Exemestane SanoSwiss

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Exemestane SanoSwiss 25 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 25 mg eksemestano.

Pagalbinė medžiaga: sudėtyje yra 0,4 mg gliukozės (monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Tabletės yra geltonos, apvalios, abipus išgaubtos, dengtos plėvele, vienoje jų pusėje įspausta „E9MT“, o kitoje pusėje – „25“.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Exemestane SanoSwiss vartojamas adjuvantiniam ankstyvojo invazinio krūties vėžio, kuriame yra estrogenų receptorių, gydymui moterims po menopauzės, kurioms 2–3 metus buvo taikomas pradinis adjuvantinis gydymas tamoksifenu.

Exemestane SanoSwiss vartojamas progresavusio krūties vėžio gydymui moterims po natūralios ar dirbtiniu būdu sukeltos menopauzės, jei po gydymo antiestrogenais liga progresavo. Krūties vėžio, kurio audinyje estrogenų receptorių nėra, gydymo šiuo vaistiniu preparatu veiksmingumas neįrodytas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji ir senyvi pacientai

Rekomenduojama Exemestane SanoSwiss dozė – viena 25 mg tabletė vieną kartą per parą, po valgio.

Pacientėms, sergančioms ankstyvąja krūties vėžio stadija, Exemestane SanoSwiss vartojamas iki penkerių metų, kol tęsiasi pagalbinis sekvencinis hormoninis gydymas (tamoksifenu, o vėliau eksemestanu) arba, atsiradus naviko recidyvui, trumpiau.

Pacientėms, sergančioms vėlyvosiomis krūties vėžio stadijomis, gydymas Exemestane SanoSwiss tęsiamas tol, kol navikas progresuoja.

Pacientėms, sergančioms kepenų ar inkstų nepakankamumu, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikai ir paaugliai

Vaikams ir paaugliams šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama.

4.3 Kontraindikacijos

Exemestane SanoSwiss tablečių vartoti negalima, jei:

• padidėjęs organizmo jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai;
• moterims prieš menopauzę;
• nėščiosioms arba žindyvėms (žr. 4.6 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Eksemestano negalima skirti moterims, kurių endokrininės sistemos būklė yra prieš menopauzę.

Jei, įvertinus klinikinę būklę, tikslinga, reikia ištirti LH, FSH ir estradiolio koncentracijas ir įsitikinti, ar endokrininės sistemos būklė yra po menopauzės.

Pacientai, kuriems sutrikusi kepenų ar inkstų funkcija eksemestano turėtų vartoti atsargiai.

Pacientai, kuriems yra gliukozės - galaktozės malabsorbcija, neturėtų vartoti šio vaisto.

Eksemestanas labai sumažina estrogenų kiekį, taip pat mažina kaulų mineralinį tankį, todėl vartojančioms eksemestano pacientėms padaugėja kaulų lūžių (žr. 5.1 skyrių). Jeigu Exemestane SanoSwiss yra vartojamas moterų, sergančių osteoporoze ar turinčių jai polinkį, pagalbinis gydymas, gydymo pradžioje reikia įvertinti kaulų mineralinį tankį, atliekant kaulų desintometriją. Nors reikiamų duomenų, rodančių, kokią įtaką gydymas Exemestane SanoSwiss daro kaulų mineraliniam tankiui negauta, pacientėms, kurioms pavojus yra padidėjęs, turi būti pradėtas tinkamas osteoporozės gydymas. Pacientes, gydomas Exemestane SanoSwiss, reikia atidžiai stebėti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

In vitro tyrimų duomenimis, šis vaistinis preparatas metabolizuojamas citochromo P450 (CYP) 3A4 ir aldoketoreduktazės (žr. 5.2 skyrių), o pagrindinių CYP fermentų neslopina. Atliekant klinikinės farmakokinetikos tyrimą, ketokonazolu specifiškai nuslopinus CYP 3A4 aktyvumą, eksemestano farmakokinetika reikšmingai nepakito.

Vaistinių preparatų sąveikos tyrimo duomenimis, kartu su stipraus CYP450 induktoriaus rifampicino 600 mg paros doze pavartojus vienkartinę 25 mg eksemestano dozę, eksemestano AUC sumažėjo 54% ir Cmax – 41%. Nors šios sąveikos reikšmė klinikai neįvertinta, kartu vartojami vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, rifampicinas, vaistiniai preparatai nuo traukulių (pvz., fenitoinas ir karbamazepinas) ir augaliniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), kurie sužadina CYP3A4, gali mažinti Exemestane SanoSwiss veiksmingumą.

