Ciprofloxacin Sandoz

Tarptautinis pavadinimas	Ciprofloksacinas
Vaisto stiprumas	500mg
Vaisto forma	plėvele dengtos tabletės
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per burną
Registracijos numeris	LT/1/06/0582
Registratorius	Sandoz d.d., Slovėnija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2006.10.20
Vaistas perregistruotas	2007.10.30

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ciprofloxacin Sandoz 500 mg plėvele dengtos tabletės

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Ciprofloxacin Sandoz 500 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 500 mg ciprofloksacino (hidrochlorido monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Ciprofloxacin Sandoz 500 mg plėvele dengtos tabletės yra baltos, pailgos, su įranta iš abiejų pusių, pažymėtos įspaudu „cip 500“.

Tabletę galima padalyti į lygias dozes.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ciprofloxacin Sandoz plėvele dengtos tabletės vartojamos šių infekcijų gydymui. (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Prieš pradedant gydymą reikia skirti specialų dėmesį turimai informacijai apie atsparumą ciprofloksacinui.

Reikėtų atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

 

Suaugusieji

• Apatinių kvėpavimo takų infekcijos, sukeltos gramneigiamų bakterijų:

             - lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimai;

             - bronchopulmoninės infekcijos esant cistinės fibrozei arba bronchektazėms;

             - pneumonijos atvejai.

• Lėtinis pūlingas vidurinis otitas.
• Ūmus lėtinio sinusito pasunkėjimas, ypač tada, kai juos sukelia gramneigiamos bakterijos.
• Šlapimo takų infekcijos.
• Lytinių takų infekcijos:

             - gonokokinis uretritas ir gimdos kaklelio uždegimas, sukeltas jautrių Neisseria gonorrhoeae;
             - epididimoorchitas, įskaitant Neisseria gonorrhoeae sukeltus atvejus;
             - dubens uždegiminė liga, įskaitant atvejus, sukeltus jautrių Neisseria gonorrhoeae.

• Virškinimo trakto infekcijos (pvz., keliautojų viduriavimas).
• Intraabdominalinės infekcijos.
• Gramneigiamų bakterijų sukeltos odos ir minkštųjų audinių infekcijos.
• Piktybinis išorinės ausies uždegimas.
• Kaulų ir sąnarių infekcijos.
• Neisseria meningitidis sukeliamų invazinių infekcijų profilaktika.
• Plaučių juodligė (profilaktika po kontakto ir gydymas).

Ciprofloksacinas gali būti vartojamas pacientų, kuriems yra neutropenija kartu su karščiavimu, gydymui, jeigu įtariama, kad tai gali būti dėl bakterinės infekcijos.

 

Vaikai ir paaugliai

• Sergančiųjų cistine fibroze Pseudomonas aeruginosa sukeltos bronchų ir plaučių infekcijos.
• Komplikuotos šlapimo takų infekcijos ir pielonefritas.
• Plaučių juodligė (profilaktika po kontakto ir gydymas).

Ciprofloxacinu taip pat galima gydyti sunkias vaikų ir paauglių infekcijas, jeigu manoma, kad tai būtina.

Gydymą turi pradėti tik gydytojai, kurie turi patirties, gydant cistinę fibrozę ir/arba sunkias vaikų bei paauglių infekcijas (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Dozė nustatoma pagal indikacijas, infekcijos sunkumą ir vietą, sukėlėjo(ų) jautrumą ciprofloksacinui, paciento inkstų funkciją ir vaikų bei paauglių svorį.

Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir nuo ligos klinikinės bei bakteriologinės eigos.

Tam tikrų bakterijų (pvz,. Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter ar Staphylococci) sukeltų infekcijų gydymui gali reikti didesnių ciprofloksacino dozių ir kitų atitinkamų antibakterinių preparatų skyrimo tuo pačiu metu.

 Kai kurių infekcijų (pvz., dubens uždegiminės ligų; intraabdominalinių infekcijų; infekcijų, kurios yra pacientams su neutropenija; kaulų ir sąnarių infekcijų) gydymui gali reikti kitų atitinkamų antibakterinių preparatų (priklausomų nuo patogenų) skyrimo tuo pačiu metu.

 

Suaugusieji

Indikacijos		Paros dozė (mg)	Bendroji gydymo trukmė (potencialiai įskaitant pradinį parenterinį gydymą ciprofloksacinu)
Apatinių kvėpavimo takų infekcijos		Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	nuo 7 iki 14 parų
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos	Ūmus lėtinio sinusito pasunkėjimas	Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	nuo 7 iki 14 parų
	Lėtinis pūlingas vidurinis otitas	Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	nuo 7 iki 14 parų
	Piktybinis išorinės ausies uždegimas	750 mg dukart per parą	nuo 28 parų iki 3 mėnesių
Šlapimo takų infekcijos (žr. 4.4 skyrių)	Nekomplikuotas cistitas	Nuo 250 mg dukart per parą iki 500 mg dukart per parą	3 dienos
		Moterims, kurioms menopauzė neprasidėjo, galima skirti 500 mg vienkartinę dozę.
	Komplikuotas cistitas, nekomplikuotas pielonefritas	500 mg dukart per parą	7 dienos
	Komplikuotas pielonefritas	Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	mažiausiai 10 parų, galima tęsti ilgiau, kaip 21 parą, esant tam tikrų specifinių aplinkybių (pavyzdžiui, absceso atveju)
	Prostatitas	Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	nuo 2–4 savaičių (ūmus) iki 4–6 savaičių (lėtinis)
Lytinių takų infekcijos	Gonokokinis uretritas bei gimdos kaklelio uždegimas	500 mg dukart per parą	1 diena (vienintelė dozė)
	Epididimoorchitas ir uždegiminė dubens organų liga	Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	mažiausiai 14 parų
Virškinamojo trakto ir intraabdominalinės infekcijos	Viduriavimas, kurį sukelia bakteriniai patogenai, įskaitant Shigella rūšis., ne 1-ojo tipo Shigella dysenteria ir empirinis sunkios keliautojų viduriavimo gydymas	500 mg dukart per parą	1 diena
	1-ojo tipo Shigella dysenteriae sukelta diarėja	500 mg dukart per parą	5 dienos
	Vibrio cholerae sukelta diarėja	500 mg dukart per parą	3 dienos
	Vidurių šiltinė	500 mg dukart per parą	7 dienos
	Gramneigiamų bakterijų sukeltos intraabdominalinės infekcijos	Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	5 iki 14 parų
Odos ir minkštųjų audinių infekcijos		Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	nuo 7 iki 14 parų
Kaulų ir sąnarių infekcijos		Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	daugiausia 3 mėnesius
Pacientai, kuriems yra neutropenija kartu su karščiavimu, įtarus, kad tai gali būti dėl bakterinės infekcijos Ciprofloksaciną reikia skirti kartu su atitinkamu (-ais) antibakteriniu (-iais) vaistu (-ais) pagal oficialiai veikiančias rekomendacijas.		Nuo 500 mg dukart per parą iki 750 mg dukart per parą	Gydymą reikia tęsti viso neutropenijos laikotarpio metu
Neisseria meningitidis sukeltų invazinių infekcijų profilaktika.		Viena 500 mg dozė	1 diena (vienintelė dozė)
Plaučių juodligės profilaktika po kontakto ir gydymas asmenų, kuriems gali būti skiriamos geriamosios vaisto formos, jei jų reikia, gydant ligą. Vaistų skyrimą reikia pradėti kaip galima greičiau po kontakto įtarimo arba patvirtinimo.		500 mg dukart per parą	60 parų nuo patvirtinto kontakto su Bacillus anthracis

