apleek

Tarptautinis pavadinimas	Gestodenas+Etinilestradiolis
Vaisto stiprumas	60mg+13µg/24 val.
Vaisto forma	transderminis pleistras
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per odą
Registracijos numeris	LT/1/14/3535
Registratorius	Bayer Pharma AG, Vokietija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2014.04.09
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

apleek 60 mikrogramų/ 13 mikrogramų/ 24 val. transderminis pleistras

  

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis 

Kiekviename 11 cm² ploto transderminiame pleistre yra 2,10 mg gestodeno ir 550 mikrogramų etinilestradiolio. 

Kiekvienas transderminis pleistras per 24 valandas atpalaiduoja 60 mikrogramų gestodeno ir 13 mikrogramų etinilestradiolio (tai atitinka 20 mikrogramų geriamąją dozę). 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos ‎6.1 skyriuje. 

 

3. FARMACINĖ FORMA

Transderminis pleistras.

Plonas, matricos tipo transderminis pleistras, sudarytas iš penkių sluoksnių.

Pleistras yra apvalus, skaidrus, jo plotas yra 11 cm². Lipniojoje pusėje pleistras padengtas dviejų dalių kvadrato formos blizgia, skaidria apsaugine plėvele.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Moterų hormoninė kontracepcija.

apleek skirtas vaisingo amžiaus moterims. Saugumas ir veiksmingumas ištirtas 18–45 metų amžiaus moterims. 

Priimant sprendimą skirti apleek, reikia atsižvelgti į individualius esamus rizikos veiksnius, ypač siejamus su venų tromboembolijos (VTE) rizika, ir apleek sukeliamą VTE riziką palyginti su kitų sudėtinių hormoninių kontraceptikų (SHK) sukeliama VTE rizika (žr. ‎4.3 ir ‎4.4 skyrius).

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

apleek vartojamas taikant toliau aprašytą 28 dienų (4 savaičių) ciklą. 

Tris savaites iš eilės (21 dieną) kas savaitę užklijuojamas naujas pleistras, o vartotas pleistras pašalinamas. Ketvirtąją savaitę pleistras neklijuojamas. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu prasidės kraujavimas dėl pleistro vartojimo nutraukimo. Praėjus savaitei po paskutinio pleistro pašalinimo, pradedamas naujas 4 savaičių ciklas, taigi užklijuojamas naujas pleistras (tą pačią savaitės dieną kaip anksčiau, t.y. pleistro keitimo dieną), nepaisant to, ar įprastas vartojimo nutraukimo kraujavimas tęsiasi ar baigėsi. Jeigu įprasto vartojimo nutraukimo kraujavimo nebuvo, žr. skyrelį „Pablogėjusi mėnesinių ciklo kontrolė“ ‎4.4 skyriuje. Tikslią schemą, kada klijuoti ir (arba) pašalinti pleistrą, žr. skyrelyje „Pleistro keitimo diena“, kuris pateikiamas skyriuje „Kaip vartoti apleek“.

Kada pirmą kartą pradėti vartoti apleek

• Prieš tai (paskutinį mėnesį) hormoninių kontraceptikų nevartota.

Pleistrą reikia užklijuoti pirmąją natūralaus moters ciklo dieną (t. y., pirmąją menstruacinio kraujavimo dieną). Galima užklijuoti ir 2‑5‑ąją dieną, tačiau tada pirmojo ciklo metu, užklijavus pirmąjį pleistrą, 7 dienas reikia naudoti barjerinį kontracepcijos metodą.

 

• Keičiant sudėtinį hormoninį kontraceptiką (sudėtinį geriamąjį kontraceptiką (SGK), makšties žiedą ar kitokį transderminį pleistrą).

Geriausia pleistrą užklijuoti kitą dieną po paskutinės hormonų turinčios SGK tabletės vartojimo, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po įprastos SGK vartojimo pertraukos  ar hormonų neturinčių tablečių vartojimo.

Keičiant makšties žiedą ar kitokį transderminį pleistrą, moteriai geriausia užsiklijuoti apleek paskutinio ciklinės pakuotės žiedo ar pleistro šalinimo dieną, tačiau ne vėliau nei turėtų būti kitas vartojimas.

 

• Keičiant vien progestogeno (vien progestogeno turinčių tablečių, injekcijų, implanto) metodą arba keičiant progestogeną atpalaiduojančią vartojimo į gimdos ertmę sistemą (VGES).

Moteris gali bet kurią dieną pakeisti mažų dozių kontraceptines tabletes (implantą ar VGES – jų šalinimo dieną; injekcijomis vartojamą preparatą – kai turėtų būti leidžiama kita injekcija). Visais šiais atvejais moteriai reikia patarti, užklijavus pirmąjį pleistrą, 7 dienas papildomai naudoti barjerinį kontracepcijos metodą.

