Methylprednisolone Teva

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Methylprednisolone Teva 500 mg milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Viename miltelių buteliuke yra 662,9 mg metilprednizolono natrio sukcinato, atitinkančio 500 mg metilprednizolono. Kiekviename praskiesto tirpalo mililitre yra 62,5 mg metilprednizolono.

Pagalbinė (-s) medžiaga (-os), kurios (-ių) poveikis žinomas:

Kiekviename buteliuke yra 1,229 mmol (28,3 mg) natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui. 

Balti arba beveik balti sterilūs liofilizuoti milteliai. 

Praskiestas tirpalas:

Skaidrus ir bespalvis arba šviesiai rusvas tirpalas.

pH: 7.0 - 8.0 

Osmoliariškumas: 294.5 – 325.5 mOsmol/kg

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Toliau nurodytų būklių, kurių metu reikalingas skubus ir intensyvus kortikosteroidų poveikis, gydymas. 

• Odos ligos

Sunki daugiaformė raudonė (Stevens-Johnson sindromas).

• Alerginės būklės

Bronchinė astma.

Sunkus sezoninis ir nuolatinis alerginis rinitas.

Angioneurozinė edema.

Anafilaksija.

• Virškinimo trakto ligos

Opinis kolitas.

Krono liga.

• Kvėpavimo sistemos ligos

Skrandžio turinio aspiracija.

Žaibinė ar diseminuota plaučių tuberkuliozė (vartojama kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo tuberkuliozės).

• Nervų sistemos ligos

Antrinė smegenų edema dėl smegenų naviko. Išsėtinės sklerozės paūmėjimai esant recidyvuojančiai-remituojančiai ligos eigai.

• Kitos ligos

Tuberkuliozinis meningitas (vartojama kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo tuberkuliozės).

Organų transplantacija.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Metilprednizolono natrio sukcinatas gali būti leidžiamas į veną arba į raumenis. Kritinių atvejų metu labiau priimtinas yra vaistinio preparato leidimas į veną tinkamu laiku. Skiriant švirkšti į veną dideles dozes, jos turi būti suleistos ne trumpiau kaip per 30 minučių. Dozių iki 250 mg suleidimo į veną laikas turi trukti ne trumpiau kaip 5 minutes.

Nepageidaujamą poveikį galima sumažinti vartojant mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laiką (žr.4.4 skyrių).

Suaugusieji. Dozė priklauso nuo būklės sunkumo, pradinė dozė turi būti 10-500 mg. Vartojant transplantato atmetimo reakcijai sumažinti reikalinga ne didesnė kaip 1 g per parą dozė. Nors transplantato atmetimo reakcijos gydymo dozės ir metilprednizolono natrio sukcinato vartojimo protokolai skiriasi, literatūros duomenimis, tokių dozių dydis patvirtinamas dažniausiai ūmios atmetimo reakcijos gydymui vartojant 500 mg -1 g vaistinio preparato. Tokių dozių vartojimas turi būti ribojamas iki 48-72 val., kol paciento būklė tampa stabili; ilgesnis gydymas kortikosteroidais gali sukelti sunkius nepageidaujamo poveikio reiškinius (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Vaikai. Esant didelių dozių poreikiui, pvz.: sergant kraujo, reumatinėmis, inkstų ir odos ligomis rekomenduojama vartoti 30 mg/kg kūno svorio per parą, daugiausiai - 1 g per parą dozę. Šią dozę galima vartoti tris kartus iš eilės kiekvieną dieną arba kas antrą dieną. Gydant transplantato atmetimo reakciją rekomenduojama vartoti 10-20 mg/kg kūno svorio per parą, ne daugiau kaip 1 g per parą dozę iki 3 dienų. Astminės būklės gydymui rekomenduojama vartoti 1-4 mg/kg kūno svorio per parą dozę 1-3 dienas.

Kūdikiams ir vaikams dozė gali būti sumažinta, bet turi būti nustatoma atsižvelgiant į paciento būklės sunkumą ir jo atsaką į gydymą, o ne tik į amžių ir kūno svorį.