 

Vaikų populiacija

Indikacijos	Paros dozė (mg)	Bendroji gydymo trukmė (potencialiai įskaitant pradinį parenterinį gydymą su ciprofloksacinu)
Cistinė fibrozė	20 mg/kg kūno masės dukart per parą, didžiausia dozė - 750 mg	10 iki 14 parų
Komplikuotos šlapimo takų infekcijos ir pielonefritas.	10 mg/kg dukart per parą iki 20 mg/kg kūno masės dukart per parą, didžiausia dozė - 750 mg	10 iki 21 diena
Plaučių juodligės profilaktika po kontakto ir gydymas asmenų, kuriems gali būti skiriamos geriamosios vaisto formos, jei jų kliniškai reikia,. Įtarus ar patvirtinus buvusį kontaktą, vaistų skyrimą reikia pradėti kiek galima greičiau	nuo 10 mg/kg dukart per parą iki 15 mg/kg kūno masės dukart per parą, didžiausia dozė - 500 mg	60 parų nuo patvirtinto kontakto su Bacillus anthracis
Kitos sunkios infekcijos	20 mg/kg kūno masės dukart per parą, didžiausia dozė - 750 mg	Priklausomai nuo infekcijos

 

Senyvi pacientai

Senyviems pacientams reikia skirti dozę, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir paciento kreatinino klirenso.

 

Pacientams, kurių inkstų ir kepenų funkcija sutrikusi

Rekomenduojamos pradinės ir palaikomosios dozės pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi:

Kreatinino klirensas [ml/min/ 1,73m²]	Serumo kreatininas [μmol/l]	Geriamųjų vaistų dozė [mg]
> 60	< 124	Įprastinis dozavimas.
30 – 60	nuo 124 iki 168	250–500 mg kas 12 val.
< 30	> 169	250–500 mg kas 24 val.
Pacientai, kuriems atliekama hemodializė	> 169	250 – 500 mg kas 24 val. (po dializės)
Pacientai, kuriems atliekama peritoninė dializė	> 169	250–500 mg kas 24 val.

 

Pacientams, kuriems sutrikusi kepenų funkcija, dozės koreguoti nereikia.

Dozavimas vaikams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi, nebuvo ištirtas.

 

Vartojimo metodas

Tabletes reikia praryti nekramčius, užsigeriant skysčiu. Jas galima išgerti valgant arba ne valgio metu. Jei išgeriama nevalgius, veiklioji medžiaga absorbuojama greičiau. Ciprofloksacino tablečių negalima vartoti su pieno produktais (pvz., pienu, jogurtu) ar su mineralais praturtintomis vaisių sultimis (pavyzdžiui, su kalciu praturtintomis apelsinų sultimis) (žr. 4.5 skyrių).

Sunkiais atvejais arba tada, kai pacientas negali išgerti tablečių (pvz., enteriniu būdu maitinami pacientai), rekomenduojama gydymą pradėti nuo į veną vartojamos ciprofloksacino formos kol nebus galima pereiti prie geriamosios formos.

 

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, kitiems chinolonams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

- Ciprofloksacino ir tizanidino skyrimas kartu (žr. 4.5 skyrių).

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Sunkios infekcijos ir mišrios gramteigiamų bei anaerobinių patogenų sukeltos infekcijos

Skiriant vien ciprofloksaciną netinka gydyti sunkių infekcijų ir mišrių gramteigiamų bei anaerobinių patogenų sukeltos infekcijos. Tokių infekcijų atvejais ciprofloksaciną reikia skirti kartu su kitais tinkamais antibakteriniais preparatais.

 

Streptokokų sukeltos infekcijos( įskaitant Streptococcus pneumoniae)

Ciprofloksacinu nerekomenduojama gydyti streptokokų sukeltų infekcijų dėl nepakankamo veiksmingumo.

 

Lytinių takų infekcijos

Gonokokinį uretritą, gimdos kaklelio uždegimą, epididimoorchitą ir dubens uždegimines ligas gali sukelti fluorochinolonams atsparių Neisseria gonorrhoeae izoliatų.

Taigi, gonokokinio uretritui ar gimdos kaklelio uždegimui gydyti ciprofloksacinas turi būti vartojamas tik jeigu gali būti patvirtinta, jog ligą sukėlusi Neisseria gonorrhoeae nėra atspari ciprofloksacinui.

Epididimoorchito ir uždegiminės dubens organų ligos gydymui empiriškai ciprofloksacinas turi būti skiriamas tik derinyje su kita tinkama antibakterine medžiaga (pvz., cefalosporinu), išskyrus tuos atvejus, kai patvirtinama, jog ligą sukėlusi Neisseria gonorrhoeae nėra atspari ciprofloksacinui. Jei po trijų gydymo parų nėra klinikinio pagerėjimo, reikėtų iš naujo apsvarstyti gydymą.

 

Šlapimo takų infekcijos

Escherichia coli (dažniausiai šlapimo takų infekcines ligas sukeliančio sukėlėjo) atsparumas fluorochinolonams Europos Sąjungoje labai skiriasi. Vaistinio preparato skiriantiems specialistams yra patartina atsižvelgti į vietinį Escherichia coli atsparumo fluorochinolonams paplitimą. Manoma, kad viena ciprofloksacino dozė, kuri gali būti vartojama nekomplikuoto šlapimo pūslės uždegimo atveju moterims, kurioms menopauzė neprasidėjo, būna susijusi su mažesniu veiksmingumu, negu vaistinio preparato vartojimas kartotinėmis dozėmis ilgesnį laiką. Į visa tai reikia labiau atkreipti dėmesį dėl Escherichia coli atsparumo chinolonams lygmens padidėjimo.

 

Intaabdominalinės infekcijos

Nėra pakankamai duomenų apie ciprofloksacino veiksmingumą gydant pooperacines intraabdominalines infekcijas.

 

Keliautojų viduriavimas

Ciprofloksaciną reikia parinkti atsižvelgiant į priklausomų patogenų atsparumą ciprofloksacinui lankomose šalyse.

 

Kaulų ir sąnarių infekcijos

Ciprofloksaciną reikia skirti kartu su kitais antibakteriniais preparatais priklausomai nuo mikrobiologinės dokumentacijos.

 

Plaučių juodligė

Vartojimas žmonėms yra paremtas in-vitro jautrumo duomenimis ir tyrimų su gyvūnais eksperimentiniais duomenimis kartu su ribotais duomenimis su žmonėmis. Gydantys gydytojai dėl plaučių juodligės gydymo turėtų remtis nacionaliniais ir/ar tarptautiniais dokumentais.

 

Vaikų populiacija

Gydant ciprofloksacinu vaikus ir paauglius reikia vadovautis oficialiomis vartojimo rekomendacijomis.

Gydymą ciprofloksacinu turi pradėti tik gydytojai, kurie turi patirties, gydant cistinę fibrozę ir/arba sunkias vaikų bei paauglių infekcijas.

