Avelox

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Avelox 400 mg/250 ml infuzinis tirpalas 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename 250 ml buteliuke arba maišelyje yra 400 mg moksifloksacino (hidrochlorido pavidalu).

1 ml yra 1,6 mg moksifloksacino (hidrochlorido pavidalu).

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 250 ml infuzinio tirpalo yra 787 mg (34 mmol) natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 

3. FARMACINĖ FORMA

Infuzinis tirpalas.

Skaidrus, geltonas tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Avelox infuziniu tirpalu gydomos:

• bendruomenėje įgyta pneumonija;
• odos ir poodinių audinių komplikuotos infekcinės ligos.

Moksifloksaciną reikia vartoti tik tais atvejais, kai nusprendžiama, kad šių infekcinių ligų pradiniam gydymui netinka įprastai rekomenduojami antibakteriniai vaistiniai preparatai. 

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama dozė yra 400 mg moksifloksacino, infuzuojama į veną kartą per parą.

Pradžioje galima gydyti moksifloksacino infuziniu tirpalu, vėliau, esant klinikinėms indikacijoms, per burną vartojamomis 400 mg moksifloksacino tabletėmis.

Klinikiniuose tyrimuose gydymas infuziniu tirpalu daugumai pacientų buvo pakeistas tabletėmis per 4 paras (gydant bendruomenėje įgytą pneumoniją) arba 6 paras (gydant komplikuotas odos ir jos darinių infekcines ligas). Bendra rekomenduojama bendruomenėje įgytos pneumonijos gydymo į veną ir tabletėmis trukmė yra 7–14 dienų, komplikuotų odos ir jos darinių infekcinių ligų – 7–21 diena.

Pacientai, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba kurie nuolat dializuojami, pvz., kuriems taikoma hemodializė arba nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė ambulatorijoje, dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Kaip medikamentu gydyti ligonius, kurių kepenų funkcija sutrikusi, nežinoma, kadangi trūksta duomenų (žr. 4.3 skyrių).

Kitų specialių grupių pacientai

Senyviems ir mažai sveriantiems pacientams dozės keisti nereikia.

Vaikų populiacija

Vaikų ir augančių paauglių moksifloksacinu gydyti negalima. Moksifloksacino saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti (žr. 4.3 skyrių).

Vartojimo metodas

Vartoti į veną. Vienkartinę dozę reikia nepertraukiamai infuzuoti 60 minučių (žr. 4.4. skyrių).

Prireikus medikamentą galima leisti į infuzinę sistemą (vamzdelių „T“ formos jungties vietoje), kuria lašinamas suderinamas infuzinis tirpalas (žr. 6.6 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos 

- Padidėjęs jautrumas moksifloksacinui, kitokiems chinolonams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

- Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).

- Jaunesni nei 18 metų amžiaus pacientai.

- Buvusi su chinolonų vartojimu susijusi sausgyslių liga ar sutrikimas.

Ir ikiklinikinių, ir klinikinių moksifloksacino tyrimų metu buvo širdies elektrofiziologijos sutrikimo, pasireiškiančio QT intervalo pailgėjimu, atvejų, todėl saugumo sumetimais moksifloksacino draudžiama vartoti, jeigu:

- yra įgimtas ar įgytas QT intervalo pailgėjimas;

- yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, ypač nekoreguota hipokalemija;

- yra klinikai reikšminga bradikardija;

- yra klinikai reikšmingas širdies nepakankamumas, susijęs su kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimu;

- buvo pasireiškusi simptominė aritmija.

Moksifloksacino vartoti negalima, jei ligonis vartoja vaistinių preparatų, ilginančių QT intervalą (žr. 4.5 skyrių).

Kadangi klinikinių duomenų yra mažai, moksifloksacinu taip pat negalima gydyti pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi (Child Pugh C) arba kurių kraujyje transaminazių aktyvumas yra daugiau negu 5 kartus didesnis už didžiausią leistiną normos ribą.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vertinant moksifloksacino naudą, ypač gydant lengvas infekcines ligas, būtina atsižvelgti į šiame skyriuje pateiktą informaciją.

QTc intervalo pailgėjimas ir galimai su QTc intervalo pailgėjimu susijusios klinikinės būklės

Jei gydymo metu atsiranda su širdies aritmija galimai susijusių požymių ar simptomų, esant EKG duomenims arba be jų, moksifloksacino vartojimą reikia nutraukti.

