Avelox

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Avelox 400 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 400 mg moksifloksacino (moksifloksacino hidrochlorido pavidalu).

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: plėvele dengtoje tabletėje yra 68 mg laktozės monohidrato (= 66,56 mg laktozės) (žr. 4.4 skyrių).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Tabletės yra blankiai raudonos, dengtos plėvele, pailgos, išgaubtos formos su plokščiu paviršiumi, 17 x 7 mm dydžio, vienoje tabletės pusėje įspaustas užrašas „M400“, kitoje - „BAYER“.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Avelox 400 mg plėvele dengtomis tabletėmis 18 metų ir vyresniems pacientams yra gydomos nurodytos bakterijų sukeltos infekcinės ligos, kai sukėlėjas yra jautrus moksifloksacinui (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Moksifloksaciną reikia vartoti tik tais atvejais, kai nusprendžiama, kad šių infekcijų pradiniam gydymui netinka įprastai rekomenduojami antibakteriniai preparatai arba kai gydymas šiais antibakteriniais preparatais buvo nesėkmingas.

• Ūminis bakterijų sukeltas sinusitas (tinkamai diagnozuotas).
• Lėtinis paūmėjęs bronchitas (tinkamai diagnozuotas).
• Bendruomenėje įgyta, išskyrus sunkią, pneumonija.
• Lengvo arba vidutinio sunkumo dubens organų uždegiminė liga (t.y. viršutinių moters lytinių takų infekcijos, įskaitant kiaušintakio ir gimdos gleivinės uždegimą) be susijusio kiaušintakių ir kiaušidžių ar dubens absceso.

Lengvo arba vidutinio sunkumo dubens uždegiminėms ligoms gydyti nerekomenduojama vartoti vien Avelox 400 mg plėvele dengtų tablečių. Dėl Neisseria gonorrhoeae padidėjusio atsparumo moksifloksacinui jos turi būti skiriamos kartu su kitu tinkamu antibakteriniu vaistiniu preparatu (pvz., cefalosporinu), išskyrus tuos atvejus, kai galima atmesti moksifloksacinui atsparios Neisseria gonorrhoeae galimybę (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). 

Avelox 400 mg plėvele dengtos tabletės taip pat gali būti vartojamos gydymo kursui užbaigti pacientams, kuriems pradinio gydymo intraveniniu moksifloksacinu metu nustatytas pagerėjimas, esant šioms indikacijoms:

• Bendruomenėje įgyta pneumonija.
• Odos ir jos darinių komplikuotos infekcinės ligos.

Avelox  400 mg plėvele dengtų tablečių negalima vartoti bet kokio tipo odos ir jos darinių komplikuotų infekcinių ligų ar sunkios bendruomenėje įgytos pneumonijos gydymui pradėti.

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas (suaugusiems žmonėms)

Rekomenduojama dozė yra viena 400 mg plėvele dengta tabletė kartą per parą.

Pacientai, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba kurie nuolat dializuojami, pvz., kuriems taikoma hemodializė arba nuolatinė pilvaplėvės dializė ambulatorijoje, dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Kaip medikamentu gydyti ligonius, kurių kepenų funkcija sutrikusi, nežinoma, kadangi trūksta duomenų (žr. 4.3 skyrių). 

Kitų specialių grupių pacientai

Senyviems ar mažai sveriantiems pacientams dozės keisti nereikia.

Vaikų populiacija

Vaikų ir paauglių (< 18 metų) moksifloksacinu gydyti negalima. Moksifloksacino saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti (žr. 4.3 skyrių).

Vartojimo metodas

Avelox 400 mg tabletes reikia nuryti nepažeistas, užsigeriant pakankamu kiekiu skysčio, nepriklausomai nuo valgymo laiko.

Gydymo trukmė

Avelox 400 mg plėvele dengtų tablečių rekomenduojama vartojimo trukmė yra tokia:

• lėtinio bronchito paūmėjimui gydyti - 5–10 parų;
• bendruomenėje įgytai pneumonijai gydyti - 10 parų;
• ūminiam bakteriniam sinusitui gydyti - 7 paros.
• lengvo arba vidutinio sunkumo dubens uždegiminei ligai gydyti - 14 parų.

Klinikinių tyrimų metu Avelox 400 mg plėvele dengtomis tabletėmis buvo gydyta ne ilgiau kaip 14 parų.

Pakaitinė terapija (skiriant intraveninį tirpalą, po to – tabletes)

Klinikiniuose tyrimuose, taikant pakaitinę terapiją, gydymas intraveniniu tirpalu daugumai pacientų buvo pakeistas tabletėmis per 4 paras (gydant bendruomenėje įgytą pneumoniją) arba per 6 paras (gydant odos ir jos darinių komplikuotas infekcines ligas). Bendra rekomenduojama bendruomenėje įgytos pneumonijos gydymo į veną ir tabletėmis trukmė yra 7–14 dienų, komplikuotų odos ir jos darinių infekcinių ligų – 7–21 diena. 

