ARTIZIA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ARTIZIA 75 mikrogramai/20 mikrogramų dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje dengtoje tabletėje yra 75 mikrogramai gestodeno ir 20 mikrogramų etinilestradiolio.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: kiekvienoje dengtoje tabletėje yra 36,86 mg laktozės monohidrato ir 19,63 mg sacharozės. 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 

3. FARMACINĖ FORMA

Dengta tabletė.

Tabletės yra baltos, abipus išgaubtos, apvalios, blizgiu dangalu, apytiksliai 5,5-5,7 mm skersmens.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Geriamajai kontracepcijai.

Priimant sprendimą skirti ARTIZIA, reikia atsižvelgti į moters individualius esamus rizikos, ypač venų tromboembolijos (VTE), veiksnius ir VTE riziką vartojant ARTIZIA, palyginti su rizika, kuri kyla vartojant kitų sudėtinių hormoninių kontraceptikų (SHK) (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

ARTIZIA vartojimo metodas

Sudėtinių geriamųjų kontraceptikų (SGK) vartojant taip, kaip rekomenduojama, pastojimo rizikos dažnis yra maždaug 1% per metus. Jei tabletės praleidžiamos arba vartojamos netinkamai, neveiksmingumo dažnis gali padidėti.

Dengtas tabletes reikia vartoti kasdien maždaug tokiu pačiu laiku, ant pakuotės nurodyta tvarka. Jei reikia, tabletę galima užgerti trupučiu vandens. 21 dieną iš eilės reikia gerti po 1 tabletę. Nauja pakuotė pradedama vartoti po 7 dienų pertraukos, per kurią paprastai kraujuojama. Kraujavimas prasideda praėjus maždaug 2‑3 paroms po paskutinės tabletės suvartojimo ir gali nesibaigti prieš pradedant vartoti naują pakuotę.

ARTIZIA vartojimo pradžia

• Jeigu per paskutinį mėnesį hormoninių kontraceptikų nebuvo vartota

Dengtų tablečių reikia pradėti vartoti pirmą natūralaus mėnesinių ciklo dieną (t. y. pirmą kraujavimo dieną). Galima pradėti ir 2–5 mėnesinių ciklo dieną, tačiau tokiu atveju pirmo ciklo pirmas 7 dienas patariama papildomai taikyti barjerinį kontracepcijos metodą.

• Keičiant kitą sudėtinį hormoninį kontraceptiką (SGK ar transderminį pleistrą)

ARTIZIA geriausia pradėti vartoti pirmą dieną po paskutinės veikliosios (paskutinės tabletės, kurioje yra veikliųjų medžiagų) SGK tabletės pavartojimo, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po įprastinės tablečių vartojimo pertraukos arba placebo tablečių vartojimo. Jeigu buvo naudojamas transderminis pleistras, ARTIZIA geriausia pradėti vartoti tą pačią dieną, kurią jis nuimamas, bet ne vėliau kaip tą dieną, kurią turi būti klijuojamas kitas.

• Keičiant vien progestageno kontracepcijos metodą (mažųjų tablečių, injekcijų, implantų) arba vartojimo į gimdą sistemą (VGS), atpalaiduojančią progestageno.

Vietoj mažųjų tablečių ARTIZIA galima pradėti vartoti bet kokiu laiku, vietoj implanto ir VGS - tą pačią dieną, kai jie išimami, vietoj injekcijų - tą dieną, kurią reikia švirkšti kitą dozę, tačiau visais šiais atvejais pirmas 7 ARTIZIA vartojimo dienas patariama papildomai taikyti barjerinį kontracepcijos metodą.

• Po aborto, įvykusio per pirmąjį nėštumo trimestrą

ARTIZIA galima pradėti vartoti nedelsiant. Tokiu atveju papildomų kontracepcijos priemonių nereikia.

• Po gimdymo arba aborto, įvykusio per antrą nėštumo trimestrą

Žindyvėms rekomendacijos pateiktos 4.6 skyriuje.

Po gimdymo arba aborto, įvykusio per antrą nėštumo trimestrą, ARTIZIA patariama pradėti vartoti 21‑28 dieną. Jei vartoti pradedama vėliau, pirmas 7 dengtų tablečių vartojimo dienas reikia papildomai taikyti barjerinį kontracepcijos metodą. Tos moterys, kurios jau turėjo lytinių santykių, prieš pradėdamos vartoti SGK, turi būti tikros, kad nėra pastojusios, arba palaukti pirmųjų mėnesinių.

Vartojimo metodas, praleidus tabletę

Jei dengtą tabletę išgerti uždelsiama mažiau negu 12 valandų, kontraceptinis poveikis nekinta. Tokiu atveju pamirštą dengtą tabletę moteris turi gerti tuoj pat, kai tik prisimena, o kitą tabletę vartoti įprastu laiku.