Senyvi žmonės. Metilprednizolonas pirmiausia vartojamas esant trumpalaikėms ūmioms būklėms. Duomenų apie dozės koregavimą senyviems žmonėms nėra. Tačiau senyvus pacientus reikia gydyti atsižvelgiant į galimas sunkesnes kortikosteroidų nepageidaujamo poveikio pasekmes, juos reikia atidžiau stebėti (žr. 4.4 skyrių).

Detalios vartojimo suaugusiems pacientams rekomendacijos

Esant anafilaksinėms reakcijoms pirmiausia turi būti švirkščiama adrenalino arba noradrenalino, po to į veną švirkščiama metilprednizolono (metilprednizolono natrio sukcinato) kartu taikant kitas tinkamas priemones. Įrodyta, kad ūmios anafilaksinės reakcijos pasikartojimo profilaktikai kortikosteroidai yra vertingi, nes pasireiškia ilgesnis jų hemodinaminis poveikis.

Padidėjusio jautrumo reakcijų atvejais metilprednizolono vartojimas slopina simptomus 0,5-2 valandas. Esant astminei būklei metilprednizolono galima švirkšti į veną 40 mg, pakartotinai vaistinio preparato galima švirkšti įvertinus paciento atsaką. Kai kuriems astma sergantiems pacientams naudingiau preparatą lėtai infuzuoti kelių valandų laikotarpiu.

Persodintų organų atmetimo reakcijų atvejais atmetimo krizei nuslopinti vartotinos ne didesnės kaip 1 g per parą dozės. Esant ūmiai atmetimo reakcijai dažniausiai vartojama 0,5–1 g dozė. Gydymas turi būti tęsiamas tik tiek laiko, kol stabilizuojama paciento būklė, paprastai ne ilgiau kaip 48–72 valandas.

Smegenų edemos atveju kortikosteroidai vartojami norint sumažinti arba apsaugoti nuo smegenų edemos, susijusios su smegenų navikais (pirminiais arba metastazėmis).

Pacientams, kuriems nustatyta dėl naviko atsiradusi smegenų edema, svarbu kortikosteroidų dozę mažinti laipsniškai, kad atoveiksmiu nepasireikštų intrakranijinio spaudimo padidėjimas. Jeigu sumažinus dozę pasireiškia smegenų patinimas (nesant intrakranijinio kraujavimo), reikia vėl pradėti parenteraliai vartoti didesnes dozes ir dažniau. Kai kuriais navikais sergantiems pacientams gali tekti vartoti geriamuosius kortikosteroidus keletą mėnesių arba visą gyvenimą. Panašių arba didesnių dozių vartojimas gali palengvinti edemos kontrolę spindulinio gydymo metu.

Edemų, atsiradusių dėl smegenų naviko, gydymui rekomenduojamos toliau išvardytos dozavimo schemos:

Tikslas: gydymą nutraukti po 10 dienų.

Išsėtinės sklerozės paūmėjimo gydymas suaugusiesiems: rekomenduojama 1 g per parą dozė 3 dienas. Metilprednizolono reikia suleisti į veną per 30 min.

Esant kitoms indikacijoms vartojama pradinė dozė nuo 10 mg iki 500 mg, priklausomai nuo gydomos ligos ir būklės. Trumpalaikiam sunkių, ūminių ligų gydymui gali reikėti ir didesnių šio vaistinio preparato dozių. Jei pradinė dozė iki 250 mg, ji suleidžiama į veną ne greičiau kaip per 5 min., jei dozė didesnė kaip 250 mg - ne greičiau kaip per 30 min. Kitas dozes galima švirkšti į veną ar į raumenis intervalais, kurių trukmė priklauso nuo organizmo atsako ir klinikinės būklės. Gydymas kortikosteroidais yra papildomas gydymas, jis neatstoja kitų įprastinio gydymo priemonių.

