Meglimid

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS  

Meglimid 2 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Meglimid 2 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 2 mg glimepirido.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

Meglimid 2 mg tabletės

Vienoje tabletėje yra 130,3 mg laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

2 mg tabletės yra pailgos, žalios spalvos, abiejose pusėse su vagele.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

2 tipo cukrinio diabeto gydymas, kai dieta, fiziniai pratimai ir kūno svorio mažinimas yra nepakankamai veiksmingi.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Preparatas yra geriamas.

Sėkmingo cukrinio diabeto gydymo pagrindas – tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir nuolat atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Jeigu ligonis nesilaiko reikiamos dietos, nei geriamieji vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto, nei insulinas gliukozės koncentracijos tinkamai nesureguliuoja.

Dozavimas

Glimepiridas dozuojamas atsižvelgiant į gliukozės koncentraciją kraujyje ir šlapime.

Pradinė glimepirido paros dozė – 1 mg. Jei jos pakanka gerai reguliuoti gliukozės koncentraciją, tokia dozė vartojama ir palaikomajam gydymui.

Tiekiamos įvairaus stiprumo tabletės, tinkamos įvairiam dozavimui.

Jeigu tokios dozės poveikis per silpnas, atsižvelgiant į gliukozės koncentraciją, paros dozę reikia palaipsniui maždaug kas 1–2 savaitės didinti, ir per parą vartoti 2 mg, 3 mg ar 4 mg glimepirido dozę.

Vartojant daugiau nei 4 mg glimepirido per parą, poveikio veiksmingumas būna didesnis tik išimtiniais atvejais.

Didžiausia rekomenduojama glimepirido paros dozė – 6 mg.

Jeigu vartojant didžiausią metformino paros dozę gliukozės koncentracija reguliuojama prastai, galima pradėti kartu gydyti glimepiridu. Tokiu atveju metformino dozės keisti nereikia, o glimepiridu pradėti gydyti nuo mažos dozės, o vėliau ją palaipsniui didinti atsižvelgiant į norimą metabolizmo reguliavimą iki didžiausios rekomenduojamos dozės. Pacientas šių vaistinių preparatų deriniu pradedamas gydyti atidžiai prižiūrint gydytojui.

Jeigu didžiausia Meglimid paros dozė gliukozės koncentracijos kraujyje reikiamai nesureguliuoja, kartu gali būti skiriama vartoti insulino. Tokiu atveju glimepirido dozės keisti nereikia, o insulinu pradėti gydyti nuo mažos dozės, toliau ji gali būti palaipsniui didinama atsižvelgiant į norimą metabolizmo reguliavimą. Pacientas šių vaistinių preparatų deriniu pradedamas gydyti atidžiai prižiūrint gydytojui.

Paprastai glimepiridą pakanka vartoti kartą per parą. Paros dozę rekomenduojama gerti prieš pat sočius pusryčius arba per juos. Pacientai, kurie nepusryčiauja, ją turi gerti prieš pat pirmąjį pagrindinį valgymą arba jo metu. Jei įprastu laiku preparato neišgeriama, vėliau vietoj praleistosios dozės didesnės gerti negalima.

Jeigu per parą 1 mg glimepirido vartojančiam pacientui pasireiškia hipoglikeminė reakcija, vadinasi, gliukozės koncentracijai reguliuoti pakanka vien dietos.

Gydant dėl padidėjusio jautrumo insulinui cukrinio diabeto valdymas gali pagerėti, o glimepirido poreikis sumažėti. Kad nebūtų hipoglikemijos, būtina laiku apsvarstyti, ar nereikia sumažinti dozę arba net nutraukti Meglimid vartojimą. Dozę gali tekti keisti ir tuo atveju, jeigu pakinta paciento kūno svoris ar gyvensena arba atsiranda kitokių veiksnių, didinančių hipoglikemijos arba hiperglikemijos pavojų.

Meglimid vartojimas vietoj kitų geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų

Daugeliu atvejų vietoj kitų geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų Meglimid vartoti galima, tik būtina atsižvelgti į vartoto preparato dozę ir pusinės eliminacijos laiką. Kai kuriais atvejais, ypač tais, kai anksčiau buvo vartojamas preparatas, kurio pusinės eliminacijos laikas ilgas (pvz., chlorpropamidas), patariama Meglimid pradėti vartoti tik po kelių dienų, kad būtų mažesnis hipoglikeminės reakcijos, kurią sukelia susidėjęs preparatų poveikis, pavojus. Rekomenduojama pradinė glimepirido paros dozė – 1 mg.