Pacientus, kuriems yra bet kokia būklė, galinti sukelti širdies aritmiją (pvz., ūminė miokardo išemija), moksifloksacinu reikia gydyti atsargiai, nes gali padidėti skilvelinės aritmijos (įskaitant polimorfinę paroksizminę tachikardiją [torsade de pointes]) ir širdies sustojimo rizika. Taip pat žiūrėkite 4.3 ir 4.5 skyrius.

Pacientus, kurie vartoja kalio kiekį organizme mažinančių medikamentų, moksifloksacinu reikia gydyti atsargiai. Taip pat žiūrėkite 4.3 ir 4.5 skyrius.

Pacientus, kurie vartoja kliniškai reikšmingą bradikardiją galinčių sukelti medikamentų, moksifloksacinu reikia gydyti atsargiai. Taip pat žiūrėkite 4.3 skyrių.

Moterys ir senyvo amžiaus pacientai gali būti jautresni QTc intervalą ilginantiems preparatams (pvz., moksifloksacinui), todėl reikia laikytis specialių atsargumo priemonių.

Padidėjusio jautrumo (alerginės) reakcijos

Gydant fluorochinolonais, buvo padidėjusio jautrumo arba alerginės reakcijos atvejų, taip pat ir po pirmos moksifloksacino dozės. Anafilaksinė reakcija gali progresuoti į gyvybei pavojingą šoką, kartais net ir po pirmosios dozės. Tokiais atvejais gydymą moksifloksacinu būtina nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą (pvz., šoko).

Sunkūs kepenų sutrikimai

Gydant moksifloksacinu, buvo žaibinio hepatito, galinčio sukelti kepenų nepakankamumą (įskaitant mirtinus atvejus), atvejų (žr. 4.8 skyrių). Pacientus reikia įspėti, kad, atsiradus žaibinės kepenų ligos požymių ir simptomų, pvz., greitai stiprėjant su gelta susijusiam silpnumui, patamsėjus šlapimui, atsiradus polinkiui kraujuoti ar hepatinei encefalopatijai, prieš toliau vartojant medikamentą, būtina pasitarti su gydytoju.

Jeigu atsiranda kepenų funkcijos sutrikimo požymių, reikia atlikti kepenų funkcijos tyrimus.

Sunkios pūslinės odos reakcijos

Vartojant moksifloksaciną, buvo pūslinių odos reakcijų, panašių į Stevens-Johnson sindromą ar toksinę epidermio nekrolizę, atvejų (žr. 4.8 skyrių). Pacientams reikia patarti, kad, atsiradus odos ir (arba) gleivinių reakcijoms, prieš tęsiant gydymą, būtina nedelsiant kreiptis į savo gydytoją.

Pacientai, kuriems yra padidėjusi traukulių tikimybė

Žinoma, jog chinolonai gali sukelti traukulius, todėl pacientus, kuriems yra centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimas ar kitų rizikos veiksnių, dėl kurių gali kilti traukuliai arba sumažėti jų slenkstis, šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai. Atsiradus traukuliams, gydymą moksifloksacinu būtina nutraukti ir imtis atitinkamų priemonių.

Periferinė neuropatija

Pacientams, vartojantiems chinolonus, įskaitant moksifloksaciną, buvo sensorinės arba sensomotorinės polineuropatijos, sukeliančios parasteziją, hipoesteziją, dizesteziją ar silpnumą, atvejų. Moksifloksacinu gydomiems pacientams reikia patarti, kad, pasireiškus neuropatijos simptomams, pvz., skausmui, deginimui, dilgčiojimui, nutirpimui ar silpnumui (žr. 4.8 skyrių), prieš tęsiant gydymą, informuotų savo gydytoją.

Psichikos reakcijos

Po pirmos chinolonų dozės, taip pat ir moksifloksacino, gali pasireikšti psichikos reakcijos. Labai retais atvejais depresija ar psichozinės reakcijos progresavo į mintis apie savižudybę ir save žalojantį elgesį, pvz., bandymus žudytis (žr. 4.8 skyrių). Jei pacientui išsivysto šios reakcijos, gydymą moksifloksacinu būtina nutraukti ir imtis atitinkamų priemonių. Jeigu moksifloksacinu ruošiamasi gydyti psichozinius pacientus ar pacientus, kurie yra sirgę psichikos liga, rekomenduojama imtis atsargumo priemonių.

