Dolmen

Tarptautinis pavadinimas	Deksketoprofenas
Vaisto stiprumas	12,5 mg
Vaisto forma	granulės geriamajam tirpalui
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per burną
Registracijos numeris	LT/1/06/0539
Registratorius	Menarini International Operations Luxembourg S.A., Liuksemburgas
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2011.07.20
Vaistas perregistruotas	2015.06.16

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Dolmen 12,5 mg granulės geriamajam tirpalui

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename granulių geriamajam tirpalui paketėlyje yra 12,5 mg arba 25 mg deksketoprofeno (deksketoprofeno trometamolio pavidalu).

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

sacharozė su koloidiniu silicio dioksidu: atitinkamai 1,20 – 1,22 g arba 2,40 -2,44 g.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Granulės geriamajam tirpalui

Granulės yra geltonos spalvos, citrinų skonio.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Lengvo ir vidutinio stiprumo ūminio skausmo, tokio kaip raumenų, sąnarių ir kaulų, skausmingų mėnesinių ir dantų skausmo trumpalaikis simptominis malšinimas.

 

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusieji

Atsižvelgiant į skausmo priežastis ir intensyvumą, dažniausiai patariama vartoti po 12,5 mg kas 4-6 val. arba po 25 mg kas 8 valandos. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 75 mg.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti vartojant mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Dolmen yra skirtas trumpalaikiam vartojimui ir gydymas apribojamas laikotarpiu, kol yra ligos simptomų.

Ypatingos pacientų grupės

Senyvi pacientai
Senyviems pacientams patariama gydymą pradėti mažiausia vaisto doze (paros dozė - 50 mg). Jeigu vaistas gerai toleruojamas, dozę galima didinti iki bendrose rekomendacijose suaugusiesiems nurodomų dozių. Dėl galimo nepageidaujamo poveikio (žr. 4.4 skyrių) senyvus pacientus reikia stebėti ypač įdėmiai

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, gydymo pradžioje vaisto reikia skirti mažesnę dozę (paros dozė - 50 mg) ir atidžiai stebėti jų būklę. Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, Dolmen vartoti negalima.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ligoniams, kuriems lengvai sutrikusi inkstų funkcija (kreatinino klirensas 59 – 89 ml / min) (žr. 4.4 skyrių), gydymo pradžioje skiriama 50 mg per parą. Esant vidutinio sunkumo ir sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas <59 ml / min) (žr. 4.3 skyrių), Dolmen vartoti negalima.

Vaikų populiacija

Dolmen vartojimas vaikams ir paaugliams gydyti neištirtas. Vartojimo saugumas ir vaisto veiksmingumas vaikams ir paaugliams nenustatytas, todėl šiuo vaistu jų gydyti negalima.

Vartojimo metodas

Visą paketėlio turinį reikia ištirpinti stiklinėje vandens; kad geriau ištirptų, atidžiai suplakite ar pamaišykite.

Paruoštą tirpalą reikia nedelsiant išgerti.

Vartojant kartu su maistu, lėtėja vaisto absorbcijos greitis (žr. 5.2 skyrių), todėl, esant ūminiam skausmui, patariama vaisto išgerti bent 15 minučių prieš valgį.

4.3. Kontraindikacijos

Dolmen negalima vartoti:

