais patirtimi, paminėtini žemiau nurodytas nepageidaujamas poveikis.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti: trombocitopenija, leukopenija, eritropenija, granulocitopenija, agranulocitozė, eritropenija, hemolizinė anemija ir pancitopenija. Medikamento vartojimą nutraukus, šie pokyčiai paprastai išnyksta.

Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti: alerginis vaskulitas, lengva padidėjusio jautrumo reakcija, kuri gali progresuoti į sunkią, pasireiškiančią dusuliu, hipotenziją, o kartais net šoku.

Galima kryžminė alergija glimepiridui bei kitokiems sulfonilkarbamido dariniams, sulfamidams ir panašios cheminės sudėties medžiagoms.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Reti: hipoglikemija. Dažniausiai hipoglikeminė reakcija prasideda staiga, gali būti sunki ir ne visada lengvai pašalinama. Hipoglikeminės reakcijos pasireiškimas priklauso (kaip ir vartojant kitų cukraus kiekį kraujyje mažinančių medikamentų), priklauso nuo individualių veiksnių, pavyzdžiui, dietos, ir preparato dozavimo (žr. 4.4 skyrių).

Akių sutrikimai
Pakitus gliukozės koncentracijai kraujyje, gali trumpam sutrikti rega, ypač gydymo pradžioje.

Virškinimo trakto sutrikimai
Labai reti: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, nemalonus pojūtis pilve, pilvo skausmas. Dėl jo preparato vartojimą tenka nutraukti retai.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Kepenų fermentų kiekio padidėjimas.
Labai reti: kepenų funkcijos sutrikimas (pvz., atsiranda tulžies stazė, gelta), hepatitas, kuris gali progresuoti į kepenų nepakankamumą.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Gali pasireikšti padidėjusio odos jautrumo reakcija: niežulys, išbėrimas, dilgėlinė padidėjęs jautrumas šviesai.

Tyrimai
Labai reti: natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas.

4.9 Perdozavimas

Išgėrus per didelę glimepirido dozę, gali pasireikšti hipoglikemija, trunkanti trunka 12 ‑ 72 val. Pašalinta hipoglikemija gali atsinaujinti. Medikamento išgėrus, hipoglikemijos simptomų gali nebūti net 24 val. Preparato perdozavusį pacientą paprastai patariama prižiūrėti ligoninėje. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas ir epigastriumo skausmas. Hipoglikemijos metu dažnai gali atsirasti ir nervų sistemos pažeidimo simptomų: neramumas, tremoras, regos ir koordinacijos sutrikimas, mieguistumas, koma, konvulsijos.

Gydant svarbiausia mažinti preparato rezorbciją: sukelti vėmimą, po to duoti gerti vandens arba limonado su aktyvuota anglimi (kad absorbuotų glimepiridą) ir vidurių laisvinamojo preparato natrio sulfato. Jei pacientas išgėrė didelę dozę, reikia išplauti skrandį, po to duoti aktyvuotos anglies ir natrio sulfato. Jei perdozavimas sunkus, pacientą reikia guldyti į intensyviosios pagalbos skyrių. Kuo greičiau jį būtina pradėti gydyti gliukoze. Jei reikia, galima iš karto į veną sušvirkšti 50 ml 50 % tirpalo, po to į veną infuzuoti 10 % tirpalo, atidžiai sekant gliukozės kiekį kraujyje. Po to taikomas simptominis gydymas.

Kad nepasireikštų pavojinga hiperglikemija, gydant hipoglikemiją, ypač atsitiktinai Amaryl perdozavusių kūdikių ir mažų vaikų, reikia labai atidžiai nustatinėti gliukozės dozę. Reikia dažnai matuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  geriamasis gliukozės kiekį kraujyje mažinantis preparatas, sulfamidas, sulfonilkarbamido darinys. ATC kodas – A10B B12.

Glimepiridas yra geriamasis cukraus kiekį kraujyje mažinantis preparatas, priklausantis sulfonilkarbamido darinių grupei. Juo gydomas nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas.

Glimepiridas veikia daugiausiai stimuliuodamas insulino išsiskyrimą iš kasos beta ląstelių. Toks medikamento (kaip ir kitokių sulfonilkarbamido darinių) poveikis priklauso nuo kasos beta ląstelių reakcijos į fiziologinę gliukozės stimuliaciją pagerėjimo. Manoma, kad glimepiridas, kaip ir kiti sulfonilkarbamido dariniai, stipriai veikia ir ne kasoje.

