OXYTOCIN-RICHTER

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

OXYTOCIN-RICHTER 5 TV/ml injekcinis/infuzinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename ml tirpalo (vienoje ampulėje) yra 5 TV oksitocino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis/infuzinis tirpalas.

Skaidrus, be matomų dalelių, bespalvis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Gimdymo sužadinimas esant medicininėms priežastims.

Gimdymo veiklos skatinimas pirmuoju ir antruoju gimdymo laikotarpiais, jei gimdymas užsitęsia ar susilpnėja gimdos tonusas ir jos veikla.

Gimdos hipotonijos šalinimas, kraujavimo po gimdymo stabdymas.

Kraujavimo profilaktika ir stabdymas Cezario pjūvio operacijos metu, pašalinus placentą.

Pagalbinis gydymas esant daliniam ar neišvengiamam abortui.

Vaisiaus – placentos būklės įvertinimas rizikingo nėštumo metu (bandomasis oksitocino mėginys).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Preparato dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus reakciją. Žemiau nurodytas įprastas dozavimas atsižvelgiant į indikacijas. 

Gimdymo veiklos sužadinimas ir skatinimas:

Gimdymo veiklai sužadinti ir skatinti vienintelis priimtinas būdas yra lašinė infuzija į veną. Būtina atidžiai stebėti infuzijos greitį. Kad gimdymo sužadinimas ir skatinimas šiuo preparatu būtų saugus, privalu naudoti infuzijų pompą arba kitokį prietaisą ir dažnai stebėti gimdos susitraukimo jėgą bei vaisiaus širdies susitraukimų dažnį. Jei gimdos susitraukimai pernelyg sustiprėja, infuziją reikia staigiai baigti: tuomet stimuliuojamasis oksitocino poveikis greit susilpnėja.

1. Tokiu atveju į veną reikia pradėti lašinti tirpalo, kuriame nėra oksitocino. Reikia skirti fiziologinio elektrolitų tirpalo.
2. Įprastinis oksitocino tirpalas infuzijai ruošiamas taip: vienos 1 ml ampulės turinys (5TV) aseptinėmis sąlygomis supilamas į infuzijų butelį, kuriame yra 1000 ml nehidratinio skiediklio. Kad tirpalai gerai susimaišytų, butelį reikia pasukioti. Tam, kad infuzijos greitį būtų galima reguliuoti, paruoštą (bespalvį, skaidrų, be matomų dalelių) tirpalą reikia lašinti naudojant infuzijų pompą arba kitą prietaisą.
3. Pradinė dozė turi būti nedidesnė kaip 0,5-4 milivienetai per minutę. Dozę galima palaipsniui didinti kas 20-40 minučių po 1-2 milivienetus per minutę, kol gimda pradės tinkamai susitraukinėti. Kai gimdos susitraukimų dažnis tinkamas (panašus į tokį, koks būna normalaus gimdymo metu), vaisiaus būklė normali ir gimdos kaklelis atsidaro iki 4-6 cm, oksitocino infuzijos greitį galima mažinti panašiu būdu. Jei gimdymas skatinamas sulaukus normalaus gimdymo termino, infuzijos greitį reikia didinti atsargiai, retai kada prireikia lašinti daugiau kaip 8-9 milivienetus per minutę. Jei gimdymas skatinamas iki normalaus gimdymo termino, gali tekti lašinti greičiau, retkarčiais - daugiau kaip 20 milivienetų per minutę.
4. Būtina stebėti vaisiaus širdies ritmą, gimdos tonusą tarp sąrėmių ir jos susitraukimų dažnį, trukmę bei stiprumą.
5. Jei gimdos susitraukimai pernelyg sustiprėja ar vaisiui prasideda hipoksija, būtina tuoj pat nutraukti infuziją, motinai duoti kvėpuoti deguonies. Gimdyvės ir vaisiaus būklę turi įvertinti gydytojas.

Kraujavimas po gimdymo:

a.) Lašinė infuzija į veną: kraujavimui po gimdymo stabdyti, gimdos tonusui sunormalinti 10-40 vienetų oksitocino galima praskiesti 1000 ml nehidratinio skiediklio ir lašinti po 20-40 milivienetų per minutę greičiu.

b.) Injekcija į raumenis: po placentos užgimimo galima suleisti 1 ml (5 TV) oksitocino.

Dalinis ar neišvengiamas abortas

10 TV oksitocino reikia praskiesti 500 ml fiziologinio arba 5% dekstrozės (ištirpintos fiziologiniu tirpalu) tirpalo ir lašinti po 20-40 lašų per minutę. 