Su antibiotikais susijęs viduriavimas, įskaitant kolitą

Buvo pranešimų apie plataus spektro antibiotikų (taip pat ir moksifloksacino) sukeltą su antibiotikų vartojimu susijusį viduriavimą ir su antibiotikų vartojimu susijusį kolitą, įskaitant pseudomembraninį kolitą  ir Clostridium difficile sukeltą viduriavimą, kurių sunkumas gali svyruoti nuo lengvo viduriavimo iki mirtino kolito. Todėl moksifloksacino vartojimo metu arba po jo prasidėjus sunkiam viduriavimui, būtina ištirti, ar nėra šios komplikacijos. Įtarus ar patvirtinus su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo ar su antibiotikų vartojimu susijusio kolito diagnozę, reikia nutraukti gydymą antibakteriniais preparatais, įskaitant moksifloksaciną, ir nedelsiant paskirti tinkamą gydymą. Be to, siekiant sumažinti infekcijos perdavimo riziką, turi būti imtasi atitinkamų infekcijos kontrolės priemonių. Pacientams, kuriems išsivysto sunkus viduriavimas, negalima vartoti peristaltiką slopinančių preparatų.

Sunkiąja miastenija sergantys pacientai

Sunkiąja miastenija sergantys pacientai turi atsargiai vartoti moksifloksaciną, nes simptomai gali pasunkėti.

Sausgyslių uždegimas, sausgyslių trūkimas

Gydant chinolonais (taip pat ir moksifloksacinu), jau per pirmąsias 48 valandas po gydymo paskyrimo ir net iki kelių mėnesių po jo nutraukimo gali prasidėti sausgyslių uždegimas (ypač Achilo sausgyslės), kartais jis būna abipusis, arba jos gali trūkti. Tendinito ir sausgyslių trūkimo rizika yra didesnė senyviems arba kortikosteroidų vartojantiems žmonėms. Atsiradus pirmųjų skausmo ar uždegimo požymių, pacientai turi nebevartoti moksifloksacino pailsinti pažeistą (pažeistas) galūnę (galūnes) ir nedelsiant kreiptis į savo gydytoją, kad jis pradėtų atitinkamą pažeistos sausgyslės gydymą (pvz., imobilizavimą) (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius).

Pacientai, kurių sutrikusi inkstų funkcija

Senyviems žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kurie negali gerti pakankamai skysčių, moksifloksacino reikia vartoti atsargiai, nes dėl dehidracijos gali didėti inkstų nepakankamumo rizika. 

Regėjimo sutrikimai

Jeigu sutrinka regėjimas ar atsiranda kitoks poveikis akims, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją (žr. 4.7 ir 4.8 skyrius).

Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų prevencija

Nustatyta, kad chinolonai gali sukelti padidėjusio jautrumo šviesai reakciją, tačiau tyrimais įrodyta, kad gydant moksifloksacinu, jautrumo šviesai padidėjimo rizika yra mažesnė. Nepaisant to, moksifloksacino vartojantiems pacientams reikia patarti gydymo metu vengti ultravioletinių spindulių, stiprios saulės šviesos ar (ir) ilgo buvimo saulėje.

Pacientai, kuriems yra gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumas

Pacientai, kuriems yra gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės trūkumas arba kurių giminaičiams jis yra, chinolonų vartojimo metu turi polinkį hemolizinei reakcijai, vadinasi, juos moksifloksacinu reikia gydyti atsargiai.

Aplink arteriją esančių audinių uždegimas

Moksifloksacino tirpalo galima infuzuoti tik į veną. Į arteriją infuzuoti negalima, ikiklinikinių tyrimų metu šiuo būdu pavartotas medikamentas sukėlė aplink arteriją esančių audinių uždegimą.

Pacientai, sergantys ypatingomis komplikuotomis odos ir jos darinių infekcinėmis ligomis

Klinikinis moksifloksacino veiksmingumas, gydant sunkią nudegimo infekciją, fascijitą ar diabetinės pėdos infekciją ir kartu osteomielitą, netirtas.