Nustatyta, kad ciprofloksacinas nesubrendusiems gyvūnams sukelia stipriau apkrautų sąnarių artropatiją. Ciprofloksacino naudojimo, gydant vaikus, atsitiktinės atrankos dvigubai aklu būdu atlikto tyrimo saugumo duomenimis (ciprofloksacinas: n=335, vidutinis amžius = 6,3 metų; lyginamoji grupė: n=349, vidutinis amžius - 6,2 metų; amžiaus ribos - nuo 1 iki 17 metų) nustatytas įtariamos su vaistų vartojimu susijusios artropatijos dažnumas (atskirai nuo su sąnariais susijusių klinikinių požymių ir simptomų) iki +42 dienos buvo 7,2 % ir 4,6 %. Atitinkamai, su vaistų vartojimu susijusios artropatijos dažnumas, patikrinus po 1 metų, buvo 9,0 % ir 5,7 %. Įtariamos su vaistų vartojimu susijusios artropatijos dažnumo padidėjimas tarp grupių per tą laikotarpį nebuvo statistiškai reikšmingas. Dėl galimo su sąnariais ir (arba) aplinkiniais audiniais susijusių nepageidaujamų reiškinių, gydymą reikia pradėti, atidžiai įvertinus riziką ir naudą.

 

Sergančiųjų cistine fibroze bronchopulmoninės infekcijos

Klinikiniai tyrimai buvo atliekami su 5–17 metų amžiaus vaikais ir paaugliais. Mažiau patirties turima, gydant 1–5 metų amžiaus vaikus.

 

Komplikuotos šlapimo takų infekcijos ir pielonefritas

Šlapimo takų infekcijų atveju gydymo ciprofloksacinu galimybę reiktų apsvarstyti tada, kai kitų gydymo būdų naudoti negalima, ir gydymas turėtų būti skiriamas, įvertinus mikrobiologinių tyrimų duomenis. Klinikiniai tyrimai buvo atliekami su 1–17 metų amžiaus vaikais ir paaugliais.

 

Kitos sunkios specifinės infekcijos

Kitos sunkios infekcijos, pagal oficialias vartojimo rekomendacijas arba atidžiai įvertinus riziką ir naudą, kai negalima naudoti kitokio gydymo arba po nesėkmingo įprastinio gydymo ir, kai ciprofloksacino vartojimą galima pagrįsti mikrobiologinių tyrimų duomenimis.

Ciprofloksacino naudojimas sunkioms specifinėms infekcijoms, kurios nebuvo minėtos aukščiau, nebuvo įvertintas klinikiniuose tyrimuose ir klinikinė patirtis yra ribota. Todėl patariama atsargiai gydyti šiomis infekcijomis sergančius pacientus.

 

Padidėjęs jautrumas

Padidėjusio jautrumo ir alerginės reakcijos, įskaitant anafilaksines ir anafilaktoidines reakcijas, gali pasireikšti po vienos dozės (žr. 4.8 skyrių) ir gali būti pavojingos gyvybei. Jei pasireiškia šios reakcijos, reikia nutraukti ciprofloksacino vartojimą ir būtina taikyti tinkamą medicininį gydymą.

 

Skeleto ir raumenų sistema

Ciprofloksaciną paprastai negalima vartoti tiems pacientams, sirgusiems sausgyslių ligomis ir sutrikimais, atsiradusiais dėl chinolonų vartojimo. Vis dėlto, labai retais atvejais, mikrobiologinių tyrimų duomenimis patvirtinus sukėlėją ir įvertinus rizikos bei naudos santykį, tiems pacientams galima skirti ciprofloksaciną, jei gydomos tam tikros sunkios infekcijos, ypač, jei standartinio gydymo taikymas buvo nesėkmingas arba yra bakterijų atsparumas, kai mikrobiologinių tyrimų duomenimis galima pagrįsti ciprofloksacino skyrimą.

Gydant ciprofloksacinu, net per pirmąsias 48 gydymo valandas, gali išsivystyti sausgyslės (ypač Achilo sausgyslės) uždegimas ir plyšimas, kartais jis būna abipusis. Sausgyslės uždegimas ir plyšimai gali pasireikšti net praėjus kėliems mėnesiams po gydymo ciprofloksacinu nutraukimo. Tendinopatijos rizika vyresnio amžiaus pacientams arba tiems pacientams, kurių gydymui tuo pat metu skiriami kortikosteroidai, gali būti didesnė (žr. 4.8 skyrių). Pastebėjus kokius nors sausgyslės uždegimo požymius (pvz., skausmingą patinimą, uždegimą), gydymą ciprofloksacino vaistu reikia nutraukti. Reikia pasirūpinti, kad pažeistoji galūnė pabūtų ramybėje.

Ciprofloksacinas turi būti atsargiai vartojamas generalizuota miastenija sergantiems pacientams, kadangi gali pasunkėti šios ligos simptomai (žr. 4.8 skyrių).

 

Padidėjęs jautrumas šviesai

Ciprofloksacinas sukelia padidėjusio jautrumo šviesai reakcijas. Pacientams vartojantiems ciprofloksaciną rekomenduojama vengti tiesioginio saulės ar UV spindulių poveikio gydymo metu (žr. 4.8 skyrių).

 

Centrinė nervų sistema

Nustatyta, kad ciprofloksacinas, kaip ir kiti chinolonai gali išprovokuoti traukulius arba sumažinti traukulių slenkstį. Buvo pranešta apie epilepsinės būklės atvejus. Ciprofloksaciną atsargiai reikia skirti CNS ligomis sergantiems pacientams, kuriems gali greičiau išsivystyti traukuliai. Atsiradus traukuliams, ciprofloksacino vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.8 skyrių). Pirmą kartą pavartojus ciprofloksacino, gali pasireikšti psichiatrinių reakcijų. Retais atvejais depresija ar psichozė gali progresuoti iki savižudybės ideacijos/ minčių apie savižudybę, pasibaigiančių mėginimu nusižudyti ar savižudybe. Pasireiškus minėtiems atvejams ciprofloksacino vartojimas turi būti nutrauktas.

Gauta pranešimų ciprofloksacinu gydytų pacientų polineuropatijos atvejus (diagnozė buvo pagrįsta, remiantis simptomais, pvz., skausmu, deginimu, jutimo sutrikimais ar raumenų silpnumu, pasireiškiančiais atskirai ar kartu su kitais simptomais). Tiems pacientams, kuriems pasireiškia neuropatijos simptomų, pvz., skausmas, deginimas, dilgčiojimas, tirpimas ir (arba) silpnumas, ciprofloksacino vartojimą reikia nutraukti, saugant, kad neišsivystytų negrįžtamas sutrikimas (žr. 4.8 skyrių).

 

Širdies sutrikimai

Reikia laikytis atsargumo vartojant fluorochinolonų, įskaitant ciprofloksaciną, pacientams, kuriems yra žinomų QT intervalo prailgėjimo rizikos veiksnių, tokių, kaip pavyzdžiui:

• įgimtas ilgo QT intervalo sindromas;
• vaistų, kurie, kaip žinoma, ilgina QT intervalą (pvz., 1A ir III klasės antiaritminių preparatų, triciklių antidepresantų, makrolidų, antipsichozinių preparatų) vartojimas kartu;
• nesukoreguotas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (pvz., hipokalemija, hipomagnezemija);
• senyvas amžius;
• širdies liga (pvz., širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, bradikardija)

Vyresnio amžiaus pacientai ir moterys gali būti labiau jautrūs QT (koreguotą) intervalą ilginantiems vaistiniams preparatams, todėl reikia laikytis atsargumo, jeigu šiose populiacijose vartojama fluorochinolonų, įskaitant ciprofloksaciną.

