Metformin Teva

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Metformin Teva 1000 mg plėvele dengtos tabletės 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 1000 mg metformino hidrochlorido, atitinkančio 780 mg metformino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Baltos, ovalo formos, 18,6 mm x 9,3 mm dydžio tabletės su vagele, kurių vienoje pusėje yra įspaudas „9/3“, o kitoje „72/14“. 

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų, ypač turinčių antsvorio, gydymas, kai vien tinkama dieta bei fiziniu aktyvumu neįmanoma palaikyti reikiamos gliukozės koncentracijos kraujyje.

Suaugusiuosius galima gydyti vien metforminu arba kartu su kitais geriamaisiais vaistais nuo cukrinio diabeto arba su insulinu.

Vyresniems nei 10 metų vaikams ir paaugliams galima taikyti monoterapiją metforminu arba šį vaistinį preparatą vartoti kartu su insulinu. 

Nustatyta, kad antsvorio turintiems ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams po neveiksmingo gydymo dieta, taikant pirmaeilį gydymą metforminu, sumažėja su šia liga susijusių komplikacijų rizika (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiesiems

Monoterapija ir deriniai su kitais geriamaisiais vaistais nuo cukrinio diabeto

• Įprastinė pradinė dozė yra 500 mg arba 850 mg metformino hidrochlorido, 2 arba 3 kartus per parą valgio metu ar pavalgius.
• Po 10–15 parų dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į gliukozės kiekį kraujyje. Kai dozė didinama lėtai, vaisto įsisavinimas virškinimo trakte gali pagerėti.
• Pacientams, kurie vartoja didesnę dozę (2 arba 3 g per parą), dvi 500 mg metformino tabletes galima pakeisti viena 1000 mg metformino tablete.
• Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 3 g metformino hidrochlorido, padalyta į 3 dalis.
• Jeigu anksčiau vartotas geriamasis vaistas nuo cukrinio diabeto keičiamas į metformino hidrochloridą: reikia baigti vartoti ankstesnį vaistą ir pradėti vartoti metformino aukščiau nurodyta doze.

Vartojimas kartu su insulinu

Norint geriau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, metformino hidrochloridą ir insuliną galima vartoti kartu. Metformino hidrochlorido skiriama įprastinė pradinė 500 mg arba 850 mg dozė 2-3 kartus per parą, o insulino dozuojama pagal gliukozės kiekį kraujo plazmoje.

Senyviems pacientams

Dėl galimos inkstų funkcijos sumažėjimo senyviems pacientams, metformino hidrochlorido dozę gali prireikti koreguoti įvertinus inkstų funkciją. Būtina reguliariai tirti inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Monoterapija ir derinimas su insulinu

• Metformino galima vartoti vyresniems negu 10 metų vaikams ir paaugliams.
• Dažniausia pradinė dozė yra 500 mg arba 850 mg metformino hidrochlorido 1 kartą per parą valgio metu arba pavalgius.
• Po 10-15 dienų dozę reikia koreguoti įvertinus gliukozės kiekį kraujo plazmoje. Kai dozė didinama lėtai, vaisto įsisavinimas virškinimo trakte gali pagerėti. Didžiausia rekomenduojama metformino hidrochlorido dozė yra 2 g per parą, kuri dalijama į dvi arba tris vienkartines dozes.

Mažesnės nei 1000 mg Metformin Teva dozės vartoti neįmanoma. Jei reikia skirti mažesnę dozę (pvz., 500 mg), reikia rinktis kitą rinkoje esantį tokio stiprumo metformino hidrochlorido vaistinį preparatą.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas metforminui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Diabetinė ketoacidozė, diabetinės prekomos būklė.
• Inkstų nepakankamumas arba sutrikusi inkstų funkcija (kreatinino klirensas <60 ml/min).
• Ūminės būklės, dėl kurių gali sutrikti inkstų veikla, pvz.: dehidracija, sunki infekcija, šokas.
• Ūminės ar lėtinės ligos, galinčios sukelti audinių hipoksiją, pvz.: širdies ar kvėpavimo sistemos nepakankamumas, neseniai įvykęs miokardo infarktas, šokas.
• Kepenų nepakankamumas, ūminis apsinuodijimas alkoholiu, lėtinis alkoholizmas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Laktatacidozė

Laktatacidozė yra retas, bet sunkus (jei skubiai negydoma, ligonių mirštamumas yra didelis) medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį gali sukelti organizme susikaupęs metformino hidrochloridas. Aprašytais laktatacidozės atvejais dažniausiai pasireiškė tiems metforminu gydomiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų nepakankamumas. Laktatacidozės dažnį galima ir reikia sumažinti nustatant kitus galimus rizikos veiksnius, kaip blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, ketozė, užsitęsęs badavimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, kepenų nepakankamumas ir bet kuri su hipoksija susijusi būklė.