Pacientai, kurių dietoje ribojamas natrio kiekis

Vienoje preparato dozėje yra 787 mg (maždaug 34 mmol) natrio. Į tai reikia atsižvelgti gydant pacientus, kurių dietoje ribojamas natrio kiekis.

Įtaka biologinių tyrimų rezultatams

Paėmus mėginius pacientams, šiuo metu vartojantiems moksifloksacino, Mycobacterium rūšių testo rezultatai gali būti tariamai neigiami, kadangi medikamentas slopina šių bakterijų augimą.

Pacientai, sergantys MRSA infekcijomis

Moksifloksacinu nerekomenduojama gydyti meticilinui atsparių Staphylococcus aureus (angl. MRSA) infekcijų. Įtarus ar patvirtinus MRSA sukeltos infekcijos diagnozę, reikia skirti gydymą tinkamu antibakteriniu vaistiniu preparatu (žr. 5.1 skyrių).          

Vaikų populiacija

Moksifloksacinas nepalankiai veikia jaunų gyvūnų kremzles (žr. 5.3 skyrių), todėl vaikų ir jaunesnių kaip 18 metų paauglių juo gydyti negalima (žr. 4.4 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika su vaistiniais preparatais

Vartojant moksifloksacino kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie gali pailginti QTc intervalą, negalima atmesti adityvaus QT intervalą ilginančio poveikio. Tai gali padidinti skilvelinės aritmijos, įskaitant polimorfinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes), riziką, todėl moksifloksacino negalima kartu vartoti su bet kuriuo iš šių vaistinių preparatų (taip pat žr. 4.3 skyrių):  

• I A grupės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas);
• III grupės antiaritminiai preparatai (pvz., amjodoronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas);
• vaistai nuo psichozės (pvz., fenotiazinai, pimozidas, sertindolas, haloperidolis, sultopridas);
• tricikliai antidepresantai;
• tam tikri antimikrobiniai preparatai (sakvinaviras, sparfloksacinas, į veną vartojamas eritromicinas, pentamidinas, vaistai nuo maliarijos, ypač halofantrinas);
• kai kurie antihistamininiai preparatai (terfenadinas, astemizolas, mizolastinas);
• kiti vaistiniai preparatai (cisapridas, į veną vartojamas vinkaminas, bepridilis, difemanilis).

Pacientams, vartojantiems vaistinių preparatų, galinčių sumažinti kalio kiekį organizme (pvz., kilpinių ir tiazidinių diuretikų, vidurius laisvinančių preparatų arba klizmų [didelėmis dozėmis], kortikosteroidų, amfotericino B) arba vaistinių preparatų, susijusių su kliniškai reikšminga bradikardija, moksifloksacino reikia skirti atsargiai.

Sveikų savanorių, vartojusių kartotines moksifloksacino ir digoksino dozes, kraujyje didžiausia pastarojo preparato koncentracija (angl. C_max) padidėjo maždaug 30%, tačiau plotas po koncentracijos kreive (angl. AUC) ir mažiausia koncentracija kraujyje nekito, vadinasi, taip gydant atsargumo priemonės nebūtinos. 

Tyrimais, kurių metu cukriniu diabetu sergantys savanoriai vartojo geriamųjų moksifloksacino preparatų ir glibenklamido, nustatyta, kad didžiausia pastarojo medikamento koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo maždaug 21%. Vartojant moksifloksacino ir glibenklamido, teoriškai galima silpna trumpalaikė hiperglikemija, tačiau dėl tokio glibenklamido farmakokinetikos pokyčio jo farmakodinamika (poveikis gliukozės ir insulino kiekiui kraujyje) nekito. Vadinasi, klinikai reikšmingos moksifloksacino ir glibenklamido sąveikos tyrimų metu nepasireiškė.

Tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) pokytis

Nemažam skaičiui pacientų, vartojančių antibakterinių preparatų, ypač fluorochinolonų, makrolidų, tetraciklinų, kotrimoksazolo ar kai kurių cefalosporinų, sustiprėjo geriamųjų antikoaguliantų sukeliamas krešėjimą mažinantis poveikis. Tokios sąveikos rizikos veiksniai yra infekcija, uždegimas, paciento amžius ir būklė. Vadinasi, nustatyti, ar TNS kinta dėl infekcijos, ar dėl gydymo, yra sunku. Atsargumo priemonė turėtų būti dažnesnis TNS nustatinėjimas. Prireikus galima atitinkamai keisti geriamojo antikoagulianto dozę.

Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad nėra moksifloksacino sąveikos su kartu vartojamu ranitidinu, probenecidu, geriamaisiais kontraceptikais, kalcio papildais, parenteraliniu būdu vartojamu morfinu, teofilinu, ciklosporinu ar itrakonazolu.

Šiuos duomenis patvirtino ir in vitro atliktų tyrimų su žmogaus citochromo P 450 fermentais duomenys. Remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, jog su citochromo P 450 fermentų sistema susijusios metabolinės sąveikos neturėtų pasireikšti.

Sąveika su maistu

Klinikai reikšmingos moksifloksacino ir maisto, įskaitant pieno produktus, sąveikos nepasireiškia.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Ar saugu moksifloksacinu gydyti nėščias moteris, netirta. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Dėl bandymais pagrįstos fluorochinolonų sukeliamos nesubrendusių gyvūnų kūno svorį laikančių sąnarių kremzlių pažeidimo rizikos ir dėl laikinos sąnarių pažaidos, pasireiškusios kai kurių chinolonų vartojantiems vaikams, nėštumo metu moksifloksacino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Žindymas

Duomenų apie preparato vartojimą žindymo laikotarpiu nėra. Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad mažas moksifloksacino kiekis patenka į motinos pieną. Kadangi duomenų apie žmones nėra ir bandymais yra pagrįsta, kad fluorochinolonai lemia nesubrendusių gyvūnų kūno svorį laikančių sąnarių kremzlių pažeidimo riziką, žindymo laikotarpiu moksifloksacino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Vaisingumas

Tyrimai su gyvūnais žalingo poveikio vaisingumui nerodo (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Moksifloksacino poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Tačiau fluorochinolonai dėl poveikio CNS (pvz., svaigulio, ūminio, trumpalaikio apakimo, žr. 4.8 sk.) ar ūminio ir trumpalaikio sąmonės netekimo (apalpimo, žr. 4.8 skyrių) gali trikdyti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus, todėl pacientus būtina įspėti, kad prieš vairuodami ir valdydami mechanizmus įsitikintų, kaip juos veikia moksifloksacinas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios klinikinių tyrimų metu pacientams, vartojusiems 400 mg moksifloksacino per parą, infuzuojant arba skiriant geriamųjų preparatų (moksifloksacinas buvo tik infuzuojamas į veną, buvo taikoma pakaitinė terapija [infuzuojant ir vartojant geriamųjų preparatų] arba tiriamieji vartojo tik geriamųjų preparatų), yra suskirstytos pagal dažnį ir išvardytos toliau.

Išskyrus pykinimą ir viduriavimą, visos nepageidaujamos reakcijos pasireiškė mažiau negu 3 % pacientų.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujami poveikiai yra pateikiami mažėjančio sunkumo tvarka. Dažniai apibūdinami taip:

- dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10),

- nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100),

- reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000),

- labai reti (< 1/10 000).

Toliau nurodyti sutrikimai dažniau pasireiškė vaistiniu preparatu į veną gydomiems pacientams: tiek tiems, kuriems jos buvo pakeistos geriamaisiais preparatais, tiek tiems, kuriems jos pakeistos nebuvo. 

Dažni:                   g-glutamiltransferazės aktyvumo padidėjimas.

Nedažni:               sklivelinės tachiaritmijos, hipotenzija, edema, su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas (įskaitant pseudomembraninį kolitą, kuris labai retais atvejais būna susijęs su gyvybei pavojingomis komplikacijomis, žr. 4.4 skyrių), traukuliai, įskaitant didįjį (grand mal) traukulių priepuolį (žr. 4.4 skyrių), haliucinacijos, inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant karbamido azoto ir kreatinino kiekio padidėjimą), inkstų nepakankamumas (žr. 4.4 skyrių).