Poveikis insulino išsiskyrimui
Sulfonilkarbamido dariniai reguliuoja insulino sekreciją, uždarydami beta ląstelių membranose esančius ATF jautrius kalio kanalus. Šiems kanalams užsidarius, beta ląstelės depoliarizuojamos, atsidaro kalcio kanalai, daugiau kalcio patenka į ląsteles, todėl didėja insulino išsiskyrimas egzocitozės būdu.
Glimepiridas greitai pasikeisdamas, jungiasi prie beta ląstelės membranose esančio baltymo, kuris yra susijęs su ATF jautriais kalio kanalais, tačiau skiriasi nuo įprastinių sulfonilkarbamido darinių prisijungimo vietų.

Poveikis ne kasai
Iš ne kasai sukeliamų pokyčių yra, pavyzdžiui, periferinių audinių jautrumo insulinui padidėjimas ir insulino patekimo į kepenis sumažėjimas.
Iš kraujo į periferinius raumenis ir riebalinį audinį gliukozė patenka per specialius pernešamuosius baltymus, esančius ląstelių membranose. Gliukozės sunaudojimo greitis priklauso nuo jos patekimo į šiuos audinius. Glimepiridas raumenų ir riebalų ląstelių plazminėje membranoje labai greitai padidina aktyviai gliukozę pernešančių molekulių kiekį, todėl skatinamas gliukozės patekimas į ląsteles.

Glimepiridas didina glikozilfosfatidilinozitoliui specifinės fosfolipazės C aktyvumą, kuris izoliuotose riebalų ir raumenų ląstelėse gali koreliuoti su šio preparato sukelta lipogeneze ir glikogeneze. Glimepiridas mažina gliukozės gamybą kepenyse, kadangi didina gliukoneogenezę slopinančio fruktozės 2,6-bifosfato koncentraciją ląstelėse.

Bendrasis poveikis
Mažiausia veiksminga išgerta glimepirido dozė sveikiems asmenims yra maždaug 0,6 mg. Sukeliamas poveikis priklauso nuo dozės ir kartojasi. Medikamento vartojant, fiziologinė reakcija į trumpalaikį fizinį krūvį – insulino sekrecijos mažėjimas – išlieka.

Vaistinio preparato, išgerto likus 30 min. iki valgio arba prieš pat valgį, poveikis reikšmingai nesiskiria. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, viena paros dozė metabolizmą gerai reguliuoja 24 valandas.

Nors sveikų žmonių kraujo serume glimepirido hidroksi- metabolitas nedaug, tačiau pastebimai, sumažina gliukozės kiekį, tačiau jo įtaka medikamento sukeliamam poveikiui yra maža.

Vartojimas kartu su metforminu
Vienu tyrimu įrodyta, jog tuo atveju, jeigu didžiausia metformino dozė metabolizmą reguliuoja nepakankamai, pradėjus kartu su juo vartoti glimepirido, metabolizmas reguliuojamas geriau.

Vartojimas kartu su insulinu
Domenų apie kompleksinį gydymą glimepiridu ir insulinu yra mažai. Jeigu didžiausia glimepirido dozė metabolizmo pakankamai nesureguliuoja, galima kartu vartoti insulino. Dviejų tyrimų metu gydant abiem preparatais, metabolizmo reguliavimas pagerėjo tiek pat, kiek gydant tik insulinu, tačiau kompleksinio gydymo metu užteko mažesnės vidutinės insulino dozės.

Ypatingos pacientų grupės

Vaikai ir paaugliai
Buvo atliktas 24 savaičių trukmės aktyviai kontroliuotas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavę 285 II tipo cukriniu diabetu sirgę vaikai (8-17 metų amžiaus), vartojo arba iki 8 mg per parą glimepirido dozę, arba iki 2 000 mg per parą metformino dozę.
Tiek glimepiridas, tiek metforminas sąlygojo reikšmingą HbA1c kiekio sumažėjimą, lyginant su buvusiu prieš pradedant tyrimą. Tarp gydymo grupių reikšmingų skirtumų nepastebėta. Nepavyko įrodyti, kad glimepiridas nėra prastesnis už metforminą.
Gydant glimepiridu vaikus, naujų, susirūpinimą keliančių saugumo duomenų, lyginant su II tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų gydymu, nebuvo. Ilgalaikio saugumo ir veiksmingumo duomenų vaikams nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija: Išgerto glimepirido biologinis prieinamumas yra visiškas. Maistas reikšmingos įtakos preparato absorbcijai neturi, tačiau ją šiek tiek sulėtina. Glimepirido išgėrus, didžiausia koncentracija kraujo serume (vartojant kartotinę 4 mg paros dozę, ji būna vidutiniškai 300 nanogramų/ml) atsiranda maždaug po 2,5 val. Tarp dozės dydžio ir didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje bei ploto po koncentracijos kreive (AUC) yra linijinė priklausomybė.