Atsižvelgiant į organizmo reakciją, glimepirido dozę galima palaipsniui didinti taip, kaip nurodyta anksčiau.

Meglimid vartojimas vietoj insulino

Pacientams, kurie nuo II tipo cukrinio diabeto gydomi insulinu, išimtiniais atvejais gali tekti jį keisti Meglimid. Toks pacientas turi būti atidžiai prižiūrimas gydytojo.

Specifinės pacientų grupės

Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi

Žr. 4.3 skyrių.

Vaikų populiacija

Apie glimepirido skyrimą jaunesniems kaip 8 metų vaikams duomenų nėra. Apie glimepirido monoterapijos taikymą vaikams nuo 8 iki 17 metų duomenų yra nedaug (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Turimų saugumo ir veiksmingumo vaikų populiacijoje duomenų nepakanka, todėl vaikams skirti glimepiridą nerekomenduojama.

Vartojimo metodas

Meglimid tabletę būtina nuryti sveiką užgeriant skysčiu.

4.3 Kontraindikacijos

Meglimid gydyti draudžiama, jeigu pacientui yra:

• padidėjęs jautrumas veikliajai, kitiems sulfonilkarbamido dariniams, sulfonamidams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai
• nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas;
• diabetinė koma;
• ketoacidozė;
• sunkus inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas.
• Pasireiškus sunkiam inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimui, gydymą Meglimid reikia keisti insulinu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Meglimid būtina gerti prieš pat valgį arba valgant.

Jeigu pacientas valgo nereguliariai arba valgymus visiškai praleidžia, vartojant Meglimid gali pasireikšti hipoglikemija. Galimi jos simptomai: galvos skausmas, labai didelis alkis, pykinimas, vėmimas, nuovargis, mieguistumas, miego sutrikimas, nenustygstamumas, agresyvumas, gebėjimo sukaupti dėmesį ir budrumo sutrikimas, reakcijos greičio pokytis, depresija, konfūzija, kalbos ir regos sutrikimas, afazija, tremoras, parezė, jutimų sutrikimas, galvos svaigimas, bejėgiškumas, savikontrolės išnykimas, delyras, cerebrinės kilmės traukuliai, mieguistumas ir sąmonės sutrikimas, įskaitant komą, paviršinis kvėpavimas, bradikardija.

Be to, gali pasireikšti reaktyvinio adrenerginės nervų sistemos suaktyvėjimo požymiai: prakaitavimas, odos lipnumas, nerimas, tachikardija, arterinė hipertenzija, palpitacija, krūtinės angina ir širdies aritmija.

Klinikiniai sunkaus hipoglikemijos priepuolio simptomai gali būti panašūs į insulto.

Laiku suvartojus angliavandenių (cukraus), beveik visada hipoglikemijos simptomai greitai praeina. Dirbtiniai saldikliai neveiksmingi.

Gydymo kitais sulfonilkarbamido dariniais patirtis rodo, jog hipoglikemija gali atsinaujintinetgi tada, kai iš pradžių gydymas buvo veiksmingas.

Sunkią ar ilgalaikę hipoglikemiją, kurią įprastinė cukraus dozė pašalina tik trumpam, būtina nedelsiant gydyti, kartais net ligoninėje.

Hipoglikemiją skatinantys veiksniai:

• nenoras arba negebėjimas (dažniau senyvų žmonių) vykdyti gydytojo nurodymus;
• nepakankama ir nereguliari mityba, valgymų praleidimas, badavimo periodai;
• mitybos pokyčiai;
• neatitikimas tarp fizinio krūvio ir suvartojamų angliavandenių kiekio;
• alkoholio vartojimas, ypač praleidus valgymą;
• inkstų funkcijos sutrikimas;
• sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
• Meglimid perdozavimas;
• kai kurios nekompensuotos endokrininės sistemos ligos, kai sutrinka angliavandenių metabolizmas arba atsiranda kitų gliukozės koncentraciją kraujyje reguliuojančių mechanizmų pokyčių (pvz., kai kurie skydliaukės funkcijos ar hipofizės priekinės dalies sutrikimai, antinksčių žievės nepakankamumas);
• kai kurių kitokių vaistinių preparatų vartojimas (žr. 4.5 skyrių).

