MELOXISTAD

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

MELOXISTAD 7,5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

MELOXISTAD 7,5 mg tabletės

Vienoje tabletėje yra 7,5 mg meloksikamo.

Pagalbinės medžiagos:

7,5 mg tabletėse yra 40,85 mg laktozės (laktozės monohidrato pavidalu)

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Šviesiai geltona, nuožulniais kraštais tabletė su vidurine laužimo vagele vienoje pusėje, kitoje pusėje lygi.

MELOXISTAD 7,5 mg tabletės

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis osteoartrito paūmėjimo gydymas.

Ilgalaikis simptominis reumatoidinio artrito ir ankilozinio spondilito gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Tabletės yra vartojamos per burną.

7,5 mg tablečių vartojimas

Osteoartrozės paūmėjimas. 7,5 mg per parą (viena 7,5 mg tabletė). Kai nėra pagerėjimo, jei būtina, dozę galima padidinti iki 15 mg per parą (dvi 7,5 mg tabletės).

Reumatoidinis artritas ir ankilozinis spondilitas. 15 mg per parą (dvi 7,5 mg tabletės). (Žr. „Tam tikros pacientų grupės“)

Atsižvelgiant į gydomąjį poveikį, dozę galima mažinti iki 7,5 mg per parą (viena 7,5 mg tabletė).

NEGALIMA VIRŠYTI 15 mg PAROS DOZĖS.

Paros dozę reikia išgerti per vieną kartą valgio metu, užgeriant vandeniu ar kitokiu skysčiu.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Būtina reguliariai tikrinti simptominio skausmo malšinimo poreikį ir organizmo reakciją į gydymą, ypač pacientams, sergantiems osteoartritu.

Tam tikros pacientų grupės

Senyvo amžiaus žmonės ir tie pacientai, kuriems yra didesnis nepageidaujamo poveikio pavojus (žr. 5.2 skyrių). Ilgalaikiam reumatoidinio artrito ir ankilozinio spondilito gydymui senyvo amžiaus pacientams rekomenduojama paros dozė yra 7,5 mg. Pacientams, kuriems yra didesnis nepageidaujamo poveikio pavojus, rekomenduojama pradėti gydymą nuo 7,5 mg paros dozės. ( žr. 4.4 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių). Dializuojamiems ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, paros dozė negali būti didesnė kaip 7,5 mg.

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas didesnis, kaip 25 ml/min.), dozės mažinti nereikia (apie vaisto vartojimą nedializuojamiems ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, žr. 4.3 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės mažinti nereikia (apie vaisto vartojimą ligoniams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, žr. 4.3 skyrių).

Vaikai

Meloksikamo negalima skirti jaunesniems kaip 15 metų vaikams.

Meloksikamas gali būti kitokios vaisto formos bei stiprumo (kai kuriais atvejais gali būti patogiau vartoti).

4.3 Kontraindikacijos

Šio preparato vartoti draudžiama, jei yra:

• trečias nėštumo trimestras (žr. 4.6 skyrių);
• vaikams ir paaugliams jaunesniems kaip 16 metų;
• padidėjęs jautrumas meloksikamui arba bet kuriai MELOXISTAD pagalbinei medžiagai ar panašaus poveikio medikamentams, pvz., NVNU (nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo), acetilsalicilo rūgščiai. Negalima skirti MELOXISTAD 7,5 mg tabletės / 15 mg tabletės pacientams, kuriems pasireiškė astma, atsirado nosies polipų, angioneurozinė edema ar dilgėlinė pavartojus acetilsalicilo rūgšties ar kitų NVNU;
• buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto ar jo prakiurimas, siejamas su gydymu NVNU;
• aktyvi pepsinė opa ar buvę jos ir (ar) kraujavimo pasikartojimai (du ar daugiau patvirtintų atskirų išopėjimo ar kraujavimo epizodų);
• sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
• sunkus inkstų nepakankamumas nedializuojamiems pacientams;
• kraujavimas virškinimo trakte, yra buvęs kraujavimas į smegenis ar kitoks kraujavimas;
• sunkus širdies nepakankamumas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nepageidaujamą poveikį galima sumažinti iki minimumo, vartojant kuo mažesnę veiksmingą dozę per kuo trumpesnį simptomų sureguliavimui reikalingą laikotarpį (žr. 4.2 skyrių bei toliau aprašomą pavojų virškinimo traktui ir širdies ir kraujagyslių sistemai).