• jeigu anamnezėje nurodomas padidėjęs jautrumas veikliajai, kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU) arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai;
• pacientams, kuriems panašaus poveikio medžiagos (pvz., aspirinas ar kiti NVNU) sukelia astmos priepuolius, bronchų spazmą, ūminį rinitą, nosies polipų susidarymą, dilgėlinę ar angioedemą;
• pacientams, kuriems vartojant ketoprofeno ar fibratų buvo fotoalerginių ar fototoksinių reakcijų;
• pacientams, kuriems buvo kraujavimas virškinimo trakte arba perforacija, susiję su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimu;
• pacientams, sergantiems pepsine skrandžio ir žarnyno opalige / virškinimo trakto hemoragija arba esant kraujavimui iš virškinimo trakto, išopėjimui ar perforacijai;
• sergantiems lėtine dispepsija pacientams;
• pacientams, kuriems nustatytas kraujavimas kitur arba sutrikus kraujo krešumui;
• sergantiesiems Krono liga ar opiniu kolitu;
• esant sunkiam širdies nepakankamumui;
• esant vidutinio sunkumo arba sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas <59 ml / min);
• esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui (10-15 balų pagal Child-Pugh klasifikaciją);
• sergantiesiems hemoragine diateze ar kitais kraujo krešumo sutrikimais;
• esant žymiam skysčių netekimui (dehidracijai, kurią sukėlė vėmimas, viduriavimas arba nepakankamas gaunamo skyčio kiekis);
• nėštumo trečiojo trimestro ir žindymo laikotarpiu (žr. 4.6 skyrių).

 

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaisto saugumas vaikams ir paaugliams neištirtas.

Atsargiai vaisto reikia skirti pacientams, kurie anamnezėje nurodo alergines reakcijas arba ligas.

Reikia vengti vartoti kartu su kitais NVNU, įskaitant ciklooksigenazės-2 selektyviuosius inhibitorius.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Virškinimo trakto saugumas

Kraujavimas iš virškinimo trakto, išopėjimas ir perforacija

Kraujavimas iš virškinimo trakto, išopėjimas ir perforacija, galintys sukelti mirtį, su įspėjamaisiais simptomais arba be jų, nesant anamnezės apie sunkius virškinimo trakto pažeidimus, pasitaikė bet kuriuo metu vartojant visus NVNU. Jei kraujavimas iš virškinimo trakto ar išopėjimas atsiranda vartojant Dolmen, gydymą reikia nutraukti.

Kraujavimo iš virškinimo trakto, išopėjimo ir perforacijos rizika padidėja, kai vartojamos didesnės NVNU dozės, kai pacientai anamnezėje nurodo buvusią opą, ypač jei ji komplikavosi kraujavimu arba perforacija (žr. 4.3 skyrių), ir senyviems pacientams.

Senyvi pacientai: senyviems pacientams dažniau pasitaiko NVNU sukeliamos nepageidaujamos reakcijos, ypač kraujavimas iš virškinimo trakto ir perforacija, galintys sukelti mirtį (žr. 4.2 skyrių). Šiuos pacientus reikia gydyti mažiausia tinkama vaisto doze.

Kaip ir kitų NVNU vartojimo atvejais, reikia išsiaiškinti anamnezės duomenis apie ezofagitą, gastritą ir (arba) pepsinę opą, kad prieš deksketoprofeno trometamolio vartojimo pradžią būtų užtikrintas jų visiškas išgijimas. Pacientus, kuriems nustatyti virškinimo trakto pažeidimų simptomai arba virškinimo trakto ligų anamnezė, reikia stebėti dėl virškinimo sutrikimų, ypač dėl kraujavimo iš virškinimo trakto.

Atsargiai NVNU reikia skirti pacientams, kurie anamnezėje nurodo virškinimo trakto ligas (opinį kolitą, Krono ligą), nes jos gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių).

Reikia spręsti, ar nereikia šiems pacientams, taip pat vartojantiems nedideles aspirino dozes ar kitus vaistus, galinčius padidinti virškinimo trakto pažeidimų pavojų (žr. 4. 5 skyrių), kartu duoti nuo šių pažeidimų apsaugančių preparatų (pvz., mizoprostolio ar protonų siurblio inhibitorių).

Pacientai, kuriems buvo virškinimo trakto pažeidimų, ypač senyvi, turi pranešti apie bet kokius neįprastus simptomus pilve (ypač – kraujavimą iš virškinimo trakto), ypatingai gydymo pradžioje.

Atsargumo reikia laikytis, kai kartu vartojami vaistai, galintys padidinti išopėjimo ir kraujavimo pavojų, pvz., geriamieji kortikosteroidai, antikoaguliantai tokie kaip varfarinas, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai arba kiti trombocitų agregaciją slopinantys vaistai, pvz., aspirinas (žr. 4.5 skyrių).