Jei dengtą tabletę išgerti uždelsiama daugiau kaip 12 valandų, kontraceptinis poveikis gali susilpnėti. Tokiu atveju reikia vadovautis dviem pagrindinėmis taisyklėmis:

1) niekada nenutraukti dengtų tablečių vartojimo ilgiau kaip 7 dienas;

2) kad pagumburio, hipofizės ir kiaušidžių sistema būtų tinkamai nuslopinta, dengtas tabletes būtina be pertraukų vartoti 7 dienas.

Atsižvelgiant į minėtas taisykles, pateikiami žemiau nurodyti patarimai.

• Pirmoji savaitė

Paskutinę praleistą dengtą tabletę būtina gerti tuoj pat, kai tik prisimenama, net ir tuo atveju, jeigu tuo pačiu metu tektų gerti dvi dengtas tabletes. Po to dengtas tabletes reikia vartoti įprastu laiku. Be to, pirmas septynias dienas būtinas papildomas barjerinis kontracepcijos metodas, pvz., prezervatyvas. Jeigu moteris per paskutines 7 dienas turėjo lytinių santykių, ji gali būti pastojusi. Kuo daugiau tablečių ir kuo arčiau iki įprastinės pertraukos praleidžiama, tuo nėštumo tikimybė yra didesnė.

• Antroji savaitė

Paskutinę praleistą dengtą tabletę būtina gerti tuoj pat, kai tik prisimenama, net ir tuo atveju, jeigu tuo pačiu metu tektų gerti dvi dengtas tabletes. Po to dengtas tabletes reikia vartoti įprastu laiku. Jei septynias dienas iki pirmos praleistos tabletės moteris dengtas tabletes vartojo reguliariai, papildomos kontracepcijos priemonės nereikalingos. Jei vaistinio preparato vartojo nereguliariai arba praleido daugiau negu vieną dengtą tabletę, patartina 7 dienas papildomai naudotis specialiomis kontracepcijos priemonėmis.

• Trečioji savaitė

Dėl artėjančios dengtų tablečių vartojimo pertraukos kyla didelė kontracepcijos patikimumo sumažėjimo rizika. Vis dėlto, nepaisant šio fakto, apsaugoti nuo kontraceptinio poveikio susilpnėjimo galima tinkamai pritaikius dengtų tablečių vartojimo metodą. Jei 7 dienas iki pirmos praleistos dengtos tabletės moteris dengtas tabletes vartojo tinkamai, papildomų kontracepcijos priemonių nereikia, laikantis vieno iš dviejų toliau nurodytų patarimų. Jeigu ne, moteris turi vadovautis pirmuoju patarimu ir 7 dienas naudotis kitokiomis papildomomis kontracepcijos priemonėmis.

1. Paskutinę praleistą dengtą tabletę reikia išgerti tuoj pat, kai tik prisimenama, net ir tuo atveju, jeigu tuo pačiu metu tektų gerti dvi dengtas tabletes. Po to vaistinio preparato reikia vartoti įprasta tvarka. Naują pakuotę reikia pradėti vartoti tuoj pat po visų ankstesnės pakuotės dengtų tablečių suvartojimo, t. y. nedarant pertraukos tarp pakuočių vartojimo. Kraujavimas tikriausiai prasidės tik baigus vartoti visas antros pakuotės dengtas tabletes, tačiau jų vartojimo metu galimas tepimas arba protarpinis kraujavimas.

2. Vartojamos pakuotės dengtų tablečių vartojimą nutraukti, padaryti ne ilgesnę kaip 7 dienų pertrauką, įskaitant praleistąsias dienas, o po to pradėti vartoti naujos pakuotės dengtas tabletes.

Jei moteris dengtų tablečių išgerti pamiršo ir per pirmą normalią jų vartojimo pertrauką nekraujavo, būtina įtarti galimą nėštumą.

Sutrikus virškinimo trakto funkcijai

Pasireiškus sunkiam virškinimo trakto funkcijos sutrikimui, gali sumažėti veikliųjų medžiagų absorbcija, todėl būtinos papildomos kontracepcijos priemonės.

Jei išgėrus dengtą tabletę vėmimas pasireiškia 3‑4 valandų laikotarpiu, patariama elgtis taip, kaip praleidus dengtą tabletę (žr. 4.2. skyrių).

Jei moteris nenori keisti įprastinės vaisto vartojimo tvarkos, ji turi išgerti papildomą tabletę iš naujos pakuotės.

Kaip išvengti arba atidėti kraujavimą

Norint kraujavimą atidėti, baigus vartoti visas vienos ARTIZIA pakuotės tabletes, būtina pradėti vartoti naują pakuotę, nedarant pertraukos. Taigi vartojimą galima, jei reikia, tęsti tol, kol suvartojamos visos pastarosios pakuotės tabletės. Jų vartojimo laikotarpiu galimas tarpmenstruacinis kraujavimas arba tepimas. Vėl reguliariai ARTIZIA galima pradėti vartoti po įprastinės 7 dienų pertraukos.