Rekomenduojamos dozės (viena 400 mg tabletė kartą per parą) ir gydymo pagal indikacijas trukmės viršyti negalima.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas moksifloksacinui, kitokiems chinolonams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

- Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).

- Jaunesni nei 18 metų amžiaus pacientai.

- Buvusi su chinolonų vartojimu susijusi sausgyslių liga ar sutrikimas.

Ir ikiklinikinių, ir klinikinių moksifloksacino tyrimų metu buvo širdies elektrofiziologijos sutrikimo, pasireiškiančio QT intervalo pailgėjimu, atvejų, todėl saugumo sumetimais moksifloksacino vartoti negalima, jeigu:

- yra įgimtas ar dokumentuotas įgytas QT intervalo pailgėjimas;

- yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, ypač nekoreguota hipokalemija;

- yra klinikai reikšminga bradikardija;

- yra klinikai reikšmingas širdies nepakankamumas, susijęs su kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimu;

- buvo pasireiškusi simptominė aritmija;

Moksifloksacino vartoti draudžiama, jei ligonis vartoja vaistinių preparatų, ilginančių QT intervalą (žr. 4.5 skyrių).

Kadangi klinikinių duomenų yra mažai, moksifloksacinu negalima gydyti pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi (Child Pugh C) arba kurių kraujyje transaminazių kiekis yra daugiau negu 5 kartus didesnis už didžiausią leistiną normos ribą.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vertinant moksifloksacino naudą, ypač gydant lengvas infekcines ligas, būtina atsižvelgti į šiame skyriuje pateiktą informaciją.

QTc intervalo pailgėjimas ir galimai su QTc intervalo pailgėjimu susijusios klinikinės būklės.

Įrodyta, kad moksifloksacinas pailgina kai kurių pacientų elektrokardiogramos QTc intervalą. Išanalizavus elektrokardiogramas, darytas klinikinių tyrimų metu, nustatyta, jog QTc intervalas pailgėjo 6 (±26 ) msek (1,4%, palyginti su tuo, kuris buvo prieš gydymą). Palyginti su vyrais, moterų pradinė QT trukmė turi polinkį ilgėti, todėl jos gali būti jautresnės QT intervalą didinantiems preparatams. Vyresnio amžiaus pacientai taip pat gali būti jautresni vaistų sukeliamam poveikiui QT intervalui.

Medikamentų, mažinančių kalio kiekį organizme, moksifloksacinu gydomiems pacientams reikia vartoti atsargiai (taip pat žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Pacientus, kuriems yra nuolatinė proaritminė būklė (ypač moteris ir vyresnio amžiaus pacientus), pvz., ūminė miokardo išemija ar QT intervalo pailgėjimas, moksifloksacinu reikia gydyti atsargiai, kadangi gali padidėti skilvelinės aritmijos, įskaitant polimorfinę paroksizminę tachikardiją (torsade de pointes), ir širdies sustojimo rizika (žr. 4.3 skyrių). Didėjant preparato koncentracijai kraujyje, QT intervalas gali labiau pailgėti, vadinasi, rekomenduojamos dozės viršyti negalima.

Jei gydymo metu atsiranda aritmijos požymių, Avelox reikia nebevartoti ir atlikti EKG.

Padidėjusio jautrumo (alerginės) reakcijos

Gydant fluorochinolonais, buvo padidėjusio jautrumo ir alerginių reakcijų atvejų (taip pat ir po pirmos moksifloksacino dozės). Anafilaksinė reakcija gali progresuoti į gyvybei pavojingą šoką, kartais net ir po pirmosios dozės. Tokiais atvejais gydymą moksifloksacinu būtina nutraukti ir pradėti tinkamai gydyti (pvz., šoką).

Sunkūs kepenų sutrikimai

Gydant moksifloksacinu, buvo žaibinio hepatito, galinčio sukelti kepenų nepakankamumą (įskaitant mirtinus atvejus), atvejų (žr. 4.8 skyrių). Pacientus reikia įspėti, kad, atsiradus žaibinės kepenų ligos požymių ir simptomų, pvz., greitai stiprėjant su gelta susijusiam silpnumui, patamsėjus šlapimui, atsiradus polinkiui kraujuoti ar hepatinei encefalopatijai, prieš toliau vartojant medikamentą, būtina pasitarti su gydytoju.

Jeigu atsiranda kepenų funkcijos sutrikimo požymių, reikia atlikti kepenų funkcijos tyrimus.

Sunkios pūslinės odos reakcijos

Vartojant moksifloksaciną, buvo pūslinių odos reakcijų, panašių į Stevenso-Johnsono sindromą ar toksinę epidermio nekrolizę, atvejų (žr. 4.8 skyrių). Pacientams reikia patarti, kad, atsiradus odos ir (arba) gleivinių reakcijoms, prieš tęsiant gydymą, būtina nedelsiant kreiptis į savo gydytoją.