Inkstų saugumas

Atsargumo reikia laikytis gydant pacientus, kuriems nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas. Šiems pacientams NVNU vartojimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą, skysčių sankaupą ir edemą. Taip pat reikia atsargiai skirti pacientams, gydomiems diuretikais, arba gydant ligonius, kuriems galima hipovolemija, nes padidėja nefrotoksinio poveikio rizika.

Šio vaisto vartojimo metu pacientas turi gauti pakankamai skyčių siekiant apsaugoti nuo dehidracijos ir su ja susijusio galimo toksinio poveikio inkstams.

Gydant šiuo vaistu, kaip ir kitais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kraujo plazmoje gali padidėti karbamido azoto ir kreatinino kiekis. Kaip ir kitų prostaglandinų sintezės inhibitorių vartojimo atvejais, gali būti neigiamas poveikis inkstams: glomerulonefritas, intersticinis nefritas, inkstų papilų nekrozė, nefrozinis sindromas ir ūminis inkstų nepakankamumas.

Inkstų funkcijos sutrikimas labiau būdingas senyviems pacientams (žr. 4. 2 skyrių).

Kepenų saugumas

Atsargumo reikia laikytis gydant pacientus, kuriems sutrikusi kepenų funkcija. Kaip būdinga ir kitiems NVNU, galimi neintensyvūs laikini kai kurių kepenų funkcijos rodiklių pakitimai, taip pat gali padidėti SGOT (serumo gliutamatoksaloacetattransaminazė) ir SGPT (serumo gliutamatpiruvattransaminazė) aktyvumas kraujo plazmoje. Jei šių pakitimų rodikliai padidėja žymiai, gydymą šiuo vaistu reikia nutraukti.

Kepenų funkcijos sutrikimas labiau būdingas senyviems pacientams (žr. 4. 2 skyrių).

Širdies ir kraujagyslių sistemos, smegenų kraujagyslių saugumas

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, reikia tinkamai stebėti ir teikti informaciją. Ypatingo atsargumo reikia laikytis gydant pacientus, kurie nurodo buvusias širdies ligas, ypač tuos, kuriems buvo širdies nepakankamumo epizodų, nes jiems yra padidėjusi širdies nepakankamumo išsivystymo rizika dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ir ilgą laiką), gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, kurie galėtų atmesti tokio deksketoprofeno trometamolio poveikio pavojų, nepakanka.

Pacientus, kuriems nustatytas nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, diagnozuota išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, deksketoprofeno trometamoliu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių (pvz., hipertenziją, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko).

Visi neselektyvūs NVNU gali silpninti trombocitų agregaciją ir pailginti kraujavimo laiką slopindami prostaglandinų sintezę. Todėl nepatariama vartoti deksketoprofeno trometamolio pacientams, kurie vartoja kitus vaistus, trikdančius hemostazę, pvz.: varfariną arba kitus kumarino darinius, heparino preparatus (žr. 4.5 skyrių).

Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos sutrikimas labiau būdingas senyviems pacientams (žr. 4.2 skyrių).

Odos reakcijos

Vartojant NVNU labai retai pasitaikė sunkios odos reakcijos (kai kurios galinčios sukelti paciento mirtį), įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą, toksinę epidermio nekrolizę. Didžiausias šių reakcijų pavojus pacientams gresia gydymosi pradžioje: dažniausiai šios reakcijos atsiranda pirmą vaisto vartojimo mėnesį. Dolmen vartojimą reikia nutraukti atsiradus pirmiems odos išbėrimo, gleivinių pažeidimo ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams.

Kita informacija

Ypatingo atsargumo reikia laikytis gydant pacientus, kuriems:

• nustatytas įgimtas porfirino metabolizmo sutrikimas (pavyzdžiui, ūminė intermituojanti porfirija),
• nustatyta dehidracija,
• gydomi po atliktos chirurginės operacijos.

Nusprendus, kad deksketoprofeno būtina vartoti ilgai, reikia reguliariai tirti kepenų ir inkstų funkciją, taip pat atlikti kraujo ląstelių kiekio tyrimus.

