Dicuno

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Dicuno 25 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

25 mg: Vienoje tabletėje yra 25 mg diklofenako kalio druskos

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

25 mg tabletės yra šviesiai raudonos, apvalios ir išgaubtos, vienoje tabletės pusėje yra vagelė. Tabletės skersmuo yra 8 mm.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Simptominis silpno ir vidutinio stiprumo ūminio skausmo gydymas. Simptominis ūminio migreninio skausmo gydymas.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas. Vartoti per burną.

Gydymas turi būti pradėtas mažiausia, tikėtinai efektyvia doze, kuri gali būti koreguojama priklausomai nuo terapinio atsako ir pašalinių poveikių. Nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti rečiau vartojant mažiausią veiksmingą dozę per trumpiausią laikotarpį, reikalingą ligos simptomams kontroliuoti (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“). Ilgalaikio gydymo metu turi būti vartojamos mažos palaikomosios dozės.

Geriausiam poveikiui pasiekti, tablečių negalima vartoti su maistu ar iškart po jo.

Suaugusieji

25-50 mg 3 kartus per parą. Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 150 mg. Esant migrenos priepuoliui, pradinė dozė turėtų būti 50 mg. Ją reikia išgerti, kai tik atsiranda gresiančio priepuolio pirmieji simptomai. Jei po pirmos dozės 2 valandų laikotarpiu skausmas sumažėja nepakankamai, galima vartoti kitą 50 mg dozę. Prireikus tokią dozę galima gerti kas 4 – 6 valandas, tačiau per parą daugiau kaip 150 mg preparato vartoti negalima.

Kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimas

Esant sunkiam kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimui, diklofenako vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Pacientus, sergančius lengvu ar vidutiniu inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimu, patartina atidžiai stebėti (žr. 4.4 skyrių). Gydyti reikia mažiausia veiksminga doze.

Senyvi žmonės

Šiems pacientams rekomenduojama vartoti mažiausią veiksmingą dozę (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai ir paaugliai

Diklofenako vartoti vaikams ir paaugliams iki 18 metų negalima.

Gydymo stebėsena

Ilgalaikio gydymo diklofenaku metu, reikia atidžiai sekti laboratorinius kraujo tyrimus, kepenų ir inkstų funkciją.

4.3. Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas diklofenakui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Ūminė skrandžio/dvylikapirštės žarnos opa, ar praeityje buvusi atsinaujinanti pepsinė opa ar kraujavimas iš virškinimo trakto (du ar daugiau patvirtinti opos ar kraujavimo atvejai).
• Praeityje buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto ar jo prakiurimas, susijęs su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimu.
• Būklės, dėl kurių padidėja kraujavimo galimybė.
• Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.
• Hepatinė porfirija.
• Nustatytas stazinis širdies nepakankamumas (II-IV stadijos pagal NYHA klasifikaciją), išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
• Sunkus inkstų nepakankamumas (glomerulų filtracijos greitis<30 ml/min).
• Trečias nėštumo trimestras.

Dėl kryžminės reakcijos, diklofenako vartoti negalima pacientams, ypatingai sergantiems astma, kuriems vartojant aspiriną ar kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) pasireiškė astmos, rinito ar dilgėlinės požymiai.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei.

Poveikis virškinimo traktui

Kraujavimas iš virškinimo trakto, virškinimo trakto išopėjimas ar prakiurimas. Kraujavimo iš virškinimo trakto, virškinimo trakto išopėjimo ar prakiurimo atvejų, kurie gali būti mirtini, nustatyta bet kuriuo gydymo visais NVNU metu, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo įspėjamųjų simptomų ar sunkių virškinimo trakto sutrikimų praeityje. Senyviems žmonėms yra didesnis NVNU sunkaus nepageidaujamo poveikio pavojus. Jeigu pacientui, vartojančiam diklofenako, atsiranda virškinimo trakto opa ar prasideda kraujavimas iš virškinimo trakto, gydymą būtina nutraukti.