Pacientai, kuriems yra padidėjusi traukulių tikimybė

Žinoma, jog chinolonai gali sukelti traukulius, todėl pacientus, kuriems yra CNS sutrikimas ar kitų rizikos veiksnių, dėl kurių gali kilti traukuliai arba sumažėti jų slenkstis, šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai. Atsiradus traukuliams, gydymą moksifloksacinu būtina nutraukti ir imtis atitinkamų priemonių.

Periferinė neuropatija

Pacientams, vartojantiems chinolonus, įskaitant moksifloksaciną, buvo sensorinės arba sensomotorinės polineuropatijos, sukeliančios parasteziją, hipoesteziją, dizesteziją ar silpnumą, atvejų. Moksifloksacinu gydomiems pacientams reikia patarti, kad, pasireiškus neuropatijos simptomams, pvz., skausmui, deginimui, dilgčiojimui, nutirpimui ar silpnumui (žr. 4.8 skyrių), prieš tęsiant gydymą, informuotų savo gydytoją. 

Psichikos reakcijos

Po pirmos chinolonų dozės, taip pat ir moksifloksacino, gali pasireikšti psichikos reakcijos. Labai retais atvejais depresija ar psichozinės reakcijos progresavo į mintis apie savižudybę ir save žalojantį elgesį, pvz., bandymus žudytis (žr. 4.8 skyrių). Jei pacientui išsivysto šios reakcijos, gydymą moksifloksacinu būtina nutraukti ir imtis atitinkamų priemonių. Jeigu moksifloksacinu ruošiamasi gydyti psichozinius pacientus ar pacientus, kurie yra sirgę psichikos liga, rekomenduojama imtis atsargumo priemonių.

Su antibiotikais susijęs viduriavimas, įskaitant kolitą

Buvo pranešimų apie plataus spektro antibiotikų (taip pat ir moksifloksacino) sukeltą su antibiotikais susijusį viduriavimą ir su antibiotikais susijusį kolitą, įskaitant pseudomembraninį kolitą ir su Clostridium difficile susijusį viduriavimą, kurių sunkumas gali svyruoti nuo lengvo viduriavimo iki mirtino kolito. Todėl moksifloksacino vartojimo metu arba po jo prasidėjus sunkiam viduriavimui, reikia ištirti, ar nėra šios komplikacijos. Įtarus ar patvirtinus su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo ar su antibiotikų vartojimu susijusio kolito diagnozę, reikia nutraukti gydymą antibakteriniais preparatais, įskaitant moksifloksaciną, ir nedelsiant paskirti tinkamą gydymą. Be to, siekiant sumažinti infekcijos perdavimo riziką, turi būti imtasi tinkamų infekcijos kontrolės priemonių. Pacientams, kuriems išsivysto sunkus viduriavimas, negalima vartoti peristaltiką slopinančių preparatų.

Sunkiąja miastenija sergantys pacientai

Sunkiąja miastenija sergantys pacientai turi atsargiai vartoti moksifloksaciną, nes simptomai gali pasunkėti.

Sausgyslių uždegimas, sausgyslių trūkimas

Gydant chinolonais (taip pat ir moksifloksacinu), jau per pirmąsias 48 valandas po gydymo paskyrimo ir net iki kelių mėnesių po jo nutraukimo gali prasidėti sausgyslių uždegimas (ypač Achilo sausgyslės), kartais jis būna abipusis arba jos gali trūkti. Tendinito ir sausgyslių trūkimo rizika yra didesnė senyviems arba kortikosteroidų vartojantiems žmonėms. Atsiradus pirmųjų skausmo ar uždegimo požymių, pacientai turi nebevartoti moksifloksacino pailsinti pažeistą (pažeistas) galūnę (galūnes) ir nedelsiant kreiptis į savo gydytoją, kad jis pradėtų atitinkamą pažeistos sausgyslės gydymą (pvz., imobilizavimą) (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). 

Pacientai, kurių sutrikusi inkstų funkcija

Senyviems žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kurie negali gerti pakankamai skysčių, moksifloksacino reikia vartoti atsargiai, kadangi dėl dehidracijos gali didėti inkstų nepakankamumo rizika. 

Regėjimo sutrikimai

Jeigu sutrinka regėjimas ar atsiranda kitoks poveikis akims, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją (žr. 4.7 ir 4.8 skyrius).

Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų prevencija

Nustatyta, kad chinolonai gali sukelti padidėjusio jautrumo šviesai reakciją, tačiau tyrimais įrodyta, kad gydant miksifloksacinu, jautrumo šviesai padidėjimo rizika yra mažesnė. Nepaisant to, moksifloksacino vartojantiems pacientams reikia patarti gydymo metu vengti ultravioletinių spindulių, stiprios saulės šviesos ar (ir) ilgo buvimo saulėje.

Pacientai, kuriems yra gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumas

Pacientai, kuriems arba kurių giminaičiams yra gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumas, chinolonų vartojimo metu turi polinkį hemolizinei reakcijai, vadinasi, juos moksifloksacinu reikia gydyti atsargiai.

