Gabapentin Aurobindo

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Gabapentin Aurobindo 300 mg kietos kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje kietoje kapsulėje yra 300 mg gabapentino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Kieta kapsulė.

Ant Gabapentin Aurobindo 300 mg kapsulių geltono dangtelio įspausta „D“, o geltono korpuso – „03“; jų viduje yra balti arba balkšvi kristaliniai milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Epilepsija

Suaugusių žmonių ir 6 metų bei vyresnių vaikų, kuriems yra židininių traukulių priepuolių su antrine generalizacija ar be jos, papildomas gydymas (žr. 5.1 skyrių).

Suaugusių žmonių ir 12 metų bei vyresnių paauglių, kuriems yra židininių traukulių priepuolių su antrine generalizacija ar be jos, monoterapija.

Periferinio neuropatinio skausmo gydymas

Suaugusių žmonių neuropatinio skausmo, pavyzdžiui, skausmingos diabetinės neuropatijos ir poherpetinės neuralgijos, malšinimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Gabapentin Aurobindo galima gerti valgio metu ar nevalgius. Vaistinį preparatą reikia nuryti nekramtytą užgeriant pakankamu skysčio kiekiu (pvz., stikline vandens).

Kapsulių dozavimas pagal visas indikacijas suaugusiems ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams pateiktas 1 lentelėje. Dozavimas jaunesniems kaip 12 metų vaikams pateiktas atskira paantrašte toliau šiame skyriuje.

1 lentelė. Dozavimo schema – pirminis titravimas

Gydymo gabapentinu nutraukimas

Remiantis šiuolaikine gydymo praktika, baigiant gydymą gabapentinu, nepriklausomai nuo indikacijos, dozę rekomenduojama mažinti palaipsniui ne greičiau kaip per vieną savaitę.

Epilepsija

Epilepsiją paprastai reikia gydyti ilgą laiką. Dozę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į individualų toleravimą ir veiksmingumą.

Suaugusieji ir paaugliai

Klinikiniuose tyrimuose buvo nustatyta veiksminga gydymo dozė, kuri yra nuo 900 iki 3600 mg/per parą. Gydymą galima pradėti didinant dozę kaip nurodyta 1 lentelėje arba pirmąją dieną vartoti po 300 mg vaistinio preparato tris kartus per parą. Vėliau, atsižvelgiant į individualų paciento organizmo atsaką ir toleravimą, dozę galima toliau didinti po 300 mg per parą kas 2 - 3 dienas iki didžiausios rekomenduojamos 3600 mg paros dozės. Kai kuriems pacientams gali prireikti gabapentino dozę didinti lėčiau. 1800 mg paros dozė turi būti pasiekta ne greičiau kaip per vieną savaitę, 2400 mg paros dozė - iš viso per dvi savaites, o 3600 mg paros dozė - iš viso per tris savaites. Ilgalaikių atvirų klinikinių tyrimų duomenimis, buvo gerai toleruojamos iki 4800 mg paros dozės. Visą paros dozę reikia padalyti į tris atskiras dozes, pertrauka tarp dviejų dozių turi būti ne ilgesnė kaip 12 valandų, kad neištiktų priepuolis.

Vyresni kaip 6 metų vaikai

Pradinė paros dozė yra 10 - 15 mg/kg ir maždaug per tris dienas didinama iki veiksmingos dozės. 6 metų ir vyresniems vaikams veiksminga gabapentino paros dozė yra 25 - 35 mg/kg. Ilgalaikių klinikinių tyrimų metu buvo gerai toleruojamos iki 50 mg/kg paros dozės. Visa paros dozė turi būti padalyta į tris vienkartines dozes. Didžiausias laiko intervalas tarp suvartojamų vaistinio preparato dozių neturi viršyti 12 valandų.

Kad gydymas būtų optimalus, stebėti gabapentino koncentracijos plazmoje, nebūtina. Be to, gabapentinas gali būti skiriamas vartoti kartu su kitais antiepilepsiniais vaistiniais preparatais nesibaiminant dėl gabapentino koncentracijos pokyčių plazmoje ar kitų antiepilepsinių vaistinių preparatų koncentracijos pokyčių serume.