Jeigu terapinis poveikis nepakankamas, negalima viršyti didžiausios rekomenduojamos paros dozės ir pridėti papildomų NVNU, nes gali padidėti toksiškumas, kadangi terapinė nauda nebuvo įrodyta.

Reikia vengti vartoti MELOXISTAD kartu su NVNU, įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės-2 inhibitorius.

Meloksikamo poveikis pasireiškia ne iš karto, todėl reikia atkreipti dėmesį kai reikalingas greitas nuskausminimas.

Jeigu po kelių dienų vartojimo nėra pagerėjimo, reikėtų iš naujo įvertinti gydymo klinikinę naudą.

Būtina išsiaiškinti, ar pacientas nesirgo ar neserga ezofagitu, gastritu ir (arba) pepsine opa, kad šias ligas, prieš skiriant meloksikamo, būtų galima visiškai išgydyti. Jei ligoniai yra sirgę minėtomis ligomis, gydant meloksikamu reikia ypač atidžiai juos stebėti, ar minėtos ligos neatsinaujina.

Poveikis virškinimo traktui

Kraujavimas iš virškinimo trakto, išopėjimas arba perforacija, kurie kartais būdavo mirtini, pasitaikė vartojant bet kokių NVNU. Tokie simptomai gali prasidėti bet kuriuo gydymo laikotarpiu, su arba be įspėjamųjų simptomų ar anksčiau buvusių virškinimo trakto sutrikimų.

Didesnė kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo rizika yra susijusi su didesniu NVNU dozių vartojimu, taip pat pacientams, kuriems yra buvus opaligė, ypač jei ji komplikavosi kraujavimu arba prakiurimu (žr. 4.3 skyrių) bei senyvu pacientų amžiumi. Šiuos pacientus reikia pradėti gydyti mažiausia galima doze. Reikia apsvarstyti, ar minėtiems pacientams ir pacientams, kuriems kartu reikia vartoti mažą aspirino dozę, arba kitokių vaistų didančių nepageidaujamo poveikio virškinimo traktui riziką, nereikėtų taikyti kombinuotojo gydymo apsauginiais vaistais (pvz., mizoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriais) (žr. 4.5 skyrių).

Pacientai, ypač senyvi, kuriems yra buvęs toksinis poveikis virškinimo traktui, turi informuoti gydytoją apie bet kokius neįprastus pilvo simptomus (ypač kraujavimą iš virškinimo trakto), ypatingai pasireiškiančius pradinėse gydymo stadijose.

Atsargumo patartina laikytis ir tuomet, kai pacientai kartu vartoja vaistus, galinčius didinti išopėjimo arba kraujavimo riziką, pvz., heparino skirto gydymui arba vartojamo geriatrijoje, geriamų kortikosteroidų, antikoaguliantų (pvz., varfariną), kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, įskaitant acetilsalicilo rūgštį, skiriamą priešuždegiminėmis dozėmis (≥ 1g vienkartinė dozė arba ≥ 3g paros dozė) (žr. 4.5 skyrių), selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių arba trombocitus veikiančių preparatų, pvz., aspirino (žr.. 4.5 skyrių).

NVNU reikia vartoti atsargiai pacientams, sirgusiems virškinimo trakto ligomis (pvz., opiniu kolitu, Krono liga), kadangi jos gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių).

Pacientus, kuriems yra virškinimo trakto simptomų ar yra sirgę virškinimo trakto ligomis reikia atidžiai stebėti ar neatsiranda virškinimo sutrikimų, ypač kraujavimo iš virškinimo trakto.

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Pacientams, kuriems nustatyta padidėjusio kraujospūdžio rizika, gydant meloksikamu, ypač pradėjus gydymą, reikia atidžiai kontroliuoti kraujospūdį.

Klinikinių tyrimų ir epidemiologiniai duomenys leidžia teigti, kad dėl kai kurių NVNU (įskaitant meloksikamą) vartojimo (ypač ilgą laiką vartojant dideles dozes) gali šiek tiek padidėti arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) pavojus. Duomenų, leidžiančių teigti, jog vartojant meloksikamą tokio pavojaus nėra, nepakanka.

Pacientus, kuriems yra nekontroliuojama arterinė hipertenzija, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių ligos, meloksikamu galima gydyti tik atidžiai įvertinus. Prieš pradedant ilgalaikį gydymą, panašiai įvertinti reikia ir pacientus su širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais (pvz., sergančius arterine hipertenzija, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu ar rūkančius).