Pacientai, kuriems yra retas įgimtas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcijos sindromas

Pacientų, kuriems yra retas įgimtas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcijos sindromas, šiuo vaistiniu preparatu gydyti negalima.

Pacientės, sergančios komplikuota dubens uždegimine liga

Pacienčių, sergančių komplikuota dubens uždegimine liga (pvz., susijusia su kiaušintakių ir kiaušidžių ar dubens abscesu), kurioms yra būtinas gydymas į veną, nerekomenduojama gydyti Avelox 400 mg plėvele dengtomis tabletėmis.

Dubens uždegiminę ligą gali sukelti fluorochinolonui atspari Neisseria gonorrhoeae. Todėl tokiais atvejais empiriniam gydymui moksifloksaciną reikia vartoti kartu su kitu tinkamu antibiotiku (pvz., cefalosporinu), nebent galima atmesti moksifloksacinui atsparios Neisseria gonorrhoeae galimybę. Jei po 3 dienų gydymo klinikinė būklė nepagerėja, reikia iš naujo apsvarstyti gydymą.

Pacientai, sergantys ypatingomis komplikuotomis odos ir jos darinių infekcijomis

Klinikinis intraveninio moksifloksacino veiksmingumas, gydant sunkią nudegimo infekciją, fascijitą ar diabetinės pėdos infekciją su osteomielitu, netirtas.

Įtaka biologinių tyrimų rezultatams

Paėmus mėginius pacientams, šiuo metu vartojantiems moksifloksacino, Mycobacterium padermių tyrimo rezultatai gali būti tariamai neigiami, kadangi medikamentas slopina šių bakterijų augimą.

Pacientai, sergantys MRSA infekcijomis

Moksifloksacinu nerekomenduojama gydyti meticilinui atsparių Staphylococcus aureus (angl. MRSA) infekcijų. Įtarus ar patvirtinus MRSA sukeltos infekcijos diagnozę, reikia skirti gydymą tinkamu antibakteriniu vaistiniu preparatu (žr. 5.1 skyrių).

Vaikų populiacija

Moksifloksacinas nepalankiai veikia jaunų gyvūnų kremzles (žr. 5.3 skyrių), todėl vaikų ir jaunesnių kaip 18 metų paauglių juo gydyti negalima (žr. 4.4 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika su vaistiniais preparatais

Vartojant moksifloksacino kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie gali pailginti QTc intervalą, negalima atmesti adityvaus QT intervalą ilginančio poveikio. Tai gali padidinti skilvelinės aritmijos, įskaitant polimorfinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes), riziką, todėl moksifloksacino negalima kartu vartoti su bet kuriuo iš šių vaistinių preparatų (taip pat žr. 4.3 skyrių):  

• I A grupės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas);
• III grupės antiaritminiai preparatai (pvz., amjodoronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas);
• vaistai nuo psichozės (pvz., fenotiazinai, pimozidas, sertindolas, haloperidolis, sultopridas);
• tricikliai antidepresantai;
• tam tikri antimikrobiniai preparatai (sakvinaviras, sparfloksacinas, į veną vartojamas eritromicinas, pentamidinas, vaistai nuo maliarijos, ypač halofantrinas);
• kai kurie antihistamininiai preparatai (terfenadinas, astemizolas, mizolastinas);
• kiti vaistiniai preparatai (cisapridas, į veną vartojamas vinkaminas, bepridilis, difemanilis).

Pacientams, vartojantiems vaistinių preparatų, galinčių sumažinti kalio kiekį organizme (pvz., kilpinių ir tiazidinių diuretikų, vidurius laisvinančių preparatų arba klizmų [didelėmis dozėmis], kortikosteroidų, amfotericino B) arba vaistinių preparatų, susijusių su kliniškai reikšminga bradikardija, moksifloksacino reikia skirti atsargiai.

Tarp preparatų, kurių sudėtyje yra dvivalenčių ar trivalenčių katijonų (pvz., antacidinių medikamentų, kurių sudėtyje yra magnio arba aliuminio, didanozino tablečių, sukralfato arba preparatų, kuriuose yra geležies ar cinko), ir moksifloksacino vartojimo turi būti maždaug 6 val. pertrauka. 

Aktyvintoji anglis labai slopino kartu išgertos 400 mg moksifloksacino dozės absorbciją ir daugiau negu 80 % sumažino biologinį preparato prieinamumą. Vadinasi, kartu šių medikamentų vartoti nerekomenduojama, išskyrus tą atvejį, kada gydomas perdozavimas (žr. 4.9 skyrių).

Sveikų savanorių, vartojusių kartotines moksifloksacino ir digoksino dozes, kraujyje didžiausia pastarojo preparato koncentracija (C_max) padidėjo maždaug 30%, tačiau plotas po koncentracijos kreive (AUC) ir mažiausia koncentracija kraujyje nekito, vadinasi, taip gydant atsargumo priemonės nebūtinos.