Labai retais atvejais pasitaikė sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų (pavyzdžiui, anafilaksinis šokas). Atsiradus dėl Dolmen vartojimo pirmiesiems sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos požymiams, gydymą reikia nutraukti. Atsižvelgiant į tokių reakcijų požymius, reikia pradėti taikyti visas tinkamas gydymo priemones.

Pacientams, kuriems yra astma, susijusi su lėtiniu rinitu, lėtiniu sinusitu ir /arba nosies polipais, vartojantiems acetilsalicilo rūgštį ir (arba) NVNU, yra didesnė alerginių reakcijų rizika.

Šio vaistinio preparato vartojimas gali sukelti astmos arba bronchų spazmo priepuolius, ypač tiems asmenims, kurie jautrūs acetilsalicilo rūgščiai arba NVNU (žr. 4.3 skyrių).

Sunkių odos reakcijų ir minkštųjų audinių infekcinė komplikacija gali būti susijusi su vėjaraupiais. Dabartiniais duomenimis, negalima atmesti NVNU reikšmės tokių infekcijų eigos pablogėjimui. Todėl sergant vėjaraupiais nerekomenduojama vartoti Dolmen.

Dolmen reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems kraujodaros sistemos ligomis, sistemine raudonąja vilklige ar mišriomis jungiamojo audinio ligomis.

Kaip ir kiti NVNU, deksketoprofenas gali slėpti infekcinių ligų požymius.

Šio vaisto sudėtyje yra sacharozės, todėl pacientams, kuriems yra retas paveldimas fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės-izomaltazės stoka, šio vaisto vartoti negalima.

 

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

NVNU būdingos tokios bendros sąveikos.

Nerekomenduotinas vaisto derinimas:

• su kitais NVNU, įskaitant ciklooksigenazės-2 selektyviuosius inhibitorius ir dideles salicilatų dozes (≥ 3 g per parą); toks derinys dėl sinerginio poveikio gali turėti įtakos opų susidarymui skrandyje ir žarnyne, kraujavimui;
• su antikoaguliantais: NVNU gali sustiprinti tokių antikoaguliantų, kaip varfarinas (žr. 4.4 skyrių) poveikį, nes deksketoprofenas stipriai jungiasi su kraujo plazmos baltymais, slopina trombocitų veiklą ir pažeidžia skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinę. Jei derinio negalima išvengti, ligonį reikia atidžiai stebėti, kontroliuoti atliekant kraujo laboratorinius tyrimus;
• su heparinais: padidėja kraujavimo pavojus (dėl to, kad slopina trombocitų veiklą ir pažeidžia skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinę). Jei derinio negalima išvengti, ligonį reikia atidžiai stebėti, kontroliuoti atliekant kraujo tyrimus;
• su kortikosteroidais: padidėja virškinimo trakto išopėjimo arba kraujavimo pavojus (žr. 4.4 skyrių);
• su ličiu (aprašytas su keliais NVNU): NVNU didina kraujo plazmoje ličio koncentraciją, kuri gali padidėti iki toksinės (sumažėja ličio išsiskyrimas pro inkstus); pradėjus gydymą deksketoprofenu, koreguojant jo dozes ir nutraukus gydymą, reikia nustatyti ličio kiekį kraujo plazmoje;
• su metotreksatu: jei jis vartojamas 15 mg per savaitę ar didesne doze, padidėja metotreksato toksinis poveikis kraujo sistemai, nes vartojant NVNU sumažėja metotreksato inkstų klirensas;
• su hidantoinais ir sulfonamidais: gali padidėti šių medžiagų toksinis poveikis.