Vartojant kitokių fluorochinolonų, labai retais atvejais pasireiškė toks poveikis, kuris galimas ir gydant moksifloksacinu, t. y. trumpalaikis apakimas, hipernatremija, hiperkalcemija, hemolizinė anemija, rabdomiolizė, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Specifinio priešnuodžio nėra. Perdozavus vaistinio preparato, reikalingas simptominis gydymas. Dėl QTc intervalo pailgėjimo galimybės būtina nuolat stebėti EKG. Išgėrus arba į veną suleidus 400 mg moksifloksacino, kartu pavartota aktyvintoji anglis preparato patekimą į sisteminę kraujotaką sumažino atitinkamai 80% ir 20%. Ankstyvuoju išgerto moksifloksacino absorbcijos laikotarpiu pavartota aktyvuotoji anglis gali neleisti susidaryti per didelei preparato sisteminei ekspozicijai.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - sistemiškai veikiantys antibakteriniai vaistai, fluorochinolonai, ATC kodas - J01MA14.

Veikimo būdas

Moksifloksacinas slopina bakterinę topoizomerazę II (DNR girazę ir topoizomerazę IV), kuri būtina bakterijų DNR replikacijai, transkripcijai ir reparacijai.

Farmakokinetika ir farmakodinamika

Fluorochinolonai priklausomai nuo koncentracijos naikina bakterijas. Fluorochinolonų farmakodinamikos tyrimai su gyvūnų infekcijos modeliais ir su žmonėmis rodo, kad pagrindinis veiksmingumo veiksnys yra AUC₂₄/MSK santykinė reikšmė.

Atsparumo mechanizmas

Atsparumas fluorochinolonams gali atsirasti dėl mutacijos DNR girazėje ir topoizomerazėje IV. Kiti mechanizmai gali būti per didelė aktyviosios pernašos iš ląstelės į išorę raiška, nepralaidumas ir baltymų sukelta DNR girazės apsauga. Tarp moksifloksacino ir kitų fluorochinolonų galimas kryžminis atsparumas. Kitų grupių antimikrobiniams preparatams būdingi atsparumo mechanizmai moksifloksacino aktyvumo neveikia.

Ribos

EUCAST klinikinės moksifloksacino mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) ir disko difuzijos reikšmės (nustatytos 2012.01.01)

* Nuo rūšies nepriklausančios MSK reikšmės buvo nustatytos remiantis daugiausiai farmakodinamikos ir farmakokinetikos tyrimų duomenimis, todėl nuo atskirų mikroorganizmo rūšių MSK reikšmių nepriklauso. Jos tinka tik toms rūšims, kurių MSK nenurodyta, ir netinka toms rūšims, kurioms vertinimo kriterijai dar nenustatyti.

Mikrobiologinis jautrumas

Tam tikros rūšies atspariais tapusių mikroorganizmų paplitimas gali skirtis priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias infekcines ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato nauda bent kai kurių infekcijų atveju yra abejotina, galima, jei reikia, kreiptis į ekspertą patarimo. 

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija ir biologinis prieinamumas

Vieną 400 mg dozę infuzavus į veną per valandą , didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro infuzijos pabaigoje ir būna maždaug 4,1 mg/l, vadinasi, ji yra apie 26% didesnė už tą, kuri susidaro tokią pačią dozę išgėrus (3,1 mg/l). Į veną infuzuotos 400 mg dozės AUC yra 39 mg·val./l, vadinasi, jis yra tik šiek tiek didesnis už tokios pat išgertos dozės AUC (35 mg·val./l). Absoliutus biologinis veikliosios medžiagos prieinamumas yra 91%.

Priklausomai nuo lyties ir amžiaus į veną infuzuojamos moksifloksacino dozės keisti nereikia.    

Per burną pavartotų vienkartinių 50–1200 mg dozių, infuzuotų vienkartinių ne didesnių kaip 600 mg dozių ir 10 parų kartą per parą vartotų ne didesnių kaip 600 mg dozių farmakokinetika yra tiesinė.

Pasiskirstymas

Moksifloksacinas greitai pasiskirsto ekstravaskuliniuose tarpuose. Pasiskirstymo tūris (Vss) tuo metu, kai nusistovi pusiausvyrinė koncentracija, yra maždaug 2 l/kg. Tyrimais in vitro ir ex vivo nustatyta, kad, nepriklausomai nuo vaistinio preparato koncentracijos, maždaug 40–42% moksifloksacino jungiasi prie kraujo plazmos baltymų. Daugiausiai moksifloksacino prisijungia prie kraujo serumo albuminų.