Tyrimais, kurių metu cukriniu diabetu sergantys savanoriai vartojo geriamųjų moksifloksacino preparatų ir glibenklamido, nustatyta, kad didžiausia pastarojo medikamento koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo maždaug 21%. Vartojant moksifloksacino ir glibenklamido, teoriškai galima silpna trumpalaikė hiperglikemija, tačiau dėl tokio glibenklamido farmakokinetikos pokyčio jo farmakodinamika (poveikis gliukozės ir insulino kiekiui kraujyje) nekito. Vadinasi, klinikai reikšmingos moksifloksacino ir glibenklamido sąveikos tyrimų metu nepasireiškė.

Tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) pokytis

Nemažam skaičiui pacientų, vartojančių antibakterinių preparatų, ypač fluorchinolonų, makrolidų, tetraciklinų, kotrimoksazolo ar tam tikrų cefalosporinų, sustiprėjo geriamųjų antikoaguliantų sukeliamas krešėjimą mažinantis poveikis. Tokios sąveikos rizikos veiksniai yra infekcija, uždegimas, paciento amžius ir būklė. Vadinasi, nustatyti, ar TNS kinta dėl infekcijos, ar dėl gydymo, yra sunku. Atsargumo priemonė turėtų būti dažnesnis TNS nustatinėjimas. Prireikus galima atitinkamai keisti geriamojo antikoagulianto dozę.

Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad moksifloksacinas su kartu vartojamu ranitidinu, probenecidu, geriamaisiais kontraceptikais, kalcio papildais, parenteraliniu būdu vartojamu morfinu, teofilinu, ciklosporinu ar itrakonazolu nesąveikauja.

Šiuos rezultatus patvirtino ir in vitro atliktų tyrimų su žmogaus citochromo P 450 fermentais duomenys. Remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, jog su citochromo P 450 fermentų sistema susijusios metabolinės sąveikos neturėtų pasireikšti.

Sąveika su maistu

Klinikai reikšmingos moksifloksacino ir maisto, įskaitant pieno produktus, sąveikos nepasireiškia.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėštumo metu moksifloksacino vartoti negalima. Ar saugu moksifloksacinu gydyti nėščias moteris, netirta. Kokia rizika galima žmogui, nežinoma. Dėl bandymais pagrįstos fluorchinolonų sukeliamos nesubrendusių gyvūnų kūno svorį laikančių sąnarių kremzlių pažeidimo rizikos ir dėl laikinos sąnarių pažaidos, pasireiškusios kai kurių fluorochinolonų vartojantiems vaikams, nėštumo metu moksifloksacino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Žindymas

Duomenų apie preparato vartojimą žindymo laikotarpiu nėra. Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad mažas moksifloksacino kiekis patenka į motinos pieną. Kadangi duomenų apie žmones nėra ir bandymais yra pagrįsta, kad fluorchinolonai sukelia nesubrendusių gyvūnų kūno svorį laikančių sąnarių kremzlių pažeidimo riziką, žindymo laikotarpiu moksifloksacino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Vaisingumas

Tyrimai su gyvūnais žalingo poveikio vaisingumui nerodo (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Moksifloksacino poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimais nenustatinėtas. Vis dėlto fluorochinolonai, įskaitant moksifloksaciną, dėl poveikio CNS (pvz., galvos svaigimo, ūminio, trumpalaikio apakimo, žr. 4.8 skyrių) ar ūminio ir trumpalaikio sąmonės netekimo (apalpimo, žr. 4.8 skyrių) gali trikdyti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus, todėl pacientus būtina įspėti, kad prieš vairuodami ir valdydami mechanizmus įsitikintų, kaip juos veikia moksifloksacinas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios visų klinikinių tyrimų metu pacientams, vartojusiems 400 mg moksifloksacino per parą (tiriamieji vartojo geriamųjų preparatų arba jiems buvo taikyta pakaitinė injekcinių ir geriamųjų moksifloksacino preparatų terapija), yra suskirstytos pagal dažnį ir išvardytos toliau.

Išskyrus pykinimą ir viduriavimą, visos nepageidaujamos reakcijos pasireiškė mažiau negu 3% pacientų.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujami poveikiai yra pateikiami mažėjančio sunkumo tvarka. Dažniai apibūdinami taip:

- dažni (nuo ≥1/100 iki < 1/10),

- nedažni (nuo ≥1/1000 iki < 1/100),

- reti (nuo ≥1/10 000 iki < 1/1000),

- labai reti (< 1/10 000). 