Sunkios odos reakcijos ir (ar) padidėjusio jautrumo reakcijos

Yra žinoma, kad vartojant NVNU, įskaitant oksikamus, labai retai pasireiškia sunkios odos ir gyvybei pavojingos padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., anafilaksijos reakcijos). (žr. 4.8 skyrių).

Vartojant meloksikamo, buvo pranešimų apie pasireiškusias gyvybei pavojingas odos reakcijas, eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono sindromą (SJS) bei toksinę epidermio nekrolizę (TEN).

Pacientai turi būti įspėti apie odos reakcijų požymius ir simptomus, kuriuos reikia atidžiai stebėti. SJS ar TEN dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis

Jei pasireiškė SJS ar TEN simptomai ar požymiai (pvz., progresuojantis odos bėrimas, dažnai pasireiškiantis pūslėmis ar gleivinės pažeidimu) ar bet kokie kiti padidėjusio jautrumo požymiai, MELOXISTAD gydymą reikia nutraukti.

Geriausi gydymo rezultatai buvo pasiekti anksti diagnozavus SJS ir TEN ir nedelsiant nutraukus įtariamo vaisto vartojimą. Kuo anksčiau nutraukiamas vartojimas, tuo geresnė gydymo prognozė.

Bet kuriuo metu negalima atnaujinti MELOXISTAD vartojimo pacientams, kuriems vartojant MELOXISTAD yra pasireiškę SJS ar TEN.

Kepenų ir inkstų tyrimo rodmenys

Vartojant meloksikamo, kaip ir daugumos NVNU, retkarčiais kraujo serume laikinai gali padidėti transaminazių aktyvumas, padaugėti bilirubino ar pakisti kitų kepenų veiklos tyrimų rodmenys, padidėti kreatinino bei šlapalo azoto kiekis, pakisti kitų laboratorinių tyrimų duomenys. Minėti nukrypimai nuo normos dažniausiai būna silpni ir laikini. Jeigu bet kuris iš jų tampa reikšmingas arba neišnyksta, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti ir pacientą tinkamai ištirti.

Funkcinis inkstų nepakankamumas.

NVNU slopina kraujagysles plečiantį inkstų prostaglandinų poveikį, todėl, mažina glomerulų filtraciją ir gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Šis nepageidaujamas poveikis priklauso nuo dozės. Gydymo pradžioje arba padidinus jo dozę rekomenduojama atidžiai stebėti diurezę ir inkstų veiklą pacientams, kuriems yra toliau išvardyti rizikos faktoriai:

• senyvas amžius;
• gydoma kartu su AKF inhibitoriais, angiotenzino II receptorių blokatoriais, sartanais, diuretikais (žr. 4.5 skyrių);
• hipovolemija (sukelta bet kokios priežasties);
• stazinis širdies nepakankamumas;
• inkstų nepakankamumas;
• nefrozinis sindromas;
• vilkligės sukelta nefropatija;
• sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (serumo albuminų < 25 g/l arba Child-Pugh rodiklis > 10 balų).

NVNU retais atvejais gali sukelti intersticinį nefritą, glomerulonefritą, inkstų meduliarinę nekrozę ar nefrozinį sindromą.

Meloksikamo dozė pacientams, kuriems yra galutinės stadijos inkstų nepakankamumas ir kuriems taikoma dializė, negali viršyti 7,5 mg. Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas (pacientams, kurių kreatinino klirensas yra >25 ml/min.) dozės koreguoti nereikia

Natrio ir vandens sulaikymas organizme

Vartojant kartu su NVNU, organizme gali susilaikyti natris,kalis ir vanduo, sutrikti diuretikų skatinamas natrio šalinimas iš organizmo. Be to, gali susilpnėti antihipertenzinis kraujospūdį mažinančių vaistų poveikis (žr. 4.5 skyrių). Dėl to, jautriems pacientams gali atsirasti arba pasunkėti edema, širdies nepakankamumas arba hipertenzija. Rizikos grupių pacientus reikia kliniškai sekti (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).

Hiperkalemija

Hiperkalemija gali dažniau pasireikšti pacientams, sergantiems diabetu ar kartu su meloksikamu gydomiems vaistais, kurie didina kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).Tokiu atveju reikalingas reguliarus kalio kiekio kraujyje sekimas.