Periferinis neuropatinis skausmas

Suaugusieji

Gydymą galima pradėti 1 lentelėje nurodytomis dozėmis. Taip pat pirmąją dieną galima skirti vartoti 900 mg vaistinio preparato dozę, kurią reikia padalyti į tris lygias dalis ir išgerti per tris kartus. Toliau atsižvelgiant į individualų paciento organizmo atsaką ir toleranciją į vaistą, dozę galima toliau didinti po 300 mg per parą kas 2 - 3 dienas iki didžiausios rekomenduojamos paros dozės 3600 mg. Kai kuriems pacientams gali prireikti gabapentino dozę didinti lėčiau. 1800 mg paros dozė turi būti pasiekta ne greičiau kaip per vieną savaitę, 2400 mg paros dozė - iš viso per dvi savaitės, o 3600 mg paros dozė – iš viso per tris savaites.

Vaistinio preparato veiksmingumas ir saugumas vartojant jį ilgiau kaip 5 mėnesius periferinio neuropatinio skausmo, tokio kaip skausminga diabetinė neuropatija arba poherpetinė neuralgija, klinikiniuose tyrimuose tirtas nebuvo. Jeigu pacientui periferiniam neuropatiniam skausmui malšinti vaistinį preparatą reikia vartoti ilgiau kaip 5 mėnesius, gydytojas turi ištirti paciento klinikinę būklę ir nustatyti, ar reikia papildomo gydymo.

Pastaba (visoms indikacijoms)

Jeigu paciento bendra sveikatos būklė yra bloga (pvz., mažas kūno svoris, po organų persodinimo operacijos ir kt.), dozė turi būti koreguojama daug lėčiau: reikia arba vartoti mažesnes vaistinio preparato dozes, arba dozę didinti rečiau.

Vartojimas senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metų)

Senyviems pacientams dėl inkstų funkcijos silpnėjimo senstant, vaistinio preparato dozę reikia koreguoti (žr. 2 lentelę). Senyviems pacientams dažniau pasireiškia mieguistumas, periferinė edema ir astenija.

Vartojimas pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu

Pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, ir (arba) tiems, kuriems atliekamos hemodializės, dozę rekomenduojama keisti taip, kaip nurodyta 2 lentelėje. Pacientai, kurie serga inkstų nepakankamumu, atsižvelgiant į dozavimo rekomendacijas, gali vartoti 100 mg gabapentino kapsules.

2 lentelė. Gabapentino dozavimas suaugusiems pacientams, atsižvelgiant į inkstų funkciją

^a Visą paros dozę reikia padalyta į tris lygias dozes. Pacientams, kurių inkstų funkcija pablogėjusi (kreatinino klirensas <79 ml/min.), dozę reikia mažinti.

^b Skiriama vartoti po 300 mg kas antrą dieną.

^c Pacientams, kurių kreatinino klirensas <15 ml/min., paros dozė turi būti sumažinta proporcingai kreatinino klirensui (pvz.,: pacientai, kurių kreatinino klirensas 7,5 ml/min. turi vartoti pusę dozės, kuri skiriama pacientams, kurių kreatinino klirensas 15 ml/min.).

Vartojimas pacientams, kuriems atliekamos hemodializės

Anurija sergantiems pacientams, kuriems atliekamos hemodializės ir kurie anksčiau nevartojo gabapentino, rekomenduojama skirti vartoti įsotinamąją 300 - 400 mg gabapentino dozę, po to kas 4 hemodializės valandas rekomenduojama vartoti po 200 - 300 mg gabapentino. Tomis dienomis, kai dializė neatliekama, gabapentino gerti nereikia.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kuriems atliekamos hemodializės, palaikomoji gabapentino dozė nustatoma atsižvelgiant į 2 lentelėje esančias dozavimo rekomendacijas. Papildomai su palaikomąja doze kas 4 hemodializės valandas rekomenduojama vartoti 200 - 300 mg gabapentino.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Minčių apie savižudybę ir bandymų nusižudyti buvo užregistruota ligoniams, kurie buvo gydomi antiepilepsiniais vaistais, esant įvairioms indikacijoms. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metaanalizės duomenys taip pat parodė šiek tiek padidėjusią minčių apie savižudybę ir bandymo nusižudyti riziką. Šios rizikos mechanizmas nėra aiškus ir turimi duomenys neatmeta padidėjusios rizikos galimybės, vartojant gabapentiną.

Taigi pacientai turi būti stebimi dėl minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių ir atitinkamas gydymas turi būti apsvarstytas. Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad kreiptųsi į gydytoją dėl patarimo, jei pasireiškia minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių.

Jeigu vartojant gabapentiną, pasireiškia ūminis pankreatitas, gabapentino vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.8 skyrių).