Norint įprastinę mėnesinių pradžios dieną perkelti į kitą savaitės dieną, patariama sutrumpinti pertrauką tarp pakuočių vartojimo tiek dienų, kiek pageidaujama perkelti. Kuo trumpesnė pertrauka, tuo naujos pakuotės vartojimo metu didesnė tarpmenstruacinio kraujavimo ir tepimo rizika (kaip ir atidedant kraujavimą).

4.3 Kontraindikacijos 

Sudėtinių hormoninių kontraceptikų (SHK) negalima vartoti esant toliau nurodytoms būklėms.

Jei kuris nors iš išvardytų sutrikimų pirmą kartą atsiranda sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartojimo metu, vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

• Venų tromboembolija (VTE) arba jos rizika.
• Venų tromboembolija – esama VTE (gydoma antikoaguliantais) arba anksčiau buvusi VTE (pvz., giliųjų venų trombozė (GVT) arba plaučių embolija (PE)).
• Žinomas paveldimas arba įgytas polinkis į venų tromboemboliją, pvz., APC rezistentiškumas (įskaitant Leideno V faktorių), antitrombino III trūkumas, baltymo C trūkumas, baltymo S trūkumas.
• Didelė chirurginė operacija su ilgalaike imobilizacija (žr. 4.4 skyrių).
• Didelė venų tromboembolijos rizika dėl kelių esamų rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių).
• Arterijų tromboembolija (ATE) arba jos rizika.
• Arterijų tromboembolija – esama arterijų tromboembolija, anksčiau buvusi arterijų tromboembolija (pvz., miokardo infarktas) arba ją pranašaujanti būklė (pvz., krūtinės angina).
• Smegenų kraujotakos liga – esamas insultas, anksčiau patirtas insultas arba jį pranašaujanti būklė (pvz., praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP)).
• Žinomas paveldimas arba įgytas polinkis į arterijų tromboemboliją, pvz., hiperhomocisteinemija ir antifosfolipidiniai antikūnai (antikardiolipino antikūnai, vilkligės antikoaguliantas).
• Buvusi migrena su židininiais neurologiniais simptomais.
• Didelė arterijų tromboembolijos rizika dėl kelių rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių) arba dėl vieno esamo sunkaus rizikos veiksnio, pvz.:
• cukrinio diabeto su kraujagyslių pažeidimo simptomais,
• sunkios arterinės hipertenzijos,
• sunkios dislipoproteinemijos.
• Esamas ar buvęs pankreatitas, susijęs su didele hipertrigliceridemija.
• Esama ar buvusi sunki kepenų liga tol, kol nesunormalėję kepenų funkcijos tyrimų duomenys.
• Esamas kepenų navikas arba jo (tiek gerybinio, tiek piktybinio) atvejai anamnezėje.
• Nustatytas arba įtariamas nuo lytinių steroidų priklausomas piktybinis navikas (pvz., lyties organų arba krūtų).
• Kraujavimas iš makšties dėl nežinomų priežasčių.
• Nustatytas arba įtariamas nėštumas.
• Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kurioms 6.1 skyriuje nurodytoms pagalbinėms medžiagoms.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Įspėjimai

Jeigu yra bent viena iš toliau nurodytų būklių ar rizikos veiksnių, ARTIZIA tinkamumą reikia aptarti su moterimi. Moteriai reikia patarti, kad pasunkėjus arba pirmą kartą atsiradus bent vienai iš šių būklių ar rizikos veiksnių ji kreiptųsi į gydytoją, kuris nustatys, ar reikia nutraukti ARTIZIA vartojimą.

Kraujotakos sutrikimai

Venų tromboembolijos (VTE) rizika

Vartojant bet kokį sudėtinį hormoninį kontraceptiką (SHK), yra didesnė venų tromboembolijos (VTE) rizika nei jo nevartojant. Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio, norgestimato ar noretisterono, yra susiję su mažiausia VTE rizika. Kiti vaistiniai preparatai, pvz., ARTIZIA, gali būti susiję su iki dviejų kartų didesne rizika. Sprendimą vartoti kitą vaistinį preparatą, nei pasižymintį mažiausia VTE rizika, reikia priimti tik aptarus su moterimi, taip užtikrinant, kad ji supranta VTE riziką vartojant ARTIZIA, kaip jai esantys rizikos veiksniai veikia šią riziką ir kad jai esanti VTE rizika yra didžiausia pirmaisiais vartojimo metais. Taip pat yra šiek tiek duomenų, kad ši rizika padidėja vėl pradėjus vartoti SHK po 4 savaičių arba ilgesnės pertraukos.

• Maždaug 2 iš 10 000 moterų, kurios nevartoja SHK ir nėra nėščios, vienerių metų laikotarpiu pasireikš VTE. Tačiau, priklausomai nuo esamų rizikos veiksnių, kai kurioms moterims ši rizika gali būti daug didesnė (žr. toliau). Nustatyta, kad 9‑12¹ iš 10 000 moterų, vartojančių SHK, kurių sudėtyje yra gestodeno, per metus pasireikš VTE, palyginti su 6² moterimis, vartojančiomis SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio. Abiem atvejais šis VTE skaičius per metus yra mažesnis už skaičių, tikėtiną moterims nėštumo metu arba laikotarpiu po gimdymo. 1‑2% atvejų VTE gali baigtis mirtimi.