(Žr. 4.2 skyriaus poskyrį „Vyresnio amžiaus pacientai, 4,5 skyrių, 4.8 skyrių, 4,9 skyrių).

 

Hipoglikemija

Kaip ir vartojant kitų chinolonų, gauta pranešimų apie hipoglikemijos atvejus, dažniausiai diabetu sergantiems pacientams, daugiausia vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Rekomenduojama atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje visiems diabetu sergantiems pacientams (žr. 4.8 skyrių).

 

Virškinimo sistema

Gydymo metu ar po jo (keleto savaičių laikotarpyje po gydymo) pasireiškus sunkiam ir ilgalaikiam

viduriavimui reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes šis simptomas gali būti antibiotikų sukelto kolito

požymis (tai gyvybei pavojinga liga su galima mirtina baigtimi), kurį reikia skubiai gydyti (žr. 4.8 skyrių). Tokiais atvejais ciprofloksacino vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti atitinkamą gydymą. Šioje situacijoje draudžiama vartoti peristaltiką slopinančius vaistus.

 

Inkstų ir šlapimo sistema

Gauta pranešimų apie su ciprofloksacino vartojimu susijusią kristaluriją (žr. 4.8 skyrių). Pacientai,

vartojantys ciprofloksaciną, turi vartoti pakankamai skysčių ir vengti per didelio šlapimo šarmingumo.

 

Susilpnėjusi inkstų funkcija

Kadangi ciprofloksacinas daugiausia šalinamas per inkstus nepakitusiu pavidalu, pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi reikalinga priderinti dozę, kaip aprašyta 4.2 skyriuje, kad išvengti nepageidaujamų vaisto reakcijų padidėjimo dėl ciprofloksacino susikaupimo.

 

Kepenų ir tulžies sistema

Vartojant ciprofloksaciną buvo kepenų nekrozės ir gyvybei pavojingo kepenų funkcijos nepakankamumo atvejų (žr. 4.8 skyrių). Pasireiškus bet kokiems kepenų ligų simptomams (anoreksijai, geltai, šlapimo patamsėjimui, niežuliui ar pilvo skausmams), reikia nutraukti gydymą.

 

Regėjimo sutrikimai
Jei sutrinka regėjimas ar atsiranda bet koks poveikis akims, nedelsiant reikalinga akių ligų gydytojo konsultacija.

 

Gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės deficitas

Gauta pranešimų apie hemolizės reakcijas, pasireiškusias ciprofloksacinu gydytiems pacientams, kuriems buvo gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės deficitas. Todėl reiktų vengti vartoti ciprofloksaciną nebent galima nauda atsveria galimą riziką. Tokiu atveju reikia nuolat stebėti dėl galimo hemolizės pasireiškimo.

 

Atsparumas

Gydymo ciprofloksacino metu arba po jo gali būti išskirta ciprofloksacinui atspari bakterija (akivaizdi klinikinė superinfekcija gali būti arba nebūti). Atsparių bakterijų atsiradimo rizika padidėja, jei gydoma ilgai, gydoma nozokominės infekcijos sukelta liga ir (arba) liga, kurią sukėlė Staphylococcus ir Pseudomonas rūšys.

 

Citochromas P450

Ciprofloksacinas slopina CYP1A2 ir tai gali sąlygoti kartu skiriamų vaistų, kurie metabolizuojami,dalyvaujant šiam fermentui (pvz., teofilino, klozapino, olanzapino ropinirolio, tizanidino, duloksetino), koncentracijos padidėjimą plazmoje. Todėl pacientai, vartojantys šiuos vaistus kartu su cirofloksacinu, turi būti atidžiai nuolat stebimi dėl klinikinių vaistų perdozavimo požymių ir gali prireikti ištirti jų, (pvz., teofilino), koncentraciją serume (žr. 4.5 skyrių).

 

Metotreksatas

Nerekomenduojama ciprofloksaciną vartoti kartu su metotreksatu (žr. 4.5 skyrių).

 

Sąveika su tyrimais

Dėl ciprofloksacino in-vitro poveikio tuberkuliozės mikobakterijoms, gali būti gaunami tariamai neigiami bakteriologinio tyrimo rezultatai mėginiuose iš pacientų, kurie tuo metu vartoja ciprofloksaciną.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų poveikis ciprofloksacinui:

Vaistiniai preparatai, kurie, kaip žinoma, ilgina QT intervalą

Ciprofloksacino, kaip ir kitų fluorochinolonų, reikia vartoti atsargiai pacientams, jau gydomiems vaistais, kurie, kaip žinoma, ilgina QT intervalą (pvz., 1A ir III klasės antiaritminiai preparatai, tricikliai antidepresantai, makrolidai, antipsichoziniai preparatai) (žr. 4.4 skyrių).

 

Chelatų kompleksų susidarymas

Ciprofloksacino (geriamąją formą) skiriant kartu su daugiavalentės katijoninės sudėties vaistais ir mineralų papildais (pvz., kalciu, magniu, aliuminiu, geležimi), polimeriniais fosfatų rišikliais (pvz., sevelameru ar lantano karbonatu), sukralfatu ar rūgštingumą mažinančiais vaistais ir stipriai nuo rūgščių-šarmų poveikio apsaugotais vaistais (pvz., didanozino tabletėmis), kurių sudėtyje yra magnio, aliuminio ar kalcio, pablogėja ciprofloksacino absorbcija. Todėl ciprofloksaciną reikia skirti likus 1–2 valandoms iki šių preparatų vartojimo arba praėjus mažiausiai 4 valandoms po jo. Šis apribojimas netaikomas rūgštingumą mažinantiems vaistams, priklausantiems H2 receptorių blokatorių grupei.

 

Maistas ir pieno produktai

Su maistu gaunamas kalcis, kaip valgio dalis, reikšmingos įtakos absorbcijai neturi. Tačiau ciprofloksaciną reiktų vengti vartoti kartu su pieno produktais arba mineralais praturtintais gėrimais (pvz., pienu, jogurtu, kalciu praturtintomis apelsinų sultimis), nes gali susilpnėti ciprofloksacino įsisavinimas.

 

Probenecidas

Probenocidas sutrikdo ciprofloksacino sekreciją inkstuose. Probenociną ir ciprofloksaciną skiriant kartu, padidėja ciprofloksacino koncentracija serume.

 

Metoklopramidas

Metoklopramidas pagreitina išgerto ciprofloksacino absorbciją, todėl sutrumpėja pastarojo vaisto didžiausių koncentracijų plazmoje atsiradimo laikas. Poveikio ciprofloksacino biologiniam prieinamumui nepastebėta.

 

Omeprazolas

Ciprofloksacino vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra omeprazolo, nežymiai sumažėjo ciprofloksacino C_max ir AUC.

 

Ciprofloksacino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Tizanidinas

Su sveikais asmenimis atlikto klinikinio tyrimo metu buvo stebimas tizanidino koncentracijos padidėjimas serume (Cmax padidėjimas: 7 kartų, diapazonas: nuo 4 iki 21 karto; AUC padidėjimas: 10 kartų, diapazonas: nuo 6 iki 24 kartų), skiriant jį kartu su ciprofloksacinu. Tizanidino koncentracijos padidėjimas serume siejamas su sustiprėjusiu hipotenziniu ir sedaciniu veikimu.