Kiti įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pagyvenę žmonės, išsekę ir nusilpę asmenys šalutinį poveikį toleruoja blogiau, todėl juos reikia atidžiau stebėti. Kaip ir vartojant kitų NVNU, reikia ypač atsargiai gydyti senyvus pacientus, kadangi inkstų, kepenų ar širdies veikla dažnai būna sutrikusi. Senyviems pacientams NVNU dažniau sukelia nepageidaujamas reakcijas, ypač kraujavimą iš virškinimo trakto ir perforacijas, kurios gali būti mirtinos (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius).

Meloksikamas, kaip ir kiti NVNU, gali daryti mažiau pastebimus pagrindinės infekcinės ligos simptomus.

Gydymas meloksikamu, kaip ir kitais vaistiniais preparatais, slopinančiais ciklooksigenazės ar prostaglandinų sintezę, gali sutrikdyti vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims šių vaistinių preparatų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.6 skyrių). Patariama apsvarstyti, ar moterims, kurios sunkiai pastoja arba kurioms atliekami nevaisingumo priežasčių tyrimai, nereikia nutraukti meloksikamo vartojimo.

Šio vaito sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti su suaugusiaisiais.

Farmakodinaminė sąveika:

Kiti ne steroidoniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant ir salicilatus (per parą 3g arba daugiau acetilsalicilo rūgšties) ir ciklooksigenazės-2 inhibitorius

Dėl sinergetinio poveikio vartojant kartu kelis NVNU gali padidėti virškinimo trakto išopėjimo ir kraujavimo iš jo pavojus. Nerekomenduojama meloksikamo skirti kartu su kitais NVNU, įskaitant acetilsalicilo rūgštį, skiriamą priešuždegiminėmis dozėmis (≥1 g vienkartinė dozė arba ≥ 3g paros doze) (žr. 4.4 skyrių).

Kortikosteroidai (pvz., gliukokortikoidai)

Dėl didesnės karaujavimo iš virškinimo trakto ir jo išopėjimo rizikos (žr. 4.4 skyrių) vartoti kartu su kortikosteroidais reikia atsargiai.

Antikoaguliantai arba heparinas vartojami geriatrijoje arba gydymo dozėmis Dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimo reikšmingai padidėja kraujavimo rizika. NVNU gali sustiprinti antikoaguliantų, pvz. varfarino, poveikį (žr. 4.4 skyrių). Kartu vartoti NVNU ir antikoaguliantų ar heparino geriatrijoje arba gydymo dozėmis nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių).

Vartojant hepariną kitais atvejais, dėl padidėjusios kraujavimo rizikos reikia imtis atsargumo priemonių. Jei minėtų vaistų kartu vartoti būtina, reikia atidžiai stebėti INR (protrombino laiką).

Tromboliziniai ir antitrombocitiniai vaistai

Dėl trombocitų funkcijos slopinimo bei virškinimo trakto gleivinės pažeidimo yra didesnė kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių).

Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
Didesnė kraujavimo iš virškinimo trakto rizika

Diuretikai, AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai

NVNU gali susilpninti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistų poveikį. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų veikla susilpnėjusi (pvz., dehidratuotiems ar senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi) skiriant AKF inhiboriaus ar angiotenzino II receptorių blokatoriaus kartu su vaistais, kurie slopina ciklooksigenazę gali dar labiau pablogėti inkstų funkcija, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą, kuris paprastai būna praeinantis. Taigi pacientams, ypač senyviems, minėtų vaistinių preparatų reikia vartoti atsargiai. Pacientas, turėtų pakankamai vartoti skysčių ir atkreipti dėmesį, jog kombinuoti gydymo pradžioje ir paskui reikia sekti veiklą (žr. 4.4 skyrių).

Kiti kraujospūdį mažinantys vaistai (pvz., beta adrenoreceptorių blokatoriai)

Kaip ir minėta anksčiau, dėl kraujagysles plečiančių prostaglandinų sintezės slopinimo, gali mažėti antihipertenzinis beta adrenoreceptorių blokatorių poveikis.

Kalcineurino inhibitoriai (pvz., ciklosporinas, takrolimuzas):

NVNU slopina prostaglandinų sintezę inkstuose, todėl stiprina nefrotoksinį kalcineurino inhibitorių poveikį. Kombinuoto gydymo metu turi būti tiriama inkstų funkcija. Pacientams, ypač pagyvenusiems, rekomenduojama atidžiai stebėti inkstų veiklą.