¹ Šis dažnis vertinamas remiantis epidemiologinių tyrimų duomenų visuma, žinant skirtingų preparatų santykinę riziką, palyginti SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio.

² 5‑7 intervalo vidurio taškas 10 000 moters metų, remiantis maždaug 2,3‑3,6 santykine rizika vartojant SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio, palyginti su nevartojimu.

1 grafikas. VTE reiškinių skaičius 10 000 moterų per vienerius metus

Ypač retais atvejais SHK vartotojoms nustatyta trombozė kitose kraujagyslėse, pvz., kepenų, mezenterinėse, inkstų ar tinklainės venose ir arterijose.

VTE rizikos veiksniai

Venų tromboembolijos komplikacijų rizika SHK vartotojoms gali labai padidėti, jeigu moteriai yra papildomų rizikos veiksnių, ypač jeigu yra keli rizikos veiksniai (žr. 1 lentelę).

ARTIZIA negalima vartoti, jeigu moteriai yra keli rizikos veiksniai, dėl kurių padidėja venų trombozės rizika (žr. 4.3 skyrių). Jeigu moteriai yra keli rizikos veiksniai, rizikos padidėjimas gali būti didesnis už atskirų veiksnių sumą; tokiu atveju reikia atsižvelgti į bendrą moteriai esančią VTE riziką. Jeigu naudos ir rizikos santykis laikomas nepalankiu, SHK skirti negalima (žr. 4.3 skyrių).

1 lentelė. VTE rizikos veiksniai

Nėra vieningos nuomonės dėl galimos varikozinių venų ir paviršinio tromboflebito įtakos venų trombozės pradžiai ar progresavimui.

Reikia atsižvelgti į padidėjusią tromboembolijos riziką nėštumo metu, ypač 6 savaites po gimdymo (žr. informaciją „Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis“ 4.6 skyriuje).

VTE (giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos) simptomai

Moterims reikia patarti, kad, pasireiškus simptomams, nedelsdamos kreiptųsi medicininės pagalbos ir informuotų sveikatos priežiūros specialistą, kad vartoja SHK.

Giliųjų venų trombozės (GVT) simptomai gali būti:

- vienos kojos ir (arba) pėdos patinimas arba patinimas išilgai kojos venos;

- kojos skausmas arba skausmingumas, kuris gali būti juntamas tik stovint arba vaikščiojant;

- padidėjusi paveiktos kojos temperatūra; kojos odos paraudimas arba odos spalvos pokytis.

Plaučių embolijos (PE) simptomai gali būti:

- staiga pasireiškęs nepaaiškinamas dusulys arba kvėpavimo padažnėjimas;

- staigus kosulys, kuris gali būti susijęs su kraujingų skreplių atkosėjimu;

- aštrus krūtinės skausmas;

- sunkus galvos sukimasis ar svaigulys;

- dažnas arba neritmiškas širdies plakimas.

Kai kurie iš šių simptomų (pvz., dusulys, kosulys) nėra specifiniai ir gali būti neteisingai interpretuojami kaip dažnesni arba ne tokie sunkūs reiškiniai (pvz., kvėpavimo takų infekcijos).

Kiti kraujagyslių užsikimšimo požymiai gali būti: staigus galūnės skausmas, patinimas ir lengvas pamėlynavimas.

Jeigu užsikimšimas pasireiškia akyje, simptomas gali būti skausmo nesukeliantis neryškus regėjimas, kuris gali progresuoti iki apakimo. Kartais apankama beveik iš karto.

Arterijų tromboembolijos (ATE) rizika

Remiantis epidemiologiniais tyrimais, SHK vartojimas yra susijęs su padidėjusia arterijų tromboembolijos (miokardo infarkto) arba cerebrovaskulinio priepuolio (pvz., praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio, insulto) rizika. Arterijų tromboembolijos reiškiniai gali baigtis mirtimi.

ATE rizikos veiksniai

Arterijų tromboembolijos komplikacijų arba cerebrovaskulinio priepuolio rizika SHK vartojančioms moterims yra didesnė, jeigu yra rizikos veiksnių (žr. 2 lentelę). ARTIZIA negalima vartoti, jeigu moteriai yra vienas sunkus arba keli ATE rizikos veiksniai, dėl kurių padidėja arterijų trombozės rizika (žr. 4.3 skyrių). Jeigu moteriai yra keli rizikos veiksniai, rizikos padidėjimas gali būti didesnis už atskirų veiksnių sumą; tokiu atveju reikia įvertinti bendrą moteriai kylančią riziką. Jeigu naudos ir rizikos santykis laikomas nepalankiu, SHK skirti negalima (žr. 4.3 skyrių).