 

Metotreksatas

Metotreksato transportas inkstų kanalėliuose gali buti slopinamas, jei tuo pačiu metu skiriamas

ciprofloksacinas, dėl to gali padidėti metotreksato koncentracija plazmoje ir išaugti su metotreksatu

susijusių toksinių reakcijų pasireiškimo rizika. Todėl nerekomenduojama šiuos vaistus skirti kartu (žr. 4.4 skyrių).

 

Teofilinas

Ciprofloksaciną ir teofiliną skiriant kartu, gali nepageidautinai išaugti teofilino koncentracija plazmoje. Dėl to gali pasireikšti teofilino sukeltas pašalinis poveikis. Labai retais atvejais šis pašalinis poveikis gali būti pavojingas gyvybei ar netgi mirtinas. Vartojant vaistus kartu, reikia tikrinti teofilino koncentraciją plazmoje ir jei reikia mažinti teofilino dozę (žr. 4.4 skyrių).

 

Kiti ksantino dariniai

Tuo pačiu metu skiriant ciprofloksaciną bei kofeiną ar pentoksifiliną (oksipentifiliną), aprašytas šių ksantino darinių koncentracijos serume padidėjimas.

 

Fenitoinas

Tuo pačiu metu skiriant ciprofloksaciną bei fenitoiną gali padidėti arba sumažėti fenitoino koncentracija kraujo serume, todėl rekomenduojama nuolat sekti vaisto koncentraciją kraujo serume.

 

Ciklosporinas

Ciprofloksacino vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra ciklosporino, pastebėtas laikinas kratinino koncentracijos serume padidėjimas, todėl tokių pacientų kraujo serume reikalinga dažnai (du kartu per savaitę) kontroliuoti kreatinino koncentraciją.

 

Vitamino K antagonistai

Tuo pačiu metu skiriant ciprofloksaciną ir vitamino K antagonistą, gali sustiprėti jo krešėjimą mažinantis poveikis. Su pacientais, kuriems buvo skiriami antibakteriniai vaistai, įskaitant fluorochinolonus, daugeliu atvejų buvo stebimas geriamųjų formų antikoaguliantų aktyvumo padidėjimas. Rizika gali skirtis priklausomai nuo esančios infekcijos, amžiaus ir bendros paciento būklės, todėl sunku įvertinti kiek ciprofloksacinas prisideda prie INR (tarptautinio sunorminto santykio) padidėjimo. Dėl sustiprėjusio antikoaguliacinio poveikio ir padidėjusios kraujavimų rizikos tuo metu, kai gydymui vartojamas ciprofloksacinas kartu su vitamino K antagonistu (pvz., varfarinu, acenokumaroliu, fenprokumonu, ar fluindionu) ir po to, patariama dažniau stebėti INR.

 

Duloksetinas

Klinikiniuose tyrimuose buvo įrodyta, kad duloksetino vartojimas kartu su stipriais CYP450 1A2 izofermento inhibitoriais, tokiais, kaip fluvoksaminas, gali sukelti duloksetino AUC ir C_max padidėjimą. Nors klinikinių duomenų apie galimą duloksetino sąveiką su ciprofloksacinu nėra, jų vartojant kartu, galima tikėtis panašaus poveikio.

 

Ropinirolis

Klinikinio tyrimo metu paaiškėjo, kad tuo pačiu metu skiriant ropinirolį ir ciprofloksaciną, vidutiniškai stipriai veikiantį CYP450 1A2 izofermento inhibitorių, atitinkamai 60 % ir 84 % padidėja ropinirolio maksimali koncentracija plazmoje ir AUC. Rekomenduojama stebėti ropinorolio sukeltą šalutinį poveikį ir tinkamai pritaikyti dozę gydymo kartu su ciprofloksacinu metu ir iškart po jo (žr. 4.4 skyrių).

 

Lidokainas

Tyrimais su sveikais žmonėmis buvo įrodyta, kad vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra lidokaino, vartojimas kartu su vidutinio stiprumo CYP450 1A2 izofermento inhibitoriumi ciprofloksacinu sumažina į veną suleisto lidokaino klirensą 22%. Nors gydymas lidokainu buvo toleruojamas gerai, vartojant kartu gali pasireikšti sąveika su ciprofloksacinu, susijusi su nepageidaujamais reiškiniais.

 

Klozapinas

7 dienas tuo pačiu metu skiriant 250 mg ciprofloksaciną ir klozapiną, klozapino bei N desmetilklozapino koncentracija kraujo serume atitinkamai padidėjo 29 % ir 31 %. Rekomenduojama klinikinė priežiūra ir atitinkamas klozapino dozės pritaikymas gydymo kartu su ciprofloksacinu metu ir iškart po jo (žr. 4.4 skyrių).

 

Sildenafilis

Sveikiems žmonėms išgėrus 50 mg sildenafilio kartu su 500 mg ciprofloksacino, sildenafilio AUC ir C_max padidėjo maždaug 2 kartus, todėl skirant ciprofloksacino vartoti kartu su sildenafiliu reikia laikytis atsargumo, atsižvelgiant į rizikas ir naudą.

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėštumų stebėjimo duomenys nepageidaujamo ciprofloksacino poveikio nėštumo eigai arba vaisiaus ar naujagimio sveikatos būklei nerodo. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio reprodukcinio toksiškumo atžvilgiu neparodė. Gyvūnų jaunikliams ir prenataliniame periode paskyrus chinolonų, buvo stebimas poveikis nesubrendusioms kremzlėms. Todėl negalima atmesti to, kad vaistas galėtų pakenkti nesubrendusio žmogaus organizmo (vaisiaus) sąnarinėms kremzlėms (žr. 5.3 skyrių). Laikantis atsargumo, rekomenduojama vengti vartoti ciprofloksaciną nėštumo metu.

Žindymas

Ciprofloksacinas išsiskiria su moters pienu. Dėl galimo pavojaus sąnarinei kremzlei ciprofloksaciną vartoti žindymo laikotarpiu negalima.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl pasireiškiančio neurologinio poveikio, ciprofloksacinas gali turėti įtakos reakcijos laikui. Gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikti.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai stebimas nepageidaujamas poveikis yra pykinimas ir viduriavimas, abu šie atvejai pasitaiko mažiau, kaip 3 % pacientų.

Ciprofloksacino (geriamųjų, intraveninių vaisto formų ir nuoseklaus gydymo) klinikinių tyrimų metu ir atlikus stebėjimus po vaisto patekimo į rinką nustatyto nepageidaujamo poveikio duomenys pateikiami žemiau, suskirsčius juos pagal kategorijas. Dažnumo analizė buvo atlikta, geriamųjų ir intraveninių ciprofloksacino formų duomenis vertinant kartu.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

 