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Pacientams, kuriems yra reikšmingų širdies ir kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas), diklofenako galima skirti tik prieš tai atidžiai apsvarsčius.

Kadangi diklofenako keliama širdies ir kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizika gali didėti vartojant didesnę dozę ir esant ilgesnei ekspozicijai, reikia skirti mažiausią veiksmingą paros dozę kiek įmanoma trumpiausią laikotarpį. Periodiškai reikia įvertinti paciento poreikį simptominiam skausmo malšinimui ir atsaką į gydymą.

Sunkios odos reakcijos

Labai retai pasireiškė su NVNU vartojimu susijusių sunkių, kartais mirtinų odos reakcijų, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę (žr. 4.8 skyrių). Gydymo pradžioje tokių reakcijų tikimybė didžiausia. Daugeliu atvejų tokios reakcijos prasideda per pirmąjį gydymo mėnesį. Pasireiškus pirmiems odos išbėrimo, gleivinės pažeidimo ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams, diklofenako vartojimą būtina nutraukti.

Kiti

Vartojant dikofenako, kaip ir kitų NVNU, gali kilti alerginių, tarp jų anafilaksinių / anafilaktoidinių reakcijų. Kartais tokios reakcijos prasideda prieš tai vaisto nevartojus.

Vėjaraupiai išskirtinai gali būti sunkių odos ir minkštųjų audinių infekcinių komplikacijų priežastis. Versijos, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) nepasunkina tokių infekcijų, kol kas atmesti negalima. Dėl šios priežasties esant vėjaraupių virusui patartina vengti vartoti diklofenaką.

Kaip ir kiti NVNU, diklofenakas dėl savo farmakodinaminių savybių gali maskuoti infekcinės ligos požymius ir simptomus.

Atsargumo priemonės

Reikia vengti vartoti diklofenako kartu su kitais NVNU, įskaitant selektyvius ciklooksigenazės 2 inhibitorius.

Senyviems pacientams yra didesnis NVNU nepageidaujamo poveikio, ypač kraujavimo iš virškinimo trakto ir virškinimo trakto prakiurimo pavojus. Šie sutrikimai gali būti mirtini. Tikėtina, kad senyviems pacientams taip pat gali dažniau sutrikti inkstų, širdies ar kepenų funkcija.

Poveikis virškinimo traktui

Virškinamojo trakto kraujavimo, išopėjimo ar prakiurimo tikimybė yra didesnė, vartojant didesnes NVNU dozes pacientams, sirgusiems virškinamojo trakto opalige, ypač komplikuota kraujavimu ar perforacija (žr. 4.3 skyrių) bei vyresnio amžiaus žmonėms. Tokius ligonius reikia pradėti gydyti mažiausia vaistinio preparato doze.

Tokiems ligoniams, o taip pat ir pacientams, kuriems kartu reikia vartoti mažą acetilsalicilo rūgšties dozę arba kitų vaistinių preparatų, kurie gali didinti virškinimo trakto sutrikimų riziką (žr. toliau ir 4.5 skyrių), kartu reikia vartoti apsauginių vaistinių preparatų (pvz., mizoprostolio arba protonų siurblio inhibitorių).

Ligoniai, kuriems praeityje pasireiškė toksinis poveikis virškinimo traktui, ypač senyvi, turi pasakyti, jeigu atsiranda, kokių nors neįprastų virškinimo sutrikimų (ypač kraujavimas iš virškinimo trakto).

Kaip ir vartojant kitus analgetikus, jei pacientams su ūminiu pilvo skausmu pakartotinai skiriama skausmą malšinančių vaistų, tai gali pakeisti arba maskuoti simptomų, susijusių su galimomis komplikacijomis, pvz., perforacija, pobūdį.

Ligoniams, kuriems praeityje buvo virškinimo trakto liga (opinis kolitas, Krono liga), NVNU reikia vartoti atsargiai, nes minėtos būklės gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių).