 

• Po pirmojo trimestro nėštumo nutraukimo

Moteris gali pradėti vartoti pleistrą nedelsiant. Tokiu atveju papildomo kontracepcijos metodo naudoti nereikia.

 

• Po gimdymo arba antrojo trimestro nėštumo nutraukimo 

Moteriai reikia patarti pradėti vartoti pleistrą 21‑ąją arba 28‑ąją dieną po gimdymo ar antrojo trimestro nėštumo nutraukimo. Jei pradedama vartoti vėliau, moteriai reikia patarti, užklijavus pirmąjį pleistrą, 7 dienas papildomai naudoti barjerinį kontracepcijos metodą. Tačiau, jeigu moteris jau turėjo lytinių santykių, prieš pradedant vartoti apleek reikia atmesti nėštumo galimybę arba moteriai palaukti pirmųjų menstruacijų. 

Apie vartojimą žindyvėms žr. ‎4.6 skyrių.

Kaip vartoti apleek 

apleek vartojamas taikant 28 dienų (4 savaičių) ciklą (3 savaites po 1 pleistrą per savaitę, po to daroma 7 dienų pertrauka nevartojant pleistro). Vienu metu galima vartoti tik vieną pleistrą. Kiekvienas vėlesnis ciklas prasideda iš karto po pertraukos nevartojant pleistro, nepaisant to, ar įprastas vartojimo nutraukimo kraujavimas tęsiasi ar baigėsi.

• Pleistro keitimo diena

Kiekvieną naują pleistrą reikia klijuoti tą pačią savaitės dieną. Ši diena vadinama pleistro keitimo diena. Pavyzdžiui, jeigu pirmasis pleistras buvo užklijuotas sekmadienį, visus kitus pleistrus reikia klijuoti sekmadieniais. Vienu metu galima vartoti tik vieną pleistrą.

1‑asis pleistras.            1‑oji diena: užklijuojamas 1‑asis pleistras (vartojimą moterims, pradedančioms vartoti apleek, žr. „Kada pirmą kartą pradėti vartoti apleek“).

2‑asis pleistras.            8‑oji diena: nuimamas 1‑asis pleistras ir nedelsiant užklijuojamas 2‑asis pleistras. 

3‑iasis pleistras.            15‑oji diena: nuimamas 2‑asis pleistras ir nedelsiant užklijuojamas 3‑iasis pleistras.

 

Pertrauka be pleistro. 22‑oji diena: nuimamas 3‑iasis pleistras (nuo 22‑osios iki 28‑osios dienos –  pertrauka be pleistro).

Pleistras nuimamas tą pačią savaitės dieną (pleistro keitimo dieną). Pleistro keitimo dieną pleistrą galima pakeisti bet kuriuo laiku. Vėlesni ciklai pradedami tą pačią pleistro keitimo dieną, po 7 dienų pertraukos be pleistro (22‑28 dienos).

 

• Dienos nevartojant pleistro 

Nuo 22‑osios (nuėmus 3‑iąjį pleistrą) iki 28‑osios dienos („ketvirtosios savaitės“) pleistras nevartojamas. 

Jokiomis aplinkybėmis negalima daryti ilgesnės nei 7 dienų pertraukos be pleistro.

Jeigu pertrauka be pleistro trunka ilgiau nei 7 dienas, MOTERIS GALI BŪTI NEAPSAUGOTA NUO NĖŠTUMO. Jei moteris pastebi, kad praleido naujo ciklo pradžią, reikia kuo greičiau pradėti naują ciklą, t.y. užsiklijuoti naują pleistrą ir kitas septynias dienas naudoti papildomą kontracepcijos metodą, pvz., prezervatyvus, spermicidą ar diafragmą. Kaip ir vartojant SGK, pasibaigus rekomenduojamam vaistinio preparato nevartojimo laikotarpiui, su kiekviena diena didėja ovuliacijos rizika.

Jeigu per tokią ilgesnę pertrauką nevartojant pleistro moteris turėjo lytinių santykių, reikia apsvarstyti nėštumo galimybę.

Taip pat žr. „Veiksmai pleistrui atsiklijavus, laiku jo neužklijavus ar nepakeitus“.

Vartojimo metodas 

Vartojimo būdas: vartoti per odą.

Kur klijuoti pleistrą

Pleistrą reikia klijuoti tik vienoje iš šių klijavimo vietų (žr. pav. toliau): ant pilvo, sėdmenų, išorinės žasto dalies.

Reikia vengti klijuoti tose vietose, kur pleistras gali būti trinamas (pvz., ties drabužių juosmeniu).

Pleistrą reikia klijuoti ant švarios, sausos, nepažeistos, sveikos ir – geriausia – neplaukuotos odos.

apleek negalima klijuoti ant riebaluotos, paraudusios, sudirgintos, įpjautos ar kitaip pažeistos odos.

Pleistrų negalima klijuoti ant krūtų.