Organų sistemų klasės	Dažnas	Nedažnas	Retas	Labai retas	Dažnis nežinomas
Infekcijos ir infestacijos		Grybelinės superinfekcijos	Su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas (su labai retais atvejais pasitaikančia mirtina baigtimi) (žr. 4.4 skyrių)
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai		Eozinofilija	Leukopenija Anemija Neutropenija Leukocitozė Trombocitopenija Trombocitemija	Hemolizinė anemija Agranulocitozė Pancitopenija (pavojinga gyvybei) Kaulų čiulpų slopinimas (pavojinga gyvybei)
Imuninės sistemos sutrikimai			Alerginė reakcija Alerginė edema (angioedema)	Anafilaksinė reakcija Anafilaksinis šokas (pavojingas gyvybei) (žr. 4.4 skyrių) Reakcija, panaši į seruminę ligą
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai		Sumažėjęs apetitas	Hiperglikemija Hipoglikemija (žr. 4. 4 skyrių)
Psichikos sutrikimai		Psichomotorinis hiperaktyvumas (sujaudinimas)	Konfūzija, orientacijos sutrikimas Nerimo reakcija Nenormalūs sapnai Depresija (galinti baigtis savižudybės ideacija / mintimis apie savižudybę ar mėginimu nusižudyti ir savižudybe (žr. 4.4 skyrių) Haliucinacijos	Psichozinės reakcijos (galinčios privesti prie savižudybės ideacijos / minčių apie savižudybę, mėginimo nusižudyti ar baigtis savižudybe (žr. 4.4 skyrių)
Nervų sistemos sutrikimai		Galvos skausmas Svaigulys Miego sutrikimai Skonio jutimo sutrikimai	Parestezija ir dizestezija Hipoestezija Tremoras Priepuoliai (įskaitant epilepsinę būklę) (žr. 4.4 skyrių) Galvos svaigimas	Migrena Koordinacijos sutrikimas Eisenos sutrikimas Uoslės nervo sutrikimai Intrakranijinė hipertenzija ir tariamasis smegenų navikas	Periferinė neuropatija ir polineuropatija (žr. 4.4 skyrių)
Akių sutrikimai			Regėjimo sutrikimai (pvz., vaizdo dvejinimasis)	Spalvų suvokimo sutrikimai
Ausų ir labirintų sutrikimai			Spengimas ausyse Kurtumas (klausos susilpnėjimas)
Širdies sutrikimai			Tachikardija		Skilvelinė aritmija ir torsades de pointes (gauta pranešimų daugiausia pacientams, kuriems buvo QT intervalo pailgėjimo rizikos veiksnių), EKG QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.9 skyrius)
Kraujagyslių sutrikimai			Kraujagyslių išsiplėtimas Hipotenzija Apalpimas	Vaskulitas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai			Dusulys (įskaitant astminę būklę)
Virškinimo trakto sutrikimai	Pykinimas Viduriavimas	Vėmimas Virškinamojo trakto ir pilvo skausmai Dispepsija Dujų susikaupimas virškinimo trakte		Pankreatitas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai		Transaminazių aktyvumo padidėjimas Bilirubino koncentracijos padidėjimas	Kepenų pažeidimas Cholestazinė gelta Hepatitas	Kepenų nekrozė (labai retai progresuojanti iki gyvybei pavojingo kepenų nepakankamumo (žr. skyrių 4.4)
Odos ir poodinio audinio sutrikimai		Išbėrimas Niežulys Dilgėlinė	Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos (žr. 4.4 skyrių)	Petechijos Daugiaformė eritema Mazginė eritema Stivenso-Džonsono sindromas (gali būti pavojingas gyvybei) Toksinė epidermio nekrolizė (gali būti pavojinga gyvybei)	Ūminė generalizuota egzanteminė pūlinėlinė (ŪGEP)
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai		Raumenų ir kaulų skausmai (pvz., galūnės skausmas, nugaros skausmas, krūtinės skausmas) Artralgija	Mialgija Artritas Raumenų tonuso padidėjimas ir spazmai	Raumenų silpnumas Sausgyslių uždegimas Sausgyslės plyšimas (dažniausiai Achilo sausgyslės) (žr. 4.4 skyrių) Sunkiosios miastenijos simptomų paūmėjimas (žr. 4.4 skyrių)
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai		Inkstų nepakankamumas	Inkstų nepakankamumas Hematurija Kristalurija (žr. 4.4 skyrių) Tubulointersticinis nefritas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai		Astenija Karščiavimas	Edema Prakaitavimas (hiperhidrozė)
Tyrimai		Šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas kraujyje	Amilazės kiekio padidėjimas		Tarptautinio sunorminto santykio padidėjimas (vitamino K antagonistais gydomiems pacientams)

 

Vaikų populiacija

Aukščiau minėtų artropatijų dažnumas pateiktas remiantis duomenimis, surinktais suaugusiųjų tyrimų metu. Pranešama, kad vaikams artropatija pasitaiko dažnai (žr. 4.4 skyrių).

 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas

Turima duomenų, kad perdozavus vaisto, 12 g, atsirado lengvų apsinuodijimo simptomų. Pranešama, kad ūmiai perdozavus 16 g vaisto, išsivystė ūmus inkstų nepakankamumas.

Perdozavimo simptomai yra svaigulys, drebulys, galvos skausmas, nuovargis, traukuliai, haliucinacijos, konfūzija, diskomfortas pilvo srityje, inkstų ir kepenų pažeidimai, o taip pat kristalurija bei hematurija. Buvo pranešta apie grįžtamąjį toksinį inkstų pakenkimą.

Be taikomų įprastinių greitosios pagalbos priemonių, pvz., skrandžio ištuštinimo po medicininės anglies davimo, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją, įskaitant šlapimo pH, ir, jei reikia, parūgštinti, siekiant išvengti kristalurijos. Pacientai turi vartoti daug skysčių. Antacidiniai preparatai, kuriuose yra kalcio ar magnio, teoriškai gali sumažinti per didelių ciprofloksacino dozių absorbciją. Hemodializės arba peritoninės dializės metu pasišalina tik nedidelis ciprofloksacino kiekis (<10 %).

Perdozavimo atveju turi būti taikomas simptominis gydymas. Dėl galimo QT intervalo pailgėjimo reikia pradėti sekti EKG.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: fluorochinolonai, ATC kodas: J01MA 02.

Veikimo mechanizmas

Kaip antibakteriniu poveikiu pasižyminčio fluorochinolono, ciprofloksacino baktericidinis veikimas pasireiškia dėl to, kad yra slopinamos tiek II tipo topoizomerazė (DNR-girazė), tiek topoizomerazė IV, kurios yra reikalingos bakterijų DNR replikacijai, transkripcijai, atstatymui ir rekombinacijai.

 

Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos

Efektyvumas daugiausia priklauso nuo atitinkamo mikroorganizmo didžiausios koncentracijos serume (Cmax) ir minimalios slopinamosios (MSK) santykio ir, atitinkamai, nuo santykio tarp po kreive esančio ploto (AUC) ir MSK.

 

Atsparumo mechanizmas

Atsparumas ciprofloksacinui in vitro gali būti išgaunamas etapais vykstančiame procese, vykstant paskirties vietų mutacijoms tiek topoizomerazėje II, DNR girazėje, tiek topoizomerazėje IV. Kryžminio atsparumo laipsnis tarp ciprofloksacino ir kitų fluorochinolonų yra nepastovus. Dėl atskirų mutacijų klinikinis atsparumas gali neatsirasti, bet dėl daugybės mutacijų paprastai atsiranda klinikinis atsparumas visoms tos klasės veikliosioms medžiagoms.