Intrauterinės priemonės

Gauta pranešimų, kad NVNU mažina intrauterinių kontraceptinių priemonių poveikį.

Apie NVNU mažinantį intrauterinių priemonių poveikį buvo pranešta ir anksčiau, tačiau būtinas tolesnis šių duomenų patvirtinimas.

Farmakokinetinė sąveika (meloksikamo poveikis kitų vaistų farmakokinetikai)

Litis

NVNU didina ličio koncentrciją kraujyje, kadangi mažina jo išsiskyrimą pro inkstus. Kartu vartoti ličio ir NVNU nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jei šių preparatų būtina vartoti kartu, reikia atidžiai matuoti ličio koncentraciją plazmoje pradėjus gydymą meloksikamu, keičiant jo dozę ir nutraukus gydymą meloksikamu.

Metotreksatas

NVNU gali mažinti metotreksato sekreciją per inkstų kanalėlius, todėl gali didėti jo koncentracija plazmoje. Dėl to pacientams, kurie vartoja didelę metotreksato dozę (didesnę kaip 15 mg per savaitę), NVNU vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių).

Reikia atsižvelgti į galimą NVNU ir metotreksato sąveiką ir tokiu atveju, jei pacientas, ypač sergantis inkstų veiklos sutrikimu, vartoja mažą metotreksato dozę.Kombinuoti gydymo minįtais vaistiniais preparatais metu būtina stebėti inkstų veiklą bei dažnai nustatinėti kraujo ląstelių kiekį. Atsargumas būtinas, jei NVNU ir metotreksato kartu vartojama 3 paras, kadangi tokiu atveju gali padidėti metotreksato koncentracija plazmoje ir dažniau pasireikšti šio vaisto toksinis poveikis.

Nors metotreksato (15 mg per savaitę) farmakokinetikai kartu vartojamas meloksikamas reikšmingos įtakos nedaro, reikia atkreipti dėmesį, kad gydymas NVNU gali stiprinti metotreksato toksinį poveikį kraujodarai (žr. aukščiau ir 4.8 skyrių).

Farmakokinetinė sąveika (kitų vaistų įtaka meloksikamo farmakokinetikai)

Kolestiraminas

Kolestiraminas skatina meloksikamo eliminaciją, kadangi nutraukia jo cirkuliaciją žarnyne ir kepenyse, todėl meloksikamo klirensas padidėja 50 %, o pusinės eliminacijos laikas sutrumpėja iki 13±3 val. Klinikai ši sąveika yra reikšminga.

Meloksikamo vartojant kartu su antacidiniais preparatais, cimetidinu, digoksinu klinikai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos nepastebėta.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Meloksikamas yra kontraindikuotinas nėštumo laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių).

Moterims per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus meloksikamo galima vartoti tik būtiniausiu atveju. Jeigu ketinančiai pastoti ar nėščiai moteriai per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus būtina vartoti meloksikamo, turi būti palaikoma kiek galima mažesnė vaistinio preparato dozė ir kiek įmanoma trumpesnė gydymo trukmė.

Paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali sukelti:

• vaisiui:
• toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (sukelti priešlaikinį arterinio latako užsivėrimą ir plautinę hipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki inkstų veiklos nepakankamumo, kurio metu sumažėja vaisiaus vandenų;
• moteriai nėštumo pabaigoje ir naujagimiui:
• kraujavimo laiko pailgėjimą, antiagregacinį poveikį, kurį gali sukelti net labai mažos dozės;
• gimdos susitraukimų slopinimą, todėl gimdymas gali prasidėti vėliau ir trukti ilgiau.

Vadinasi, trečiojo nėštumo trimestro metu meloksikamo vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Žindymas

Nors specifinės patirties gydant meloksikamu nėra, žinoma, kad NVNU patenka į motinos pieną. Todėl žindančioms moterims meloksikamo vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Remiantis vaisto farmakodinamika bei duomenimis apie nepageidaujamą poveikį, galima teigti, kad meloksikamas greičiausiai nedaro tokio poveikio arba jis yra labai nereikšmingas. Tačiau jei atsiranda matymo sutrikimų, mieguistumas, svaigulys ar kitų centrinės nervų sistemos sutrikimų, patartina nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

1. a) Bendras apibūdinimas

Klinikinių tyrimų ir epidemiologiniai duomenys leidžia teigti, jog dėl kai kurių NVNU vartojimo (ypač ilgą laiką vartojant dideles dozes) gali šiek tiek padidėti arterijų trombozės reiškinių (pavyzdžiui, miokardo infarkto arba insulto) pavojus (žr. 4.4 skyrių).