Poveikis kvėpavimo takams

Reakcijos į NVNU, tokios kaip astmos paūmėjimas, dilgėlinė arba Kvinkės edema, pasitaikė dažniau tarp pacientų, sergančių astma, rinitu, lėtine obstrukcine plaučių liga arba lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (ypač jei susiję su panašiais į alerginį rinitą simptomais) negu kitų pacientų tarpe. Todėl, tokiems pacientams rekomenduojamos atsargumo priemonės. Šios priemonės taip pat rekomenduojamos ir pacientams, kurių yra padidėjęs jautrumas pagalbinėms medžiagoms, pasireiškiantis, pvz., odos reakcijomis, niežuliu arba dilgėline.

Poveikis inkstams

Vartojant NVNU, įskaitant diklofenaką, buvo pranešimų dėl skysčių susilaikymo organizme ir edemos, todėl pacientams su sutrikusia širdies ir inkstų veikla, sirgus arterine hipertenzija ir senyviems pacientams vaisto vartoti reikia atsargiai. Dėl tos pačios priežasties, vaisto reikia vartoti atsargiai kartu su diuretikais ar kitais nefrotoksiniais vaistais, pvz., ciklosporinu. Turi būti atsižvelgta į padidėjusią skysčių susilaikymo organizme ir pablogėjusią inkstų funkcijos riziką pacientams, kuriems yra labai sumažėjęs tarpląstelinio skysčio tūris, pvz., prieš didelę operaciją ar po jos (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).

Poveikis kepenims

Gydymo diklofenaku metu, kaip ir kitais NVNU, registruoti sunkūs kepenų pažeidimai (žr. 4.8 skyrių).

Skiriant diklofenaką, gydytojo priežiūra būtina pacientams su sutrikusia kepenų veikla, nes jų būklė gali pablogėti.

Vartojant diklofenako, kaip ir kitų NVNU, gali padidėti vieno ar kelių kepenų fermentų kiekis. Jei diklofenako skiriama vartoti ilgą laiką, atsargumo dėlei reikia reguliariai stebėti kepenų funkciją. Jeigu išlieka nenormalūs kepenų funkcijos tyrimo parametrai arba jie pablogėja, arba atsiranda kepenų ligos požymių ar simptomų bei kitokių sutrikimų, pavyzdžiui, eozinofilija ar išbėrimas, diklofenako vartojimą būtina nutraukti.

Kepenų uždegimas gali prasidėti be prodrominių simptomų.

Pacientams, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, gydymo NVNU reikia vengti dėl kraujavimo iš virškinimo trakto pavojaus.

Hematologinis poveikis

Kaip ir kiti NVNU, diklofenakas gali laikinai slopinti trombocitų agregaciją. Pacientus su kraujodaros ir krešėjimo sutrikimais reikia atidžiai stebėti. Jeigu vaisto vartojama ilgai, reikia reguliariai sekti kraujo sudėtį.

Kiti

Pacientai, sergantys sistemine raudonąja vilklige, gydymo diklofenaku metu turi būti atidžiai stebimi.

Atidžiai reikia stebėti pacientus, kurie gydomi geriamaisiais antikoaguliantais ar antidiabetiniais vaistais su diklofenalu, dėl perdozavimo galimybės. Siekiant įsitikinti ar išlieka pageidaujamas antikoaguliantų poveikis turi būti atliekami laboratoriniai tyrimai. Vis dėlto buvo pavienių atvejų, kai pasireiškė hipoglikemija ir hiperglikemija, dėl kurių prireikė koreguoti vaistų nuo diabeto dozę.

NVNU gali slopinti diuretikų poveikį ir padidinti diuretikų kalį organizme sulaikantį efektą, todėl reikia sekti kalio koncentraciją serume.

50 mg:

Vaisto sudėtyje yra dažiklio Ponso 4R (E 124), kuris gali sukelti alergines reakcijas.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Trombocitų funkciją slopinantys vaistiniai preparatai ir selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)

Padidėjęs kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus (žr. 4.4 skyrių). NVNU slopina trombocitų agregaciją ir pažeidžia virškinimo trakto gleivinę.