Gydant Meglimid, reikia reguliariai matuoti gliukozės koncentraciją kraujyje ir šlapime. Be to, patariama nustatinėti ir glikozilinto hemoglobino kiekį.

Gydant Meglimid, reikia reguliariai tirti kepenų funkciją ir kraujo parametrus, ypač leukocitų ir trombocitų kiekį.

Esant stresinei situacijai (pvz., nelaimingas atsitikimas, operacija, su karščiavimu susijusi infekcinė liga), gydymą Meglimid trumpam gali tekti keisti gydymu insulinu.

Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas ar taikoma dializė, gydymo Meglimid patirties nėra. Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas reikia gydyti insulinu.

Pacientams, kuriems yra gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės (G6FD) stoka, gydymas sulfonilkarbamidų grupės preparatais gali sukelti hemolizinę anemiją. Kadangi glimepiridas yra šios grupės preparatas, ligoniams, kuriems yra G6FD stoka, jo reikia vartoti atsargiai. Būtina apsvarstyti, ar neskirti kitokio (ne sulfonilkarbamidų grupės) vaistinio preparato.

Meglimid tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas: galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Meglimid vartojant kartu su kai kuriais kitais vaistiniais preparatais, gali nepageidaujamai sustiprėti ar susilpnėti jo gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantis poveikis, todėl kiti preparatai vartotini tik gydytojo leidimu arba skyrimu.

Glimepiridas metabolizuojamas veikiant citochromui P450 (CYP2C9). Žinoma, kad glimepirido metabolizmą keičia kartu vartojami CYP2C9 sužadinantys (pvz., rifampicinas) ar slopinantys (pvz., flukonazolas) preparatai.

Paskelbtų sąveikos in vivo tyrimų duomenimis, vartojant vieną iš stipriausių CYP2C9 inhibitorių flukonazolą, glimepirido AUC padidėja maždaug dvigubai.

Remiantis gydymo glimepiridu bei kitais sulfonilkarbamido dariniais patirtis rodo, kad gali pasireikšti sąveika su toliau išvardytais preparatais. Gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantis poveikis gali sustiprėti, vadinasi, ir sukelti hipoglikemiją, kai kartu su glimepiridu vartojama, pavyzdžiui, šių vaistinių preparatų:

• fenilbutazonas, azapropazonas, oksifenbutazonas,
• insulinas ir kiti geriamieji preparatai nuo cukrinio diabeto, tokie kaip metforminas,
• salicilatai ar paraaminosalicilo rūgštis,
• anaboliniai steroidai arba vyriškieji lytiniai hormonai,
• chloramfenikolis, kai kurie ilgai veikiantys sulfonamidai, tetraciklinai, kvinolonų grupės antibiotikai, klaritromicinas,
• kumarino grupės antikoaguliantai,
• dizopiramidas,
• fenfluraminas,
• fibratai,
• AKF inhibitoriai,
• fluoksetinas, MAO inhibitoriai, sulfinpirazonas,
• alopurinolis, probenecidas,
• simpatinės nervų sistemos aktyvumą slopinantys preparatai,
• ciklofosamidas, trofosfamidas bei ifosfamidas,
• mikonazolas, flukonazolas,
• pentoksifilinas (didelė parenteriniu būdu vartojama dozė),
• tritokvalinas

Gliukozės koncentraciją mažinantis poveikis gali susilpnėti ir dėl to padidėti gliukozės koncentracija kraujyje, kai kartu su glimepiridu vartojama pavyzdžiui, šių vaistinių preparatų:

• estrogenai ar progestagenai,
• sialuretikai ar tiazidiniai diuretikai,
• skydliaukę stimuliuojantys medikamentai, gliukokortikoidai,
• fenotiazino dariniai, chlorpromazinas,
• adrenalinas ar kitokie simpatikomimetikai,
• nikotino rūgštis (didelės dozės) bei jos dariniai,
• vidurius laisvinantys preparatai (vartojami ilgai).\,
• fenitoinas, diazoksidas,
• gliukagonas, barbitūratai, rifampicinas,
• acetazolamidas.