Exemestane SanoSwiss kartu su siauro terapinio spektro vaistiniais preparatais, metabolizuojamais dalyvaujant CYP 3A4, reikia vartoti atsargiai. Klinikinės eksemestano vartojimo kartu su kitais priešvėžiniais vaistiniais preparatais patirties nėra.

Exemestane SanoSwiss neskirti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra estrogenų, kadangi šie gali susilpninti jo farmakologinį poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie eksemestano poveikį nėščiosioms nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma, todėl nėščioms moterims vartoti šio vaistinio preparato negalima.

Žindymas

Ar eksemestano išsiskiria su motinos pienu, nežinoma. Žindyvėms Exemestane SanoSwiss vartoti negalima.

Perimenopauzės metu arba vaisingo amžiaus moterims

Gydytojas turi aptarti veiksmingos kontracepcijos svarbą su vaisingo amžiaus, taip pat perimenopauzės arba nesenai prasidėjusios postmenopauzės, kol nėra visiškai patvirtinta postmenopauzinė būklė, moterimis (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vartojant šio vaistinio preparato, pasireiškė mieguistumas, somnolencija, astenija ir galvos svaigimas. Reikia įspėti pacientę, kad atsiradus tokiam poveikiui, fizinis ir (arba) protinis gebėjimas vairuoti ar valdyti mechanizmus gali sutrikti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Visų tyrimų metu įprastinė 25 mg per parą eksemestano dozė dažniausiai buvo gerai toleruojama, o klinikinių tyrimų metu pasireiškęs eksemestano nepageidaujamas poveikis įprastai buvo lengvas arba vidutinio sunkumo.

Dėl nepageidaujamo poveikio tyrimo metu šio vaistinio preparato vartojimą nutraukė 7,4% pacienčių, kai eksemestanas buvo vartojamas kaip pagalbinis gydymas ankstyvojoje krūties vėžio stadijoje po pradinio pagalbinio gydymo tamoksifenu. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo kraujo priplūdimas į veidą (22%), artralgija (18%) ir nuovargis (16%).

Dėl nepageidaujamo poveikio tyrimo metu šio vaistinio preparato vartojimą nutraukė 2,8% bendros populiacijos pacienčių, sergančių vėlyvosiomis krūties vėžio stadijomis. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo kraujo priplūdimas į veidą (14%) ir pykinimas (12%).

Dauguma nepageidaujamų reakcijų gali būti paaiškinamos kaip estrogenų netekimas dėl natūralaus farmakologinio poveikio (pav., kraujo priplūdimas į veidą). 

Nustatytas nepageidaujamas poveikis išvardytas žemiau pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnį.

Dažnio apibūdinimas: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (nuo < 1/10 000) ir dažnis nežinomas (dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

^(*)Įskaitant artralgiją, kiek rečiau galūnių skausmus, osteoartritą, nugaros skausmą, artritą, mialgiją ir sąnarių sąstingį.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Tarp pacienčių su vėlyva krūties vėžio stadija retai pasireiškė trombocitopenija ir leukopenija. Apie 20% eksemestano vartojusių pacienčių kartais sumažėdavo limfocitų skaičius (ypač toms, kurioms limfopenija buvo dar iki gydymo). Vis dėlto vidutinis limfocitų skaičius per ilgesnį laikotarpį reikšmingai nepakito, atitinkamai, virusinių infekcijų dažnio padidėjimas nustatytas nebuvo. Toks efektas nebuvo stebimas tarp pacienčių su ankstyva krūties vėžio stadijos diagnoze.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nustatytas kepenų funkcijos rodiklių, įskaitant fermentų, bilirubino ir šarminės fosfatazės padidėjimas.

Toliau esančioje lentelėje pateikiamas iš anksto numatytų nepageidaujamų reiškinių ir sutrikimų, kurie, neatsižvelgiant į priežastis, nustatyti ankstyvojo krūties vėžio tyrimo (IES) metu pacientėms, vartojant tiriamąjį vaistinį preparatą ir per 30 dienų po gydymo pabaigos, dažnis.