Galima derinti laikantis atsargumo:

• su diuretikais, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais, aminoglikozidų grupės antibiotikais ir angiotenzino II receptorių antagonistais: deksketoprofenas gali sumažinti diuretikų ir antihipertenzinių vaistų poveikį. Kai kuriems pacientams su sutrikusia inkstų funkcija (pvz.: ligoniams, kurių organizme yra sumažėjęs skysčių kiekis arba senyviems pacientams su sutrikusia inkstų funkcija) gydant vienu metu vaistais, kurie slopina ciklooksigenazę ir AKF inhibitoriais arba angiotenzino II receptorių antagonistais, aminoglikozidų grupės antibiotikais, galima sustiprinti inkstų funkcijos pažeidimus, tačiau tai dažniausiai yra grįžtamojo pobūdžio pakitimai. Tais atvejais, kai kartu skiriama deksketoprofeno ir diuretikų, būtina įsitikinti, ar pacientui skiriama pakankamai skysčių, o pradėjus gydymą šiuo vaistu ir tam tikrais laiko intervalais vėliau kontroliuoti inkstų funkciją. Dolmen vartojimas kartu su kalį tausojančiais diuretikais gali sukelti hiperkalemiją. Būtina kontroliuoti kalio kiekį kraujyje (žr. 4.4 skyrių);
• su metotreksatu, kai metotreksato vartojama nedidelėmis dozėmis – mažiau kaip 15 mg per savaitę: padidėja metotreksato toksinis poveikis kraujo sistemai, nes vartojant vaistus nuo uždegimo sumažėja metotreksato inkstų klirensas; pradėjus gydymą tokiu deriniu, kraujo ląstelių sudėtį reikia tirti kartą per savaitę pirmosiomis gydymo savaitėmis; senyvus ligonius ir pacientus, kuriems nustatyta netgi nežymių inkstų funkcijos sutrikimų, reikia stebėti itin atidžiai;
• su pentoksifilinu: padidėja kraujavimų rizika; ligonius reikia stebėti atidžiau ir dažniau tirti kraujavimo laiko trukmę;
• su zidovudinu: dėl poveikio retikulocitams gali būti toksinis poveikis raudonųjų kraujo ląstelių gamybai, pasireiškiantis sunkia anemija praėjus vienai savaitei nuo gydymo NVNU pradžios; praėjus vienai-dviem savaitėms nuo gydymo NVNU pradžios reikia nustatyti bendrą kraujo ląstelių ir retikulocitų kiekį;
• su sulfonilkarbamido preparatais: NVNU gali sustiprinti hipoglikeminį sulfonilkarbamido preparatų poveikį, išstumdami juos iš jungčių su kraujo plazmos baltymais.

Vaistų sąveika, į kurią reikia atkreipti dėmesį:

• beta adrenoreceptorių blokatoriai: gydymas NVNU gali sumažinti šių vaistų antihipertenzinį poveikį, nes slopinama prostaglandinų sintezė;
• ciklosporinas ir takrolimuzas: veikdami per prostaglandinus, NVNU gali sustiprinti nefrotoksinį poveikį. Derinant ir skiriant gydymą šiais vaistais, reikia tirti inkstų funkciją;
• trombolitikai: padidėja kraujavimo rizika.
• antitrombocitiniai preparatai ir selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): padidėjusi kraujavimo iš skrandžio ir žarnyno rizika (žr. 4.4 skyrių);
• probenecidas: gali padidėti deksketoprofeno koncentracija kraujo plazmoje; ši sąveika galima dėl inkstų kanalėlių sekrecijos ir konjugacijos su gliukurono rūgštimi slopinimo, todėl reikia koreguoti deksketoprofeno dozę;
• širdį veikiantys glikozidai: NVNU gali padidinti širdies glikozidų koncentraciją kraujo plazmoje.
• mifepristonas: galioja teorinė rizika, kad prostaglandinų sintetazės inhibitoriai gali turėti įtakos mifepristono veiksmingumui

Ribotais įrodymais nustatyta, kad NVNU ir prostaglandinų vartojimas tą pačią dieną mifepristono ar prostaglandinų poveikio gimdos kaklelio kitimui ir gimdos kontraktiliškumui įtakos neturi, ir jų klinikinės reikšmės nėštumo užbaigimui nesumažina.

•  chinolonų grupės antibiotikai: tyrimų su gyvūnais duomenimis didelės chinolonų dozės derinyje su NVNU gali padidinti traukulių susidarymo riziką.