2 lentelė. ATE rizikos veiksniai

ATE simptomai

Moterims reikia patarti, kad, pasireiškus simptomams, nedelsdamos kreiptųsi medicininės pagalbos ir informuotų sveikatos priežiūros specialistus, kad vartoja SHK.

Cerebrovaskulinio priepuolio simptomai gali būti:

- staigus veido, rankos ar kojos tirpulys ar silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje;

- staigus vaikščiojimo sutrikimas, svaigulys, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimas;

- staigus sumišimas, kalbėjimo ar supratimo sutrikimas;

- staigus matymo viena ar abiem akimis sutrikimas;

- staigus, sunkus ar ilgalaikis galvos skausmas be žinomos priežasties;

- sąmonės netekimas ar apalpimas su traukuliais arba be jų.

Trumpalaikiai simptomai rodo, kad šis reiškinys yra praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP).

Miokardo infarkto (MI) simptomai gali būti:

- skausmas, diskomfortas, spaudimas, sunkumas, veržimo ar pilnumo pojūtis krūtinėje, rankoje ar po krūtinkauliu,

- diskomfortas, plintantis į nugarą, žandikaulį, gerklę, ranką, skrandį;

- pilnumo, nevirškinimo ar užspringimo pojūtis;

- prakaitavimas, pykinimas, vėmimas ar svaigulys;

- labai didelis silpnumas, nerimas ar dusulys;

- dažnas arba neritmiškas širdies plakimas.

Navikai

Svarbiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra išsilaikanti žmogaus papiloma viruso (ŽPV) infekcija. Kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šį rizikos padidėjimą gali didinti ilgalaikis SGK vartojimas. Vis dėlto iki šiol diskutuojama apie tai, kiek tai priklauso nuo kitų veiksnių, pvz. gimdos kaklelio tyrimų ir lytinio elgesio, įskaitant ir barjerinių kontracepcijos priemonių naudojimą.

54 epidemiologinių tyrimų metaanalizės duomenimis, moterims, vartojančioms SGK, santykinė krūties vėžio rizika yra šiek tiek didesnė (RS = 1,24). Nustojus vartoti SGK, šis rizikos padidėjimas per 10 metų palaipsniui mažėja. Kadangi moterys iki 40 metų krūties vėžiu serga retai, SGK vartojančioms arba neseniai vartojusioms moterims diagnozuoto krūties karcinomos atvejų padaugėjimas yra mažas, palyginti su bendra krūties vėžio rizika. Minėti tyrimai priežastinio ryšio neįrodo. Krūties vėžio rizikos padidėjimas SGK vartojančioms moterims galėjo atsirasti dėl ankstesnio vėžio nustatymo, dėl biologinio SGK poveikio arba dėl abiejų šių veiksnių. Krūties vėžys, diagnozuotas SGK vartojančioms arba vartojusioms moterims paprastai būna mažiau kliniškai išplitęs, negu niekada šių kontraceptikų nevartojusioms moterims.

SGK vartojančioms moterims retais atvejais buvo nustatytas gerybinis kepenų navikas, dar rečiau – piktybinis kepenų navikas. Retais atvejais šie navikai lėmė gyvybei pavojingą vidinį pilvo kraujavimą. Jei SGK vartojančiai moteriai pasireiškia stiprus epigastriumo skausmas, padidėja kepenys arba atsiranda vidinio pilvo kraujavimo požymių, nustatant diagnozę reikia turėti omenyje kepenų naviko galimybę.

Kitos būklės

Moterims, kurioms arba kurių giminaičiams yra hipertrigliceridemija, SGK vartojimo metu gali būti didesnė ūminio pankreatito rizika.

Nors daugeliui moterų, vartojančių SGK, šiek tiek padidėja kraujospūdis, tačiau kliniškai reikšmingas padidėjimas yra retas. Vis dėlto, jeigu SGK vartojimo metu pasireiškia klinikai reikšminga hipertenzija, būtų geriau, kad gydytojas būtų atsargus, nutrauktų SGK vartojimą ir gydytų hipertenziją. Jei nuo antihipertenzinių vaistinių preparatų kraujospūdis sunormalėja, gydytojas vėl gali SGK vartojimą atnaujinti, jeigu mano, kad tinka.

Manoma, kad šių būklių: geltos ir (arba) niežulio dėl tulžies stazės, tulžies akmenų formavimosi, porfirijos, sisteminės raudonosios vilkligės, hemolizinio-ureminio sindromo, Saidenhemo (Sydenham) chorėjos, nėštumo pūslelinės, apkurtimo dėl otosklerozės, pasunkėjimas arba atsiradimas pirmą kartą gali būti susiję tiek su nėštumu, tiek su SGK vartojimu, tačiau ryšio su SGK įrodymas nėra įtikinantis. 

Moterims, sergančioms paveldima angioneurozine edema, egzogeniniai estrogenai gali indukuoti arba pasunkinti angioneurozinės edemos simptomus.