IES tyrimo duomenimis, išeminių širdies sutrikimų dažnis eksemestano grupėje buvo 4,5%, palyginti su 4,2% – tamoksifeno grupėje. Kardiovaskulinių reiškinių, įskaitant arterinės hipertenzijos (9,9%, palyginti su 8,4%), miokardo infarkto (0,6%, palyginti su 0,2%) ir širdies nepakankamumo (1,1%, palyginti su 0,7%), reikšmingo dažnio skirtumų tarp grupių nebuvo.

IES tyrimo duomenimis, hipercholesterolemija dažniau pasireiškė eksemestano, palyginti su tamoksifenu, grupėje (3,7%, palyginti su 2,1%). 

Atskiro dvigubai koduoto, atsitiktinų imčių tyrimo su pomenopauzinės būklės moterimis, sergančiomis ankstyvąja nedidelės rizikos krūties vėžio stadija, ir 24 mėnesius vartojančiomis eksemestaną (n=73) arba placebą (n=73). Eksemestaną vartojančioms moterims vidutiniškai 7‑9% sumažėjo DTL cholesterolio kiekis kraujo plazmoje, lyginant su 1% padidėjimu placebo grupėje. Taip pat eksemestano grupėje 5‑6% sumažėjo apolipoproteino A1, lyginant su 0‑2% sumažėjimu placebo grupėje. Poveikis kitiems tirtiems lipidų rodmenims (bendrajam cholesteroliui, MTL cholesteroliui, trigliceridams, apolipoproteinui B ir lipoproteinui A) buvo panašus abiejose gydymo grupėse. Šių duomenų klinikinė reikšmė nėra aiški. 

IES tyrimo duomenimis, skrandžio opų šiek tiek dažniau atsirado eksemestano, palyginti su tamoksifenu, grupėje (0,7%, palyginti su < 0,1%). Daugelis pacienčių, kurioms atsirado skrandžio opa, eksemestaną vartojo kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir (arba) anksčiau buvo sirgusios skrandžio opa.

Nepageidaujamas poveikis, kuris pasireiškė po vaistinio preparato patekimo į rinką

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai. Hepatitas, cholestazinis hepatitas.

Šios reakcijos gautos populiacijoje, kurios dydis nėra žinomas, taigi ne visada galima tiksliai nustatyti šių reakcijų dažnį ar priežastinį ryšį su vaistinio preparato ekspozicija.

4.9 Perdozavimas

Klinikinių tyrimų metu buvo skiriama iki 800 mg vienkartinė eksemestano dozė sveikoms moterims savanorėms ir iki 600 mg per parą pomenopauzinės būklės moterims, sergančioms vėlyvosiomis krūties vėžio stadijomis. Šias dozes sveikos savanorės ir sergančiosios toleravo gerai. Vienkartinės eksemestano dozės, galinčios sukelti gyvybei pavojingų simptomų, dydis nežinomas. Žiurkėms mirtina vienkartinė vaistinio preparato dozė buvo 2 000 kartų didesnė, o šunims 4 000 kartų didesnė už rekomenduojamą dozę žmogui (mg/m²). Specifinio priešnuodžio, perdozavus eksemestano, nėra, todėl gydoma simptomiškai. Reikia taikyti bendrąsias palaikomąsias priemones, dažnai tikrinti gyvybės požymius ir atidžiai stebėti pacientę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – steroidų aromatazės inhibitorius, vaistas nuo vėžio, ATC kodas – L02BG06.

Eksemestanas yra negrįžtamasis steroidų aromatazės inhibitorius, kurio struktūra yra panaši į natūralaus androstenediono. Po menopauzės moters organizme daugiausia estrogenų susidaro periferiniuose audiniuose iš androgenų katalizuojant fermentui aromatazei. Nuslopinus aromatazės aktyvumą, labai sumažėja estrogenų kiekis, todėl tai veiksmingas ir selektyvus nuo hormonų priklausomo krūties vėžio gydymas moterims po menopauzės. Pomenopauzinės būklės moterims per burną vartojamos eksemestano 5 mg ar didesnės paros dozės, gerokai sumažina estrogenų koncentraciją serume. Didžiausias (> 90%) sumažėjimas nustatytas vartojant 10‑25 mg dozes. Pomenopauzinės būklės pacientėms, gydomoms 25 mg paros dozėmis, bendrasis aromatazių aktyvumas organizme sumažėja 98%.