Laktatacidozės diagnozavimas

Laktatacidozės riziką reikia apsvarstyti, jeigu atsiranda tokių nespecifinių požymių kaip raumenų mėšlungis su virškinimo sutrikimais (pilvo skausmais) ir sunki astenija.

Laktatacidozė pasireiškia acidoziniu dusuliu, pilvo skausmais ir sumažėjusia kūno temperatūra, vėliau ištinka koma. Diagnozė nustatoma įvertinus pakitusius laboratorinius tyrimus: sumažėjusi kraujo pH, padidėjusi laktatų koncentracija kraujo plazmoje (daugiau kaip 5 mmol/l), padidėjusiu anijoniniu tarpu bei laktato/piruvato santykiu. Įtarus metabolinę acidozę, būtina nutraukti metformino vartojimą ir pacientą nedelsiant hospitalizuoti (žr. 4.9 skyrių). Gydytojas turi pacientą įspėti apie laktatacidozės pavojų ir jos simptomus.

Inkstų funkcija

Kadangi metforminas iš organizmo išsiskiria pro inkstus, prieš pradedant gydymą ir jo metu reikia reguliariai tirti kreatinino klirensą (jis gali būti nustatomas pagal kreatinino koncentraciją serume, taikant Cochroft-Gault formulę):

• bent kartą per metus, kai inkstų funkcija normali,
• bent 2-4 kartus per metus, kai kreatinino klirensas siekia žemutinę normos ribą, taip pat senyviems pacientams.

Susilpnėjusi inkstų funkcija senyviems pacientams yra dažnas ir besimptomis reiškinys.

Ypatingų atsargumo priemonių reikėtų laikytis tuomet, kai inkstų funkcija gali sutrikti, pvz.: pradėjus vartoti vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, diuretikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU).

Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, vartojimas

Radiologinio tyrimo metu į kraujagyslę švirkščiama rentgenokontrastinė medžiaga, kurios sudėtyje yra jodo, gali sukelti inkstų nepakankamumą. Tai gali sukelti metformino kaupimąsi ir laktatacidozę. Todėl prieš tyrimą, jo metu ir iki 48 valandų po tyrimo metformino vartoti negalima. Gydymą galima atnaujinti tik tuomet, kai atlikti tyrimai parodo normalią inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių).

Chirurginė operacija

Metformino vartojimą reikia nutraukti likus 48 valandoms iki planinės chirurginės operacijos, kurios metu bus taikoma bendrinė nejautra, spinalinė ar epidurinė anestezija. Vaisto galima vėl pradėti vartoti ne anksčiau kaip praėjus 48 valandoms po operacijos, pradėjus normaliai maitintis ir tik nustačius, kad inkstų funkcija normali.

Kitos atsargumo priemonės

Visi pacientai turi laikytis jiems paskirtos dietos ir tinkamai paskirstyti per parą suvartojamų angliavandenių kiekį. Antsvorio turintys pacientai privalo laikytis mažiau kaloringos dietos.

Įprastinius laboratorinius tyrimus cukrinio diabeto eigai stebėti reikia atlikti reguliariai.

Vien tik metforminas nesukelia hipoglikemijos, tačiau jo vartoti kartu su insulinu ir kitais geriamaisiais vaistais nuo cukrinio diabeto (pvz., sulfonilkarbamido dariniais arba meglitinidais).

Vaikams ir paaugliams

Prieš paskiriant metformino hidrochlorido turi būti patvirtinta 2 tipo cukrinio diabeto diagnozė.

Vienerių metų trukmės kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu metformino poveikio augimui ir lytiniam brendimui nenustatyta, tačiau tokio ilgalaikio gydymo poveikio tyrimų neatlikta. Todėl rekomenduojama atidžiai stebėti galimą metformino poveikį augimui ir lytiniam brendimui, ypač vartojant prepuberteto laikotarpiu.

10‑12 metų vaikai 

Klinikiniuose kontroliuojamuosiuose vaikų ir paauglių tyrimuose dalyvavo 10‑12 metų amžiaus tik 15 asmenų. Nors metformino veiksmingumo ir saugumo rodikliai jaunesniems nei 12 metų vaikams nesiskyrė nuo kitokio amžiaus vaikų duomenų, rekomenduojama laikytis ypatingo atsargumo skiriant vartoti metforminą 10-12 metų vaikams.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nerekomenduojami deriniai

Alkoholis

Ūminio apsinuodijimo alkoholiu metu didėja laktatacidozės pavojus, ypač jei badaujama ar valgoma nepakankamai, arba yra kepenų nepakankamumas.