Kad nepablogėtų apleek lipnumo savybės, toje odos vietoje, kur yra ar bus užklijuotas apleek, negalima naudoti makiažo priemonių, kremų, losjonų, pudros ar miltelių arba kitų vietinio poveikio produktų. 

Klijavimo vietą reikia keisti. Tam galima naudoti skirtingas tos pačios klijavimo srities vietas. Pavyzdžiui, moteris gali keisti klijavimo vietą iš kairės pilvo pusės į dešinę arba iš kairės sėdmenų ar žasto pusės į dešinę. 

Be to, moteris kiekvieną savaitę gali klijuoti pleistrą vis kitoje vietoje (pvz., vieną savaitę – išorinėje žasto dalyje, kitą savaitę – ant pilvo). 

Moteris turi kasdien apžiūrėti pleistrą ir įsitikinti, kad jis nuolat tinkamai prisiklijavęs.

 

Atkreipkite dėmesį

• Vienu metu galima vartoti tik vieną pleistrą.
• Jeigu pleistras užklijuotas tinkamai, moteris gali maudytis ar praustis po dušu kaip įprasta.
• Skaidrus pleistras yra apsaugotas nuo ultravioletinių spindulių ir saulės šviesos, todėl jį gali veikti saulės spinduliai ir jo nebūtina dengti drabužiais.

 

Odos sudirginimo atveju

Jeigu pleistras sukelia nemalonų dirginimą klijavimo vietoje, šį pleistrą reikia nuimti ir kitoje vietoje užsiklijuoti naują. Naujas pleistras vartojamas iki kitos pagal grafiką numatytos pleistro keitimo dienos.

Kaip paruošti pleistrą klijuoti 

apleek tiekiamas dėžutėje, kurioje yra: lankstinukas ir 3, 9 arba 18 sandarių paketėlių, kurių kiekviename yra po vieną apleek transderminį pleistrą.

Pleistras yra apvalus ir skaidrus.

Lipniojoje pusėje pleistras padengtas dviejų dalių kvadrato formos blizgia, skaidria apsaugine plėvele. Ši apsauginė plėvelė apsaugo lipniąją dalį, kurioje yra veikliosios pleistro dalys. Ji taip pat užtikrina, kad lipnusis paviršius išliktų lipnus iki klijavimo. 

Priešingoje pusėje pleistras padengtas baltu kvadrato formos dengiamuoju sluoksniu, kuris neleidžia pleistrui iš vidaus prilipti prie paketėlio.

 

Moteris turi pirštais praplėšti viršutinę paketėlio dalį. Kur plėšti, nurodo įrantos.

Pleistro negalima kirpti žirklėmis, pjauti, pažeisti ar kitaip keisti, nes tai gali susilpninti kontraceptinį jo poveikį. 

Apvalus kontraceptinis pleistras yra tarp dviejų dalių kvadrato formos blizgios, skaidrios apsauginės plėvelės ir balto kvadrato formos dengiamojo sluoksnio. Svarbu išimti pleistrą iš paketėlio kartu su skaidria apsaugine plėvele ir baltu dengiamuoju sluoksniu. Paketėlio negalima išmesti. Jį reikia pasilikti pavartotam pleistrui tvarkyti.

Atplėšus paketėlį, reikia iš karto priklijuoti pleistrą, kaip nurodyta toliau. 

Visų pirma nuo viršutinės pleistro dalies reikia nuplėšti vienos dalies baltą kvadrato formos dengiamąjį sluoksnį.

Nuėmus nuo pleistro baltą kvadrato formos dengiamąjį sluoksnį, kuris neleidžia pleistrui iš vidaus prilipti prie paketėlio, šį sluoksnį reikia išmesti.

Tada reikia nuimti vieną iš dviejų kvadrato formos blizgios, skaidrios apsauginės plėvelės dalių (ši plėvelė dengia apvalaus, skaidraus pleistro apatinę (lipniąją) pusę, kurioje yra veikliosios medžiagos). Reikia stengtis neliesti pleistro lipniojo paviršiaus, kad jis išliktų lipnus.

Laikant pleistrą už krašto, kurį vis dar dengia antroji apsauginės plėvelės dalis, jį reikia priglausti prie odos toje vietoje, kur jis bus klijuojamas. 

Pusę pleistro švelniai prispaudus prie klijavimo vietos, reikia nuplėšti likusią apsauginės plėvelės dalį.

Reikia 30 sekundžių palaikyti pleistrą tvirtai prispaudus delnu ir įsitikinti, kad kraštai gerai prilipo. 

Pastaba: negalima išmesti paketėlio, nes jo prireiks tvarkant pavartotą pleistrą.

 

Pleistrų tvarkymas

Žr. ‎6.6 skyrių.