Apie vaistinio preparato skiedimą prieš vartojimą žr. 6.6 skyrių.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas metilprednizolonui, kitiems kortikosteroidams arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai
• Sisteminės infekcijos (kol neskirtas adekvatus specifinis antimikrobinis gydymas)
• Sepsinis šokas
• Smegenų edema sergant maliarija
• Sisteminės grybelinės infekcijos

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

• Nepageidaujamą poveikį galima sumažinti vartojant mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laiką. Norint pritaikyti tinkamą dozę pagal ligos aktyvumą, reikia dažnai kontroliuoti paciento būklę (žr. 4. 2 skyrių).
• Sisteminis ilgalaikis gydymas gliukokortikoidais gali susilpninti antinksčių žievės funkciją; šis poveikis gali trukti net keletą mėnesių nutraukus gydymą. Pacientams, kurie buvo gydyti didesnėmis negu fiziologinėmis sisteminių kortikosteroidų dozėmis (apytikriai 6 mg metilprednizolono) ilgiau kaip 3 savaites, vartojimo negalima nutraukti staiga. Kokiu būdu dozę reikia mažinti ypač priklauso nuo to, ar sumažinus sisteminio kortikosteroido dozę liga yra linkusi pasikartoti. Nutraukiant vaisto vartojimą reikia įvertinti ligos simptomų aktyvumą. Jeigu nutraukus sisteminių kortikosteroidų vartojimą ligos pasikartojimo tikimybės nėra, bet neaišku dėl hipotalamo (pogumburio) -hipofizės (posmegeninės liaukos)-antinksčių (HHA) slopinimo, sisteminio kortikosteroido dozę galima greitai sumažinti iki fiziologinių dozių. Pasiekus 6 mg per parą metilprednizolono dozę, toliau vaisto reikia mažinti lėčiau, leidžiant atsistatyti HHA funkcijai.

Sisteminio kortikosteroido vartojimą, kuris truko ilgiausiai 3 savaites, gydytojas gali nutraukti staiga, jeigu nusprendžia, kad ligos recidyvas negalimas. Metilprednizolono 32 mg paros dozė, kuri buvo vartojama ne ilgiau kaip 3 savaites, staigus vartojimo nutraukimas daugumai pacientų HHA ašies slopinimo klinikinių požymių nesukelia. Žemiau išvardytos pacientų grupės, kuomet sisteminio kortikosteroido vartojimas turi būti nutrauktas palengva netgi tais atvejais, kai gydymas truko 3 savaites arba trumpiau: 