Nepralaidumo ir (arba) veikliosios medžiagos išmetimo siurblių atsparumo mechanizmų poveikis bakterijų jautrumui fluorochinolonams gali būti kintamas, tai priklauso nuo skirtingų tos klasės aktyviųjų medžiagų fizikocheminių savybių ir transportinių sistemų afiniteto kiekvienai veikliajai medžiagai. Visi in vitro atsparumo mechanizmai yra dažnai stebimi klinikoje. Atsparumo mechanizmai, kuriems veikiant inaktyvuojami kiti antibiotikai, pavyzdžiui, pralaidumo barjerai (dažnai – Pseudomonas aeruginosa atveju) ir išmetimo mechanizmai, gali turėti įtakos ciprofloksacino jautrumui. Gauta pranešimų apie su plazmidėmis susijusį atsparumą, kuris užkoduotas qnr genuose (mažas atsparumo lygis).

 

Antibakterinio aktyvumo spektras

Jautrumo ribos atskiria jautrias rūšis nuo rūšių, kurių jautrumas vidutinis, o pastarąsias nuo atsparių rūšių: 

EUCAST rekomendacijos (EUCAST jautrumo ribų lentelė, 4 versija, galioja nuo 2014 -01 -01)

 

Mikroorganizmai	Jautrūs	Atsparūs
Enterobacteriaceae	J ≤ 0,5 mg/l	A > 1 mg/l
Pseudomonas rūšys	J ≤ 0,5 mg/l	A > 1 mg/l
Acinetobacter rūšys	J ≤ 1 mg/l	A > 1 mg/l
Staphylococcus rūšys1	J ≤ 1 mg/l	A > 1 mg/l
Enterococcus rūšys	J ≤ 4 mg/l	-
A, B, C ir G grupių streptokokai	-	-
Streptococcus pneumonia 2	J ≤ 0,12 mg/l	A > 2 mg/l
Viridans grupės streptokokai	-	-
Haemophilus influenza	J ≤ 0.5 mg/l 4	A > 0,5 mg/l
Moraxella catarrhalis	J ≤ 0.5 mg/l	A > 0,5 mg/l
Neisseria gonorrhoeae	J ≤ 0.03 mg/l	A > 0,06 mg/l
Neisseria meningitides 4	J ≤ 0.03 mg/l	A > 0,06 mg/l
Gram-teigiami anaerobai	-	-
Gram-neigiami anaerobai	-	-
Pasteurella multocida	J ≤ 0.06 mg/L	A > 0.06 mg/L
Campylobacter jejuni and coli	J ≤ 0.5 mg/L	A > 0.5 mg/L
Corynebacterium spp. except Corynebacterium diphtheriae	J ≤ 1 mg/L	A > 1 mg/L
Jautrumo ribos, nesusiję su rūšimis 5	J ≤ 0.5 mg/l	A >1 mg/l

¹ jautrumo ribos, siejamos su gydymu didele doze.

² Laukinio tipo S. pneumoniae nelaikoma jautria ciprofloksacinui ir todėl priskiriama vidutinio atsparumo kategorijai.

³ Izoliatai, kurių MSK reikšmės yra virš jautrių mikroorganizmų jautrumo ribų, yra reti ar apie juos iki šiol nepranešta. Turi būti pakartoti bet kurio tokio izoliato nustatymo bei antimikrobinio jautrumo tyrimai ir, jeigu rezultatai patvirtinami, izoliatas siunčiamos į nepriklausomą laboratoriją. Iki įrodymų apie klinikinį atsaką patvirtintiems izoliatams, kurių MSK yra virš dabartinių jautrumo ribų, jie turi būti laikoma atspariais.

⁴ Jautrumo ribos tinka tik naudojimui meningokokinės ligos profilaktikos atveju.

⁵ Jautrumo ribos tinka vartojamai per burną 500 mg x 2 dozei (ar tokiai mažai, kaip 250 mg x 2, dozei nuo nekomplikuotos šlapimo takų infekcijos) iki 750 mg x 2 ir į veną leidžiamai 400 mg x 2 iki 400 mg x 3 dozei.

 

Atrinktų rūšių įgyto atsparumo paplitimo geografija ir laikas gali būti skirtingi, ir pageidautina turėti informacijos apie atsparumą, ypač tada, kai gydomos sunkios infekcijos. Jei vietinis atsparumo paplitimas yra toks, kad veikliosios medžiagos nauda mažiausiai su keleto rūšių infekcijomis yra abejotina, to prireikus, patartina kreiptis į specialistus, klausiant patarimo.

Atitinkamų rūšių grupavimas pagal jautrumą ciprofloksacinui (streptokokams žr. skyrių 4.4)

 

DAŽNIAUSIAI JAUTRIOS RŪŠYS

Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Bacillus anthracis (1)

 

Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Aeromonas rūšys

Brucella rūšys

Citrobacter koseri

Francisella tularensis

Haemophilus ducreyi

Haemophilius influenzae*

Legionella rūšys

Moraxella catarrhalis*

Neisseria meningitidis

Pasteurella rūšys

Salmonella rūšys*

Shigella rūšys*

Vibrio rūšys

Yersinia pestis

 

Anaerobiniai mikroorganizmai

Mobiluncus

 

Kiti mikroorganizmai

Chlamydia trachomatis ($)

Chlamydia pneumoniae ($)

Mycoplasma pneumoniae ($)

Mycoplasma hominis ($)

 

RŪŠYS, KURIŲ ĮGYTAS ATSPARUMAS GALI KELTI PROBLEMŲ

Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Enterococcus faecalis ($)

Staphylococcus rūšys (2)

 

Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Acinetobacter baumannii+

Burkholderia cepacia+*

Campylobacter rūšys +*

Citrobacter freundii*

Enterobacter aerogenes

Enterobacter cloacae*

Escherichia coli*

Klebsiella oxytoca

Klebsiella pneumoniae*

Morganella morganii*

Neisseria gonorrhoeae*

Proteus mirabilis*

Proteus vulgaris*

Providencia rūšys

Pseudomonas aeruginosa*

Pseudomonas fluorescens

Serratia marcescens*

 

Anaerobiniai mikroorganizmai

Peptostreptococcus rūšys

Propionibacterium acnes

 

NATŪRALIAI ATSPARŪS ORGANIZMAI

Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Actinomyces

Enteroccus faecium

Listeria monocytogenes

 

Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Stenotrophomonas maltophilia

 

Anaerobiniai mikroorganizmai

Manoma, kad taip pat, kaip pateikta aukščiau

 

Kiti mikroorganizmai

Mycoplasma genitalium

Ureaplasma urealitycum 

* Klinikinis efektyvumas buvo įrodytas su jautriais izoliatais esant patvirtintoms klinikinėms indikacijoms.

+ Atsparumo procentas ≥ 50 % vienoje arba daugiau ES valstybių.

($): Natūralus vidutinis jautrumas, nesant įgyto rezistentiškumo mechanizmo

(1): Buvo atliekami tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais, užkrėstais infekcija, įkvepiant Bacillus anthracis sporų; šių tyrimų metu nustatyta, kad anksti po kontakto pradėjus vartoti antibiotikus išvengiama ligos pasireiškimo, jei gydymas paskirtas taip, kad sporų kiekis organizme sumažėtų iki lygio, mažesnio, nei užkrečiamoji dozė. Manoma, kad nuojuodligės infekcijos žmones apsaugo dviejų mėnesių trukmės suaugusiųjų gydymas geriamosios formos ciprofloksacinu, šią 500 mg dozė skiriant du kartus per parą. Gydantis gydytojas turėtų vadovautis šalies ir (arba) tarptautiniuose sutarimo dokumentuose pateiktainformacija apie juodligės gydymą.