Gimdos ir placentos nepakankamumo diagnostika (bandomasis oksitocino mėginys)

Iš pradžių lašinama po 0,5 milivienetus per minutę, dozė dvigubinama kas 20 min. iki efektyvios dozės (paprastai 5-6 milivienetai per minutę, daugiausia 20 milivienetų per minutę). Kai per 10 minučių atsiranda trys vidutinio stiprumo, trunkantys po 40-60 sekundžių gimdos susitraukimai, infuzija nutraukiama ir įvertinamas suretėjęs vaisiaus širdies susitraukimų dažnis.

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Ryškus vaisiaus galvutės ir gimdyvės dubens matmenų neatitikimas. Netinkama vaisiaus padėtis arba padėtis, dėl kurios, jeigu vaisius apsukamas (pvz., skersinė padėtis) išvarymas neįmanomas. Skubi akušerinė pagalba tuomet, kai chirurginės operacijos nauda motinai ar vaisiui bus didesnė už galimą pavojų. Vaisiaus hipoksija tuomet, kai išvarymas neartėja. Gimdos neveiklumas ar toksemija (preparato negalima lašinti ilgai). Hipertoninė gimda. Padidėjęs organizmo jautrumas oksitocinui. Būklė, kurios metu gimdymas pro makštį negalimas, pvz., virkštelės kilpos pirmeiga arba iškritimas, pirmeigė placenta, virkštelės kraujagyslių pirmeiga.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Išskyrus neįprastas aplinkybes, oksitocino lašinti negalima, jeigu prasideda priešlaikis gimdymas, jei vaisiaus galvutės ir gimdyvės dubens matmenų neatitikimas yra ribinis, jei anksčiau buvo atlikta didesnė gimdos arba jos kaklelio operacija, įskaitant Cezario pjūvį, jei gimda per daug ištempta, jei nėštumas daugiavaisis, jeigu yra invazinė kaklelio karcinoma. Gimdymui sužadinti preparato negalima skirti ir tol, kol neįsistato vaisiaus galvutė ar dubuo.

Kadangi vienu metu gali būti kelios minėtos aplinkybės, ar skirti preparato, gydytojas sprendžia tik nustatęs jų pobūdį ir gerai apsvarstęs oksitocino infuzijos naudos, taip pat per didelio gimdos tonuso padidėjimo bei tetaninio spazmo galimybės santykį.

Gimdymui sužadinti arba skatinti oksitocino reikia lašinti į veną - tai galima atlikti tik ligoninėje, prižiūrint medikui. Infuzijos metu moterį nuolat turi stebėti patyręs gydytojas, gerai žinantis vaisto savybes ir gebantis nustatyti atsiradusias komplikacijas. Jeigu jų atsiranda, gydyti tuoj pat turi pradėti kvalifikuotas gydytojas. Tam, kad būtų išvengta komplikacijų, oksitocino infuzijos metu būtina nuolat stebėti gimdos susitraukimus, motinos ir vaisiaus širdies ritmą, motinos kraujospūdį. Jei gimdos veikla per daug suaktyvėja, oksitocino infuziją reikia nedelsiant nutraukti; tuomet oksitocino sukelti gimdos susitraukimai greitai susilpnėja.

Tinkamai skiriamas, oksitocinas turėtų skatinti gimdos susitraukimus, panašius į tokius, kokie būna normalaus gimdymo metu. Per stiprus gimdos stimuliavimas, sukeltas netinkamos infuzijos, gali būti pavojingas ir motinai, ir vaisiui. Moterims, kurių gimdos jautrumas oksitocinui padidėjęs, gali atsirasti hipertoninių gimdos susitraukimų net tuomet, jei preparato infuzuojama tinkamai ir moteris stebima taip, kaip reikia.

Reikia turėti omenyje, kad skiriant šio preparato, gali padidėti kraujavimas ir atsirasti afibrinogenemija.

Pasitaikė gimdyvių mirties atvejų dėl hipertenzijos, povoratinklinės hemoragijos ir gimdos plyšimo, taip pat vaisiaus žuvimo atvejų (dėl įvairių priežasčių), kai gimdymui sužadinti arba gimdos veiklai skatinti gimdos tonusą didinančių preparatų buvo vartojama parenteriniu būdu pirmuoju ar antruoju gimdymo laikotarpiu.

Nustatyta, kad oksitocinas, didindamas vandens reabsorbciją inkstų kanalėliuose, sukelia antidiurezinį poveikį. Todėl infuzuojant oksitocino, ypač nepertraukiamai, reikia stebėti, kad moterims, geriančioms daug skysčių, nepasireikštų intoksikacija vandeniu.

Oksitocino draudžiama skirti moterims, kurių organizmo jautrumas preparatui padidėjęs.  