Vartojant gabapentiną, atoveiksmio priepuolių nenustatyta, vis dėlto staigus vaistinių preparatų nuo traukulių vartojimo nutraukimas epilepsija sergantiems pacientams gali paskatinti epilepsinę būklę (žr. 4.2 skyrių).

Vartojant gabapentiną, kaip ir kitus antiepilepsinius vaistinius preparatus, kai kuriem pacientams gali padažnėti priepuoliai arba atsirasti naujo tipo priepuolių.

Kaip ir vartojant kitus antiepilepsinius vaistinius preparatus, bandymai nutraukti kelių antiepilepsinių preparatų vartojimą ir pakeisti juos gabapentino monoterapija retai buvo sėkmingi.

Manoma, kad gabapentinas neveikia pirminių generalizuotų priepuolių (pvz., absansų) ir kai kuriems pacientams net gali pasunkinti priepuolius. Todėl gabapentiną reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie serga mišriais priepuoliais, įskaitant absansus.

Sisteminių gabapentino tyrimų su 65 metų ir vyresniais pacientais neatlikta. Vieno dvigubai koduoto tyrimo, kuriame dalyvavo pacientai, kuriems pasireiškė neuropatinis skausmas, duomenimis, didesnei daliai (procentais) vyresnių kaip 65 metų pacientų pasireiškė somnolencija, periferinė edema ar astenija negu jaunesnių pacientų. Išskyrus aukščiau minėtus šalutinius reiškinius, klinikiniai tyrimai šioje amžiaus grupėje kitokio šalutinių reiškinių pobūdžio nei nustatyta jaunesnių pacientų grupėje neparodė.

Ilgiau negu 36 savaites trunkančio gydymo gabapentinu įtaka vaikų ir paauglių mokymuisi, intelektui ir vystymuisi tinkamai neištirta. Todėl reikia įvertinti, ar ilgalaikio gydymo nauda persveria tokio gydymo riziką.

Vaistinio preparato sukeltas bėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (VBESS)

Gauta pranešimų apie antiepilepsinių vaistinių preparatų, įskaitant gabapentiną, vartojantiems pacientams atsiradusią sunkią gyvybei pavojingą sisteminę padidėjusio jautrumo reakciją, pavyzdžiui: vaistinio preparato sukeltą bėrimą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (VBESS) (žr. 4.8 skyrių).

Svarbu pažymėti, kad gali atsirasti ankstyvųjų padidėjusio jautrumo apraiškų, pavyzdžiui, karščiavimas ar limfadenopatija, kol bėrimo dar nėra. Jeigu atsiranda tokių požymių ar simptomų, pacientą reikia nedelsiant ištirti. Gabapentino vartojimą reikia nutraukti tais atvejais, kai negalima įrodyti kitos požymių ar simptomų atsiradimo priežasties.

Laboratoriniai tyrimai

Jei bendrojo baltymo kiekis šlapime tiriamas pusiau kiekybiniu metodu, naudojant įmerkiamos juostelės testą, tyrimo duomenys gali būti tariamai teigiami, todėl tokiu metodu nustatytus duomenis rekomenduojama patikslinti kitais analizės metodais (pvz., Biureto, turbidimetriniu, dažų surišimo) arba iš karto tyrimui naudoti kitokį metodą.

Dėmesio! DTPE buteliuke yra sausiklio. Neprarykite.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tyrimų su sveikais savanoriais (n=12) duomenimis, dvi valandas prieš išgeriant 600 mg gabapentino dozę išgėrus 60 mg pailginto atpalaidavimo morfino kapsulę, gabapentino AUC padidėjo 44%, palyginti su be morfino išgertu gabapentinu. Todėl reikia atidžiai stebėti, ar pacientui neatsiranda CNS slopinimo požymių (pvz., somnolencijos) ir atitinkamai sumažinti gabapentino bei morfino dozes.

Gabapentino sąveikos su fenobarbitaliu, fenitoinu, valproine rūgštimi ar karbamazepinu nepastebėta.

Pusiausvyros apykaitos sąlygomis gabapentino farmakokinetika sveikų asmenų ir epilepsija sergančių ligonių, kurie vartoja antiepilepsinių preparatų, organizme yra panaši.

Gabapentiną vartojant kartu su geriamaisiais kontraceptiniais vaistais, kurių sudėtyje yra noretindrono ir (ar) etinilestradiolio, nei vienos vaistinės medžiagos farmakokinetika nepakito.