Pasireiškus ūminiam ar lėtiniam kepenų veiklos sutrikimui, SGK vartojimo nutraukimas gali būti neišvengiamas tol, kol kepenų veikla sunormalės. Atkritus cholestazinei geltai, kuri pirmą kartą pasireiškė nėštumo arba ankstesnio gydymo lytiniais steroidais metu, SGK vartojimą irgi būtina nutraukti.

Nors SGK gali veikti periferinį atsparumą insulinui ir gliukozės toleravimą, įrodymų, kad cukriniu diabetu sergančioms moterims, vartojančioms mažos dozės (< 0,05 mg etinilestradiolio) SGK, reikėtų keisti diabeto gydymą, nėra. Vis dėlto SGK vartojančias cukriniu diabetu sergančias moteris būtina atidžiai stebėti.

Su SGK vartojimu gali būti susijusi Krono (Crohn) liga ir opinis kolitas.

Kartais gali pasireikšti chloazma, ypač moterims, kurioms yra buvusi nėščiųjų chloazma. SGK vartojančioms moterims, linkusioms į chloazmą, reikia vengti saulės ir ultravioletinių spindulių.

ARTIZIA sudėtyje yra laktozės monohidrato ir sacharozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ar galaktozės malabsorbcija.

Medicininis ištyrimas ir konsultacijos

Prieš pradedant arba atnaujinant gydymą ARTIZIA, reikia sužinoti visą ligos istoriją (įskaitant šeimos anamnezę) ir atmesti nėštumo galimybę. Reikia išmatuoti kraujospūdį ir atlikti fizinį ištyrimą, atsižvelgiant į kontraindikacijas (žr. 4.3 skyrių) ir įspėjimus (žr. 4.4 skyrių). Svarbu atkreipti moters dėmesį į informaciją apie venų ir arterijų trombozę, įskaitant ARTIZIA keliamą riziką, palyginti su kitų SHK vartojimu, VTE ir ATE simptomus, žinomus rizikos veiksnius ir ką reikia daryti įtarus trombozę.

Moteriai taip pat reikia nurodyti atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir laikytis pateiktų patarimų. Tyrimų dažnis ir pobūdis turi būti paremtas nustatytos praktikos rekomendacijomis ir pritaikytas konkrečiai moteriai.

Moteriai reikia nurodyti, kad hormoniniai kontraceptikai neapsaugo nuo ŽIV infekcijų (AIDS) ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų.

Kontraceptiko veiksmingumo sumažėjimas

SGK veiksmingumas gali sumažėti, pavyzdžiui, užmiršus išgerti dengtą tabletę (žr. 4.2 skyrių), sutrikus virškinimo trakto funkcijai (žr. 4.2 skyrių) arba kartu vartojant kitų vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Ciklo kontrolės susilpnėjimas

Vartojant bet kokių SGK, galimas nereguliarus kraujavimas (tepimas arba tarpmenstruacinis kraujavimas), ypač pirmaisiais vartojimo mėnesiais, todėl nereguliaraus kraujavimo priežastį tikslinga tirti tik maždaug po trijų ciklų adaptacijos laikotarpio.

Jei nereguliarus kraujavimas išsilaiko arba prasideda po reguliarių ciklų, reikia įtarti nehormoninę kraujavimo priežastį ir tinkamai ištirti, ar nėra piktybinės ligos arba nėštumo. Dėl to gali tekti atlikti kiuretažą.

Kai kurioms moterims su nutraukimu susijęs kraujavimas per pertrauką tarp pakuočių vartojimo nepasireiškia. Jei iki tol SGK buvo vartota laikantis 4.2 skyriuje pateiktų nurodymų, nėštumas nėra tikėtinas. Tačiau jei iki pirmo kraujavimo nebuvimo SGK buvo vartojama nereguliariai arba jeigu su nutraukimu susijusio kraujavimo nebuvo du kartus iš eilės, prieš tolesnį SGK vartojimą reikia ištirti, ar nėra nėštumo.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika

SGK ir kitų vaistinių preparatų sąveika gali lemti tarpmenstruacinį kraujavimą ir (arba) kontracepcijos neveiksmingumą. Toliau pateikiama medicinos literatūroje aprašyta sąveika.

Metabolizmas kepenyse

Galima SGK ir vaistinių preparatų, indukuojančių mikrosomų fermentus (pvz., fenitoino, barbitūratų, primidono, karbamazepino, rifampicino, galbūt ir okskarbazepino, topiramato, felbamato, grizeofulvino ir preparatų, kuriuose yra paprastųjų jonažolių) sąveika, dėl kurios gali padidėti lytinių hormonų klirensas.

Pastebėta, kad kartu vartojami ŽIV proteazės inhibitoriai (pvz., ritonaviras) ar nenukleozidiniai reversinės transkriptazės inhibitoriai (pvz., nevirapinas) bei jų deriniai gali sutrikdyti metabolizmą kepenyse.