Veiksmai pleistrui atsiklijavus, laiku jo neužklijavus ar nepakeitus

Veiksmai nesilaikius pleistro vartojimo reikalavimų, pagrįsti šia taisykle:

Kad pagumburio-hipofizės-kiaušidžių sistema būtų tinkamai slopinama (tai yra kontracepcijos veiksmingumo pagrindas), pleistras turi likti tinkamai užklijuotas mažiausiai 7 paras iš eilės.

 

Jeigu visas pleistras ar jo dalis buvo atsiklijavusi: 

• trumpiau nei parą (mažiau nei 24 valandas)

Reikia pamėginti nedelsiant iš naujo jį užsiklijuoti toje pačioje vietoje arba pakeisti pleistrą nauju. Papildomo kontracepcijos metodo nereikia. Pleistro keitimo diena liks ta pati.

• ilgiau nei parą (24 valandas ar ilgiau) arba moteris nežino, kada pleistras atsiklijavo:

MOTERIS GALI BŪTI NEAPSAUGOTA NUO NĖŠTUMO. Reikia nutraukti esamą kontracepcijos ciklą ir nedelsiant pradėti naują ciklą, užsiklijuojant naują pleistrą. Dabar bus nauja 1‑oji diena ir nauja pleistro keitimo diena. Pirmąją naujo ciklo savaitę reikia naudoti papildomą kontracepcijos metodą, pvz., prezervatyvus, spermicidą ar diafragmą.

Jeigu pleistras nebėra lipnus, jeigu jis sulipo ar prilipo prie kito paviršiaus, jeigu prie jo prilipo kita medžiaga arba jeigu jo dalis anksčiau buvo atsiklijavusi ar jis buvo nukritęs, pakartotinai šio pleistro klijuoti negalima. Jeigu nebepavyksta pakartotinai užsiklijuoti pleistro, reikia nedelsiant užsiklijuoti naują pleistrą. Negalima naudoti papildomų klijų ar plėvelių, norint, kad pleistras išliktų klijavimo vietoje.

Jeigu moteris pamiršo pasikeisti pleistrą 

• Bet kurio pleistro vartojimo ciklo pradžioje (pirmąją savaitę / 1‑ąją dieną):

MOTERIS GALI BŪTI NEAPSAUGOTA NUO NĖŠTUMO. Pirmąjį naujo ciklo pleistrą reikia užsiklijuoti iš karto prisiminus. Dabar bus nauja pleistro keitimo diena ir nauja 1‑oji diena. Pirmąją naujo ciklo savaitę moteris turi naudoti papildomą kontracepcijos metodą, pvz., prezervatyvus, spermicidą ar diafragmą.

 

• Pleistro vartojimo ciklo viduryje (antrąją savaitę/ 8‑ąją dieną arba trečiąją savaitę/ 15‑ąją dieną):

vieną arba dvi paras (mažiau nei 48 valandas),
reikia nedelsiant prisiklijuoti naują pleistrą. Kitą pleistrą reikia klijuoti įprastą pleistro keitimo dieną. Papildomo kontracepcijos metodo nereikia.

ilgiau nei dvi paras (48 valandas ar ilgiau),
MOTERIS GALI BŪTI NEAPSAUGOTA NUO NĖŠTUMO. Reikia nutraukti esamą kontracepcijos ciklą ir nedelsiant pradėti naują 4 savaičių ciklą, užsiklijuojant naują pleistrą. Dabar bus nauja pleistro keitimo diena ir nauja 1‑oji diena. Vieną savaitę reikia naudoti papildomą kontracepcijos metodą.

 

• Pleistro vartojimo ciklo pabaigoje (ketvirtąją savaitę / 22‑ąją dieną): 

Jeigu moteris pamiršo pašalinti pleistrą 22‑ąją dieną, jį reikia pašalinti iš karto prisiminus (ne vėliau kaip 28‑ąją dieną). Tada reikia pradėti kitą ciklą, vartojant naują pleistrą (kitą dieną po 28‑osios dienos – įprastos pleistro keitimo dienos, bet ne vėliau). Papildomo kontracepcijos metodo nereikia.

 

• Pasekmės pleistrui atsiklijavus, laiku jo neužklijavus ar nepakeitus ir reikiami veiksmai: 