Gabapentiną vartojant kartu antacidiniais preparatais, kurių sudėtyje yra magnio ar aliuminio, gabapentino biologinis prieinamumas gali sumažėti iki 24%, todėl, išgėrus antacidinių preparatų, gabapentiną galima vartoti ne anksčiau kaip po 2 valandų.

Probenecidas nekeičia gabapentino ekskrecijos per inkstus.

Kartu vartojant cimetidiną, šiek tiek sumažėja gabapentino šalinimas per inkstus, tačiau manoma, kad kliniškai nereikšmingai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Rizika, susijusi su epilepsija ir apskritai antiepilepsinių vaistinių preparatų vartojimu

Jeigu motinos vartoja antiepilepsinių vaistinių preparatų, naujagimių apsigimimo rizika išauga 2 - 3 kartus. Dažniausi apsigimimai yra lūpos nesuaugimas, širdies ir kraujagyslių apsigimimai ir nervinio vamzdelio defektai. Jeigu vartojami keli antiepilepsiniai vaistiniai preparatai, apsigimimų rizika dar labiau išauga nei taikant monoterapiją, todėl, jei tik galima, nėštumo metu reikia taikyti monoterapiją. Moterims, kurios mano, kad pastojo, ar vaisingoms moterims reikia specialisto konsultacijos ir peržiūrėti antiepilepsinio gydymo schemą moterims, kurios planuoja pastoti. Staigiai nutraukti antiepilepsinio gydymo negalima, nes tai gali sukelti atoveiksmio priepuolius ir turėti rimtų pasekmių ir motinai, ir vaikui. Retais atvejais buvo pastebėta, kad epilepsija sergančių motinų vaikai vystosi lėčiau. Tačiau neįmanoma diferencijuoti, ar vystymasis sulėtėjo dėl genetinių, socialinių veiksnių, motinos epilepsijos ar antiepilepsinio gydymo.

Rizika, susijusi su gabapentino vartojimu

Reikiamų duomenų apie gabapentino vartojimą nėštumo metu nėra.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Gabapentino nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus, kai laukiama nauda motinai aiškiai persveria galimą riziką vaisiui.

Daryti aiškių išvadų, ar gabapentinas susijęs su apsigimimų rizikos padidėjimu, negalima, nes pati epilepsija ir visų stebėtų nėštumų metu kartu vartoti vaistiniai preparatai yra susiję su padidėjusia apsigimimų rizika.

Gabapentino prasiskverbia į motinos pieną. Jo poveikis žindomam kūdikiui nežinomas, taigi gabapentiną skirti žindančioms motinoms reikia atsargiai. Gabapentiną žindymo laikotarpiu galima vartoti tik tada, jeigu jo nauda motinai aiškiai perveria riziką.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gabapentinas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Gabapentinas veikia į centrinę nervų sistemą ir gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą ar kitus panašius simptomus. Net jeigu šie simptomai yra silpni ar vidutinio sunkumo, jie gali kelti pavojų pacientams, kurie vairuoja ar valdo mechanizmus. Ypač tai gali pasireikšti pradėjus gydymą arba padidinus dozę.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė klinikinių epilepsijos (papildomo gydymo arba monoterapijos) ir neuropatinio skausmo tyrimų metu, išvardytos toliau pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnį: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki ≤ 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki ≤ 1/1000) ir labai reti (< 1/10 000). Jeigu nepageidaujamos reakcijos pasireiškė skirtingu dažniu, tai jos buvo priskirtos didesnio dažnio grupei.

Po vaistinio preparato patekimo į rinką nežinomu dažniu (dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis) pasireiškė papildomų reakcijų, kurios išvardytos toliau kursyvu.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Organų sistemų klasės       Nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą

Infekcijos ir infestacijos

Labai dažni:                           virusinė infekcija.

Dažni:                                   pneumonija, kvėpavimo takų infekcija, šlapimo takų infekcija, infekcija, vidurinės ausies uždegimas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažni:                                    leukopenija.

Dažnis nežinomas:                  trombocitopenija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni:                                 alerginės reakcijos (pvz., dilgėlinė).

Dažnis nežinomas                    padidėjusio jautrumo sindromas, sisteminė reakcija, pasireiškianti įvairiais simptomais, pavyzdžiui, karščiavimu, išbėrimu, hepatitu, limfadenopatija, eozinofilija, kartais kitokiais požymiais ir simptomais.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni:                                      anoreksija, apetitas padidėjimas.