H₂ receptorių antagonistai, beta blokatoriai, klonidinas ir rezerpinas gali stiprinti arba silpninti gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantį poveikį.

Dėl simpatinės nervų sistemos aktyvumą mažinančių vaistinių preparatų (pvz., beta blokatorių, klonidino, guanetidino, rezerpino) poveikio gali susilpnėti reaktyvinės adrenerginės hipoglikemijos reguliacijos požymiai ar jų nebūti.

Alkoholio vartojimas gali ir stiprinti, ir silpninti glimepirido gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantį poveikį.

Glimepiridas gali tiek stiprinti, tiek silpninti kumarino darinių sukeliamą poveikį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Su cukriniu diabetu susijęs pavojus

Nėštumo laikotarpiu blogai valdomas cukraus kiekis kraujyje gali lemti dažnesnius apsigimimus bei didesnį perinatalinį mirtingumą. Kad nepasireikštų teratogeninis poveikis, nėščiosioms būtina gerai kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. Tokiu atveju nbūtina gydyti insulinu. Jei pacientė planuoja pastoti, ji privalo pasitarti su gydytoju.

Su glimepirido vartojimu susijęs pavojus

Reikiamų duomenų apie glimepirido vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimais su gyvūnais nustatytas toksinis poveikis reprodukcijai, kurį tikriausiai lemia farmakologinis glimepirido poveikis (hipoglikemija) (žr. 5.3 skyrių).

Taigi per visą nėštumo laikotarpį glimepirido vartoti negalima.

Jei glimepiridą vartojanti pacientė planuoja pastoti ar pastojo, būtina kuo įmanoma greičiau pereiti prie insulino vartojimo.

Žindymas

Ar preparato išsiskiria į motinos pieną, nežinoma. Glimepirido išsiskiria į žiurkių pieną. Kadangi kitų sulfonilkarbamidų į motinos pieną patenka ir žindomam kūdikiui kyla hipoglikemijos pavojus, gydantis glimepiridu rekomenduojama nežindyti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Jeigu pasireiškia hipoglikemija, hiperglikemija arba sutrinka rega, gali sutrikti gebėjimas susikaupti ir reaguoti. Taigi atlikti veiksmus, kuriam šios savybės labai svarbu, pavyzdžiui, vairuoti ar valdyti mechanizmus, gali būti pavojinga.

Pacientui būtina patarti imtis atsargumo priemonių, kad vairuojant nepasireikštų hipoglikemija. Tai labai svarbu tais atvejais, kai perspėjamieji hipoglikemijos simptomai esti silpnesni ar jų nebūna visai arba kai hipoglikemija dažnai kartojasi. Tokiais atvejais reikia apsvarstyti, ar saugu vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Remiantis klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis gydant Maglimid ir kitokiais sulfonilkarbamido dariniais, paminėtinos žemiau nurodytos nepageidaujamos reakcijos.

Išvardytos nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal organų sistemų klases bei mažėjančio sunkumo tvarka:

• Labai dažni (≥1/10)
• Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)
• Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
• Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)
• Labai reti (<1/10 000)
• Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti: trombocitopenija, leukopenija, eritrocitopenija, granulocitopenija, agranulocitozė, hemolizinė anemija ir pancitopenija. Vaistinio preparato vartojimą nutraukus, šie pokyčiai paprastai išnyksta.

Dažnis nežinomas: sunki trombocitopenija, kai trombocitų kiekis yra mažesnis negu 10 000/µl, ir trombocitopeninė purpura.

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai reti: leukocitoklastinis vaskulitas, lengva padidėjusio jautrumo reakcija gali pasunkėti ir pasireikšti dispnėja, kraujo spaudimo sumažėjimas, kartais – šokas.

Dažnis nežinomas: galima kryžminė alergija su sulfonilkarbamidais, sulfonamidais ir panašios struktūros preparatais.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Reti: hipoglikemija.

Hipoglikeminės reakcijos dažniausiai pasireiškia iš karto, gali būti sunkios ir ne visada lengvai koreguojamos. Kaip ir vartojant kitokių gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų, tokios reakcijos pasireiškimas priklauso nuo individualių veiksnių, pvz., dietos bei dozės (žr. 4.4 skyrių).