Didžiausios 5,4 mg/kg ir 20,7 mg/l koncentracijos (geometrinis vidurkis) buvo pasiektos atitinkamai bronchų gleivinėje ir epitelio sluoksnio skystyje praėjus 2,2 val. po to, kai buvo išgerta preparato. Alveolių makrofaguose atitinkama didžiausia koncentracija siekė 56,7 mg/kg. Praėjus 10 val. nuo pavartojimo į veną, odos pūslių skystyje susidarė 1,75 mg/l koncentracija. Intersticiniame skystyje (panašiai kaip ir kraujo plazmoje) neprisijungusios veikliosios medžiagos koncentracijos ir laiko kreivė pasiekė didžiausias neprisijungusios veikliosios medžiagos koncentracijas (geometrinis vidurkis – 1,0 mg/l ) praėjus 1,8 val. nuo dozės pavartojimo į veną. 

Biotransformacija

Moksifloksacino biotransformacija yra dvifazė. Apie 40% dozės iš organizmo išsiskiria per inkstus, maždaug 60% - su tulžimi (išmatomis) nepakitusio preparato bei sulfatų (M1) ir gliukuronidų (M2) pavidalu. Žmogaus organizme svarbiausi metabolitai yra M1 ir M2, tačiau antimikrobinio poveikio jie nesukelia. 

I fazės klinikinių tyrimų bei tyrimų in vitro metu sąveikos su medikamentais, kurių I fazės metabolizmas vyksta dalyvaujant citochromo P 450 fermentų sistemai, nepastebėta. Oksidacinio metabolizmo irgi nepastebėta.

Eliminacija

Moksifloksacino pusinės galutinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra maždaug 12 valandų, bendras 400 mg dozės klirensas - 179–246 ml/min. 400 mg dozę infuzavus į veną, nepakitusio preparato su šlapimu išsiskiria maždaug 22%, su išmatomis - apie 26%. Pavartojus į veną, 96–98% dozės iš organizmo išsiskiria nepakitusio vaistinio preparato ir metabolitų pavidalu. Vaistinio preparato klirensas inkstuose yra 24–53 ml/min., vadinasi, inkstų kanalėliuose jis gali būti iš dalies reabsorbuojamas. Kartu su ranitidinu ar probenecidu vartojamo moksifloksacino klirensas inkstuose nekinta.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, įskaitant ir tuos, kurių kreatinino klirensas yra > 20 ml/min./1,73 m², organizme moksifloksacino farmakokinetika nebūna labai pakitusi. Inkstų funkcijai silpnėjant, metabolito M2 (gliukuronido) koncentracija didėja: jeigu kreatinino klirensas < 30 ml/min./1,73 m², koncentracijos didėjimo koeficientas gali būti net 2,5.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Remiantis iki šiol atliktų tyrimų su žmonėmis, kuriems yra kepenų nepakankamumas (Child-Pugh A arba B), rezultatais, neįmanoma nustatyti, ar jų farmakokinetika skiriasi nuo sveikų savanorių. Ligonių, kurių kepenų funkcija sutrikusi, kraujo plazmoje metabolito M1 ekspozicija buvo didesnė, o nepakitusio vaisto tokia pat kaip sveikų savanorių. Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymo moksifloksacinu patirties yra nepakanka. 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų kartotinių dozių toksiškumo tyrimų su moksifloksacinu duomenys parodė toksinį poveikį graužikų ir ne graužikų kraujodarai ir kepenims. Beždžionėms buvo nustatytas toksinis poveikis CNS. Šis poveikis pasireiškė pavartojus vaistą didelėmis dozėmis ar ilgą laiką.

Šunims, per os gavusiems ≥ 60 mg/kg kūno svorio dozę, po kurios koncentracija kraujo plazmoje buvo ≥ 20 mg/l, atsirado pokyčių elektroretinogramoje, pavieniais atvejais – tinklainės atrofija.

Į veną vartojamo medikamento sisteminis toksinis poveikis labiausiai pasireiškė iš karto sušvirkštus 45 mg/kg kūno svorio dozę. Lėtai (per 50 minučių) į veną infuzuota 40 mg/kg kūno svorio dozė tokio poveikio nesukėlė.

Medikamento sušvirkštus į arteriją, pasireiškė aplink arteriją esančių minkštųjų audinių uždegimas, vadinasi, į arteriją moksifloksacino leisti negalima.