• Pacientai, kurie buvo gydomi sisteminiu kortikosteroidu kartotinai, ypač tuomet, kai jie buvo vartojami ilgiau kaip 3 savaites.
• Pacientai, kuriems buvo skirtas trumpalaikis vartojimo kursas nepraėjus vieneriems metams po ilgalaikio gydymo (kuris truko kelis mėnesius arba metus).
• Pacientai, kuriems galimas antinksčių žievės nepakankamumas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su gydymu kortikosteroidais.
• Pacientai, vartojantys sisteminį kortikosteroidą didesne negu 32 mg per parą doze.
• Pacientai, vartojantys kartotinę dozę vakare.
• Klinikinių tyrimų duomenys, kuriais buvo siekiama nustatyti metilprednizolono veiksmingumą sergant sepsiniu šoku, rodo, kad didesnis mirtingumas buvo tų pacientų, kuriems nustatytas padidėjęs kreatinino kiekis kraujo serume arba pradėjus gydymą išryškėjo antrinė infekcija. Todėl šio vaistinio preparato nereikia vartoti sepsinio sindromo arba sepsinio šoko gydymui.
• Aprašyta atvejų, kai, vartojant metilprednizolono natrio sukcinatą didelėmis dozėmis greitai į veną (daugiau kaip 500 mg greičiau negu per 10 min.), pasireiškė širdies aritmijų ir (arba) kraujotakos kolapsas, ir (arba) sustojo širdis. Buvo atvejų, kai didelių metilprednizolono natrio sukcinato dozių vartojimo metu ar po jo pasireiškė bradikardija, nors tai gali būti nesusiję su infuzijos greičiu ar trukme.
• Kortikosteroidai gali slėpti kai kuriuos infekcijos požymius, jų vartojimo metu gali prasidėti nauja infekcija. Jie slopina uždegiminį procesą bei imuninę organizmo sistemą, todėl ypač padidėja jautrumas grybelinėms, virusinėms ar bakterinėms infekcijoms, jos esti sunkesnės. Šių ligų klinikiniai simptomai dažnai gali būti netipiniai ir liga iki atpažinimo gali stipriai progresuoti.
• Ypatingą nerimą sukelia vėjaraupiai, nes esant normalioms aplinkybėms ši nesunki liga tiems pacientams, kuriems imunitetas nuslopintas, gali būti mirtina. Pacientams (arba jų tėvams), kai neaišku ar jie tikrai sirgo vėjaraupiais, reikia nurodyti vengti kontakto su sergančiaisiais vėjaraupiais arba juostine pūsleline, o tokiam kontaktui įvykus nedelsiant kreiptis dėl medicininės pagalbos. Neimunizuotiems pacientams, vartojantiems sisteminius kortikosteroidus arba vartojusiems juos paskutiniuosius tris mėnesius, esant kontaktui būtina pasyvi imunizacija vėjaraupių arba juostinės pūslelinės imunoglobulinu (VPIG); po kontakto su vėjaraupiais imunizaciją būtina atlikti per 10 dienų. Patvirtinus vėjaraupių diagnozę, būtina specialisto priežiūra ir skubus gydymas. Kortikosteroidų vartojimo nutraukti negalima, gali prireikti dozę padidinti.
• Reikia vengti kontakto su sergančiaisias tymais. Įvykus kontaktui būtina nedelsiant kreiptis dėl medicininės pagalbos. Gali prireikti profilaktikai suleisti į raumenis imunoglobulino.
• Gydymo gliukokortikoidų preparatais metu pacientų vakcinuoti gyvomis vakcinomis negalima. Organizmo atsakas į kitokią vakcinaciją taip pat gali būti silpnesnis.
• Pacientams, sergantiems aktyvia tuberkulioze, metilprednizolono natrio sukcinato reikėtų skirti tik žaibinei ar diseminuotai ligos formai gydyti, kartu su atitinkamais vaistiniais prepratais nuo tuberkuliozės.Jeigu kortikosteroidų reikia skirti pacientui, kuris serga latentine tuberkulioze arba yra jautrus tuberkulinui, jį būtina atidžiai stebėti, kadangi liga gali vėl pradėti vystytis. Jei toks pacientas ilgai vartoja kortikosteroidus, būtina chemoprofilaktika.
• Buvo retų atvejų, kai pacientams, parenteraliai vartojusiems metilprednizoloną, pasireiškė anafilaktoidinių reakcijų. Vaistinį preparatą paskyrusieji gydytojai turi būti pasirengę gydyti ir koreguoti tokias būkles. Prieš vartojimą būtina imtis reikiamų atsargumo priemonių, ypač jei anksčiau buvo pasireiškusi alergija kokiam nors vaistui.
• Reikia skirti dėmesio pacientams, vartojantiems širdį veikiančius vaistinius preparatus, pvz., digoksiną, nes steroidai sukelia elektrolitų balanso pokyčius arba kalio išsiskyrimą iš organizmo (žr. 4.8 skyrių).
• Kortikosteroidų negalima vartoti galvos traumų atvejais arba ištikus insultui, nes neįrodyta, kad jie pagerina būklę; jų poveikis gali būti net kenksmingas.

Ypatingos atsargumo priemonės

Ypatingų atsargumo priemonių ir dažno būklės įvertinimo skiriant sisteminių kortikosteroidų reikia pacientams, sergantiems viena ar keliomis iš žemiau išvardytų ligų:

• osteoporoze (ypač moterims po menopauzės)
• arterine hipertenzija ar staziniu širdies nepakankamumu
• sunkiais afektiniais sutrikimais arba esant nuorodai apie buvusius tokius sutrikimus (ypač jeigu buvo steroidų sukelta psichozė)
• cukriniu diabetu (arba jei šeimos nariai serga šia liga)
• persirgta tuberkulioze
• glaukoma (arba jei šia liga serga šeimos nariai)
• anksčiau vartoti kortikosteroidai buvo sukėlę miopatiją
• kepenų nepakankamumu arba kepenų ciroze
• inkstų nepakankamumu
• epilepsija
• pepsine opa
• po neseniai atliktų žarnų anastomozių
• turintiems tromboflebito riziką
• esant pūliniui arba kitoms pūlingoms infekcijoms
• opiniu kolitu
• divertikulitu
• generalizuotaja miastenija (myasthenia gravis)
• akių paprastąja pūsleline dėl ragenos perforacijos pavojaus
• hipertiroidizmu
• neseniai įvykusiu miokardo infarktu (dėl miokardo plyšimo grėsmės)
• buvo atvejų, kai pacientams, vartojusiems kortikosteroidų, pasireiškė Kapoši (Kaposi) Nutraukus jų vartojimą, gali pasireikšti klinikinė remisija.
• Pacientus arba jų globėjus reikia įspėti dėl galimos sunkios nepageidaujamos reakcijos, pasireiškiančios psichikos sutrikimais, atsirandančiais vartojant sisteminius steroidus (žr. 4.8 skyrių). Juos pradėjus vartoti dažniausiai simptomų atsiranda po kelių dienų arba savaičių. Rizika didesnė vartojant dideles dozes arba esant didesnei sisteminei ekspozicijai (žr. taip pat 4.5 skyrių), padidėja nepageidaujamo poveikio rizika, nors dozės dydis neprognozuoja reakcijų pradžios laiko, pobūdžio, sunkumo arba trukmės. Dauguma tokių reakcijų sumažinus dozę arba nutraukus vartojimą išnyksta, nors kartais reikia ir specifinio gydymo. Pacientus arba jų globėjus reikia įspėti, kad, atsiradus įspėjamųjų psichologinių simptomų, ypač įtarus depresiją arba savižudybės idėjas, jie turi kreiptis dėl medicinos pagalbos. Pacientai ir slaugos personalas turi būti budrūs dėl galimų psichikos sutrikimų, kurie gali atsirasti vartojant steroidus, mažinant jų dozę ar nutraukus vartojimą, nors tokios reakcijos pasitaiko nedažnai.

Ypatingo atsargumo skiriant vartoti sisteminius kortikosteroidus reikia tokiais atvejais, kai sergama sunkiais afektiniais sutrikimais arba tokios ligos buvo praeityje, kai tokiomis ligomis serga artimiausi giminaičiai. Tai tokios ligos kaip maniakinė depresinė psichozė arba buvusi steroidinė psichozė.

Vaikai

Kortikosteroidai lėtina kūdikių, vaikų ir paauglių augimą, kuris gali turėti negrįžtamą poveikį. Todėl juos reikia gydyti kuo mažesnėmis dozėmis ir kuo trumpiau. Norint sumažinti hipotalamo (pogumburio) -hipofizės (posmegeninės liaukos)-antinksčių ašies slopinimą ir augimo sulėtėjimą, jei įmanoma, reikia vartoti vienkartinę dozę arba vartoti vaistą kas antrą dieną.

Senyvi pacientai

Senyviems pacientams sisteminių kortikosteroidų vartojimas gali sukelti sunkesnius nepageidaujamo poveikio reiškinius, ypač tokius kaip osteoporozė, arterinė hipertenzija, hipokalemija, cukrinis diabetas, padidėjęs jautrumas infekcijoms, odos suplonėjimas. Norint išvengti gyvybei pavojingų būklių reikia pacientus stebėti itin įdėmiai. 

Kiekviename šio vaistinio preparato buteliuke yra 1,23 mmol (28,3 mg) natrio. Į tai reikia atsižvelgti pacientams, kuriems taikoma kontroliuojama natrio dieta.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