Tuo pat metu oksitocino galima skirti tik vienu būdu (tik į veną arba tik į raumenis).

Oksitocino draudžiama skirti moterims, kurioms ankščiau pasireiškė padidėjęs jautrumas preparatui.

Oksitocino negalima skirti daugiau nei vienu vartojimo metodu.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kai oksitocino buvo suleista praėjus 3-4 val. po kraujagysles sutraukiančių preparatų vartojimo atliekant kaudalinę anesteziją, pasitaikė sunkios hipertenzijos atvejų. Ciklopropanu sukeltos anestezijos metu gali kisti oksitocino poveikis širdžiai ir kraujagyslių sistemai, todėl gali pasireikšti netikėtas poveikis, pvz., hipotenzija. Pasitaikė atvejų, kai suleidus oksitocino minėtos anestezijos metu gimdyvei atsirado bradikardija ir sutriko atrioventrikulinis ritmas.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Skirti oksitocino pirmuosius tris nėštumo mėnesius negalima, išskyrus spontaninio arba sukelto aborto atvejus. Remiantis didele gydymo oksitocinu patirtimi, vaisto chemine struktūra ir farmakologinėmis savybėmis, galima teigti, kad oksitocinas, vartojamas taip, kaip nurodyta, neturėtų sukelti vaisiaus apsigimimo.

Šiek tiek preparato patenka į motinos pieną. Jei kraujavimas iš gimdos stabdomas oksitocinu, kūdikį žindyti galima pradėti tik kitą dieną po gydymo šiuo vaistu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Oksitocinas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Gimdyvėms pasireiškė šis nepageidaujamas poveikis:

Jei vartojamos didelės preparato dozės ar organizmo jautrumas vaistui padidėjęs, gali per daug padidėti gimdos tonusas, atsirasti spazmas, tetaninių susitraukimų, gimda gali plyšti.

Oksitocinas gali sustiprinti kraujavimą po gimdymo; tai gali būti susiję su tuo, kad preparatas gali sukelti trombocitopeniją, afibrinogenemiją ir hipoprotrombinemiją. Pogimdyminį kraujavimą gali sumažinti atidi gimdymo priežiūra.

Retai pasitaikė mažojo dubens hematoma.

Nuo didelės oksitocino dozės gali atsirasti širdies aritmija ar ekstrasistolių, taip pat hipotenzija, vėliau – hipertenzija ir refleksinė tachikardija.

Pasitaikė atvejų, kai gimdyves pykino ar jos vėmė.

Oksiticinas pasižymi silpnu antidiureziniu poveikiu, todėl, į veną infuzuojant preparato ilgai                 (paprastai 40-50 milivienetų per minutę) kartu su dideliu kiekiu skysčio, gali atsirasti sunki intoksikacija vandeniu. Tokia sunki intoksikacija, kai oksitocino buvo infuzuojama ilgiau kaip 24 valandas, reiškėsi traukuliais ir koma. Dėl šios intoksikacijos pasitaikė gimdyvės mirties atvejų.

Oksitocinas sukelia anafilaksinių ir kitų alerginių reakcijų, kurios retkarčiais gali būti mirtinos.

Vaisiui ir naujagimiui pasireiškė šis nepageidaujamas poveikis

- dėl pakitusių gimdos judesių gali atsirasti bradikardija, skilvelių ekstrasistolija ir kitokia aritmija, ilgalaikis centrinės nervų sistemos, įskaitant galvos smegenis, pažeidimas, gali ištikti mirtis dėl asfiksijos;

- dėl oksitocino vartojimo motinai: per pirmąsias 5 minutes po gimimo naujagimiui galima hipoksija (mažas pagal Apgar skalę balų skaičius), atsirasti gali gelta, tinklainės kraujosruvų.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo simptomai priklauso nuo gimdos tonuso sustiprėjimo neatsižvelgiant į tai, ar jos jautrumas padidėjęs, ar ne. Jeigu atsiranda stiprių (hipertoninių) arba ilgalaikių (tetaninių) susitraukimų arba jeigu tarp susitraukimų (ramybės būklėje) tonusas yra 15-20 mm vandens stulpelio ar didesnis, gali prasidėti greitas gimdymas, plyšti gimda, jos kaklelis arba makštis, po gimdymo prasidėti kraujavimas, sumažėti gimdos ir placentos perfuzija, sulėtėti vaisiaus širdies darbas, vaisių ištikti hipoksija, hiperkapnija, ar net mirtis. Intoksikacija vandeniu ir traukuliai, atsirandantys dėl oksitocino antidiurezinio poveikio, yra pavojinga komplikacija. Ji gali pasireikšti tuomet, kai didelė oksitocino tirpalo dozė (40-50 ml/min.) infuzuojama ilgai. Jei išryškėja intoksikacija vandeniu, oksitocino infuziją reikia nutraukti, duoti mažiau gerti, sukelti diurezę, į veną suleisti hipertoninio natrio chlorido tirpalo, sureguliuoti elektrolitų kiekį organizme. Jei prasideda traukuliai, galima skirti barbitūratų, jeigu ištinka koma, pacientei reikalinga speciali priežiūra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – hipofizės užpakalinės skilties hormonai, oksitocinas ir analogai, ATC kodas - H01B B02