 

4.6. Vaisingumas, nėštumas ir žindymo laikotarpis

Dolmen negalima vartoti nėštumo trečiojo trimestro ir žindymo laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių).

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali neigiamai veikti nėštumo eigą ir (arba) embriono arba vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad, vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo, širdies vystymosi sutrikimų ir pilvo priekinės sienos nesuaugimo rizika. Širdies vystymosi sutrikimų rizika padidėjo nuo mažiau kaip 1 % , iki apytikriai 1,5 %. Manoma, kad rizika didėja priklausomai nuo dozės ir vartojimo trukmės. Gyvūnams duodant prostaglandinų sintezės inhibitorių įrodyta, kad padidėjo embriono žūtis iki implantacijos ir po jos, embriono ir vaisiaus letališkumas.

Be to, pranešama, kad duodant prostaglandinų sintezės inhibitorių organogenezės laikotarpiu, padidėja įvairių vystymosi sutrikimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių defektus, rizika. Tačiau tyrimais su gyvūnais deksketoprofeno trometamolio toksinio poveikio reprodukcijai nenustatyta (žr. 5.3 skyrių). Deksketoprofeno trometamolio negalima vartoti per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą, nebent tai būtina. Jei deksketoprofeno trometamolio skiriama vartoti planuojančioms pastoti moterims, arba per pirmąjį ar antrąjį nėštumo trimestrą, reikia vartoti galimai mažiausią dozę ir trumpiausią laiką.

Prostaglandinų sintezės inhibitoriai, vartojami trečiojo nėštumo trimestro laikotarpiu, gali vaisiui sukelti:

• toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užsidarymą ir plaučių hipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, netgi inkstų nepakankamumą ir oligohidramnioną.

Vartojant nėštumo pabaigoje nėščiajai ir naujagimiui gali sukelti:

• vartojant netgi mažiausiomis dozėmis - kraujavimo laiko pailgėjimą, trombocitų agregacijos sutrikimą;
• gimdos susitraukimų slopinimą ir dėl to vėluojantį arba užsitęsusį gimdymą.

Vaisingumas

Dolmen gali pabloginti moters vaisingumą ir nerekomenduojama jo vartoti norinčioms pastoti moterims. Moterims, kurioms sunku pastoti, arba kurios tiriamos dėl nevaisingumo, reikia spręsti dėl deksketoprofeno trometamolio vartojimo nutraukimo.

Žindymas

Nenustatyta, ar deksketoprofeno išsiskiria į žindyvės pieną. Dolmen žindymo laikotarpiu vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dolmen granulės geriamajam tirpalui gali sukelti tokius nepageidaujamo poveikio reiškinius kaip svaigulį, regėjimo sutrikimus ar mieguistumą. Tokiais atvejais gebėjimas reaguoti arba vairuoti, valdyti mechanizmus gali būti pablogėjęs.

 

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos reakcijos stebėtos deksketoprofeno trometamolio klinikinių tyrimų metu, kurie gali būti susiję su deksketoprofeno trometamolio (tablečių forma) vartojimu, taip pat nepageidaujamos reakcijos nustatytos prasidėjus Dolmen granulių rinkodarai, išvardytos pagal organų sistemų klases ir dažnumą šioje lentelėje.

Kadangi deksketoprofeno trometamolio granulių maksimali koncentracija C_max kraujo plazmoje yra didesnė nei tablečių formos, potencialiai padidėjusi nepageidaujamo poveikio (virškinimo trakto) rizika negali būti atmetama.