Buvo registruota edema, arterinė hipertenzija ir širdies nepakankamumas, susijęs su NVNU vartojimu.

Dažniausiai pastebėtas nepageidaujamas poveikis yra skrandžiui ir žarnynui. Gali atsirasti pepsinių opų, virškinimo trakto prakiurimas arba kraujavimas, kartais mirtinas, ypač senyvo amžiaus žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Po šio preparato vartojimo buvo pranešta apie pykinimą, vėmimą, viduriavimą, dujų kaupimąsi, vidurių užkietėjimą, dispepsiją, pilvo skausmą, meleną, hematemezę, opinį stomatitą, kolito paūmėjimą ir Krono ligą (žr. 4.4 skyrių). Rečiau buvo pastebėtas gastritas.

Toliau išvardintų nepageidaujamų reakcijų dažnis nustatytas remiantis 27 klinikinių tyrimų metu atsiradusiais nepageidaujamais reiškiniais, kai gydymo trukmė buvo mažiausiai 14 dienų. Informacija pagrįsta klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 15197 pacientai, gydyti 7,5 mg ar 15 mg meloksikamo paros dozėmis vartojant meloksikamo tabletes ar kapsules iki vienerių metų.

Nepageidaujamos reakcijos pasitvirtino iš gautų pranešimų, vaistui patekus į rinką.

Nepageidaujami reiškiniai pagal pasireiškimo dažnį klasifikuojami, taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas(≥ 1/100, < 1/10); nedažnas (≥ 1/1000, <1/100); retas (≥ 1/10000, <1/1000); labai retas (< 1/10000) , dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

1. b) Nepageidaujamų reiškinių lentelė

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažni: anemija.

Nedažni: kraujo ląstelių skaičiaus pokyčiai (įskaitant įvairių leukocitų skaičių): leukopenija, trombocitopenija, agranulocitozė (žr. informaciją „c“ poskyryje).

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni: kito tipo alerginės reakcijos negu anafilaksinė ar anafilaktoidinė reakcija.

Reti: anafilaksinės ar anafilaktoidinės reakcijos.

Psichikos sutrikimai

Reti: nuotaikos pokyčiai, nemiga, košmariški sapnai ir sumišimas.

Dažnis nežinomas: orientacijos sutrikimas

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: svaigulys, galvos skausmas.

Nedažni: mieguistumas.

Reti: sumišimas.

Akių sutrikimai

Reti: regėjimo sutrikimai, matymas lyg per miglą, konjunktyvitas.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Nedažni: galvos sukimasis, spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai

Nedažni: širdies plakimas (palpitacija).

Širdies veiklos nepakankamumas buvo susijęs su NVNU gydymu.

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažni: kraujospūdžio padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), staigus kraujo priplūdimas į veidą, širdies ir kraujagyslių tromboembolija , galvos smegenų kraujagyslių tromboembolija.

Dažnis nežinomas: periferinių venų trombozė

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti: astmos priepuoliai pacientams, alergiškiems acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU.

Dažnis nežinomas: plaučių eozinofilija.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: dispepsija, pykinimas, ir vėmimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, nežymus kraujavimas virškinimo trakte, kuris labai retais atvejais gali sukelti anemiją.

Nedažni: slaptas ar akivaizdus kraujavimas iš virškinimo trakto, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, ezofagitas, stomatitas gastritas, raugulys.

Reti: virškinimo trakto perforacija, kolitas.

Kraujavimas iš virškinimo trakto, opos ar perforacija kartais būna sunkūs ir netgi mirtini, ypač senyvo amžiaus pacientams (žr. 4.4 skyrių).

Kepenų ir tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: kepenų funkcijos sutrikimas (pvz., transaminazių aktyvumo ar bilirubino kiekio padidėjimas).

Reti: hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni: niežulys, išbėrimas.

Nedažni: dilgėlinė, angioedema.

Reti: pūslinis dermatitas, odos reakcijos, pvz., daugiaformė eritema, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija.