Tyrimų in vitro su bakterijomis arba žinduolių ląstelėmis metu moksifloksacinas sukėlė genotoksinį poveikį. Tyrimų in vivo metu genotoksinio moksifloksacino poveikio nepastebėta, nors buvo vartojamos labai didelės dozės. Pradinių ir vėlesnių tyrimų metu žiurkėms kancerogeninio poveikio medikamentas nesukėlė.

Tyrimų in vitro metu, moksifloksacinas atskleidė širdies elektrofiziologines savybes, kurios gali lemti QT intervalo pailgėjimą net ir esant didelėms koncentracijoms.

Šunims, kuriems į veną per 15 min., 30 min. arba 60 min. buvo infuzuota 30 mg/kg kūno svorio dozė, QT intervalo pailgėjimas aiškiai priklausė nuo infuzijos greičio: infuzavus greičiau, QT pailgėjo daugiau. 30 mg/kg dozę infuzavus per 60 min., QT intervalas nepailgėjo.

Su žiurkėmis, triušiais ir beždžionėmis atliktų poveikio reprodukcijai tyrimų metu nustatyta, kad moksifloksacino prasiskverbia per placentos barjerą. Žiurkėms enteriniu būdu vartojamas arba į veną suleistas preparatas ir beždžionėms enteriniu būdu vartojamas preparatas teratogeninio poveikio nesukėlė ir vaisingumo nesutrikdė. Triušių vaisiui šiek tiek dažniau atsirado stuburo ir šonkaulių sklaidos trūkumų, tačiau toks poveikis pasireiškė tik po 20 mg/kg kūno svorio į veną sušvirkštos dozės, kuri motininei patelei sukėlė sunkų toksinį poveikį. Beždžionėms ir triušiams, kurių kraujo plazmoje preparato koncentracija buvo tokia pat, kaip terapinėmis dozėmis preparatą vartojančių žmonių, padažnėjo persileidimai. 

Žinoma, kad chinolonai, įskaitant moksifloksaciną, pažeidžia nesubrendusių gyvūnų didžiųjų kūno svorį laikančių sąnarių kremzles.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Natrio chloridas

1 N vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti)

2 N natrio hidroksido tirpalas (pH koreguoti)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Moksifloksacino infuzinis tirpalas yra nesuderinamas su 10% arba 20% natrio chlorido tirpalu ir 4,2% arba 8,4% natrio-vandenilio karbonato tirpalu.

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas 

Poliolefino maišelis:

3 metai

Stiklinis buteliukas:

5 metai

Pirmą kartą atidarius ir (arba) praskiedus, būtina vartoti nedelsiant.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne žemesnėje kaip 15 °C temperatūroje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Poliolefino maišelis, kuriame yra 250 ml tirpalo su polipropileno sandaria vaistų leidimo anga aliuminio folijos apvalkale. Kartono dėžutėje yra 5 arba 12 maišelių.

Chlorobutilo ar bromobutilo gumos kamščiu užkimštas bespalvis stiklinis (II tipo stiklo) buteliukas, kuriame yra 250 ml tirpalo. Kartono dėžutėje yra 1 buteliukas. Sudėtinėje pakuotėje yra 5 buteliukai (5 pakuotės po 1 buteliuką). 

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Šis vaistinis preparatas yra skirtas vienkartiniam vartojimui. Tirpalo likutį reikia sunaikinti.

Moksifloksacino 400 mg infuzinis tirpalas suderinamas su šiais infuziniais tirpalais: injekciniu vandeniu, 0,9% natrio chlorido tirpalu, vienmoliniu natrio chlorido tirpalu, 5%, 10% arba 40% gliukozės tirpalu, 20% ksilitolio tirpalu, Ringerio tirpalu, sudėtiniu natrio laktato tirpalu (Hartmano tirpalu, Ringerio laktato tirpalu).

Su kitais vaistiniais preparatais moksifloksacino infuzinio tirpalo maišyti negalima. 

Jeigu tirpale yra matomų dalelių arba jis drumstas, vartoti negalima.

Šaltoje vietoje laikomame tirpale gali atsirasti nuosėdų, kurios kambario temperatūroje ištirpsta, todėl nerekomenduojama infuzinį tirpalą laikyti žemesnėje kaip 15 °C temperatūroje.