Progestageniniu ar estrogeniniu poveikiu eksemestanas nepasižymi. Nustatytas nedidelis androgeninis poveikis (paprastai tada, kai dozės didelės), kuris, tikriausiai, priklauso nuo 17‑hidro darinio. Daugkartinių paros dozių tyrimų metu, eksemestano įtakos kortizolio ar aldosterono sintezei antinksčiuose nenustatyta (šių steroidų kiekis buvo tiriamas iki stimuliacijos AKTH ir po jos). Tai rodo eksemestano selektyvumą kitiems steroidų sintezėje dalyvaujantiems fermentams.

Dėl šios priežasties, vartojant eksemestano pakeičiamojo gydymo mineralkortikoidais ar gliukokortikoidais nereikia. Nuo dozės nepriklausomas nedidelis LH ir FSH koncentracijų serume padidėjimas nustatytas net skiriant šio vaistinio preparato mažomis dozėmis. Tačiau tokio šios farmakologinės grupės vaistinių preparatų poveikio ir reikėtų tikėtis. Tikriausiai jis priklauso nuo atgalinio poveikio hipofizei, kai, sumažėjus estrogenų kiekiui, stimuliuojama gonadotropinų sekrecija (toks poveikis pasireiškia ir moterims po menopauzės).

Pagalbinis ankstyvos krūties vėžio stadijos gydymas

Daugiacentris, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas tyrimas buvo atliekamas su 4 724 pacientėmis po menopauzės, sergančiomis aktyviąja estrogenų receptoriams teigiamo arba nežinomo krūties vėžio stadija. Pacientės po pirminio pagalbinio 2‑3 metų gydymo tamoksifenu, po kurio neliko ligos požymių, atsitiktinio parinkimo tvarka 2‑3 metus toliau vartojo eksemestano (25 mg/parai) arba tamoksifeną (20 arba 30 mg/parai) iki buvo pabaigtas 5 metus trunkantis gydymas hormoniniais vaistiniais preparatais.

Po vidutiniškai 30 mėnesių trukusio gydymo ir tolimesnio vidutiniškai 52 mėnesius trukusio tyrimo gauti rezultatai parodė, kad po pradinio pagalbinio 2‑3 metų gydymo tamoksifenu toliau taikant gydymą eksemestanu kliniškai ir statistiškai reikšmingai padidėja pacienčių be ligos požymių skaičius, lyginant su pacientėmis, kurios ir toliau tęsė gydymą tamoksifenu. Analizuojant tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad eksemestanas lyginant su tamoksifenu sumažina riziką pakartotinai susirgti krūties vėžiu 24% (rizikos santykis 0,76; p = 0,00015). Vertinant pacienčių be ligos požymių skaičių, didesnis gydomasis eksemestano poveikis lyginant su tamoksifenu yra akivaizdus, nepriklausomai nuo tumoro būklės ar pravestos chemoterapijos.

Taip pat eksemestanas reikšmingai sumažina kitos krūties vėžio riziką (rizikos santykis 0,57; p = 0,04158).

Visos tiriamosios populiacijos duomenimis, geresnio išgyvenamumo tendencijos nustatytos eksemestano grupėje (222 mirtys), palyginti su tamoksifenu (262 mirtys), kai rizikos santykis 0,85 (log-rank testas: p = 0,07362), kas reiškia eksemestanui palankų mirties rizikos sumažėjimą 15%. Nustatytas statistiškai reikšmingas 23% mirties rizikos sumažėjimas (bendro išgyvenamumo rizikos santykis 0,77; chi kvadratu kriterijus: p = 0,0069), gydantis eksemestanu, palyginti su tamoksifenu, pagal iš anksto numatytus prognostinius veiksnius (pvz., estrogenų receptorių būklę, limfmazgių būklę, anksčiau taikytą chemoterapiją, taikomą pakeičiamąją hormonų terapiją ir bisfosfonatų vartojimą).

Pagrindiniai visų pacienčių (kurias buvo numatoma gydyti) ir pacienčių, kurioms nustatyti teigiami estrogenų receptoriai, gydymo veiksmingumo duomenys pateikiami toliau esančioje lentelėje.