Antikoaguliantai

NVNU gali sustiprinti antikoaguliantų, pavyzdžiui, varfarino, poveikį (žr. 4.4 skyrių). Diklofenakas gali slopinti varfarino metabolizmą ir to pasekoje padidinti varfarino kiekį kraujo plazmoje. Vartojant kartu diklofenaką su antikoaguliantais padidėja kraujavimo pavojus. Vartojant NVNU kartu su antikoaguliantais stipriai padidėja skrandžio opos kraujavimo rizika. Todėl, reikia vengti juos skirti kartu.

Heparinas (parenteralinis vartojimas)

Padidėjęs kraujavimo pavojus (trombocitų funkcijos slopinimas ir padidėjęs nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui dėl NVNU vartojimo).

Pentoksifilinas

Padidėjęs kraujavimo pavojus: rekomenduojama atidžiai sekti kraujavimo laiką.

Zidovudinas

Padidėjęs kraujavimo pavojus ŽIV teigiamiems hemofilija sergantiems pacientams.

Antihipertenziniai vaistai

NVNU gali neutralizuoti beta adrenoblokatorių ir AKF inhibitorių poveikį. Gali reikėti koreguoti antihipertenzinių vaistų dozę. Kartu vartojant NVNU ir angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitorius gali padidėti ūminio inkstų nepakankamumo pavojus.

Angiotenzino II antagonistai

NVNU gali silpninti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį. Kai kuriems ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (pvz., daug skysčių netekusių ar senyvų pacientų), NVNU vartojant kartu su angiotenzino II receptorių antagonistais, gali pasireikšti ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, kuris paprastai yra grįžtamas. Taigi minėtų vaistinių preparatų kartu vartoti reikia atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Tokie pacientai turi vartoti pakankamai skysčių. Pradėjus kartu vartoti minėtų vaistinių preparatų, būtina tirti paciento inkstų funkciją prieš gydymą ir periodiškai gydymo metu.

Kiti NVNU

Kartu vartoti kitų NVNU nepatariama dėl padidėjusio nepageidaujamo poveikio pavojaus.

Chinolonų grupės vaistai

NVNU vartojant kartu su chinolonais gali prasidėti traukuliai. Jie gali pasireikšti pacientams, kurie praeityje sirgo arba ne epilepsija ir buvo traukulių arba ne. Dėl šios priežasties pacientai, vartojantys NVNU ir chinolonų grupės preparatus, turi būti atidžiai stebimi.

Geriamieji antidiabetiniai vaistai

Klinikiniai tyrimai parodė, kad diklofenakas neturi įtakos geriamųjų preparatų nuo diabeto poveikiui, vis dėlto buvo pavienių atvejų, kai pasireiškė hipoglikemija ir hiperglikemija, dėl kurių prireikė koreguoti dozę.

Kortikosteroidai

Kartu su diklofenaku vartojant kortikosteroidų, gali padidėti kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus.

Farmakokinetinė sąveika

Diklofenako poveikis kitų vaistų farmakokinetikai:

Metotreksatas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) slopina metotreksato tubuliarinę (vamzdelinę) sekreciją, o tai sukelia vaisto koncentracijos padidėjimą kraujo plazmoje. Jei skiriamas gydymas diklofenaku, reikia vengti kartu skirti gydymą didelėmis metotreksato dozėmis. Pacientą reikia atidžiai stebėti, jei kartu skiriamas gydymas mažomis dozėmis. Būtina stebėti, ar pacientui nepasireiškia toksinis su metotreksatu susijęs poveikis.

Litis

Diklofenakas 20 % sumažina ličio klirensą per inkstus, todėl padidina ličio koncentraciją serume. Gali būti reikalinga koreguoti ličio dozę. Tokio derinio reikia vengti, nebent ličio koncentracija yra dažnai tikrinama gydymo pradžioje ir gydymą nutraukiant.