Sunkios nepageidujamos odos reakcijos: buvo prešimų apie Stivenso-Džonsono sindromą (SJS) ir toksinę epidermio nekrolizę (TEN) (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nedažni: natrio ir vandens sulaikymas organizme, hiperkalemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), inkstų funkcijos mėginių pokyčiai (padidėjęs kreatinino ir (arba) šlapalo kiekis kraujo serume).

Reti: ūminis inkstų nepakankamumas, ypač pacientams turintiems rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių).

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: edema, įskaitant kojų edemą.

1. c) Informacija, apibūdinanti sunkias individualias ir (arba) dažnas nepageidaujamas reakcijas

Labai retais atvejasi pastebėta pavienių agranulocitozės atvejų pacientams, kurie meloksikamo vartojo kartu su kitais medikamentais, galinčiais sukelti toksinį poveikį kaulų čiulpams (žr. 4.5 skyrių).

1. d) Nepageidaujamos reakcijos, kurių priežastinis ryšys su šiuo vaistiniu preparatu dar nebuvo stebimas, bet jų priežastinis ryšys yra pripažįtamas kitiems šios klasės vaistams.

Pastebėti pavieniai organinio inkstų pažeidimo atvejai, kurie baigiasi ūminiu inkstų nepakankamumu: labai retais atvejais intersticinis nefritas, ūminė inkstų kanalėlių nekrozė, nefrozinis sindromas, inkstų spenelių nekrozė (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Ūminis NVNU perdozavimas paprastai pasireiškia letargija, mieguistumu, pykinimu, vėmimu ir viršutinės pilvo dalies skausmu. Gydant palaikomosiomis priemonėmis, paprastai minėti simptomai išnyksta. Galimas kraujavimas iš virškinimo trakto. Sunkaus apsinuodijimo simptomai yra hipertenzija, ūmus inkstų veiklos nepakankamumas, kepenų veiklos sutrikimas, kvėpavimo slopinimas, koma, traukuliai, širdies ir kraujagyslių sistemos kolapsas bei širdies sustojimas. Gydymo NVNU metu buvo anafilaktoidinės reakcijos atvejų. Tokia reakcija gali pasireikšti ir perdozavus vaisto.

Perdozavus NVNU, pacientams taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Klinikinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad meloksikamo šalinimą skatina tris kartus per parą geriama 4 g kolestiramino dozė.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, oksikamai, ATC kodas – M01AC06.

Meloksikamas yra nesteroidinis oksikamų grupės vaistas nuo uždegimo (NVNU), kuris slopina uždegimą, malšina skausmą ir mažina karščiavimą.

Tyrimų su klasikiniais uždegimo modeliais duomenimis, meloksikamas slopina uždegimą. Tikslus šio medikamento, kaip ir kitų NVNU, veikimo būdas galutinai neištirtas, tačiau žinoma, jog visiems NVNU, įskaitant meloksikamą, mažiausiai vienas veikimo būdas yra bendras: jie visi slopina uždegimo mediatorių prostaglandinų biosintezę.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Meloksikamas gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Tai rodo didelis absoliutus 89% biologinis prieinamumas išgėrus vaisto kapsulę. Tabletės, geriamoji suspensija ir kapsulės yra biologiškai ekvivalentiškos.

Išgėrus vieną meloksikamo suspensijos dozę, vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje susidaro po 2 val., o išgėrus kapsulių ar tablečių – po 5–6 val.

Vartojant kartotinę dozę, pusiausvyrinė vaisto koncentracija susidaro po 3–5 dienų. Skiriant vaisto vieną kartą per parą, didžiausia ir mažiausia koncentracija plazmoje svyruoja palyginti nedaug:0,4–1,0 mg/ml vartojant 7,5 mg dozę ir 0,8–2,0 mg/ml, vartojant 15 mg dozę (atitinkamai Cmin ir Cmax, esant pusiausvyrinei koncentracijai). Išgėrus tabletę, kapsulę ar suspensijos, didžiausia meloksikamo koncentracija plazmoje, nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai, susidaro po 5 – 6 val. Ilgalaikio gydymo (ilgiau negu vienerius metus) metu vaisto koncentracija yra tokia pati, kaip ir pirmą kartą nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai plazmoje. Meloksikamo absorbcijai maistas įtakos neturi.

Pasiskirstymas

Meloksikamas labai stipriai (99 %) jungiasi prie plazmos baltymų, daugiausiai albuminų.