• Kartu vartojant metilprednizoloną ir ciklosporiną pasitaikė traukulių atvejų. Šie vaistiniai preparatai slopina vienas kito metabolizmą, todėl su kiekvieno iš šių vaistinių preparatų vartojimu susijęs nepageidaujamas poveikis gali būti dažnesnis.
• Vaistiniai preparatai, kurie didina kepenų fermentų aktyvumą, pvz.: rifampicinas, rifabutinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas, primidonas ir aminoglutetimidas didina kortikosteroidų metabolizmą, todėl gali sumažinti jų gydomąjį poveikį.
• Tokie CYP3A4 grupės inhibitoriai kaip cimetidinas, eritromicinas, ketokonazolas, itrakonazolas, diltiazemas ir mibefradilis gali sumažinti kortikosteroidų metabolizmą ir dėl to padidinti jų koncentraciją kraujo serume.
• Generalizuota miastenija sergantiems pacientams steroidai gali sumažinti cholinesterazės inhibitorių poveikį. Kortikosteroidai slopina hipoglikeminį vaistų nuo cukrinio diabeto (įskaitant insuliną), antihipertenzinių vaistų ir diuretikų poveikį, taip pat gali sustiprėti acetazolamido, kilpinių, tiazidinių diuretikų, karbenoksolono hipokalemiją sukeliantis poveikis.
• Kartu vartojant kortikosteroidus gali sustiprėti kumarino tipo antikoaguliantų poveikis, todėl, norint išvengti spontaninio kraujavimo, būtina atidžiai kontroliuoti TNS arba protrombino laiką.
• Kortikosteroidai didina salicilatų klirensą, jų vartojimo nutraukimas gali sukelti intoksikaciją salicilatais. Kartu su kortikosteroidais salicilatus ir kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo reikia atsargiai vartoti esant hipotrombinemijai.
• Pranešama apie steroidų sąveiką su nervo-raumens jungtį blokuojančiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip pankuronis, bei su tuo susijusį dalinį šios jungties blokavimo susilpnėjimą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Kortikosteroidų gebėjimas prasiskverbti pro placentos barjerą skiriasi, bet metilprednizolonas pro placentą prasiskverbia.

Kortikosteroidai vaisingoms gyvūnų patelėms gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus, įskaitant gomurio nesuaugimą, augimo gimdoje sulėtėjimą, poveikį smegenų augimui ir vystymuisi.

Įrodymų, kad kortikosteroidai dažniau sukelia tokias įgimtas anomalijas kaip gomurio nesuaugimas žmonėms nėra, nors ilgai arba kartotinai vartojant nėštumo laikotarpiu kortikosteroidai gali padidinti intrauterinio augimo sulėtėjimą. Kortikosteroidų poveikis perinataliniu laikotarpiu teoriniu požiūriu gali sukelti antinksčių funkcijos susilpnėjimą, bet jis paprastai spontaniškai po gimimo praeina ir kliniškai retai reikšmingas. Kaip ir kitus vaistinius preparatus, kortikosteroidus reikia skirti vartoti tik tuomet, kai jų teigiamas poveikis motinai viršija vartojimo riziką vaikui. Jei gydymas kortikosteroidais būtinas, esant normaliai nėštumo eigai, juos galima vartoti taip pat kaip ir ne nėštumo metu.

Žindymas

Nedidelis kortikosteroidų kiekis išsiskiria su žindyvės pienu, bet neįtikėtina, kad metilprednizolono dozės iki 40 mg per parą gali sukelti sisteminį poveikį vaikui. Motinų, kurios vartoja didesnes dozes negu nurodyta vaikams gali būti antinksčių slopinimas, bet žindymo nauda viršija galimą teorinę riziką.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys nereikšmingi.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujami poveikiai klasifikuojami pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį, kuris apibūdinamas taip:

• labai dažni: ≥1/10
• dažni: nuo ≥1/100 iki <1/10
• nedažni: nuo ≥1/1000 iki <1/100
• reti: nuo ≥1/10000 iki <1/1000
• labai reti: <1/10000, dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Nedažni:  natrio ir skysčių susilaikymas organizme, kalio stoka, latentinio cukrinio diabeto manifestacija, didesnis insulino arba geriamųjų vaistų nuo cukrinio diabeto kiekio poreikis sergantiesiems cukriniu diabetu.

Hipokaleminė alkalozė.

Širdies sutrikimai

Miokardo plyšimas po miokardo infarkto.

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažni:   hipertenzija, padidėjęs krešumas gali sukelti trombozės komplikacijas.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažni:  raumenų silpnumas, osteoporozė.

Reti:     aseptinė kaulų nekrozė (šlaunikaulio ar žastikaulio galvos), sausgyslių trūkimas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Reti:     pepsinė opa.

Dispepsija, pilvo pūtimas, stemplės išopėjimas, stemplės kandidozė, kasos uždegimas , žarnų prakiurimas, pykinimas, vėmimas, skonio jutimo sutrikimas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni:  lėtesnis žaizdų gijimas.

Nedažni:  odos ir minkštųjų audinių atrofija sušvirkštus vaisto po oda.

Reti:     alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas, angioneurozinė edema.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni:  traukuliai.

Reti:     gerybinė intrakranijinė hipertenzija. 