Kartu su vaistu reikia vengti vartoti alkoholio ir medicininių preparatų, kurių sudėtyje yra alkoholio.

Kontrastinės medžiagos, kurių sudėtyje yra jodo

Švirkščiant į veną kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, gali pasireikšti inkstų nepakankamumas, dėl kurio organizme gali kauptis metforminas bei padidėti laktatacidozės pavojus. 

Todėl prieš rentgenokontrastinį tyrimą, jo metu ir iki 48 valandų po tyrimo metformino vartoti negalima. Gydymą galima atnaujinti tik tuomet, kai atlikti tyrimai parodo normalią inkstų funkciją.

Deriniai, kuriuos galima vartoti tik laikantis atsargumo 

Vaistiniai preparatai su būdingu hiperglikeminiu aktyvumu (pvz.: gliukokortikoidai (sisteminio ir lokalaus poveikio) ir simpatomimetikai) 

Dažniau reikia tirti gliukozės kiekį jo kraujyje, ypač gydymo pradžioje. Prireikus reikia koreguoti metformino dozę, kai kartu skiriama vartoti kitų atitinkamų vaistinių preparatų.

Diuretikai

Diuretikai, ypač kilpiniai, gali padidinti laktatacidozės riziką, kadangi gali susilpninti inkstų funkciją.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Negydomas cukrinis diabetas nėštumo metu (gestacinis arba nuolatinis) yra susijęs su padidėjusia raidos sutrikimų rizika ir perinataliniu mirtingumu.

Apie metformino vartojimą nėštumo metu duomenų nedaug, jie nerodo padidėjusios raidos sutrikimų rizikos. Tyrimai su gyvūnais kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, palikuonių atsivedimui ar postnataliniam vystymuisi neparodė.

Cukriniu diabetu sergančiai nėščiajai ar planuojančiai nėštumą moteriai metformino skirti nerekomenduojama. Tokiais atvejais norint sumažinti vaisiaus raidos sutrikimų dėl patologinio gliukozės kiekio kraujyje pavojų, reikia palaikyti kiek įmanoma normalesnį gliukozės kiekį kraujyje skiriant insulino. 

Žindymas

Metforminas išsiskiria į žindyvės pieną. Jokio nepageidaujamo poveikio žindytiems naujagimiams ir kūdikiams nenustatyta. Tačiau kadangi sukauptas duomenų kiekis nepakankamas, vartojant metforminą žindyti nerekomenduojama. Sprendimas ar reikia nutraukti žindymą priimamas įvertinus žindymo naudą ir galimą nepageidaujamą poveikį vaikui.

Vaisingumas 

Žiurkių patelių ir patinėlių vaisingumas nepakito, duodant jiems dideles metformino dozes iki 600 mg/kg kūno svorio per parą, tai yra apytiksliai triskart didesnę už rekomenduojamą paros dozę žmonėms, atsižvelgiant į kūno ploto palyginimą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Monoterapija metforminu hipoglikemijos nesukelia ir todėl gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus įtakos nedaro. Tačiau pacientus reikia įspėti apie galimą hipoglikemijos pavojų, kai metformino vartojama kartu su kitais vaistais nuo cukrinio diabeto (sulfonilkarbamido dariniais, insulinu, metiglinidais).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Gydymo metforminu pradžioje dažniausios nepageidaujamo poveikio reiškiniai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas, kurios dažniausiai greitai praeina. Norint jų išvengti, rekomenduojama metforminą vartoti 2-3 kartus per parą, ir jo dozę didinti lėtai.

Gydymo metforminu metu gali pasireikšti toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas: ≥ 1/10, dažnas: nuo ≥ 1/100 iki < 1/10, nedažnas: nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100, retas: nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000, labai retas: < 1/10 000 ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje, nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančia tvarka pagal poveikio sunkumą.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai reti: laktatacidozė (žr. 4.4 skyrių).

Ilgai gydant metforminu, labai retai gali sulėtėti vitamino B₁₂ absorbcija ir sumažėti jo kiekis serume. Į tai reikia atsižvelgti, jei pacientas suserga megaloblastine anemija.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni:     sutrikęs skonis.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito nebuvimas. Šių nepageidaujamų reiškinių dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir daugeliu atveju jie išnyksta savaime. Norint jų išvengti, rekomenduojama metformino paros dozę skirti per 2 ar 3 kartus valgio metu arba po jo. Be to, vaistas virškinimo trakte geriau toleruojamas, kai dozė didinama laipsniškai.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai reti:   pavieniai pranešimai apie pakitusius kepenų funkcijos rodiklius ar hepatitą; šie reiškiniai išnyksta nutraukus metformino vartojimą.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai reti:   odos reakcijos, pvz.: eritema, niežėjimas, dilgėlinė.