Poveikis enterohepatinei cirkuliacijai

Kai kurie klinikiniai duomenys rodo, kad vartojant kai kurių antibiotikų (pvz., penicilinų, tetraciklinų) sumažėja enterohepatinė estrogenų cirkuliacija ir dėl to gali sumažėti etinilestradiolio koncentracija.

Kai kuriais minėtais vaistiniais preparatais gydomos moterys turi laikinai kartu su SGK naudotis barjeriniu kontracepcijos metodu arba pasirinkti kitokį kontracepcijos būdą. Moterys, gydomos mikrosomų fermentus induktoriais, barjeriniu kontracepcijos metodu turi naudotis visu gydymo jais laikotarpiu ir 28 dienas po gydymo nutraukimo. Antibiotikais (išskyrus rifampiciną ir grizeofulviną) gydomos moterys barjeriniu kontracepcijos metodu turi naudotis visu gydymo laikotarpiu ir 7 dienas po gydymo nutraukimo. Jei gydymo metu baigiasi SGK pakuotė, naujos pakuotės dengtas tabletes reikia pradėti vartoti nedarant įprastinės pertraukos.

Geriamieji kontraceptikai gali daryti įtaką kai kurių vaistinių preparatų metabolizmui, todėl jų koncentracija kraujo plazmoje ir audiniuose gali padidėti (pvz., ciklosporino) arba sumažėti (pvz., lamotrigino).

Pastaba. Norint nustatyti galimą sąveiką, reikia susipažinti su kartu vartojamų vaistinių preparatų specializuotąja informacija.

Laboratoriniai tyrimai

Kontraceptiniai steroidai gali daryti įtaką kai kurių laboratorinių tyrimų duomenims, įskaitant biocheminius kepenų parametrus, skydliaukės, antinksčių ir inkstų funkcijos tyrimo rezultatus, kai kurias medžiagas prijungiančių baltymų (pvz., kortikosteroidus prijungiančio globulino) kiekį kraujo plazmoje, lipidų ir lipoproteinų frakcijos kiekį, angliavandenių apykaitos parametrus bei krešėjimo ir fibrinolizės parametrus. Vis dėlto pokyčiai dažniausiai būna normos ribose.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

ARTIZIA nėštumo metu vartoti negalima. Jei moteris pastoja vartodama ARTIZIA, vartojimą būtina nutraukti. Vis dėlto didelės apimties epidemiologinių tyrimų metu moterų, kurios prieš pastojimą vartojo SGK, naujagimiams sklaidos trūkumų rizikos padidėjimo nepastebėta ir moterims, kurios ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu per apsirikimą vartojo SGK, teratogeninio poveikio nenustatyta.

Reikia atkreipti dėmesį į padidėjusią VTE riziką po gimdymo, jei vėl pradedama vartoti ARTIZIA (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Žindymas

SGK gali veikti laktaciją – mažinti motinos pieno kiekį ir keisti jo sudėtį. Apskritai laktacijos laikotarpiu SGK vartoti nerekomenduojama tol, kol kūdikis žindomas. Šiek tiek kontraceptinių steroidų ir (ar) jų metabolitų gali patekti į motinos pieną, tačiau nėra įrodymų, kad jie gali kenksmingai veikti kūdikio sveikatą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nepastebėta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Atskirų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

SHK vartojančioms moterims nustatyta padidėjusi arterijų ir venų trombozės ir tromboembolijos reiškinių rizika, įskaitant miokardo infarktą, insultą, praeinančiuosius smegenų išemijos priepuolius, venų trombozę ir plaučių emboliją (išsamesnė informacija pateikiama 4.4 skyriuje).

Toliau esančioje lentelėje išvardytos tos nepageidaujamos etinilestradiolio ir gestodeno derinio reakcijos, apie kurias pranešė vartotojos. Jų ryšys su derinio vartojimu nebuvo nei patvirtintas, nei atmestas.

Nepageidaujamos reakcijos suskirstytos į grupes pagal MedDRA terminologiją. Jų dažnis apibūdintas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000), nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 

Moterims, sergančioms paveldėta angioneurozine edema, egzogeniniai estrogenai gali indukuoti arba pasunkinti angioneurozinės edemos požymius.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie sunkų sveikatai kenksmingą perdozavimą nėra. Perdozavus galimi šie simptomai: pykinimas, vėmimas, jaunoms mergaitėms - silpnas kraujavimas iš makšties. Priešnuodžio nėra, gydymas - simptominis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - progestogenai ir estrogenai, fiksuoti deriniai, ATC kodas - G03AA10.

Kontraceptinis SGK poveikis paremtas bendru įvairių veiksnių veikimu. Svarbiausi iš jų yra ovuliacijos slopinimas ir gimdos kaklelio sekrecijos pokyčiai.

Be apsaugos nuo pastojimo, SGK sukelia ir kitokį palankų poveikį, kuris kartu su nepageidaujamomis reakcijomis (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius) gali būti naudingas sprendžiant, ar šį kontracepcijos būdą pasirinkti. Mėnesinių ciklas tampa reguliaresnis, mėnesinės dažnai būna mažiau skausmingos, kraujavimas silpnesnis. Dėl to gali mažėti geležies stoka.