Akių sutrikimai

Dažnis nežinomas: pakitus gliukozės koncentracijai kraujyje, gali trumpam sutrikti rega, ypač gydymo pradžioje.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai reti: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, nemalonus pojūtis pilve, pilvo skausmas.

Dėl tokio poveikio retai gydymą tenka nutraukti.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai reti: kepenų funkcijos sutrikimas (pvz., cholestazė, gelta), hepatitas, kepenų nepakankamumas.

Dažnis nežinomas: kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas: gali pasireikšti padidėjusio jautrumo odos reakcija, pavyzdžiui, niežulys, išbėrimas, dilgėlinė ir jautrumas šviesai.

Tyrimai

Labai reti: natrio koncentracijos serume sumažėjimas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Išgėrus per didelę glimepirido dozę, galima hipoglikemija, trunkanti 12‑72 valandas; gliukozės koncentraciją sureguliavus, hipoglikemija gali atsinaujinti. Medikamento išgėrus, hipoglikemijos simptomų gali nebūti iki 24 valandas. Preparato perdozavusį pacientą paprastai patariama stebėti ligoninėje. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas ir skausmas epigastriume. Hipoglikemijos metu dažnai gali atsirasti ir nervų sistemos pažeidimo simptomų: neramumas, tremoras, regos ir koordinacijos sutrikimas, mieguistumas, koma bei traukuliai.

Gydymas

Gydant svarbiausia mažinti preparato absorbciją: sukelti vėmimą, po to duoti gerti vandens arba limonado su aktyvuota anglimi (kad absorbuotų glimepiridą) ir vidurių laisvinamojo preparato natrio sulfato. Jei išgerta didelė dozė, būtina plauti skrandį, po to skirti aktyvintosios anglies ir natrio sulfato. Jei perdozavimas sunkus, pacientą reikia guldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Kuo greičiau būtina skirti gliukozės. Jei reikia, iš karto į veną švirkščiama 50 ml 50 % tirpalo, po to lašinama 10 % tirpalo, atidžiai stebint gliukozės koncentraciją kraujyje. Vėliau taikomas simptominis gydymas.

Kad nepasireikštų pavojinga hiperglikemija, gydant hipoglikemiją, ypač atsitiktinai Meglimid perdozavusiems kūdikiams ir mažiems vaikams, reikia labai rūpestingai nustatyti gliukozės dozę. Reikia atidžiai stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė –sulfonamidai, šlapalo dariniai, ATC kodas – A10B B12.

Glimepiridas yra geriamasis gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantis preparatas, priklausantis sulfonilkarbamido darinių grupei. Juo gydomas nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas.

Glimepirido veikimo pagrindas – insulino išsiskyrimo iš kasos beta ląstelių skatinimas.

Preparato (kaip ir kitų sulfonilkarbamido darinių) poveikis priklauso nuo pagerėjusios kasos beta ląstelių reakcijos į fiziologinę gliukozės stimuliaciją. Be to, manoma, kad glimepiridas, kaip ir kiti sulfonilkarbamido dariniai, aktyviai veikia ir ne kasoje.

Poveikis insulino išsiskyrimui

Sulfonilkarbamido dariniai reguliuoja insulino išsiskyrimą, uždarydami beta ląstelių membranose esančius ATF jautrius kalio kanalus. Užsidarius šiems kanalams beta ląstelės depoliarizuojasi, atsiveria kalcio kanalai, daugiau kalcio patenka į ląsteles, todėl daugiau insulino išsiskiria egzocitozės būdu.

Glimepiridas, greitai pasikeisdamas, jungiasi prie beta ląstelės membranose esančio baltymo, kuris yra susijęs su ATF jautriais kalio kanalais, tačiau prisijungimo vietos skiriasi nuo įprastinių sulfonilkarbamido darinių.

Poveikis ne kasai

Iš ne kasai daromo poveikio minėtinas periferinių audinių jautrumo insulinui didinimas ir į kepenis patenkančio insulino kiekio mažinimas.