Vaikų populiacija

Straipsnių, po vaisto registracijos sukaupto patyrimo ir ribotos apimties kontroliuojamų 10-16 metų vaikų klinikinių tyrimų, kurių metu vaikai gydyti vienerius metus, duomenimis nepageidaujamo poveikio reiškinių išraiška ir sunkumas panašus į suaugusių pacientų.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį.Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Hipoglikemijos požymių nepasireiškė vartojant iki 85 g metformino hidrochlorido, nors šiomis aplinkybėmis gali pasireikšti laktatacidozė. Didelė vaisto dozė ar papildomi rizikos veiksniai gali sukelti laktatacidozę. Laktatacidozei gydyti reikalinga skubi intensyvi terapija, todėl ligonis turi būti hospitalizuojamas. Laktatas ir metforminas veiksmingiausiai iš organizmo pašalinami hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – geriamieji gliukozės kiekį kraujyje mažinantys vaistai, išskyrus insulinus, biguanidai, ATC kodas – A10B A02.

Metforminas yra padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinantis (antihiperglikeminis) biguanidas, kuris mažina tiek bazinį gliukozės kiekį, tiek postprandialinę (atsirandančią po valgio) hiperglikemiją. Jis nestimuliuoja insulino sekrecijos ir nesukelia hipoglikemijos.

Metformin gali veikti trimis skirtingais būdais:

(1) mažinti gliukozės susidarymą kepenyse, slopindamas gliukoneogenezę ir glikogenolizę,

(2) gerinti periferinį gliukozės įsisavinimą ir suvartojimą audiniuose, didindamas raumenų jautrumą insulinui,

(3) lėtinti gliukozės absorbciją žarnyne.

Metforminas stimuliuoja glikogeno sintezę ląstelėse aktyvindamas glikogeno sintetazę.

Metforminas didina visų žinomų tipų gliukozės transporto (GLUT) mechanizmų ląstelės membranoje pajėgumą. 

Klinikinių tyrimų metu vartojant metformino kūno svoris nekito, arba nežymiai sumažėjo.

Nepriklausomai nuo poveikio glikemijai, metforminas pasižymi palankiu poveikiu žmogaus organizmo lipidų apykaitai. Tai įrodyta kontroliuojamųjų, vidutinės ir ilgos trukmės klinikinių tyrimų metu, skiriant vartoti terapines metformino dozes. Metforminas sumažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Klinikinis veiksmingumas

Prospektyvinio randomizuoto tyrimo metu (UKPDS) nustatyta ilgalaikė intensyvaus gliukozės kiekio kontroliavimo kraujyje nauda sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu.

Antsvorio turinčių pacientų, kuriems gydymas vien dieta buvo neveiksmingas, gydymo metformino metu nustatyta, kad:

• metformino vartojusių pacientų grupėje reikšmingai sumažėjo visų su cukriniu diabetu susijusių komplikacijų absoliuti rizika (29,8 atvejo/1 000 pacientų per metus), palyginti su tik dieta gydytų pacientų grupe (43,3 atvejo/1 000 pacientų per metus, p=0,0023) ir palyginti su derinio su sulfonilkarbamido preparatais ir tik insulinu gydytų pacientų grupėmis (40,1 atvejo/1 000 pacientų per metus, p=0,0034);
• reikšmingai sumažėjo su diabetu susijusio mirtingumo absoliuti rizika: 7,5 atvejo/1 000 pacientų per metus metformino vartojusių pacientų grupėje palyginti su 12,7 atvejo/1 000 pacientų per metus tik dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,017);
• reikšmingai sumažėjo bendrojo mirtingumo absoliuti rizika: 13,5 atvejo/1 000 pacientų per metus metformino vartojusių pacientų grupėje palyginti su 20,6 atvejo/1 000 pacientų per metus tik dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,011) ir 18,9 atvejo/1 000 pacientų per metus sulfonilkarbamido preparatais ar tik insulinu gydytų pacientų grupėmis (p=0,021);
• reikšmingai sumažėjo miokardo infarkto absoliuti rizika: 11 atvejų/1 000 pacientų per metus metformino vartojusių pacientų grupėje palyginti su 18 atvejų/1 000 pacientų per metus tik dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,01).