Psichikos sutrikimai

Dažni:                                       priešiškumas, sumišimas ir emocinis nestabilumas, depresija, nerimas, nervingumas, nenormalus mąstymas.

Dažnis nežinomas:                     haliucinacijos.

Nervų sistemos sutrikimai

Labai dažni:                                somnolencija, galvos svaigimas, ataksija.

Dažni:                                        traukuliai, hiperkinezija, dizartrija, amnezija, drebulys, nemiga, galvos skausmas, tokie pojūčiai kaip parestezija, hipestezija, nenormali koordinacija, nistagmas, refleksų sustiprėjimas, susilpnėjimas ar išnykimas.

Nedažni:                                     hipokinezija.

Dažnis nežinomas:                       kiti judėjimo sutrikimai (pvz., choreoatetozė, diskinezija, distonija).

Akių sutrikimai

Dažni:                                        regėjimo sutrikimai (pvz., ambliopija, diplopija).

Ausų ir labirintų sutrikimai

Dažni:                                        galvos sukimasis.

Dažnis nežinomas:                      spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai

Nedažni:                                     palpitacija.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni:                                         hipertenzija, vazodilatacija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Dažni:                                        dusulys, bronchitas, faringitas, kosulys, rinitas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni:                                        vėmimas, pykinimas, dantų anomalijos, gingivitas, viduriavimas, pilvo skausmas, dispepsija, vidurių užkietėjimas, burnos ar gerklės sausumas, dujų susikaupimas žarnyne.

Dažnis nežinomas:                      pankreatitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažnis nežinomas:                      hepatitas, gelta.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni:                                       veido edema, raudonė, kuri dažniausiai apibūdinama dėl fizinės traumos atsiradusiomis mėlynėmis, išbėrimas, niežėjimas, spuogai.

Dažnis nežinomas:                     Stevens-Johnson‘o sindromas, angioneurozinė edema, daugiaformė eritema, alopecija, vaistinio preparato sukeltas bėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (žr. 4.4 skyrių)

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažni:                                        artralgija, mialgija, nugaros skausmas, fascikuliacijos.

Dažnis nežinomas:                      mioklonusas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažnis nežinomas                       ūminis inkstų nepakankamumas, šlapimo nelaikymas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Dažni:                                        impotencija.

Dažnis nežinomas:                      krūtų hipertrofija, ginekomastija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni:                                nuovargis, karščiavimas.

Dažni:                                        periferinė edema, nenormali eisena, astenija, skausmas, negalavimas, gripo sindromas.

Nedažni:                                     generalizuota edema.

Dažnis nežinomas:                      nutraukimo reakcijos (dažniausiai nerimas, nemiga, pykinimas, skausmai, prakaitavimas), krūtinės skausmas. Pasitaikė staigios nepaaiškinamos mirties, kurios sąsaja su gabapentino vartojimu nenustatyta, atvejų.

Tyrimai

Dažni:                                        leukocitų kiekio kraujyje (WBC) sumažėjimas, svorio padidėjimas.

Nedažni:                                     kepenų funkcijos tyrimų rodmenų SGOT (AST), SGPT (ALT) ir bilirubino koncentracijos padidėjimas;

Dažnis nežinomas:                      gliukozės koncentracijos cukriniu diabetu sergančių ligonių kraujyje svyravimas.

Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos

Dažni:                                       atsitiktinė trauma, lūžiai, įbrėžimai.

Gydymo gabapentinu metu pasitaikė ūminio pankreatito atvejų. Ar tai susiję su gabapentinu, neaišku (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kuriems dėl galutinės inkstų nepakankamumo stadijos atliekamos hemodializės, nustatyta miopatija su kreatino kinazės koncentracijos padidėjimu.

Kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimo, traukulių ir bronchito atvejų pastebėta tik klinikiniuose tyrimuose su vaikais. Be to, klinikinių tyrimų su vaikais duomenimis, dažnai pasireiškė agresyvus elgesys ir hiperkinezijos.

4.9 Perdozavimas

Išgėrus iki 49 g Gabapentin Aurobindo, ūminio gyvybei pavojingo toksinio poveikio nepastebėta. Vaistinio preparato perdozavimo simptomai: galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, kalbos sutrikimas, mieguistumas, apsnūdimas, lengvas viduriavimas. Visi pacientai visiškai pasveiko, taikant palaikomąją priežiūrą. Vartojant dideles gabapentino dozes mažėjanti absorbcija gali riboti vaistinio preparato absorbciją perdozavimo atveju, taigi mažinti toksinį poveikį dėl perdozavimo.