* Log-rank testas; ER+ pacientės=pacientės, kurioms nustatyti estrogenų receptoriai;

^a Išgyvenamumas be ligos progresavimo – tai laikas iki pirmo pasireiškimo lokalaus ar atokaus ligos pasikartojimo, kitos krūties vėžio arba pacientės mirties dėl bet kurios priežasties;

^b Išgyvenamumas be krūties vėžio – tai laikas, per kurį įvyksta lokalus ar atokus ligos pasikartojimas, kitos krūties vėžys arba pacientės mirtis dėl krūties vėžio;

^c Išgyvenamumas be atokaus ligos pasikartojimo – tai laikotarpis, per kurį įvyksta atokus ligos pasikartojimas arba pacientės mirtis dėl krūties vėžio;

^d Bendrasis išgyvenamumas – tai laikotarpis, per kurį įvyksta pacientės mirtis dėl bet kurios priežasties.

Papildomos pacienčių, kurioms nustatyti teigiami estrogenų receptoriai, ar kurių estrogenų receptorių būklė nežinoma, poaibio analizės duomenimis, nekoreguoto bendrojo išgyvenamumo rizikos santykis buvo 0,83 (log-rank testas: p = 0,04250), pasireiškiantis kliniškai ir statistiškai reikšmingu mirtingumo sumažėjimu 17%.

Kaulų struktūros pokyčių tyrimo rezultatai parodė, kad moterims po 2‑3 metų gydymo tamoksifenu vartojusioms eksemestano kaulų mineralinis tankis sumažėja vidutiniškai. Bendrojo tyrimo metu lūžių atvejai tarp pacienčių, 30 mėnesių gydytų eksemestanu, buvo dažnesni, lyginant su gydytomis tamoksifenu (atitinkamai, 4,5% ir 3,3%, p = 0,038).

Gimdos gleivinės tyrimų rezultatai parodė, kad 2 metus gydant eksemestanu, vidutiniškai 33% sumažėjo gimdos gleivinės storis, palyginti su nestebimu pokyčiu, gydant pacientes tamoksifenu. Gydymo pradžioje atsiradęs gimdos gleivinės išvešėjimas 54% pacienčių, gydytų eksemestanu, vėliau normalizuojasi (< 5 mm).

Vėlyvos krūties vėžio stadijos gydymas

Atsitiktinių imčių kontroliuojamo klinikinio tyrimo su pacientėmis, sergančiomis vėlyvąja krūties vėžio stadija, kuri progresavo po gydymo tamoksifenu arba gydymo juo metu, metu buvo skiriamos 25 mg eksemestano paros dozės, rezultatai parodė statistiškai reikšmingą išgyvenamumo, laikotarpio iki ligos progresavimo (LLP) ir laikotarpio iki neveiksmingo gydymo (LNG) pailgėjimą, lyginant su standartiniu hormoniniu gydymu megestrolio acetatu pomenopauzinės būklės, tiek vartojant tamoksifeną kaip pagalbinį, tiek kaip pirmaeilį vaistinį preparatą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus Exemestane SanoSwiss tablečių, eksemestanas absorbuojamas greitai. Iš virškinimo trakto absorbuojama didelė preparato dozės dalis. Absoliutus biologinis prieinamumas žmogaus organizme nežinomas, tačiau, manoma, kad jis ribojamas ekstensyvaus metabolizmo pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu. Dėl panašių procesų žiurkių ir šunų organizme absoliutus biologinis prieinamumas yra apie 5%. Išgėrus vienkartinę 25 mg dozę, didžiausia koncentracija plazmoje (18 ng/ml) susidaro po 2 val. Vartojamo valgant vaistinio preparato biologinis prieinamumas padidėja iki 40%.

Pasiskirstymas

Eksemestano pasiskirstymo tūris, neatsižvelgus į išgerto vaistinio preparato biologinį prieinamumą, yra maždaug 20000 l. Preparato kinetika yra linijinė, o galutinis pusinės eliminacijos laikas – 24 val. Maždaug 90% preparato prisijungia prie plazmos baltymų. Eksemestanas ir jo metabolitai nesijungia prie eritrocitų.

Vartojant kartotines dozes, eksemestanas netikėtu būdu organizme nesikaupia.

Metabolizmas ir ekskrecija

Eksemestanas metabolizuojamas oksiduojantis metileno daliai 6 padėtyje, dalyvaujant CYP3A4 izofermentui, ir (arba) redukuojantis 17‑keto grupei, dalyvaujant aldoreduktazei, o vėliau konjuguojantis. Eksemestano klirensas yra apie 500 l/val., nepatikslinus geriamo vaistinio preparato biologinio prieinamumo.

Metabolitai yra neveiklūs arba slopina aromatazę silpniau už nepakitusį vaistinį preparatą.