Dar buvo dokumentuotas endometriumo ir kiaušidžių vėžio rizikos sumažėjimas. Be to, didelė SGK dozė (50 mikrogramų etinilestradiolio) mažina kiaušidžių cistų, mažojo dubens uždegimo, gerybinių krūtų pokyčių bei negimdinio nėštumo dažnį. Ar taip veikia ir mažesnės SGK dozės, dar nedokumentuota.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Gestodenas

Absorbcija

Išgertas gestodenas greitai ir visiškai absorbuojamas. Išgėrus vieną dozę, didžiausia koncentracija kraujo serume (maždaug 4 ng/ml) atsiranda maždaug po 1 valandos. Biologinis prieinamumas yra apie 99%.

Pasiskirstymas

Gestodenas prisijungia prie kraujo serumo albumino ir lytinius hormonus prijungiančio globulino (LHPG). Kraujo serume laisvo gestodeno būna tik 1,3%, o 69% specifiškai prisijungia prie LHPG. Etinilestradiolio sukeltas LHPG padaugėjimas veikia gestodeno jungimąsi prie kraujo serumo baltymų – didina prie LHPG prisijungusią frakciją ir mažina prie albumino prisijungusią frakciją. Gestodeno pasiskirstymo tūris yra 0,7 l/kg.

Biotransformacija

Gestodenas visiškai metabolizuojamas įprastiniu steroidų metabolizmo būdu. Jo metabolinis klirensas kraujo serume yra 0,8 ml/min./kg. Gestodeno pavartojus kartu su etinilestradioliu, tiesioginės sąveikos nenustatyta.

Eliminacija

Gestodeno kiekio mažėjimas yra dvifazis. Galutinės fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra apie 12 – 15 valandų. Nepakitęs gestodenas neeliminuojamas. Jo metabolitai išsiskiria su šlapimu ir tulžimi apytikriu santykiu 6 : 4. Jų pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1 para.

Pastovioji koncentracija

Gestodeno farmakokinetika priklauso nuo LHPG kiekio, kuris padidėja 2 kartus, jeigu kartu su gestodenu vartojama etinilestradiolio. Po kasdieninio kartotinio vartojamo gestodeno koncentracija serume padidėja maždaug 4 kartus, o pastovioji koncentracija nusistovi antroje gydymo ciklo pusėje.

Etinilestradiolis

Absorbcija

Išgertas etinilestradiolis greitai ir visiškai absorbuojamas. Didžiausia jo koncentracija kraujo serume (apie 65 pg/ml) atsiranda po 1,7 val. Absorbcijos ir pirmo prasiskverbimo per kepenis vykstančio metabolizmo metu etinilestradiolis ekstensyviai metabolizuojamas, todėl išgerto preparato vidutinis biologinis prieinamumas yra maždaug 45%, atskirų žmonių organizme skiriasi 20‑65%.

Pasiskirstymas

Daug, tačiau nespecifiškai, etinilestradiolio prisijungia prie kraujo serumo albumino (apie 98%). Jis indukuoja lytinius hormonus prijungiančio globulino (LHPG) kiekio padidėjimą. Pasiskirstymo tūris yra apie 2,8–8,6 l/kg.

Biotransformacija

Prieš patekdamas į sisteminę kraujotaką etinilestradiolis konjuguojamas plonosios žarnos gleivinėje ir kepenyse. Pirmiausia jis metabolizuojamas aromatinio hidroksilinimo būdu, tačiau susidaro daug hidroksilintų ir metilintų metabolitų; kurie būna laisvi arba sujungti su gliukuro ar sulfato rūgštimi. Etinilestradiolio klirensas yra 2,3-7 ml/min./kg.

Eliminacija

Etinilestradiolio kiekio mažėjimas kraujo serume yra dvifazis. Pirmosios fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1 val., antrosios fazės metu – 10–20 val. Nepakitęs etinilestradiolis neeliminuojamas, jo metabolitai išsiskiria su šlapimu ir tulžimi santykiu 4 : 6. Metabolitų pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1 para.

Pastovioji koncentracija

Dėl galutinės pasiskirstymo fazės metu pusinės eliminacijos laiko kitimo ir kasdieninio dozavimo etinilestradiolio pastovioji koncentracija kraujo serume nusistovi maždaug po vienos savaitės.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad lytiniai hormonai gali stimuliuoti tam tikrų nuo hormonų priklausomų audinių ir navikų augimą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Natrio-kalcio edetatas

Laktozė monohidratas

Kukurūzų krakmolas

Povidonas 25

Magnio stearatas

Tabletės dangalas

Sacharozė

Povidonas 90 F

Makrogolis 6 000

Kalcio karbonatas

Talkas

Montanglikolio vaškas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/Al lizdinės plokštelės, kartono dėžutėje.

Pakuočių dydžiai:

21 dengta tabletė

3 x 21 dengta tabletė

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.