Dėl gabapentino perdozavimo, ypač kartu su kitais CNS slopinančiais vaistiniais preparatais, gali pasireikšti koma.

Gabapentiną iš kraujo galima pašalinti hemodialize, tačiau remiantis ankstesne patirtimi, jos paprastai neprireikia. Vis dėlto hemodializė gali tikti ligoniams, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu.

Mirtina išgerta gabapentino dozė žiurkėms ir pelėms nenustatyta net ir skiriant 8000 mg/kg dozes. Ūminio apsinuodijimo gyvūnams požymiai yra: ataksija, kvėpavimo pasunkėjimas, sudribimas, hipoaktyvumas ar susijaudinimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - kiti antiepilepsiniai vaistiniai preparatai, ATC kodas - N03AX12

Tikslus gabapentino veikimo būdas kol kas nežinomas.

Gabapentino sandara panaši į nervinio impulso pernešėjo gama aminosviesto rūgšties (GASR), bet jo veikimo būdas skiriasi nuo kitų aktyvių medžiagų (pvz., valproato, barbitūratų, benzodiazepinų, GASR transaminazių inhibitorių, GASR reabsorbcijos inhibitorių, GASR agonistų ir GASR provaistų), kurios sąveikauja su GASR receptoriais. Tyrimų in vitro, kuriuose buvo naudojamas radioaktyviai žymėtas gabapentinas, duomenimis, žiurkių smegenyse nustatytos neįprastos baltymų jungimosi vietos (įskaitant naująją žievę ir skliauto ragą), tai gali būti susiję su prieštraukuliniu ir analgetiniu gabapentino ir jo darinių veikimu. Nustatyta, kad gabapentino jungimosi vietos yra nuo potencialų skirtumo priklausomų kalcio kanalų alfa 2 delta subvienetai.

Esant tinkamai gydomajai gabapentino koncentracijai, gabapentinas neprisijungia prie kitų įprastų vaistinių preparatų arba nervinio impulso pernešėjų receptorių smegenyse, įskaitant GASR_A, GASR_B, benzodiazepinų, gliutamatų, glicino ar N-metil-d- aspartato receptorius.

In vitro gabapentinas nesąveikauja su natrio kanalais ir tuo skiriasi nuo fenitoino ir karbamazepino. Gabapentinas kai kuriuose in vitro testuose iš dalies sumažina reakciją į gliutamato agonistą N-metil-D aspartatą (NMDA), bet tik tada, kai koncentracija yra didesnė nei 100 µM, o jos pasiekti in vivo negalima. Gabapentinas in vitro šiek tiek sumažina monoamino nervinio impulso pernešėjų išsiskyrimą. Gabapentino skiriant žiurkėms, kai kuriose jų smegenų srityse sustiprėjo GASR apykaita (panašiai kaip vartojant natrio valproatą, tik kitose smegenų srityse). Tiesioginis ryšys tarp šių įvairių gabapentino veikimo būdų ir jo prieštraukulinio veikimo vis dar nenustatytas. Gyvūnų organizme ir genetiniuose priepuolių modeliuose gabapentinas greitai prasiskverbia į smegenis ir neleidžia pasireikšti priepuoliams, kuriuos sukelia stipriausias elektros šokas, cheminiai traukulius sužadinantys preparatai, įskaitant GASR sintezės inhibitorius.

Klinikinių tyrimų metu taikant papildomą dalinių priepuolių gydymą gabapentinu nuo 3 iki 12 metų vaikams, buvo nustatytas kiekybinis, tačiau statistiškai nereikšmingas priepuolių sumažėjimas 50 % gabapentino vartojusiems pacientams, palyginti su placebu. Vėliau papildomai daryti atsako į gydymą gabapentinu dažnio pagal amžių tyrimai statistiškai reikšmingos amžiaus įtakos nei nepertraukiamam, nei dichotominiam kintamajam, neparodė (3 - 5 metų ir 6 - 12 metų amžiaus grupės). Šių vėliau atliktų papildomų tyrimų duomenys pateikti toliau esančioje lentelėje:

Atsakas (≥ 50% pagerėjimas) į gydymą pagal MKGP* amžių

* Modifikuota ketinamų gydyti pacientų populiacija – tai visi tyrime dalyvavę pacientai, kurie turėjo registruoti priepuolių dažnį dienoraštyje 28 paras per pradinę ir dvigubai koduotu būdu atliktą tyrimų fazę.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus dozę, didžiausia gabapentino koncentracija plazmoje atsiranda maždaug per 2 - 3 val. Gabapentino biologinis prieinamumas (absorbuota dozės frakcija) mažėja didinat dozę. Absoliutus 300 mg kapsulės biologinis prieinamumas yra maždaug 60%. Maistas, įskaitant daug riebalų turinčią dietą, žymios įtakos gabapentino farmakokinetikai neturi.