Atsiklijavę pleistrai a	Laikotarpis	Pasekmės kontracepcijos patikimumui a	Reikiamas veiksmas a
Pleistras atsiklijavęs	< 24 valandos	Kontracepcijos veiksmingumas užtikrinamas	- Nedelsdama užsiklijuokite naują pleistrą. - Papildomo kontracepcijos metodo nereikia. - Pleistro keitimo diena nesikeičia.
> 24 valandos	Kontracepcijos veiksmingumas neužtikrinamas	- Nedelsdama pradėkite naują 4 savaičių ciklą, užsiklijuodama naują pleistrą. - Kitas 7 dienas naudokite papildomą kontracepcijos metodą b. - Pasižymėkite naują pleistro keitimo dieną.
Pleistras nebuvo laiku pakeistas a	Laikotarpis	Pasekmės kontracepcijos patikimumui a	Reikiamas veiksmas a
1‑asis pleistras (1‑oji savaitė, 1‑oji diena) nebuvo laiku užklijuotas	Pertrauka be pleistro d > 7 dienos	Kontracepcijos veiksmingumas neužtikrinamas	- Nedelsdama pradėkite naują 4 savaičių ciklą, užsiklijuodama naują pleistrą. - Kitas 7 dienas naudokite papildomą kontracepcijos metodą b. - Pasižymėkite naują pleistro keitimo dieną.
1‑asis arba 2‑asis pleistras (1‑oji/2‑oji arba 2‑oji/3‑ioji savaitė) nebuvo laiku pakeistas	< 48 valandos	Kontracepcijos veiksmingumas užtikrinamas	- Nedelsdama užsiklijuokite naują pleistrą. - Papildomo kontracepcijos metodo nereikia. - Pleistro keitimo diena nesikeičia.
> 48 valandos	Kontracepcijos veiksmingumas neužtikrinamas	- Nedelsdama pradėkite naują 4 savaičių ciklą, užsiklijuodama naują pleistrą. - Kitas 7 dienas naudokite papildomą kontracepcijos metodą b. - Pasižymėkite naują pleistro keitimo dieną.
3‑iasis pleistras (3‑ioji/4‑oji savaitė) nebuvo laiku pašalintas		Kontracepcijos veiksmingumas užtikrinamas c	- Nuimkite pleistrą. - Įprastą pleistro keitimo dieną pradėkite naują 4 savaičių ciklą.
· a Taikoma kiekvienam ciklui. · b Papildomas kontracepcijos metodas yra bet koks nehormoninis kontracepcijos metodas, išskyrus kalendorinį metodą ir temperatūros matavimo metodą. · c Jeigu 3‑iasis pleistras buvo pakeistas nauju ne vėliau nei įprastą 1‑ąją naujo pleistro ciklo dieną. · d Laikas nuo ankstesnio ciklo paskutinio pleistro nuėmimo.

Reikia laiku išrašyti kitos pakuotės receptą, t. y., prieš vartojant paskutinį pakuotės pleistrą, taip užtikrinant, kad moteriai nepritrūks pleistrų.

 

Pleistro keitimo dienos keitimas

Jeigu moteris nori pakeisti pleistro keitimo dieną, ji turi baigti savo esamą ciklą, numatytą dieną pašalindama trečiąjį pleistrą. Tą savaitę, kai nevartojama pleistro, ji gali paankstinti pleistro keitimo dieną, užsiklijuodama naują pleistrą pageidaujamą dieną. Jokiu būdu negalima daryti ilgesnės nei 7 dienų pertraukos be pleistro.

 

Tam tikros pacienčių grupės 

Lytis

apleek skirtas vartoti tik moterims.

 

Vyresnio amžiaus moterys

apleek nėra skirtas vartoti po menopauzės.

 

Kūno masės indeksas

Duomenų apie kontraceptinį veiksmingumą moterims, kurių kūno masės indeksas yra ≥ 30 kg/m², nepakanka.

 

Sutrikusi inkstų funkcija

apleek vartojimas moterims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, neištirtas. Padidėjusi rizika moterims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, nėra tikėtina (žr. ‎5.2 skyrių).

 

Sutrikusi kepenų funkcija

apleek vartojimas moterims, kurių kepenų funkcija sutrikusi, neištirtas. apleek negalima vartoti moterims, kurios serga arba anksčiau sirgo sunkia kepenų liga, kol kepenų veiklos rodikliai nesunormalėję. Taip pat žr. ‎4.3 skyrių.

 

Skirtumai tarp etninių grupių

Etinilestradiolio farmakokinetika buvo tiriama skiriant kartu su kitu progestinu baltaodėms, kinėms bei japonėms, ir kliniškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Specialių apleek farmakokinetikos tyrimų skirtingų etninių grupių moterims neatlikta. Polimorfinių fermentų, kurie žymiu mastu prisidėtų prie gestodeno metabolizavimo, nežinoma. Turimi duomenys apie baltaodes, juodaodes ir lotynų amerikietes apleek farmakokinetikos skirtumų tarp skirtingų rasių ar etninių grupių nerodo. Azijietėms duomenų nepakanka.

Vaikų populiacija

Saugumas ir veiksmingumas paaugliams iki 18 metų neištirtas. apleek nėra skirtas vaikams ir paauglėms iki menarchės.

4.3 Kontraindikacijos

Sudėtinių hormoninių kontraceptikų (SHK) negalima vartoti esant toliau nurodytoms būklėms. Jeigu vartojant apleek pasireiškė bet kuri iš toliau nurodytų būklių, pleistrą reikia nedelsiant nuimti.