Organų sistemų klasė	Dažnos (nuo ≥1/100 iki <1/10)	Nedažnos (nuo ≥1/1000 iki <1/100)	Retos (nuo ≥1/10 000 iki <1/1000)	Labai retos (< 1/10 000), pavieniai atvejai
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai				Neutropenija, trombocitopenija
Imuninės sistemos sutrikimai			Gerklų edema	Anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį šoką
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai			Anoreksija
Psichikos sutrikimai		Nemiga, nerimas
Nervų sistemos sutrikimai		Galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas	Parestezija, apalpimas
Akių sutrikimai				Sutrikęs regėjimas
Ausų ir labirintų sutrikimai		Svaigimas (vertigo)		Ūžesys (tinnitus)
Širdies sutrikimai		Palpitacija		Tachikardija
Kraujagyslių sutrikimai		Veido ir kaklo raudonis	Hipertenzija	Hipotenzija
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai			Suretėjęs kvėpavimas	Bronchų spazmas, dusulys
Virškinimo trakto sutrikimai	Pykinimas ir (arba) vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, dispepsija	Gastritas, vidurių užkietėjimas, burnos gleivinės džiūvimas, vidurių pūtimas	Pepsinė opa, kraujavimas iš pepsinės opos arba pepsinės opos perforacija (žr. 4.4 skyrių)	Pankreatitas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai			Kepenų ląstelių pažeidimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai		Bėrimas	Dilgėlinė, spuogai, padidėjęs prakaitavimas	Stivenso –Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (Lajelio sindromas), angioneurozinė edema, veido edema, padidėjęs jautrumas šviesai, niežėjimas
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai			Nugaros skausmas
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai			Poliurija, Ūminis inkstų nepakankamumas	Nefritas arba nefrozinis sindromas
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai			Menstruacijų sutrikimai, prostatos ligos
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai		Nuovargis, skausmas,   astenija, sustingimas, negalavimas	Periferinė edema
Tyrimai			Kepenų funkcijos rodiklių pakitimas

Dažniausiai stebėti nepageidaujamo poveikio reiškiniai susiję su virškinimo traktu. Galima pepsinė opa, perforacija arba kraujavimas iš virškinimo trakto, kartais galintis sukelti mirtį, ypač senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Vartojant vaisto, gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, skausmas pilve, melena, vėmimas su krauju, opinis stomatitas, kolito ir Krono ligos paūmėjimas (žr. 4.4 skyrių). Rečiau pasitaikė gastritas. Pasitaikė su NVNU vartojimu susijusi edema, hipertenzija ir širdies nepakankamumas.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys rodo, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ir ilgai), gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių).

Kaip vartojant ir kitus NVNU, gali būti ir kitų nepageidaujamo poveikio požymių: aseptinis meningitas, dažniau pasitaikantis sergantiesiems sistemine raudonąja vilklige ar mišriomis jungiamojo audinio ligomis, kraujo reakcijos (purpura, aplastinė ir hemolizinė mažakraujystė, retai agranulocitozė ar kaulų čiulpų hipoplazija).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9. Perdozavimas

Simptomai, atsirandantys perdozavus vaisto, nežinomi. Panašūs vaistiniai preparatai sukelia virškinimo trakto (vėmimą, apetito stoką, pilvo skausmą) ir neurologinius (mieguistumą, svaigimą, orientacijos sutrikimą, galvos skausmą) sutrikimus.

Tais atvejais, kai atsitiktinai išgeriama per daug vaisto, įvertinus ligonio būklę, reikia nedelsiant pradėti simptominį gydymą. Vienos valandos laikotarpiu būtina duoti aktyvintos anglies, jeigu suaugusysis arba vaikas išgėrė daugiau kaip 5 mg/kg kūno svorio preparato.

Deksketoprofeno trometamolį galima pašalinti dializuojant.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ATC kodas – M01AE17.

Deksketoprofeno trometamolis yra S-(+)-2-(3-benzoilfenil)propiono rūgšties trometamino druska; jis malšina skausmą, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, mažina temperatūrą, priklauso NVNU grupei.