Iš kraujo į periferinius raumenis ir riebalinį audinį gliukozė patenka per specialius baltymus nešėjus, esančius ląstelių membranose. Gliukozės pernaša į šiuos audinius – jos pasisavinimo greitį lemiantis veiksnys. Glimepiridas raumenų ir riebalų ląstelių plazminėse membranose labai greitai padidina aktyviai gliukozę pernešančių molekulių kiekį, taip gliukozė skatinama patekti į ląsteles.

Glimepiridas didina glikozilfosfatidilinozitoliui specifinės fosfolipazės C aktyvumą, o tai gali sietis su šio preparato sukelta lipogeneze ir glikogeneze atskirose riebalų ir raumenų ląstelėse.

Glimepiridas mažina gliukozės gamybą kepenyse, kadangi didina gliukoneogenezę slopinančio fruktozės 2,6-bifosfato koncentraciją ląstelėse.

Bendrasis poveikis

Mažiausia veiksminga geriamojo glimepirido dozė sveikiems asmenims – maždaug 0,6 mg. Poveikis priklauso nuo dozės ir kartojasi. Vartojant glimepiridą, fiziologinė reakcija į staigų fizinį krūvį – insulino sekrecijos mažėjimas – lieka.

Glimepirido, išgerto likus 30 minučių iki valgio ir prieš pat valgį, poveikis reikšmingai nesiskyrė. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, vienkartinė paros dozė gali gerai reguliuoti metabolizmą 24 valandas.

Sveikų žmonių kraujo serume glimepirido hidroksi- metabolitas nedaug, bet reikšmingai sumažino gliukozės koncentraciją, tačiau jo įtaka medikamento poveikiui maža.

Vartojimas kartu su metforminu

Vienu tyrimu įrodyta, jog tuo atveju, kai didžiausia metformino dozė metabolizmą reguliuoja nepakankamai, pradėjus kartu su juo vartoti glimepirido, metabolizmo valdymas pagerėja.

Vartojimas kartu su insulinu

Domenų apie sudėtinį gydymą su insulinu maža. Jeigu didžiausia glimepirido dozė metabolizmo tinkamai nesureguliuoja, galima pridėti vartoti insulino. Dviejų tyrimų duomenimis, gydant abiem preparatais metabolizmo valdymas pagerėjo tiek pat, kiek gydant vienu insulinu, bet gydant jų deriniu pakako mažesnės vidutinės insulino dozės.

Specifinės pacientų grupės

Vaikų populiacija

Buvo atliktas 24 savaičių trukmės aktyviai kontroliuotas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavę 285 II tipo cukriniu diabetu sirgę vaikai (8-17 metų amžiaus), vartojo arba iki 8 mg glimepirido paros dozę, arba iki 2 000 mg metformino paros dozę.

Tiek glimepiridas, tiek metforminas sukėlė reikšmingą HbA_1c kiekio sumažėjimą (glimepiridas – 0,95 (±0,41); metforminas – 1,39 (±0,40)). Vis dėlto, vertinant HbA_1c pokytį, gydant glimepiridu nepavyko pasiekti nenusileidimo ribos, aplyginti su gydymu metforminu. Skirtumas tarp gydymo rezultatų buvo 0,44 % palankesnis gydymui metforminu. Lyginant skirtumus tarp gydymo rezultatų 95% pasikliautinojo intervalo viršutinė riba(1,05) buvo ne mažesnė kaip 0,3% nenusileidimo riba.

Gydant glimepiridu vaikus, naujų su saugumu susijusių problemų galinčių kelti duomenų, lyginant su II tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų gydymu, nebuvo. Ilgalaikio saugumo ir veiksmingumo duomenų vaikams nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgerto glimepirido biologinis prieinamumas yra visiškas. Maistas reikšmingos įtakos preparato absorbcijai nedaro, bet šiek tiek ją sulėtina. Išgėrus glimepirido, didžiausia koncentracija serume (vartojant kartotines 4 mg paros dozes, ji būna vidutiniškai 0,3 mikrogramo/ml) susidaro maždaug po 2,5 valandų. Tarp dozės dydžio ir didžiausios koncentracijos plazmoje bei ploto po laiko ir koncentracijos kreive (AUC) yra linijinė priklausomybė.