• Venų tromboembolija (VTE) arba jos rizika.
  • Venų tromboembolija – esama VTE (gydoma antikoaguliantais) arba anksčiau buvusi VTE (pvz., giliųjų venų trombozė (GVT) arba plaučių embolija (PE)).
  • Žinomas paveldimas arba įgytas polinkis į venų tromboemboliją, pvz., APC (ang. Activated protein C) rezistentiškumas (įskaitant Leideno V faktorių), antitrombino III trūkumas, baltymo C trūkumas, baltymo S trūkumas.
  • Didelė chirurginė operacija su ilgalaike imobilizacija (žr. ‎4skyrių).
  • Didelė venų tromboembolijos rizika dėl kelių esamų rizikos veiksnių (žr. ‎4skyrių).
• Arterijų tromboembolija (ATE) arba jos rizika.
  • Arterijų tromboembolija – esama arterijų tromboembolija, anksčiau buvusi arterijų tromboembolija (pvz., miokardo infarktas) arba ją pranašaujanti būklė (pvz., krūtinės angina).
  • Smegenų kraujotakos liga – esamas insultas, anksčiau patirtas insultas arba jį pranašaujanti būklė (pvz., praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP)).
  • Žinomas paveldimas arba įgytas polinkis į arterijų tromboemboliją, pvz., hiperhomocisteinemija ir antifosfolipidiniai antikūnai (antikardiolipino antikūnai, vilkligės antikoaguliantas).
  • Buvusi migrena su židininiais neurologiniais simptomais.
  • Didelė arterijų tromboembolijos rizika dėl kelių rizikos veiksnių (žr. ‎4skyrių) arba dėl vieno esamo sunkaus rizikos veiksnio, pvz.:
    • cukrinio diabeto su kraujagyslių pažeidimo simptomais,
    • sunkios arterinės hipertenzijos,
    • sunkios dislipoproteinemijos.
  • Esama arba buvusi sunki kepenų liga, kol kepenų veiklos rodikliai nesunormalėję.
  • Esami arba buvę kepenų navikai (gerybiniai arba piktybiniai).
  • Nustatyti arba įtariami lytiniams steroidams jautrūs piktybiniai navikai (pvz., lytinių organų arba krūties).
  • Kraujavimas iš makšties dėl nenustatytų priežasčių.
  • Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai ‎1skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Jeigu yra bent viena iš toliau nurodytų būklių ar rizikos veiksnių, apleek tinkamumą reikia aptarti su moterimi. Moteriai reikia patarti, kad pasunkėjus arba pirmą kartą atsiradus bent vienai iš šių būklių ar rizikos veiksnių ji kreiptųsi į gydytoją, kuris nustatys, ar reikia nutraukti apleek vartojimą.

 

• Kraujo apytakos sutrikimai

Venų tromboembolijos (VTE) rizika 

Vartojant bet kokį sudėtinį hormoninį kontraceptiką (SHK), yra didesnė venų tromboembolijos (VTE) rizika nei jo nevartojant. Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio, norgestimato ar noretisterono, yra susiję su mažiausia VTE rizika. Kol kas nežinoma, kokia rizika yra vartojant apleek, palyginti su šiais mažesnės rizikos vaistiniais preparatais. Sprendimą vartoti kitą vaistinį preparatą, nei pasižymintį mažiausia VTE rizika, reikia priimti tik aptarus su moterimi, taip užtikrinant, kad ji supranta VTE riziką vartojant apleek, kaip jai esantys rizikos veiksniai veikia šią riziką ir kad jai esanti VTE rizika yra didžiausia pirmaisiais vartojimo metais. Taip pat yra šiek tiek duomenų, kad ši rizika padidėja vėl pradėjus vartoti SHK po 4 savaičių arba ilgesnės pertraukos. 

Maždaug 2 iš 10 000 moterų, kurios nevartoja SHK ir nėra nėščios, vienerių metų laikotarpiu pasireikš VTE. Tačiau, priklausomai nuo esamų rizikos veiksnių, kai kurioms moterims ši rizika gali būti daug didesnė (žr. toliau)

Nustatyta, kad 9‑12[1] iš 10 000 moterų, vartojančių SGK, kurių sudėtyje yra gestodeno, per metus pasireikš VTE, palyginti su maždaug 6[2] moterimis, vartojančiomis SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio.

Abiem atvejais šis VTE skaičius per metus yra mažesnis už skaičių, tikėtiną moterims nėštumo metu arba laikotarpiu po gimdymo.

Kol kas nežinoma, kokia rizika yra vartojant apleek, palyginti su mažos dozės SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio, ir SGK, kurių sudėtyje yra gestodeno.

1‑2 % atvejų VTE gali baigtis mirtimi.

Ypač retais atvejais SHK vartotojoms nustatyta trombozė kitose kraujagyslėse, pvz., kepenų, mezenterinėse, inkstų ar tinklainės venose ir arterijose.