NVNU veikimo mechanizmas susijęs su prostaglandinų sintezės sumažėjimu dėl ciklooksigenazės slopinimo. Konkrečiai, slopinamas arachidono rūgšties virsmas cikliniais endoperoksidais, PGG₂ ir PGH₂, iš kurių susidaro prostaglandinai PGE₁, PGE₂, PGF_2 ir PGD₂, taip pat prostaciklinas PGI₂ ir tomboksanai (TxA₂ ir TxB₂). Be to, prostaglandinų sintezės slopinimas gali turėti įtakos ir tokiems uždegimo mediatoriams kaip kininai, tokiu būdu tiesioginį poveikį papildydamas netiesioginiu. Tyrimuose su gyvūnais bei žmonių stebėjimais nustatytas deksketoprofeno slopinantis poveikis COX-1 ir COX-2 aktyvumui.

Atlikus klinikinius tyrimus su įvairiais skausmo modeliais, nustatytas deksketoprofeno trometamolio skausmą malšinantis poveikis. Kai kuriose tyrimų grupėse skausmą malšinantis poveikis prasidėjo po 30 minučių pavartojus vaisto. Skausmą malšinantis poveikis trunka 4-6 valandas.

 

5.2. Farmakokinetinės savybės

Išgėrus deksketoprofeno trometamolio granulių, jis greitai absorbuojamas, maksimali koncentracija C_max kraujo plazmoje pasiekiama po 0,25-0,33 valandos.

Įprasto atpalaidavimo geriamųjų deksketoprofeno tablečių ir geriamųjų granulių 12,5 ir 25 mg dozių palyginimas rodo, kad abi vaistinio preparato farmacinės formos yra bioekvivalentiškos biologinio prieinamumo (AUC) aspektu. Išgėrus granulių, palyginti su tabletėmis, maksimali koncentracija (C_max) buvo apytikriai 30 % didesnė.

Deksketoprofeno trometamolio pusinis pasiskirstymo periodas ir pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai 0,35 ir 1,65 valandos. Kaip ir kitiems vaistams, kurie stipriai susijungia su kraujo plazmos baltymais (99 %), pasiskirstymo tūrio vidurkis mažesnis negu 0,25 l/kg. Deksketoprofeno svarbiausias pašalinimo iš organizmo kelias yra glukuronizacija bei išsiskyrimas su šlapimu.

Išgėrus deksketoprofeno trometamolio, šlapime randamas tik S-(+) enantiomeras, įrodantis, kad žmogaus organizme R-(-) enantiomeras nesusidaro.

Daugkartinės dozės farmakokinetiniais tyrimais nustatyta, kad plotas po laiko ir koncentracijos sankirtos kreive (AUC) po paskutinės vaisto dozės yra toks pat, kaip ir po vienkartinės dozės; vadinasi, vaisto sankaupa organizme nevyksta.

Jeigu vaistas vartojamas valgymo metu, AUC nesikeičia, bet C_max sumažėja ir absorbcijos greitis lėtėja (padidėja t_max).

 

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai, imunofarmakologijos ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Lėtinio toksiškumo tyrimų, atliktų su pelėmis ir beždžionėmis metu nustatyta, kad 3 mg/kg kūno svorio per parą dozė nesukėlė jokių nepageidaujamo poveikio (NOAEL) reiškinių. Skiriant didesnes dozes, svarbiausia nepageidaujamo poveikio išraiška buvo erozijos ir opos skrandyje bei žarnyne, kurių susidarymas tiesiogiai susijęs doze.

Kaip nustatyta visiems NVNU, tyrimų su gyvūnų modeliais metu deksketoprofeno trometamolis gali sukelti netiesioginius embriono ir vaisiaus gyvybingumo pakitimus toksiškai veikdamas vaisingos patelės virškinimo traktą bei tiesiogiai veikdamas vaisiaus vystymąsi.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Amonio glicirizinatas

Neohesperidinas dihidrochalkonas

Chinolino geltonasis (E - 104)

Citrinų kvapioji medžiaga

Sacharozė

Koloidinis hidratuotas silicio dioksidas

 

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3. Tinkamumo laikas

3 metai.

 

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

 

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Granulės geriamajam tirpalui yra supakuotos vienadoziame Al/PE apvalkalo, karščiu užlydytame paketėlyje.

Dolmen 12,5 mg - 2, 10, 20, 30, 40, 50, 100 ir 500 paketėlių pakuotėje.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.