Meloksikamas prasiskverbia į sinovinį skystį, kuriame jo koncentracija būna dvigubai mažesnė, negu plazmoje. Pasiskirstymo tūris yra mažas, vidutiniškai 11 l. Šis rodmuo individualiai gali svyruoti maždaug 30–40%.

Biotransformacija

Daug meloksikamo metabolizuojamas kepenyse. Šlapime nustatyti keturi skirtingi meloksikamo metabolitai, kurie yra farmakodinamiškai neaktyvūs. Pagrindinis metabolitas 5‘-karboksimeloksikamas (60% dozės) susidaro tarpinio metabolito 5‘-hidroksimetilmeloksikamo oksidacijos metu. Šio tarpinio metabolito taip pat išskiriamas nedidelis kiekis (9%). Tyrimai in vitro rodo, kad tokiame metabolizme daugiausiai dalyvauja CYP 2C9 ir mažiau CYP 3A4 izofermentas. Kitų dviejų metabolitų, kurių randama 16 % ir 4 % išgertos dozės, susidarymui gali turėti įtakos paciento organizmo fermento peroksidazės aktyvumas.

Eliminacija

Meloksikamas daugiausiai išsiskiria lygiomis dalimis su šlapimu ir išmatomis daugiausiai metabolitų pavidalu. Mažiau kaip 5 % paros dozės išsiskiria nepakitusiu pavidalu su išmatomis, tuo tarpu šlapime tokio meloksikamo būna tik pėdsakai.

Vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra apie 20 val. Visiškas plazmos klirensas vidutiniškai yra 8 ml/min.

Tiesiškumas/netiesiškumas

Išgerto ar sušvirkšto į raumenis meloksikamo terapinių 7,5 mg–15 mg dozių farmakokinetika yra tiesinė.

Tam tikros pacientų grupės

Kepenų ir (arba) inkstų funkcijos sutrikimai

Lengvas ir vidutinio sunkumo kepenų ir (arba) inkstų funkcijos nepakankamumas, reikšmingos įtakos meloksikamo farmakokinetikai nedaro. Jei rya galutinė inkstų nepakankamumo fazė, organizme dėl didesnio tariamojo pasiskirstymo tūrio plazmoje gali būti didesnė laisvo meloksikamo koncentracija, todėl per parą galima vartoti ne daugiau kaip 7,5 mg meloksikamo(žr. 4.2 skyrių).

Senyvo amžiaus pacientai

Vidutinis plazmos klirensas (esant pusiausvyrinei koncentracijai) senyviems pacientams yra šiek tiek mažesnis negu jaunesniems žmonėms.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu nustatytas toksinis meloksikamo poveikis yra toks pat, kaip ir kitų NVNU. Tyrimų su dviejų rūšių gyvūnais rezultatai rodo, kad ilgai vartojamos didelės meloksikamo o dozės sukelia, virškinimo trakto opas ir erozijas bei inkstų spenelių nekrozę.

Tyrimų metu enteriniu būdu vartojamos 1 mg/kg kūno svorio ir didesnės dozės motininėms žiurkių patelėms slopino ovuliaciją ir implantaciją, sukėlė toksinį poveikį embrionui (dažnino rezorbciją). Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu žiurkėms teratogeninio poveikio nesukėlė enteriniu būdu vartotos ne didesnės kaip 4 mg/kg kūno svorio dozės, triušiams – ne didesnės kaip 80 mg/kg kūno svorio.

Toksinį poveikį sukelianti dozė (mg/kg kūno svorio) yra10 arba 5 kartus didesnė už žmogui, sveriančiam 75 kg, rekomenduojamą atitinkamai 7,5 mg ir 15 mg gydomąją dozę. Nėštumo pabaigoje pasireiųkiantis toksinis poveikis yra būdingas ir visiems kitiems prostaglandinų sintezės inhibitoriams. Tyrimų in vivo ir in vitro metu mutageninio poveikio vaistas nesukėlė. Žiurkėms ir pelėms, kurios vartojo daug didesnę, negu rekomenduojama žmonėms, terapinę dozę, meloksikamas kancerogeninio poveikio rizikos nedidino.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Kukurūzų krakmolas

Natrio citratas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Laktozės monohidratas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC, PVDC bei aliuminio lizdinė plokštelė. Pakuotė, kurioje yra 7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 60, 100, 140, 280, 300, 500, ar 1000 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.