 

VTE rizikos veiksniai

Venų tromboembolijos komplikacijų rizika SHK vartotojoms gali labai padidėti, jeigu moteriai yra papildomų rizikos veiksnių, ypač, jeigu yra keli rizikos veiksniai (žr. lentelę).

apleek negalima vartoti, jeigu moteriai yra keli rizikos veiksniai, dėl kurių padidėja venų trombozės rizika (žr. ‎4.3 skyrių). Jeigu moteriai yra keli rizikos veiksniai, rizikos padidėjimas gali būti didesnis už atskirų veiksnių sumą; tokiu atveju reikia atsižvelgti į bendrą moteriai esančią VTE riziką. Jeigu naudos ir rizikos santykis laikomas nepalankiu, SHK skirti negalima (žr. ‎4.3 skyrių).

Lentelė. VTE rizikos veiksniai
Rizikos veiksnys	Pastaba
Nutukimas (kūno masės indeksas viršija 30 kg/m²)	Didėjant KMI, labai padidėja rizika. Ypač svarbu atsižvelgti, jeigu yra ir kitų rizikos veiksnių.
Ilgalaikė imobilizacija, didelė chirurginė operacija, kojų ar dubens operacija, neurochirurginė operacija ar didelė trauma  Pastaba: trumpalaikė imobilizacija, įskaitant > 4 valandų keliones oro transportu, taip pat gali būti VTE rizikos veiksnys, ypač moterims, kurioms yra kitų rizikos veiksnių	Tokiomis aplinkybėmis patartina nutraukti pleistro vartojimą (planinės chirurginės operacijos atveju likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms) ir atnaujinti vartojimą tik praėjus dviem savaitėms po to, kai mobilumas visiškai atsistato. Reikia apsvarstyti kito kontracepcijos metodo naudojimą neplanuotam nėštumui išvengti. Jeigu apleek vartojimas iš anksto nebuvo nutrauktas, reikia apsvarstyti antitrombozinio gydymo taikymą.
Teigiama šeimos anamnezė (kada nors broliui, seseriai, motinai ar tėvui buvusi venų tromboembolija, ypač santykinai ankstyvame amžiuje, pvz., iki 50 metų).	Jeigu įtariamas paveldimas polinkis, prieš sprendžiant dėl SHK vartojimo moterį reikia nusiųsti pas specialistą konsultacijai.
Kitos medicininės būklės, susijusios su VTE	Vėžys, sisteminė raudonoji vilkligė, hemolizinis ureminis sindromas, lėtinė uždegiminė žarnų liga (Krono liga ar opinis kolitas) ir pjautuvo pavidalo ląstelių anemija
Vyresnis amžius	Ypač virš 35 metų

Nėra vieningos nuomonės dėl galimos varikozinių venų ir paviršinio tromboflebito įtakos venų trombozės pradžiai a progresavimui.

Reikia atsižvelgti į padidėjusią tromboembolijos riziką nėštumo metu, ypač 6 savaites po gimdymo (žr. informaciją apie nėštumą ir žindymą ‎4.6 skyriuje).

 

VTE (giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos) simptoma

Moterims reikia patarti, kad, pasireiškus simptomams, nedelsdamos kreiptųsi medicininės pagalbos ir informuotų sveikatos priežiūros specialistą, kad vartoja SHK.

Giliųjų venų trombozės (GVT) simptomai gali būti:

• vienos kojos ir (arba) pėdos patinimas arba patinimas išilgai kojos venos;
• kojos skausmas arba skausmingumas, kuris gali būti juntamas tik stovint arba vaikščiojant;
• padidėjusi paveiktos kojos temperatūra; kojos odos paraudimas arba odos spalvos pokytis.

 

Plaučių embolijos (PE) simptomai gali būti:

• staiga pasireiškęs nepaaiškinamas dusulys arba kvėpavimo padažnėjimas;
• staigus kosulys, kuris gali būti susijęs su kraujingų skreplių atkosėjimu;
• aštrus krūtinės skausmas;
• sunkus galvos svaigimas ar svaigulys;
• dažnas arba neritmiškas širdies plakimas.

Kai kurie iš šių simptomų (pvz., dusulys, kosulys) nėra specifiniai ir gali būti neteisingai interpretuojami kaip dažnesni arba ne tokie sunkūs reiškiniai (pvz., kvėpavimo takų infekcijos).

Kiti kraujagyslių užkimšimo požymiai gali būti: staigus galūnės skausmas, patinimas ir lengvas pamėlynavimas. 

Jeigu užsikimšimas pasireiškia akyje, simptomas gali būti skausmo nesukeliantis neryškus regėjimas, kuris gali progresuoti iki apakimo. Kartais apankama beveik iš karto.

 

Arterijų tromboembolijos (ATE) rizika 

Remiantis epidemiologiniais tyrimais, SHK vartojimas yra susijęs su padidėjusia arterijų tromboembolijos (miokardo infarkto) arba cerebrovaskulinio reiškinio (pvz., praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio, insulto) rizika. Arterijų tromboembolijos reiškiniai gali baigtis mirtimi.