Endokrininiai sutrikimai

Dažni:  endogeninio AKTH ir kortizolio sekrecijos slopinimas, Kušingo sindromui panašūs simptomai, vaikų augimo sulėtėjimas, osteoporozė. 

Nereguliarios mėnesinės, amenorėja.

Akių sutrikimai

Nedažni:     glaukoma, užpakalinė katarakta. 

Padidėjęs akispūdis, regimojo nervo disko edema su galimu regimojo nervo pažeidimu, ragenos ir junginės suplonėjimas, virusų arba grybelių sukeltų akių ligų paūmėjimas.

Imuninės sistemos sutrikimai

Dažni:  padidėjęs jautrumas infekcijoms, sunkesnė jų eiga esant nestipriems simptomams ir požymiams, oportunistinės infekcijos, galinčios slopinti odos mėginių reaktyvumą, latentinės tuberkuliozės recidyvas (žr. 4 4 skyrių).

Reti:     padidėjęs organizmo jautrumas, odos mėginių slopinimas, alerginės, kartais anafilaksinės reakcijos su bronchų spazmu.

Psichikos sutrikimai

Labai dažni: įvairios psichinės reakcijos, įskaitant afektinius sutrikimus (dirglumas, euforija, depresija, labilios nuotaikos psichologinė priklausomybė, mintys apie savižudybę), psichozinės reakcijos (įskaitant maniją, deliuzijas, haliucinacijas ir šizofrenijos eigos pablogėjimą), elgesio sutrikimai, dirglumas, nerimas, miego sutrikimai, traukuliai arba suvokimo sutrikimas įskaitant konfūziją, amneziją pasitaikė vartojant visus kortikosteroidus. Reakcijos dažnai pasitaiko tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Suaugusiesiems reakcijų dažnumas – 5-6%.

Nutraukus kortikosteroidų vartojimą pasitaiko psichologinio pobūdžio reiškinių.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti:     bronchų spazmas.

4.9 Perdozavimas

Klinikinių perdozavimo simptomų nėra.

Metilprednizolonas gali būti pašalinamas dializės metu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminiai kortikosteroidai, gliukokortikoidai. ATC kodas- H02AB04

Veikimo mechanizmas

Methylprednisolone Teva injekcinio tirpalo veiklioji medžiaga yra metilprednizolonas. Metilprednizolonas yra sintetinis gliukokortikoidas, gliukokortikoidų steroidų sintetinis analogas, stipriai veikiantis uždegimą. Metilprednizolonas ir jo junginiai dažniausiai veikia kaip priešuždegiminiai arba imunosupresiniai vaistiniai preparatai. 

Metilprednizoloną galima leisti į veną arba į raumenis tuomet, kai gydant patologines būkles reikalingas greitas ir intensyvus hormonų poveikis; metilprednizolonas pasižymi stipriu priešuždegiminiu, imunitetą slopinančiu ir antialerginiu poveikiu.

Farmakodinaminis poveikis

Gliukokortikoidai plačiai vartojami dėl priešuždegiminio ir imunitetą slopinančio poveikio. Jie slopina tiek ankstyvuosius, tiek vėlyvuosius uždegimo požymius.

Žmogaus organizme jie sumažina atsaką į kai kurių mitogenų ir antigenų poveikį. Dėl to sumažėja limfokinų susidarymas, susilpnėja makrofagų mobilizacija ir aktyvinimas (imuninė supresija). 

Gliukokortikoidai sumažina baltymų sintezę ir padidina jų katabolizmą, ypač raumenyse. Jie turi įtakos lipolizei, kurią dėl padidėjusio intraląstelinio cAMF kiekio sukelia katecholaminai ir kiti hormonai. Veikdami mineralkortikoidų receptorius jie taip pat pasižymi silpnomis mineralkortikoidų savybėmis. Jie turi įtakos natrio jonų susilaikymui organizme ir kalio jonų išsiskyrimui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Methylprednisolone Teva injekcinio tirpalo veikliosios medžiagos forma yra natrio sukcinato druska, kuri in vivo greitai hidrolizuojama į metilprednizoloną.