Ciklosporinas ir takrolimuzas

Vienu metu skiriant gydymą diklofenaku ir ciklosporinu (reumatiniam artritui gydyti), buvo stebimas palyginti didelis nefrotoksiškumo (kreatino koncentracijos padidėjimas serume) su kylančiu kraujospūdžiu pasireiškimo dažnis. Tikėtina, kad rizika padidėja kartu skiriant gydymą takrolimuzu. Jei skiriamas kombinuotas gydymas, diklofenako dozę reikia sumažinti per pusę.

Digoksinas

Tyrimai su sveikais žmonėmis parodė, kad pradėjus gydymą diklofenaku asmenims, kurie jau buvo gydomi digoksinu, padidėjo digoksino koncentracija kraujo plazmoje. Pradedant bei baigiant gydymą diklofenaku, reikia stebėti digoksino koncentraciją kraujo plazmoje, nes gali reikėti koreguoti dozę.

Kitų vaistų poveikis diklofenako farmakokinetikai:

Vaistai, kurie slopina arba indukuoja fermentą CYP2C9

Diklofenako metabolizmą katalizuoja fermentas CYP2C9. Tikėtina, kad diklofenako koncentracija kraujo plazmoje gali padidėti, jei kartu skiriamas gydymas vaistais (tokiais kaip flukonazolas), kurie slopina šį fermentą. Tokie vaistai kaip rifampicinas, karbamazepinas ir barbitūratai, skatinantys CYP2C9 veiklą, gali sumažinti diklofenako koncentraciją kraujo plazmoje iki subterapinio lygio. Diazepamas, kurį metabolizuoja CYP2C9, 50-100 % sumažina diklofenako koncentraciją kraujo plazmoje.

Kolestipolis ir kolestiraminas

Diklofenako skyrimas kartu su kolestipoliu arba kolestiraminu 30 % (su kolestipoliu) ir 60 % (su kolestiraminu) sumažina diklofenako absorbciją. Šiuos vaistus reikia skirti atskirai, nurodant vartoti kelių valandų skirtumu.

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingumas

Diklofenakas gali sumažinti moterų vaisingumą ir nerekomenduojamas vartoti moterims, ketinančioms pastoti. Tai pasakytina apie visus vaistus, kurie slopina ciklooksigenazės ir prostaglandinų sintezę. Poveikis yra grįžtamas ir išnyksta, nustojus vartoti šios grupės vaistus.

Nėštumo laikotarpis

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali neigiamai veikti nėštumą ir/ar embriono/ vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo padidėjusią persileidimo, širdies apsigimimų ir pilvo sienos plyšio (gastroschisis) riziką vartojus prostaglandinų sintezės inhibitorių ankstyvame nėštumo periode. Širdies apsigimimų absoliuti rizika padidėjo nuo mažiau nei 1% iki apytiksliai 1,5%. Rizikos padidėjimas siejamas su vaisto doze ir gydymo trukme. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad prostaglandinų sintezės inhibitoriai sukelia vaisiaus netekimą prieš implantaciją ir po implantacijos bei embriono/vaisiaus žūtį. Taip pat, dažniau pasitaikė įvairių apsigimimų, tarp jų ir širdies, gyvūnams, kuriems buvo duodama prostaglandinų sintezės inhibitorių organų vystymosi laikotarpiu.

Pirmuoju ir antruoju nėštumo trimestrais diklofenako vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus..Jei ketinančiai pastoti ar nėščiai moteriai pirmo ir antro trimestro metu būtina vartoti diklofenaką, turi būti palaikoma kiek galima mažesnė vaisto dozė ir kiek įmanoma trumpesnė gydymo trukmė.

Prostaglandinų sintezės inhibitorių vartojimas nėštumo trečiojo trimestro metu gali turėti vaisiui tokį

poveikį:

• kardiopulmoninis toksiškumas (kartu su priešlaikiniu ductus arteriosus užakimu ir plaučių hipertenzija);
• inkstų disfunkcija, kuri gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo kartu su oligohidramnionu.

Motinai ir naujagimiui nėštumo pabaigoje:

• galimas kraujavimo laiko pailgėjimas, antiagregacinis poveikis gali pasireikšti net naudojant labai mažas dozes;
• gimdos susitraukimų slopinimas, dėl to gimdymas gali būti pavėluotas arba gali pailgėti gimdymo trukmė.