Pasiskirstymas: Glimepirido pasiskirstymo tūris yra labai mažas (apie 8,8 litro) ir maždaug lygus albumino pasiskirstymo tūriui. Daug ( 99 ) glimepirido jungiasi prie baltymų, klirensas yra mažas (maždaug 48 ml/min.).
Glimepirido patenka į gyvūnų pieną, prasiskverbia per placentos barjerą. Per kraujo ir smegenų barjerą jo prasiskverbia mažai.

Biotransformacija ir eliminacija: Vidutinis dominuojantis pusinės eliminacijos laikas kraujo serume, kuris, vartojant kartotines dozes, svarbus koncentracijai kraujo serume, yra 5 ‑ 8 val. Vartojant didelę dozę, pusinės eliminacijos laikas šiek tiek prailgėja.
Išgėrus vieną radioaktyviuoju izotopu žymėto glimepirido dozę, 58  radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, 35  – su išmatomis. Nepakitusio vaisto šlapime nerasta. Tiek šlapime, tiek išmatose identifikuoti 2 metabolitai (hidroksi- ir karboksi- dariniai), kurių tikriausiai atsiranda vykstant metabolizmui (svarbiausi fermentai yra CYP 2C9) kepenyse. Išgėrus glimepirido, šių metabolitų galutinės pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai 3 ‑ 6 val. ir 5 ‑ 6 val.

Vienos dozės farmakokinetika nuo kartotinės dozės pastebimai nesiskiria, to paties žmogaus organizme ji įvairuoja labai mažai. Reikšmingo preparato kaupimosi organizme nepastebėta.

Ypatingos pacientų grupės
Glimepirido farmakokinetika moterų ir vyrų organizme yra panaši. Jaunų ir senyvų (vyresnių kaip 65 metų) žmonių organizme ji irgi nesiskiria. Žmonių, kurių kreatinino klirensas mažas, organizme atsirado glimepirido klirenso didėjimo ir vidutinės jo koncentracijos kraujo serume mažėjimo tendencija, tikriausiai dėl to, jog sumažėjus prie baltymų prisijungusio preparato kiekiui, pagreitėja eliminacija. Tokiems pacientams sutriko dviejų metabolitų išsiskyrimas pro inkstus, tačiau manoma, jog preparato kaupimosi organizme pavojus tokiems pacientams nėra didesnis.
5 cukriniu diabetu nesergančių žmonių, kuriems buvo atlikta tulžies latakų operacija, organizme glimepirido farmakokinetika buvo panaši į kinetiką sveikų asmenų organizme.

Vaikai ir paaugliai
Tyrimas, kuriame buvo vertinta 1 mg vienkartinės glimepirido dozės farmakokinetika, saugumas ir toleravimas 30 vaikų nuo 10 iki 17 metų amžiaus, sergančių II tipo cukriniu diabetu, organizme, parodė, kad vidutinė AUC(0-last) , Cmax ir t1/2 yra panašūs į anksčiau stebėtus suaugusiųjų organizme.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių glimepirido tyrimų metu poveikis atsirado tuo atveju, kai gyvūnų organizme medikamento ekspozicija buvo gerokai didesnė, negu didžiausia doze gydomo žmogaus organizme (dėl to klinikai jis mažai reikšmingas), arba dėl farmakodinaminio poveikio, t. y. hipoglikemijos. Ši išvada daroma remiantis įprastinių farmakologinio saugumo, toksinio kartojamų dozių, genotoksinio, kancerogeninio ir toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis. Manoma, jog embriotoksinis ir teratogeninis poveikis bei toksinis poveikis vystymuisi pasireiškė dėl preparato sukeltos hipoglikemijos vaikingoms patelėms ir jų jaunikliams.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozės monohidratas
Karboksimetilkrakmolo A natrio druska
Magnio stearatas
Mikrokristalinė celiuliozė
Povidonas 25000

Amaryl 1 mg tabletėse yra raudonojo geležies oksido (E 172).
Amaryl 2 mg tabletėse geltonojo geležies oksido (E 172) ir aliumininių indigokarmino pigmentų (E132).
Amaryl 3 mg tabletėse yra geltonojo geležies oksido (E 172).
Amaryl 4 mg tabletėse yra aliumininių indigokarmino pigmentų (E132).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Polivinilchlorido ir aliuminio lizdinės plokštelės.
Vienoje pakuotėje yra 30 tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.