Mažiau kaip 1% dozės nepakitusio vaistinio preparato išsiskiria su šlapimu. Išgėrus vienkartinę radioaktyviu izotopu ¹⁴C žymėto eksemestano dozę per savaitę su šlapimu ir išmatomis pasišalina maždaug vienoda vaistinio preparato dozės (40%) dalis.

Ypatingos pacientų grupės

Amžius. Reikšmingos koreliacijos tarp eksemestano sisteminės ekspozicijos ir pacienčių amžiaus nepastebėta.

Inkstų nepakankamumas

Pacienčių, sergančių sunkiu inkstų nepakankamumu (CL_cr < 30 ml/min.), organizme sisteminė eksemestano ekspozicija būna maždaug du kartus didesnė negu sveikų savanorių.

Įvertinus turimą informaciją apie eksemestano saugumą, manoma, dozės koreguoti nereikia.

Kepenų nepakankamumas

Pacienčių, sergančių vidutiniu ir sunkiu kepenų nepakankamumu, organizme eksemestano sisteminė ekspozicija buvo 2‑3 kartus didesnė negu sveikų savanorių. Įvertinus turimą informaciją apie eksemestano saugumą, manoma, dozės koreguoti nereikia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksikologiniai tyrimai. Su žiurkėmis ir šunimis atliktų kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimų metu gauti rezultatai siejami su eksemestano farmakologiniu poveikiu, pvz., poveikio lytiniams ir kitiems organams. Kitas toksinis poveikis (kepenims, inkstams arba centrinei nervų sistemai) pasireiškė tik skiriant šio vaistinio preparato daug didesnėmis už didžiausią leistiną žmogui dozėmis, todėl jis klinikai nereikšmingas.

Mutageninis poveikis. Tyrimais su bakterijomis (Ames testas), V79 kiniškojo žiurkėno ląstelėmis, žiurkių hepatocitais ir mikrobranduolių tyrimu su pelių ląstelėmis eksemestano genotoksinio poveikio nenustatyta. Nustatytas klastogeninis eksemestano poveikis limfocitams in vitro, tačiau du tyrimai in vivo klastogeninio poveikio neparodė.

Reprodukcinė toksikologija. Eksemestanas sukėlė embriotoksinį poveikį žiurkėms ir triušiams, kai sisteminė ekspozicija buvo panaši į tą, kuri susidaro žmogaus organizme vartojant 25 mg per parą dozę. Teratogeninio poveikio įrodymų negauta.

Kancerogeniškumas. Dvejus metus trukusiu kancerogeninio poveikio žiurkėms tyrimu su vaistinio preparato vartojimu susijusių auglių nenustatyta. Dėl ankstyvo stipimo nuo lėtinės nefropatijos, žiurkių patinų tyrimas buvo nutrauktas 92‑ąją savaitę. Dvejų metų trukmės kancerogeninio poveikio pelėms tyrimo duomenimis, duodant vidutinio dydžio ir dideles vaistinio preparato dozes (150 ir 450 mg/kg kūno svorio per parą), abiejų lyčių gyvūnams padažnėjo kepenų navikai. Manoma, kad šį reiškinį lemia kepenų mikrosomų sužadinimas – toks poveikis nustatytas pelėms, bet ne klinikinių tyrimų metu. Didelės dozės (450 mg/kg kūno svorio per parą) dažniau sukėlė inkstų kanalėlių adenomas pelių patinams. Šis poveikis specifinis rūšiai bei lyčiai ir pasireiškė tiktai tokiu atveju, kai gyvūnų organizme ekspozicija buvo 63 kartus didesnė už tą, kuri būna žmogaus organizme vartojant gydomąją vaistinio preparato dozę. Tokio poveikio eksemestano vartojantiems pacientams klinikinė reikšmė yra menka.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Manitolis (E421)

Hipromeliozė

Krospovidonas

Polisorbatas 80

Mikrokristalinė celiuliozė

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Magnio stearatas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Tabletės plėvelė

Karmeliozės natrio druska (E466)

Maltodekstrinas

Gliukozė monohidratas

Titano dioksidas (E171)

Stearino rūgštis (E570)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kartono dėžutėje PVC/PVDC-Al lizdinėse plokštelėse yra 30, 90 ar 100 tablečių, o vienadozėse lizdinėse plokštelėse yra 30 (30 x 1) tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.