Taigi, vartoti diklofenako trečiojo nėštumo trimestro metu negalima.

Žindymo laikotarpis

Diklofenakas ir jo metabolitai mažais kiekiais patenka į motinos pieną. Iki šiol jokio nepageidaujamo poveikio kūdikiui nepastebėta, todėl moterims, vaistinio preparato vartojančioms trumpai rekomenduojamomis dozėmis, žindymo nutraukti paprastai nereikia.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gydymo diklofenaku metu kai kurių pacientų reakcijos laikas gali pakisti. Tai reikia turėti omenyje, jei atliekamas darbas, kuris reikalauja didesnio budrumo, pav., vairuojant automobilį. Pacientams, kuriems vartojant NVNU, pasireiškė svaigulys, mieguistumas, nuovargis ar regos sutrikimai neturėtų vairuoti automobilio ar dirbti su veikiančiais mechanizmais.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Gydymo pradžioje apie 10 % pacientų gali pasireikšti virškinimo trakto sutrikimų. Šis šalutinis poveikis paprastai pranyksta po kelių dienų net jei gydymas yra tęsiamas. Gali atsirasti pepsinių opų, kraujavimas iš virškinimo trakto dėl perforacijos – kartais mirtinas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Tokie sutrikimai gali pasireikšti bet kuriuo gydymo metu su perspėjamaisiais simptomais ar be jų, su ankstesnės ligos anamneze ar be jos.

Diklofenakas laikinai slopina trombocitų agregaciją, galinčią padidinti riziką pacientams, kuriems nustatytos įvairios kraujavimo būklės.

Klinikinių tyrimų ir epidemiologiniai duomenys nuosekliai rodo, kad vartojant diklofenako, ypatingai didelę jo dozę (150 mg per parą) ir ilgą laikotarpį, didėja arterinių trombozinių reiškinių (pavyzdžiui, miokardo infarkto ar insulto) atsiradimo rizika (žr. 4.3 „Kontraindikacijos“ ir 4.4 skyrius „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip:

• Labai dažni:       (≥1/10),
• Dažni: ( ≥1/100 ir <1/10),
• Nedažni (≥1/1000 ir <1/100),
• Reti (≥1/10 000 ir <1/1000),
• Labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Toliau išvardyti nepageidaujami reiškiniai, pastebėti vartojant diklofenaką:

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti: trombocitopenija, leukopenija, agranuliocitozė, hemolizinė anemija, aplastinė anemija.

Nervų sistemos sutrikimai

Reti: parestezija, atminties sutrikimai, dezorientacija, susilpnėjusi klausa ir regėjimo sutrikimai (neryškus matymas, dvejinimasis akyse), spengimas ausyse, miego sutrikimai, dirglumas, traukuliai, depresija, nerimas, naktiniai košmarai, tremoras, psichozės reakcijos, skonio pojūčio sutrikimai, asepsinis meningitas, jutimo sutrikimai.

Širdies sutrikimai

Reti: palpitacijos, širdies nepakankamumas.

Kraujagyslių sutrikimai

Reti: arterinė hipertenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Nedažni: bronchospazmas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: skausmas epigastriume, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, dispepsija, dujų susikaupimas, anoreksija.

Nedažni: gastritas, kraujavimas iš virškinimo trakto, hematemezė, melena, skrandžio ar žarnų opa kartu su kraujavimu arba prakiurimu arba be jų, hemoraginė diarėja.

Reti: žarnyno striktūra, storosios žarnos pažeidimas (nespecifinis hemoraginis kolitas ir opinio kolito ar Krono ligos paūmėjimas), aftinis stomatitas, opinis stomatitas, glositas, stemplės pažeidimai, vidurių užkietėjimas, pankreatitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažni: transaminazių kiekio padidėjimas (AST, ALT).

Nedažni: kepenų funkcijos sutrikimai, įskaitant hepatitą, su gelta arba be jos.