Gabapentino farmakokinetikai įtakos pakartotinis jo vartojimas neturi. Nors klinikinių tyrimų metu gabapentino plazmos koncentracija buvo nuo 2 mikrogramų/ml iki 20 mikrogramų/ml, tokios koncentracijos įtakos saugumui ir veiksmingumui neturėjo. Farmakokinetiniai parametrai nurodyti 3 lentelėje.

3 lentelė. Gabapentino, vartojamo kas 8 val., vidutiniai (standartinis nuokrypis [SN]), %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje nusistovi pastovi vaisto koncentracija

C_max – didžiausia koncentracija plazmoje, esant pusiausvyros apykaitai.

t_max – laikas, per kurį pasiekiama C_max.

t_½ – pusinis eliminacijos periodas.

AUC _(0-8) – plotas, kurį pusiausvyros apykaitos sąlygomis koordinačių sistemoje riboja koncentracijos laiko atžvilgiu kreivė, praėjus 0‑8 val. po dozės suvartojimo.

Ae% – nepakitusio gabapentino, kuris per 0‑8 val. po dozės suvartojimo pašalintas su šlapimu, kiekis procentais.

DN –duomenų nėra

Pasiskirstymas

Gabapentinas nesijungia prie plazmos baltymų, jo tariamasis pasiskirstymo tūris yra 57,7 l. Gabapentino koncentracija epilepsija sergančių pacientų smegenų skystyje sudaro maždaug 20 % mažiausios vaistinio preparato pusiausvyros apykaitos koncentracijos plazmoje. Gabapentino aptinkama žindančių motinų piene.

Metabolizmas

Žmogaus organizme gabapentinas nemetabolizuojamas. Gabapentinas nesužadina įvairią funkciją atliekančių kepenų fermentų oksidazių, kurios veikia vaistinių preparatų metabolizmą.

Eliminacija

Nepakitęs gabapentinas šalinamas vien tik pro inkstus. Gabapentino pusinės eliminacijos periodas priklauso nuo dozės ir vidutiniškai trunka 5 - 7 valandas.

Senyvų žmonių ir pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme gabapentino plazmos klirensas yra sumažėjęs. Gabapentino šalinimo greičio konstanta, plazmos klirensas ir inkstų klirensas mažėja proporcingai kreatinino klirensui.

Gabapentiną galima pašalinti atliekant hemodializę. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi ar kuriems atliekamos hemodializės, rekomenduojam keisti dozę (žr. 4.2 skyrių).

Tiriant gabapentino farmakokinetiką vaikų organizme, buvo ištirta 50 sveikų nuo 1 mėn. iki 12 metų vaikų. Skiriant gabapentiną dozėmis, paskaičiuotomis mg/kg kūno svorio, nustatyta, kad vyresnių kaip 5 metų vaikų plazmoje gabapentino koncentracija dažniausiai yra tokia pati kaip ir suaugusiųjų.

Tiesiškumas/netiesiškumas

Gabapentino biologinis prieinamumas (absorbuota dozės frakcija) mažėja didėjant dozei, tai lemia netiesinį farmakokinetinių rodmenų, įskaitant biologinio praeinamumo rodmenis (F), pavyzdžiui. Ae%, CL/F, Vd/F, pobūdžiui. Eliminacijos farmakokinetiką (farmakokinetikos rodmenys, kurie neapima biologinio praeinamumo rodmenų, tokių kaip CLr ir T_1/2 ) geriausiai apibūdina tiesinė farmakokinetika. Gabapentino koncentracija plazmoje pusiausvyros apykaitos sąlygomis numatyta pagal vienkartinės vaistinio preparato dozės duomenis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeninis poveikis

Du metus pelėms su maistu buvo duodamos 200 mg/kg, 600 mg/kg ar 2000 mg/kg kūno svorio paros dozės, o žiurkėmis – 250 mg/kg, 1000 mg/kg ar 2000 mg/kg kūno svorio paros dozės. Tik didžiausią dozę vartojusiems žiurkių patinams statistiškai patikimai padažnėjo kasos acinarinių ląstelių navikų. Žiurkių, vartojusių 2000 mg/kg kūno svorio paros dozę, didžiausia vaistinio preparato koncentracija plazmoje yra 10 kartų didesnė negu žmonių, vartojusių 3600 mg paros dozę. Žiurkių patinų kasos acinarinių ląstelių navikai turi mažą piktybiškumo laipsnį ir neturėjo įtakos išgyvenamumui, nemetastazavo, neišplito į aplinkinius audinius ir buvo panašūs kontrolinės grupės. Kaip šių kasos acinarinių ląstelių navikų atsiradimas žiurkių patinams susijęs su kancerogeninio poveikio rizika žmogui, neaišku.