Pasiskirstymas

Glimepirido pasiskirstymo tūris labai mažas (maždaug 8,8 l), beveik prilygsta albumino pasiskirstymo tūriui. Didžiuma (> 99 %) glimepirido jungiasi prie baltymų, klirensas mažas (maždaug 48 ml/min.).

Glimepirido patenka į gyvūnų pieną, prasiskverbia pro placentos barjerą. Per kraujo ir smegenų barjerą jo prasiskverbia mažai.

Biotransformacija ir eliminacija

Vyraujantis vidutinis pusinės eliminacijos laikas iš serumo (jis svarbu koncentracijai kraujo serume vartojant kartotines dozes) yra maždaug 5‑8 valandos. Vartojant preparatą didelėmis dozėmis, pusinės eliminacijos laikas šiek tiek pailgėja.

Išgėrus vieną radioaktyviuoju izotopu žymėto glimepirido dozę, 58 % radioaktyviosios medžiagos išsiskyrė su šlapimu, 35 % – su išmatomis. Nepakitusio vaistinio preparato šlapime nerasta. Tiek šlapime, tiek išmatose nustatyti du metabolitai (hidroksi- ir karboksi- dariniai), kurie tikriausiai susidaro vykstant metabolizmui (svarbiausias fermentas – CYP 2C9) kepenyse. Išgėrus glimepirido, šių metabolitų galutinės pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai 3‑6 valandos ir 5‑6 valandos.

Suvartojus vienkartinę dozę, palyginti su kartotinėmis, farmakokinetininiai preparato parametrai reikšmingai nesiskiria, to paties žmogaus organizme jie įvairuoja labai mažai. Reikšmingo preparato kaupimosi organizme nepastebėta.

Specifinės populiacijos

Glimepirido farmakokinetika moterų ir vyrų organizme panaši. Jaunų ir senyvų (vyresnių kaip 65 metų) žmonių organizme ji irgi nesiskiria. Kai kreatinino klirensas mažas, pastebėta tendencija, kad glimepirido klirensas didėja, o vidutinė jo koncentracija kraujo serume mažėja, tikriausiai dėl to, jog sumažėjus prie baltymų prisijungusio preparato kiekiui, pagreitėja eliminacija. Esant mažam kreatinino klirensui, sutriko dviejų metabolitų išsiskyrimas per inkstus, bet manoma, jog preparato kaupimosi organizme pavojus nepadidėja.

Penkių cukriniu diabetu nesergančių žmonių, kuriems buvo atlikta tulžies latakų operacija, organizme glimepirido farmakokinetika buvo panaši į vykstančią sveikų asmenų organizme.

Vaikų populiacija

Tyrimas, kuriame buvo vertinta po valgio pavartotos 1 mg vienkartinės glimepirido dozės farmakokinetika, saugumas ir toleravimas 30 vaikų (4 vaikai buvo 10-12 metų ir 26 vaikai - 12-17 metų amžiaus), sergančių II tipo cukriniu diabetu, organizme, parodė, kad vidutinė AUC_(0-last), C_max ir t_1/2 yra panašūs į suaugusiųjų organizme nustatytus rodmenis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikiniai glimepirido tyrimai rodo, kad toksinis poveikis pasireiškia tuo atveju, kai gyvūnų organizme medikamento ekspozicija yra gerokai didesnė, nei susidaro didžiausia dozė gydomo žmogaus organizme (taigi kliniškai jis mažai reikšmingas), arba dėl farmakodinaminio poveikio, t.y. hipoglikemijos. Tokia išvada daroma remiantis įprastinių farmakologinio saugumo, toksinio kartotinių dozių, genotoksinio, kancerogeninio ir toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis. Manoma, jog embriotoksinis ir teratogeninis poveikis bei toksinis poveikis raidai pasireiškė dėl preparato sukeltos antrinės hipoglikemijos vaikingoms patelėms ir jų jaunikliams.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA  

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė monohidratas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Povidonas K30

Magnio stearatas (E572)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Indigokarminas (E132)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

Meglimid 2 mg tabletės – 3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/Aliuminio folijos lizdinės plokštelės.

Pakuotėje yra 10, 20, 30, 50, 60, 90 arba 120 tablečių. Kiekvienoje lizdinėje plokštelėje yra 10 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.