Vartojant kitokių fluorochinolonų, labai retais atvejais pasireiškė ir toks poveikis, kurį tikriausiai gali sukelti ir moksifloksacinas, t. y. hipernatremija, hiperkalcemija, hemolizinė anemija, rabdomiolizė, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Specifinio priešnuodžio nėra. Perdozavus vaistinio preparato, reikia skirti įprastą simptominį gydymą. Dėl QTc intervalo pailgėjimo galimybės būtina nuolat stebėti EKG. 400 mg moksifloksacino išgėrus kartu su aktyvintąja anglimi, medikamento patekimas į sisteminę kraujotaką sumažėja daugiau negu 80%. Ankstyvuoju išgerto moksifloksacino absorbcijos laikotarpiu pavartota aktyvintoji anglis gali neleisti dideliam medikamento kiekiui patekti į sisteminę kraujotaką.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - sistemiškai veikiantys antibakteriniai vaistai, fluorochinolonai, ATC kodas - J01MA14.

Veikimo būdas

In vitro moksifloksacinas veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų. Baktericidinį poveikį jis sukelia slopindamas topoizomerazę II (DNR girazę) ir topoiamerazę IV. Šie fermentai yra būtini bakterijų DNR replikacijai, transkripcijai ir reparacijai. Atrodo, kad didesniam aktyvumui ir mažesniam atsparių gramteigiamų bakterijų mutantų atsiradimui C8-metoksi- fragmentas, palyginti su C8-H fragmentu, yra svarbesnis. C-7 padėtyje esantis stambus bicikloamino pakaitas trukdo įvykti su NorA arba pmrA genais, randamais kai kuriose gramteigiamose bakterijose, siejamai aktyviajai pernašai iš ląstelės į išorę.

Farmakodinamikos tyrimais įrodyta, kad baktericidinio poveikio laipsnis priklauso nuo moksifloksacino koncentracijos. Mažiausia baktericidinį poveikį sukelianti koncentracija neperžengia mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) ribų.

Poveikis žmogaus žarnyno mikroflorai

Moksifloksacino geriantiems sveikiems savanoriams atsirado tokių žarnyno floros pokyčių: sumažėjo Escherichia coli, Bacillus padermių, Klebsiella padermių, enterokokų padermių bei anaerobų (Bacteroides vulgatus, Bifidobacterium padermių, Eubacterium padermių ir Peptostreptococcus padermių) bakterijų kiekis, tačiau B. fragilis padaugėjo. Per dvi savaites minėtų mikroorganizmų kiekis tapo normalus.

Atsparumas

Mechanizmai, kuriems funkcionuojant mikroorganizmai tampa atsparūs penicilinams, cefalosporinams, aminoglikozidams, makrolidams ir tetraciklinams, moksifloksacino antibakteriniam aktyvumui įtakos nedaro. Vis dėlto bakterijų jautrumas moksifloksacinui gali mažėti dėl kitų mechanizmų, pvz., laidumo barjerų (būdingas Pseudomonas aeruginosa) ar efliukso.

In vitro moksifloksacinui atsparių bakterijų atsiranda laipsniškai, vykstant daugiapakopei topoizomerazės II (DNR girazės) ir topoizomerazės IV) vietų „taikinių“ mutacijai. Gramteigiamuose mikroorganizmuose funkcionuojančio aktyvaus efliukso mechanizmo reikšmė moksifloksacinui yra maža.

Nustatyta, jog tarp moksifloksacino ir kitų fluorochinolonų galimas kryžminis atsparumas. Vis dėlto, kadangi moksifloksacinas panašiai aktyviai slopina kai kurių gramteigiamų mikroorganizmų topoizomerazę II ir topoizomerazę IV, tokios bakterijos gali būti atsparios kitiems fluorochinolonams, bet jautrios moksifloksacinui.

Ribos

EUCAST klinikinės moksifloksacino MSK ir disko difuzijos reikšmės (nustatytos 2012.01.01)

* Nuo rūšies nepriklausančios MSK reikšmės buvo nustatytos remiantis daugiausiai farmakodinamikos ir farmakokinetikos tyrimų duomenimis, todėl nuo atskirų mikroorganizmų rūšių MSK reikšmių nepriklauso. Jos tinka tik toms rūšims, kurių MSK nenurodyta, ir netinka toms rūšims, kurioms vertinimo kriterijai dar nenustatyti.

Mikrobiologinis jautrumas

Tam tikros rūšies atspariais tapusių mikroorganizmų paplitimas priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias infekcines ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato nauda bent kai kurių infekcijų atveju yra abejotina, galima, jei reikia, kreiptis į ekspertą patarimo. 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija ir biologinis prieinamumas

Išgertas moksifloksacinas absorbuojamas greitai ir beveik visas. Absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 91%.

Vienkartinių 50–800 mg dozių bei 10 parų kartą per parą geriamų ne didesnių kaip 600 mg dozių farmakokinetika yra tiesinė. Išgėrus 400 mg dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 0,5–4 val. ir būna 3,1 mg/l. Vartojant po 400 mg kartą per parą, didžiausia koncentracija kraujyje tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, būna 3,2 mg/l, mažiausia - 0,6 mg/l. Vartojant kartotines dozes, medikamento ekspozicija tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, būna maždaug 30% didesnė, negu po pirmos dozės pavartojimo.