Mutageninis poveikis

Gabapentinas nesukelia genotoksinio poveikio. Standartiniuose bandymuose in vitro su bakterijų ar žinduolių ląstelėmis, mutageninio poveikio gabapentinas nesukėlė. Gabapentinas neskatino žinduolių ląstelių chromosomų aberacijų nei in vitro, nei in vivo ir neskatino mikrobranduolių formavimosi žiurkėnų kaulų čiulpuose.

Vaisingumo sutrikimas

Ne didesnės kaip 2000 mg/kg kūno svorio paros dozės nepageidaujamo poveikio žiurkių vaisingumui ar reprodukcijai nesukėlė (maždaug 5 kartus didesnė nei didžiausia paros dozė žmogui, apskaičiuota mg/m³ kūno paviršiaus ploto).

Teratogeninis poveikis

Vartojant 50, 30 ir 25 kartus didesnes dozes už 3600 mg paros dozę žmogui (atitinkamai 4, 5 ar 8 kartus didesnės už dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto), gabapentinas nedažnino pelių, žiurkių ar triušių palikuonių apsigimimų.

Gabapentinas lėtino graužikų kaukolės, stuburo, priekinių ir užpakalinių galūnių kaulėjimą ir tuo stabdė vaisiaus augimą. Šis poveikis pasireiškia, kai besivaikuojančioms pelėms organogenezės laikotarpiu buvo skiriamos 1000 arba 3000 mg/kg paros dozės, o žiurkėms prieš poravimąsi ir po jo, bei veisimosi laikotarpiu buvo skiriama 500, 1000 ar 2000 mg/kg paros dozės. Šios dozės yra maždaug 1‑5 kartus didesnės už 3600 mg paros dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto.

Jokio poveikio nebuvo pastebėta, kai besivaikuojančioms pelėms buvo skiriama 500 mg/kg paros dozė (maždaug ½ paros dozės žmogui, apskaičiuotos mg/m² kūno paviršiaus ploto).

Poveikio vaisingumui ir reprodukcijai tyrimų metu vartojant 2000 mg/kg paros dozes, teratogeninio poveikio tyrimų metu vartojant 1500 mg/kg paros dozes ir perinatalinių bei postnatalinių tyrimų metu vartojant 500, 1000 ir 2000 mg/kg paros dozes padažnėjo hidroureterio ir (arba) hidronefrozės atvejų. Šių reiškinių reikšmė nežinoma, bet jie buvo susiję su vystymosi sulėtėjimu. Šios dozės yra maždaug 1‑5 kartus didesnės už 3600 mg paros dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto.

Teratogeninio poveikio tyrimai su triušiais parodė, kad organogenezės laikotarpiu vartojant 60, 300 ir 1500 mg/kg paros dozes, padažnėjo persileidimų skaičius po implantacijos. Šios dozės yra maždaug ¼‑8 kartus didesnės už 3600 mg paros dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kapsulės turinys:

Kukurūzų krakmolas

Talkas

Kapsulės apvalkalas

300 mg:

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Titano dioksidas (E171)

Natrio laurilsulfatas

Želatina

Spausdinimo rašalas:

Šelakas

Propilenglikolis

Juodasis geležies oksidas

Kalio hidroksidas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Atidarius DTPE buteliuką tinka vartoti 12 mėnesių.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25°C temperatūroje.

Lizdinė plokštelė: Laikyti gamintojo pakuotėje.

DTPE buteliukas: Laikyti gamintojo pakuotėje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Permatoma PVC/PVdC - aliuminio folijos lizdinė plokštelė:

300 mg: 10, 20, 30, 50, 60, 90, 100 ir 200 kietų kapsulių.

DTPE buteliukas su polipropileno dangteliu ir silikagelio sausikliu:

300 mg: 100, 200 ir 1000 kietų kapsulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.