Farmakologinės ir klinikinės oksitocino savybės yra tokios pat, kaip ir natūralaus hipofizės užpakalinės dalies hormono oksitocino. Gimdos raumeniniame dangale yra oksitocino receptorių, priklausančių G baltymų receptoriams. Oksitocinas skatina gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus, didindamas kalcio koncentraciją ląstelėse, taip imituodamas spontaninius, normaliam gimdymui būdingus susitraukimus ir laikinai sutrikdydamas gimdos kraujotaką. Gimdos susitraukimų amplitudė ir trukmė padidėja, dėl to gimdos kaklelis prasiplečia ir išsilygina. Oksitocino receptorių kiekis ir gimdos jautrumas oksitocinui didėja nėštumo metu ir atėjus gimdymo terminui būna didžiausias. Nėštumo metu skiriant atitinkamas oksitocino dozes galima palaipsniui sužadinti gimdos veiklą, t.y. padažninti susitraukimus ir sustiprinti jų jėgą ar net sukelti ilgalaikius tetaninius susitraukimus.

Oksitocinas sutraukia mioepitelines ląsteles, išsidėsčiusiais aplink krūtų alveoles, taip palengvindamas pieno išsiskyrimą.

Oksitocinas plečia lygiųjų raumenų kraujagysles, sustiprina inkstų, vainikinių kraujagyslių, smegenų kraujotaką. Kraujospūdis paprastai nekinta, bet suleidus į veną daug ar neskiestų tirpalų, kraujospūdis gali laikinai sumažėti, atsirasti refleksinė tachikardija ir sustiprėti širdies darbas. Iš pradžių sumažėjęs kraujospūdis paprastai nedaug, bet ilgam padidėja.

Priešingai nei vazopresinas, oksitocinas pasižymi silpnu antidiureziniu poveikiu; tačiau preparatas, leidžiamas į veną su dideliu kiekiu elektrolitų neturinčių skysčių ir/ar lašinamas per greitai, gali sukelti intoksikaciją vandeniu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Suleisto į veną preparato poveikis gimdai pasireiškia beveik tuoj pat ir trunka 1 val. Sušvirkšto į raumenis vaisto miotoninis poveikis gimdai atsiranda per 3-7 min. ir tęsiasi 2-3 val.

Kaip ir vazopresinas, oksitocinas pasiskirsto ekstraceliuliniame skystyje. Šiek tiek oksitocino galbūt patenka į vaisiaus kraujotaką.

Preparato pusinės eliminacijos periodas yra 1-6 min. (sutrumpėja nėštumo pabaigoje ir laktacijos metu). Daug vaisto greitai suyra kepenyse ir inkstuose. Hidrolizuojamas fermentų, daugiausia audinių oksitocinazės, jis tampa neveiklus. Oksitocinazės randama placentos audiniuose ir plazmoje. Mažai nepakitusio oksitocino išsiskiria pro inkstus.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ar oksitocinas sukelia kancerogeninį ar mutageninį poveikį gyvūnams ir žmonėms, netirta. Koks jo poveikis vaisingumui, informacijos nėra. Preparato poveikis gyvūnų dauginimosi funkcijai netirtas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Ledinė acto rūgštis (pH reguliavimui)

Chlorobutanolis hemihidratas

Etanolis (96% )

Injekcinis vanduo.

6.2 Nesuderinamumas

Preparatą galima skiesti pieno rūgšties natrio druskos infuziniu tirpalu, natrio chlorido infuziniu tirpalu ir gliukozės infuziniu tirpalu.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

Atskiesto tirpalo, laikomo kambario temperatūroje, tinkamumo laikas 8 valandos.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti 2 ºC – 15 ºC temperatūroje.

Ampules laikyti išorinėje dėžutėje.

Atskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje

6.5 Pakuotė ir jos turinys

1 ml skaidraus stiklo ampulė su baltu laužimo tašku. Ampulės supakuotos po 5 į plastiko dėklą ir kartono dėžutę.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Vartoti ligoninėje ir tik ypatingais atvejais ne gydymo įstaigoje.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.