Pasiskirstymas

Moksifloksacinas greitai pasiskirsto ekstravaskuliniuose tarpuose. Išgertos 400 mg dozės plotas po koncentracijos kreive (AUC) yra 35 mg/val./l. Pasiskirstymo tūris (Vss) tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, yra maždaug 2 l/kg. Tyrimais in vitro ir ex vivo nustatyta, kad, nepriklausomai nuo vaistinio preparato koncentracijos, maždaug 40–42% moksifloksacino jungiasi prie kraujo plazmos baltymų. Daugiausiai moksifloksacino prisijungia prie kraujo serumo albuminų.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta didžiausia koncentracija (geometrinė jos reikšmė), susidaranti įvairiuose organuose, išgėrus vieną 400 mg moksifloksacino dozę.

* Viena 400 mg dozės infuzija į veną

1 Praėjus 10 valandų po vartojimo

2 Neprisijungusio medikamento koncentracija

3 Praėjus 3–36 val. po vartojimo

4 Infuzijos pabaigoje

Biotransformacija

Moksifloksacino biotransformacija yra dvifazė. Iš organizmo medikamentas išskiriamas per inkstus ir su tulžimi (išmatomis) nepakitęs bei sulfatų (M1) ir gliukuronidų (M2) pavidalu. Žmogaus organizme svarbiausi metabolitai yra M1 ir M2, tačiau antimikrobinio poveikio jie nesukelia. 

I fazės klinikinių tyrimų bei tyrimų in vitro metu farmakokinetinės sąveikos su medikamentais, kurių I fazės metabolizmas vyksta dalyvaujant citochromo P 450 fermentų sistemai, nepastebėta. Oksidacinio metabolizmo irgi nepastebėta.

Eliminacija

Vidutinis galutinės pusinės moksifloksacino eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra maždaug 12 valandų, bendras 400 mg dozės klirensas - 179–246 ml/min. Medikamento klirensas inkstuose yra 24–53 ml/min., vadinasi, inkstų kanalėliuose jis gali būti iš dalies reabsorbuojamas.

Išgėrus 400 mg dozę, iš organizmo su šlapimu (apie 19% nepakitusio preparato, apie 2,5% M1 ir maždaug 14% M2 pavidalu) ir išmatomis (apie 25% nepakitusio medikamento ir apie 36% M1 pavidalu, M2 su išmatomis neišsiskiria) pašalinama maždaug 96% dozės.

Kartu su ranitidinu ar probenecidu vartojamo moksifloksacino klirensas inkstuose nekinta.

Senyvo amžiaus pacientai ir pacientai, kurių mažas kūno svoris

Sveikų savanorių, kurių kūno svoris mažas (pvz., moterų), ir senyvų žmonių kraujo plazmoje medikamento koncentracija būna didesnė.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, įskaitant ir tuos, kurių kreatinino klirensas yra > 20 ml/min./1,73 m², organizme moksifloksacino farmakokinetika nebūna labai pakitusi. Inkstų funkcijai silpnėjant, metabolito M2 (gliukuronido) koncentracija didėja: jeigu kreatinino klirensas < 30 ml/min./1,73 m², koncentracijos didėjimo koeficientas gali būti net 2,5.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Remiantis iki šiol atliktų tyrimų su žmonėmis, kuriems yra kepenų nepakankamumas (Child-Pugh A arba B), rezultatais, neįmanoma nustatyti, ar jų farmakokinetika skiriasi nuo sveikų savanorių. Ligonių, kurių kepenų funkcija sutrikusi, kraujo plazmoje metabolito M1 ekspozicija buvo didesnė, o nepakitusio medikamento – tokia pat kaip sveikų savanorių. Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymo moksifloksacinu patirties nepakanka. 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų metu moksifloksacinas sukėlė poveikį žiurkių ir beždžionių kraujodarai: šiek tiek sumažino eritrocitų ir trombocitų kiekį. Medikamentas, kaip ir kiti chinolonai, darė toksinį poveikį žiurkių, beždžionių ir šunų kepenims: padidino kepenų fermentų kiekį kraujyje, sukėlė vakuolinę kepenų degeneraciją. Beždžionėms pasireiškė toksinis poveikis CNS (konvulsijos), tačiau jį sukėlė tik didelės dozės arba ilgas vaisto vartojimas.

Tyrimų in vitro su bakterijomis arba žinduolių ląstelėmis metu moksifloksacinas, kaip ir kiti chinolonai, sukėlė genotoksinį poveikį. Kadangi toks poveikis galimas dėl medikamento sąveikos su bakterijų giraze, o jeigu koncentracija didesnė, tai ir su žinduolių ląstelių topoizomeraze II, ribinę genotoksinį poveikį sukeliančią koncentraciją numatyti įmanoma. Tyrimų in vivo metu genotoksinio moksifloksacino poveikio nepastebėta, nors buvo vartojamos labai didelės dozės. Vadinasi, galima teigti, jog žmogui terapinės dozės yra gana saugios. Pradinių ir tolesnių tyrimų metu žiurkėms kancerogeninio poveikio medikamentas nesukėlė.