Reti: žaibinis hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni: bėrimas.

Nedažni: dilgėlinė.

Reti: egzema, daugiaformė eritema, eritrodermija (eksfoliacinis dermatitas), plaukų slinkimas, padidėjęs jautrumas šviesai, purpura, (įskaitant alerginę purpurą).

Labai reti: pūslinės reakcijos, įskaitant Stivenso ir Džonsono sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę, išskirtinai sergant vėjaraupiais sunkių odos ir minkštųjų audinių infekcinių komplikacijų tikimybė.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Reti: ūminis inkstų nepakankamumas, hematurija, proteinurija, intersticinis nefritas, nefrozinis sindromas, inkstų spenelių nekrozė.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: galvos skausmas, svaigulys ar galvos sukimasis (vertigo).

Nedažni: nuovargis, edema, padidėjusio jautrumo reakcijos (tokios kaip bronchinis spazmas, anafilaksinės reakcijos, įskaitant hipotenziją).

Reti: impotencija (priežastinis ryšys diklofenakui nežinomas), krūtinės skausmai.

4.9. Perdozavimas

Didesnės nei 300 mg dozės gali būti toksinės. 1-3 metų vaikams 50 mg dozė nesukėlė arba sukėlė lengvą intoksikaciją, 150 mg dozė, po kurios buvo geriama aktyvintoji anglis, 2 metų vaikams sukėlė lengvą intoksikaciją. 325 mg dozė suaugusiems sukėlė vidutinio sunkumo intoksikaciją. 2,8 g dozė per savaitę suaugusiems sukėlė žarnyno perforaciją, 2 g dozė suaugusiam pažeidė inkstus.

Simptomai

Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas. Svaigulys, mieguistumas, galvos skausmas, spengimas ausyse, nerimas, haliucinacijos. Inkstų funkcijos sutrikimas. Edemos ir metabolinės acidozės tikimybė.

Gydymas

Jei tikslinga, ištuštinti skrandį, skirti aktyvuotą anglį. Jei reikalinga, antacidiniai vaistai, galima kartu skirti sukralfatą. Užtikrinti pakankamą diurezę. Gydymas simptominis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - Nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai (NVNU), acto rūgšties dariniai ir susijusios medžiagos, ATC kodas - M01AB05.

Dicuno sudėtyje yra diklofenako kalio druskos, nesteroidinis preparatas, malšinantis skausmą, mažinantis uždegimą ir karščiavimą. Svarbus preparato veikimo būdas, įrodytas eksperimentais, yra prostaglandinų biosintezės slopinimas. Prostaglandinai yra svarbūs uždegimo, skausmo ir karščiavimo sukėlimo faktoriai. Tai reiškia, kad diklofenakas taip pat slopina trombocitų agregaciją. Diklofenakas turi uždegimo ir skausmą mažinančių savybių esant reumatinėms ligoms. Šios savybės kliniškai pasireiškia kaip simptomų, tokių kaip skausmo sumažėjimas ilsintis ar judant, esant rytiniam stinguliui ar sąnarių tinimui. Šios savybės taip pat pasireiškia funkcionalumo pagerėjimu. Klinikiniai tyrimai parodė, kad pirminės dismenorėjos metu diklofenakas malšina skausmą ir mažina kraujavimą.

Diklofenakas slopina inkstų prostaglandinų sintezę. Šis poveikis nėra reikšmingas pacientams, kurių inkstų funkcija normali. Tačiau prostaglandinų sintezės slopinimas gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, skysčių susilaikymą organizme ir širdies nepakankamumą pacientams, sergantiems lėtiniu inkstų, širdies ar kepenų nepakankamumu, ir esant būklėms, kurių metu keičiasi plazmos tūris (žr. 4.3 skyrių).

5.2. Farmakokinetinės savybės

Diklofenakas absorbuojamas greitai ir visiškai iš diklofenako kalio tablečių. Išgėrus vieną 50 mg tabletę, po 20 – 60 minučių vidutinė didžiausia koncentracija kraujo plazmoje buvo 1 µg/ml (apie 4 µmol/l). Jei diklofenako bus vartojama valgio metu, absorbcijos dydis gali sumažėti.