Kai metforminas buvo vartojamas kaip antros eilės preparatas kartu su sulfonilkarbamidu, jo privalumų ligos klinikinės eigos požiūriu nenustatyta.

Kai kuriems 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams gydyti metformino hidrochlorido buvo skiriama kartu su insulinu, tačiau klinikinė tokio derinio nauda nepatvirtinta.

Vaikų populiacija 

Kontroliuojamųjų vienerių metų trukmės klinikinių tyrimų su nedideliu skaičiumi 10–16 metų pacientų metu nustatytas panašus gliukozės kiekį kraujyje mažinantis poveikis, kaip ir suaugusiesiems.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Metformino hidrochlorido tabletę pavartojus per burną, didžiausia jo koncentracija kraujyje (C_max) susidaro apytiksliai po 2,5 val. (T_max). Absoliutus 500 mg ar 850 mg metformino hidrochlorido tabletės biologinis prieinamumas sveikų asmenų organizme yra maždaug 50–60 %. Neabsorbuotas išgerto vaisto kiekis (20‑30 %) išsiskiria su išmatomis.

Išgerto metformino hidrochlorido absorbcija yra įsotinamojo pobūdžio ir nepilna. Manoma, kad metformino absorbcijos farmakokinetika yra nelinijinio pobūdžio.

Vartojant rekomenduojamą metformino dozę ir įprastiniais intervalais, pusiausvyrinė metformino koncentracija kraujo plazmoje susidaro per 24–48 valandas ir paprastai būna mažesnė nei 1 µg/ml. Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu skiriant didžiausią vaisto dozę, didžiausia metformino hidrochlorido koncentracija kraujo plazmoje (C_max) neviršijo 5 µg/ml. 

Kartu vartojamas maistas mažina ir nežymiai lėtina metformino absorbciją. Po valgio išgėrus 850 mg metformino dozę, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje buvo 40 % mažesnė, plotas po kreive (AUC) 25 % mažesnis ir maksimalios koncentracijos susidarymo laikas pailgėjo 35 min. Šių rodiklių pokyčio klinikinė reikšmė nežinoma.

Pasiskirstymas

Metforminas su kraujo plazmos baltymais beveik nesijungia. Jis prasiskverbia į eritrocitus. Didžiausia vaisto koncentracija visame kraujyje yra mažesnė negu kraujo plazmoje ir susidaro maždaug tuo pačiu metu. Eritrocitai tikriausiai yra antrinis pasiskirstymo objektas (tūris). Vidutinis tariamasis pasiskirstymo tūris (V_d) yra 63–276 litrai.

Biotransformacija

Metforminas išskiriamas pro inkstus nepakitęs. Iki šiol žmogaus organizme metformino metabolitų nenustatyta.

Eliminacija

Metformino inkstų klirensas yra > 400 ml/min.; tai rodo, kad vaistas išskiriamas glomerulų filtracijos ir sekrecijos inkstų kanalėliuose būdu. Išgerto vaisto menamas galutinis pusinės eliminacijos laikas yra apie 6,5 val.

Sutrikus inkstų funkcijai, inkstų klirensas mažėja proporcingai kreatinino klirensui, todėl pailgėja pusinės eliminacijos laikas ir didėja metformino koncentracija kraujyje.

Vaikų populiacija

Vienkartinės dozės tyrimas: vaikams išgėrus vienkartinę 500 mg metformino hidrochlorido dozę, jo farmakokinetinės savybės buvo tokios pat kaip sveikų suaugusiųjų.

Kartotinių dozių tyrimas: vieno klinikinio tyrimo duomenys. Cukriniu diabetu sergantiems vaikams duodant kartotines metformino dozes po 500 mg du kartus per parą septynias paras, vidutinė didžiausia vaisto koncentracija plazmoje (C_max) ir sisteminė ekspozicija (AUC) buvo atitinkamai maždaug 33 % ir 40 % mažesni palyginti su suaugusių cukriniu diabetu sergančių pacientų, kurie vartojo kartotines vaisto dozes po 500 mg du kartus per parą 14 parų. Kadangi vaisto dozė nustatoma individualiai atsižvelgiant į glikemijos rodiklius, šių skirtumų klinikinė reikšmė ribota.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Povidonas K 30

Povidonas K 90

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Opadry Y-1-7000-baltasis:

Hipromeliozė (E464)

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 400

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Skaidri arba matinė PVC/PVdC/aliuminio lizdinė plokštelė.

Pakuotės dydžiai: 15, 28, 30, 50, 60, 84, 90, 120 arba 180 plėvele dengtų tablečių.

Pakuotė gydymo įstaigoms: 50x1, 600 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.