Sušvirkštus 40 mg metilprednizolono į veną boliusu, didžiausia 42-47 mg/100 ml koncentracija plazmoje susidaro maždaug po 25 min. Sušvirkštus 40 mg į raumenis, didžiausia 34 mg/100 ml metilprednizolono koncentracija plazmoje susidaro maždaug po 120 min. (Beveik ekvivalentiškas metilprednizolono veiksmingumas pasiekiamas taikant abu metodus).

Pasiskirstymas

Kaip endogeniniai kortikosteroidai, taip ir apie 90% egzogeniniu būdu vartotų tokių kortikosteroidų kaip metilprednizolonas, susijungia su kepenyse sintezuojamu kortikosteroidus sujungiančiu globulinu. Normalus metilprednizolono pusinės eliminacijos laikas plazmoje yra 3-3,5 val.; nutukusiems pacientams jis yra trumpesnis. Metilprednizolono pusinės eliminacijos laikas gali pailgėti vartojant dideles vaisto dozes, esant streso būsenai, sergant hipotireoze arba kepenų liga.

Metabolizmas ir ekskrecija

Nepakitusiu pavidalu gliukokortikoidų su šlapimu išsiskiria tik 1-20%. Svarbiausia metilprednizolono metabolizmo vieta yra kepenys, nors jis gali būti metabolizuojamas daugelyje audinių, įskaitant placentą.

Kepenų nepakankamumas

Nors sergant kepenų ligomis gliukokortikoidų inaktyvinimas kepenyse vyksta lėčiau, kortikosteroidų metabolizmas reikšmingiau nepakinta, todėl dozės koreguoti nereikia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Duodant kortikosteroidų vaikingoms gyvūnų patelėms sukeliami vaisiaus pažeidimai. Stebėti gomurio nesuaugimas, intrauterininio augimo sulėtėjimas, smegenų augimo ir vystymosi slopinimas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio hidroksidas

Natrio-divandenilio fosfatas dihidratas

Bevandenis dinatrio fosfatas

6.2 Nesuderinamumas

Norint išvengti su suderinamumu ir stabilumu susijusių problemų, metilprednizolono miltelių injekciniam tirpalui negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais arba skiedikliais, išskyrus tuos, kurie išvardyti 6.6 skyriuje; šis vaistinis preparatas turi būti infuzuojamas vartojant atskirą infuzinę sistemą.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Cheminiu ir fizikiniu požiūriu paruoštas preparatas išlieka stabilus 8 val. laikant 25 ºC temperatūroje, 24 val. - laikant šaldytuve (2 ºC -8 ºC).

Mikrobiologiniu požiūriu, atidarius vaistinį preparatą galima laikyti ne ilgiau kaip 24 val. 2 ºC -8 ºC temperatūroje. Už kitokias laikymo sąlygas ir laiką atsako vartotojas.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių temperatūrinių laikymo sąlygų nereikia.

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys 

Skaidraus stiklo buteliukas, užkimštas gumos kamščiu su aliuminio dangteliu ir rožiniu plastiko žiedu.

Pakuotėje yra 1, 3 arba 10 buteliukų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Vaistinį preparatą galima vartoti tik nustatytu tinkamumo laiku, nurodytu ant pakuotės.

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Injekcinis tirpalas turi būti ruošiamas laikantis žemiau išvardytų reikalavimų:

Prieš vartojant vaistinį preparatą parenteraliai, jį reikia apžiūrėti ir įsitikinti, ar jame nėra dalelių, ar nepakito spalva.

Skiedimui reikia naudoti sterilų injekcinį vandenį.

Injekcinio tirpalo ruošimas

Skiediklio į sterilius miltelius reikia pilti aseptinėmis sąlygomis.

Skiedimo lentelė

Infuzinio tirpalo paruošimas

Sterilūs milteliai turi būti skiedžiami aukščiau nustatyta tvarka. Tokia tvarka paruoštą tirpalą sumaišyti su 5% dekstrozės vandeniniu tirpalu, izotoniniu natrio chlorido tirpalu arba 5% dekstroze 0,9% natrio chlorido tirpale. Norint išvengti nesuderinamumo su kitais vaistiniais preparatais, metilprednizoloną reikia infuzuoti atskirai ir tik su aukščiau minėtais tirpalais. 

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Pastaba:

Receptinis vaistinis preparatas.