Didžiausia diklofenako koncentracija sąnarių ertmės skystyje atsiranda per 2-4 valandas po didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje atsiradimo. Pusinės eliminacijos laikas iš sąnarių ertmės skysčio yra 3-6 valandos. Veikliosios medžiagos koncentracija yra didesnė sąnarių ertmės skystyje negu kraujo plazmoje praėjus tik 4-6 valandoms po vaisto išgėrimo. Koncentracija išlieka aukštesnė dar iki 12 valandų. Diklofenakas 99,7 % jungiasi prie serumo baltymų ir pirmiausiai - prie albumino (99,4 %). Veiklioji medžiaga pašalinama iš plazmos esant 263 ± 56 ml/min. pilnam klirensui. Pusinės eliminacijos laikas yra 1-2 valandos.

Diklofenako biotransformaciją sudaro paprasta ir sudėtinė hidroksilacija ir gliukoronidacija. Vidutiniškai 60 % dozės pasišalina su šlapimu metabolitų pavidalu. Mažiau nei 1 % pasišalina nepakitusios formos. Likusi dozė pasišalina metabolitų pavidalu su tulžimi ir išmatomis.

Farmakokinetinės savybės išlieka nepakitusios kartotinio skyrimo metu. Vaistas nesikaupia, jei laikomasi rekomenduojamo dozavimo intervalo.

Paciento amžius neturi įtakos diklofenako absorbcijai, metabolizmui ir šalinimui.

Skiriant vienkartinę dozę pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų funkcija, nepastebėta nepakitusios veikliosios medžiagos susikaupimo. Kai kreatino klirensas yra mažesnis nei 10 ml/min., teorinė metabolitų koncentracija kraujo plazmoje, esant stabiliai būsenai, vidutiniškai yra keturis kartus didesnė nei sveikų savanorių.  

Metabolitai išsiskiria su tulžimi.

Pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija (lėtinis hepatitas, dekompensuota cirozė),

diklofenako kinetika ir metabolizmas yra tokie patys kaip ir pacientų, nesergančių kepenų liga.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, genotoksiškumo ir galimo kancegoriškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo didesnio nei jau aprašytų kituose preparato charakteristikų santraukos skyriuose. Tyrimuose su gyvūnais diklofenako lėtinis toksiškumas daugiausiai pasireiškė virškinimo trakto pažeidimų ir opų forma. Dvejų metų trukmės toksiškumo tyrimų metu diklofenako gaunančioms žiurkėms buvo stebėti padažnėję, nuo dozės priklausomi širdies trombozės atvejai.

Eksperimentiniuose toksiškumo reprodukcijai tyrimuose su gyvūnais diklofenakas sukėlė ovuliacijos slopinimą triušiams, taip pat implantacijos bei ankstyvo embriono vystymosi sutrikimus žiurkėms. Diklofenakas pailgino nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Potencialus diklofenako embriotoksiškumas buvo tirtas trims gyvūnų rūšims (žiurkėms, pelėms, triušiams). Vaisiaus žūtis ir augimo atsilikimas pasireiškė patelei gavus toksiškas dozes. Dozės, nesiekiančios toksinio slenksčio patelėms, neturėjo įtakos postnataliniam palikuonių vystymuisi.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:

Mikrokristalinė celiuliozė

Kalcio-vandenilio fosfatas dihidratas

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Kroskarmeliozės natrio druska

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė:

Polivinilo alkoholis

Makrogolis

Talkas

Titano dioksidas (E 171)

Raudonasis geležies oksidas (E 172)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Juodasis geležies oksidas (E 172) (tik 25 mg tabletėse)

Ponso 4R aliuminio kraplakas (E 124) (tik 50 mg tabletėse)

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5. Pakuotė ir jos turinys

25 mg: 10, 20, 30, 50 ir 100 tablečių, supakuotų į PVC/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.