(2): Meticilinui atsparūs S. aureus labai dažnai būna taip pat atsparūs ir fuorochinolonams. Visų stafilokokų rūšių atsparumo meticilinui procentas yra apie 20–50% ir paprastai ligoninės izoliatams yra aukštesnis.

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus vienos dozės 250 mg, 500 mg ar 750 mg ciprofloksacino tabletę, vaistas absorbuojamas greitai ir intensyviai, daugiausia - plonajame žarnyne, o didžiausia jo koncentracija kraujo serume pasiekiama po 1–2 valandų.

Paskyrus vieną 100–750 mg dozę, buvo gauta nuo dozės priklausanti didžiausia koncentracija kraujo serume (Cmax), siekianti nuo 0,56 iki 3,7 mg/l. Koncentracija kraujo serume didėja proporcingai su dozėmis iki 1000 mg.

Absoliutus biologinis prieinamumas yra apie 70–80 %.

Paaiškėjo, kad, išgėrus 500 mg dozę kas 12 valandų, gaunamas plotas, esantis po serumo koncentracijos laiko kreive (AUC), ekvivalentiškas tam, kuris gaunamas, skiriant 400 mg ciprofloksacino intravenines infuzijas po 60 minučių, kas 12 valandų.

 

Pasiskirstymas

Ciprofloksacinas nestipriai jungiasi su baltymais (20–30 %), o plazmoje daugiausia nejonizuotoje formoje esančios medžiagos pasiskirstymo tūris yra didelis, pastovus, siekiantis 2–3 l/kg kūno svorio. Didelės ciprofloksacino koncentracijos susidaro daugelyje audinių, pavyzdžiui, plaučiuose (epiteliniame skystyje, alveolių makrofaguose, biopsiniame audinyje), sinusuose ir uždegimo pažeistose vietose (kantaridinių pūslelių skystyje) arba šlapimo takų bei lytinėje sistemoje (šlapime, prostatoje, gimdos gleivinėje), kur bendroji koncentracija viršija koncentraciją plazmoje.

 

Biotransformacija

Buvo gautos žemos keturių metabolitų koncentracijos, jie buvo identifikuoti, kaip: deetilenciprofloksacinas (M 1), sulfociprofloksacinas (M 2), oksociprofloksacinas (M 3) ir formilciprofloksacinas (M 4). Metabolitai pasižymi antimikrobiniu veikimu in vitro, bet jis pasireiškia silpniau, nei pirminis junginys.

Žinoma, kad ciprofloksacinas yra vidutiniškai stipriai veikiantis CYP 450 1A2 fermentų inhibitorius.

 

Eliminacija

Didelis ciprofloksacino kiekis pašalinamas nepakitęs per inkstus ir mažesnė dalis – su išmatomis. Asmenų, kurių inkstų funkcija normali, pusinės eliminacijos periodas serume apytiksliai lygus 4-7 valandoms.

 

Ciprofloksacino ekskrecija (dozės %)
	Vartojant per burną
	Su šlapimu	Su išmatomis
Ciprofloksacinas	44,7	25,0
Metabolitai (M1–M4)	11,3	7,5

Inkstų klirensas siekia 180–300 ml/kg/val, o bendrasis organizmo klirensas yra 480–600 ml/kg/val.

Ciprofloksacinas pereina tiek glomerulų filtraciją, tiek kanalėlių sekreciją. Esant sunkiam inkstų pažeidimui, ciprofloksacino pusinės eliminacijos periodas pailgėja iki 12 valandų.

Ciprofloksacino ne inkstų klirensas paprastai susidaro dėl aktyviai vykstančios sekrecijos žarnose, o taip pat dėl metabolizavimo. 1 % dozės pašalinama per tulžies išskyrimo sistemą. Tulžyje susikaupia didelė ciprofloksacino koncentracija.

 

Vaikų populiacija

Vaikiško amžiaus pacientų farmakokinetikos duomenis pagrindžiančios medžiagos yra nedaug.

Atliekant tyrimą su vaikais, Cmax ir AUC rodikliai nepriklausė nuo amžiaus (daugiau, kaip 1 metų amžiaus). Nebuvo pastebimo Cmax ir AUC padidėjimo, skiriant keletą dozių (po 10 mg/kg tris kartus per parą).

Dešimties jaunesnių, kaip 1 metų amžiaus vaikų, kuriems pasireiškė sunki sepsio forma, po 1 valandą

trukusios intraveninės infuzijos, palaikant 10 mg/kg dozę, Cmax buvo lygi 6,1 mg/l (4,6–8,3 mg/l ribose); gydant 1–5 metų amžiaus vaikus, ji buvo lygi 7,2 mg/l (4,7–11,8 mg/l ribose). AUC reikšmės buvo 17.4 mg*val./l (11,8–32,0 mg*val./l ribose) ir 16,5 mg*val./l (11,0–23,8 mg*val./l ribose) atitinkamose amžiaus grupėse.

Šios reikšmės atitinka suaugusiųjų reikšmių ribas, gautas, skiriant gydomąsias dozes. Remiantis įvairiomis infekcijomis sergančių pediatrijos pacientų populiacijos farmakokinetikos analize, numatomas vaikų pusinės eliminacijos periodas yra apie 4–5 valandos, o geriamosios suspensijos biologinio prieinamumo rodiklis svyruoja nuo 50 iki 80 %.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastinių vienos dozės toksiškumo, kartotinių dozių toksiškumo, galimo kancerogeninio poveikio ar toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Kaip ir daugelis kitų chinolonų, ciprofloksacinas fototoksiškas gyvūnams, jei ekspozicija pasiekia kliniškai reikšmingą lygį. Įvertinus fotomutageniškumo ir fotokancerogeniškumo duomenis, fotomutageninis arba fotokancerogeninis poveikis in vitro eksperimentuose su gyvūnais buvo silpnas. Jis buvo toks pat, kaip ir kitų girazės inhibitorių.

 

Su sąnariais susijęs toleravimas

Kaip pranešta ir apie kitus girazės inhibitorius, ciprofloksacinas nesubrendusiems gyvūnams sukelia stipriau apkrautų sąnarių pakenkimą. Sąnario kremzlės pakenkimo laipsnis būna skirtingas, priklausomai nuo amžiaus, rūšies ir dozės; pakenkimą galima sumažinti, sumažinus sąnarių apkrovimą. Atlikus tyrimus su suaugusiais gyvūnais (žiurkėmis, šunimis), kremzlės pakenkimo įrodymų nebuvo gauta. Tyrimuose, atliktuose su jaunais skalikų veislės šunimis, dėl gydomųjų ciprofloksacino dozių vartojimo po dviejų gydymo savaičių atsirado ryškių pakenkimų sąnariuose, kurie išliko pastebimi po 5 mėnesių.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:

Mikrokristalinė celiuliozė

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Povidonas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Stearino rūgštis

Magnio stearatas

Kroskarmeliozės natrio druska

Tabletės plėvelė:

Hipromeliozė

Makrogolis 6000

Talkas

Titano dioksidas (E 171).

 

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Ciprofloksacin Sandoz 500 mg plėvele dengtos tabletės

PVC/aliuminio arba PP/aliuminio lizdinė plokštelės.

Pakuotėje yra 1, 3, 6, 8, 10, 12, 16, 20, 50 (10x5) arba 100 plėvele dengtų tablečių.

Pakuotėje ( ligoninėms ) yra 30, 100, 120 arba 160 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.