Nors daugelis chinolonų yra fotoreaktyvūs ir gali sukelti fototoksinį, fotomutageninį ir fotokancerogeninį poveikį, tačiau tyrimų in vitro ir in vivo metu fototoksinio ir fotogenotoksinio moksifloksacino poveikio nepastebėta. Kiti chinolonai tokiomis pačiomis sąlygomis tokį poveikį sukelia.

Didelės moksifloksacino koncentracijos širdyje slopina uždelstos rektifikuotos kalio srovės greitąjį komponentą, todėl elektrokardiogramoje gali pailgėti QT intervalas. Toksinio poveikio tyrimų metu šunims, enteriniu būdu gavusiems ³ 90 mg/kg kūno svorio dozes, nuo kurių kraujo plazmoje susidarė ³ 16 mg/l koncentracija, pailgėjo QT intervalas, tačiau aritmija nepasireiškė. Laikina nemirtina skilvelinė aritmija atsirado tik į veną sušvirkštus labai didelę kumuliacinę dozę (> 300 mg/kg kūno svorio), kuri yra daugiau negu 50 kartų didesnė už žmogui rekomenduojamą dozę ir nuo kurios kraujo plazmoje susidarė ³ 200 mg/l koncentracija (ji yra daugiau negu 40 kartų didesnė už terapinį poveikį sukeliančią koncentraciją).

Žinoma, kad chinolonai pažeidžia nesubrendusių gyvūnų didžiųjų kūno svorį laikančių sąnarių kremzles. Mažiausia moksifloksacino dozė, sukėlusi toksinį poveikį mažų šuniukų kremzlėms, skaičiuojant mg/kg kūno svorio, buvo 4 kartus didesnė už didžiausią terapinę dozę, t. y. 400 mg (jei pacientas sveria 50 kg). Po tokios dozės koncentracija šuniukų kraujo plazmoje buvo 2–3 kartus didesnė negu žmonių, vartojančių didžiausią terapinę dozę.

Toksinio poveikio tyrimų metu žiurkių ir beždžionių, ne ilgiau kaip 6 mėnesius gavusių kartotines dozes, akims toksinis poveikis nepasireiškė. Šunims, enteriniu būdu gavusiems ³ 60 mg/kg kūno svorio dozes, po kurių koncentracija kraujo plazmoje buvo ³ 20 mg/l, atsirado pokyčių elektroretinogramoje, pavieniais atvejais – tinklainės atrofija.

Su žiurkėmis, triušiais ir beždžionėmis atliktų poveikio reprodukcijai tyrimų metu nustatyta, kad moksifloksacino prasiskverbia per placentos barjerą. Žiurkėms enteriniu būdu vartojamas arba į veną suleistas preparatas ir beždžionėms enteriniu būdu vartojamas preparatas teratogeninio poveikio nesukėlė ir vaisingumo nesutrikdė. Triušių vaisiui šiek tiek dažniau atsirado stuburo ir šonkaulių sklaidos trūkumų, tačiau toks poveikis pasireiškė tik po 20 mg/kg kūno svorio į veną suleistos dozės, kuri motininei patelei sukėlė sunkų toksinį poveikį. Beždžionėms ir triušiams, kurių kraujo plazmoje preparato koncentracija buvo tokia pat, kaip terapinėmis dozėmis preparatą vartojančių žmonių, padažnėjo persileidimai. Žiurkėms, gavusioms dozes, kurios apskaičiavus kilogramui kūno svorio, buvo 63 kartus didesnės už didžiausią žmogui rekomenduojamą terapinę dozę ir po kurių koncentracija gyvūnų kraujo plazmoje neviršijo terapinę dozę vartojančių žmonių kraujyje susidarančios koncentracijos ribų, pasireiškė toks poveikis: sumažėjo vaisiaus svoris, padaugėjo vaisiaus gaišimo prenataliniu laikotarpiu atvejų, šiek tiek pailgėjo vaikingumo trukmė ir padidėjo kai kurių atsivestų jauniklių (patelių ir patinų) spontaninis aktyvumas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Mikrokristalinė celiuliozė

Kroskarmeliozės natrio druska

Laktozė monohidratas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Geležies oksidas (E 172)

Titano dioksidas (E 171)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

PP/Al lizdinės plokštelės

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Al/Al lizdinės plokštelės

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvė arba balta matinė PP / Al lizdinė plokštelė:

Kartono dėžutėje yra 5, 7 arba 10 plėvele dengtų tablečių. Pakuotėje gydymo įstaigoms yra 25 (5 x 5), 50 (5 x 10) arba 70 (7 x 10) plėvele dengtų tablečių. Daugiadozėje pakuotėje gydymo įstaigoms yra 80 (5 pakuotės po 16) arba 100 (10 pakuočių po 10) plėvele dengtų tablečių.

Kartono dėžutėje yra Al/Al lizdinės plokštelės, kuriose yra po 1 plėvele dengtą tabletę.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.