ATE rizikos veiksniai 

Arterijų tromboembolijos komplikacijų arba cerebrovaskulinio priepuolio rizika SHK vartojančioms moterims yra didesnė, jeigu yra rizikos veiksnių (žr. lentelę). apleek negalima vartoti, jeigu moteriai yra vienas sunkus arba keli ATE rizikos veiksniai, dėl kurių padidėja arterijų trombozės rizika (žr. ‎4.3 skyrių). Jeigu moteriai yra keli rizikos veiksniai, rizikos padidėjimas gali būti didesnis už atskirų veiksnių sumą; tokiu atveju reikia įvertinti bendrą moteriai kylančią riziką. Jeigu naudos ir rizikos santykis laikomas nepalankiu, SHK skirti negalima (žr. ‎4.3 skyrių).

Lentelė. ATE rizikos veiksniai
Rizikos veiksnys	Pastaba
Vyresnis amžius	Ypač virš 35 metų
Rūkymas	Moterims, norinčioms vartoti SHK, reikia patarti nerūkyti. Vyresnėms nei 35 metų moterims, norinčioms toliau rūkyti, reikia primygtinai patarti naudoti kitą kontracepcijos metodą.
Padidėjęs kraujospūdis
Nutukimas (kūno masės indeksas viršija 30 kg/m²)	Didėjant KMI, labai padidėja rizika. Ypač svarbu moterims, kurioms yra papildomų rizikos veiksnių
Teigiama šeimos anamnezė (kada nors broliui, seseriai, motinai ar tėvui buvusi arterijų tromboembolija, ypač santykinai ankstyvame amžiuje, pvz., iki 50 metų).	Jeigu įtariamas paveldimas polinkis, prieš sprendžiant dėl SHK vartojimo moterį reikia nusiųsti pas specialistą konsultacijai.
Migrena	Padažnėjusi arba pasunkėjusi migrena vartojant SHK (tai gali būti cerebrovaskulinio priepuolio prodrominė būklė) gali būti priežastis nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą
Kitos medicininės būklės, susijusios su nepageidaujamais kraujagyslių reiškiniais	Cukrinis diabetas, hiperhomocisteinemija, širdies vožtuvų liga ir prieširdžių virpėjimas, dislipoproteinemija ir sisteminė raudonoji vilkligė.

ATE simptomai

Moterims reikia patarti, kad, pasireiškus simptomams, nedelsdamos kreiptųsi medicininės pagalbos ir informuotų sveikatos priežiūros specialistus, kad vartoja SHK.

Cerebrovaskulinio priepuolio simptomai gali būti:

• staigus veido, rankos ar kojos tirpulys ar silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje;
• staigus vaikščiojimo sutrikimas, galvos sukimasis, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimas;
• staigus sumišimas, kalbėjimo ar supratimo sutrikimas;
• staigus matymo viena ar abiem akimis sutrikimas;
• staigus, sunkus ar ilgalaikis galvos skausmas be žinomos priežasties;
• sąmonės netekimas ar apalpimas su traukuliais arba be jų.

Trumpalaikiai simptomai rodo, kad šis reiškinys yra praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP).

 

Miokardo infarkto (MI) simptomai gali būti:

• skausmas, diskomfortas, spaudimas, sunkumas, veržimo ar pilnumo pojūtis krūtinėje, rankoje ar po krūtinkauliu,
• diskomfortas, plintantis į nugarą, žandikaulį, gerklę, ranką, skrandį;
• pilnumo, nevirškinimo ar užspringimo pojūtis;
• prakaitavimas, pykinimas, vėmimas ar galvos sukimasis;
• labai didelis silpnumas, nerimas ar dusulys;
• dažnas arba neritmiškas širdies plakimas.

 

• Navikai 

Kai kurių epidemiologinių tyrimų duomenimis, ilgai vartojant SGK (> 5 metus), didėja gimdos kaklelio vėžio rizika, tačiau neaišku, kiek tai priklauso nuo lytinio gyvenimo būdo ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso (ŽPV).

54 epidemiologinių tyrimų metaanalizės duomenimis, SGK vartojančioms moterims yra šiek tiek didesnė krūties vėžio diagnozės santykinė rizika (SR = 1,24). Nustojus vartoti SGK, šis rizikos padidėjimas per 10 metų palaipsniui išnyksta. Moterys iki 40 metų krūties vėžiu serga retai, taigi SGK vartojančioms arba neseniai vartojusioms moterims papildomai nustatomų šio vėžio atvejų skaičius yra nedidelis, palyginti su bendra krūties vėžio rizika. Minėti tyrimai priežastinio ryšio nerodo. Didesnė rizika gali būti dėl to, kad SGK vartojančioms moterims ši liga anksčiau diagnozuojama, arba dėl SGK biologinio poveikio, arba dėl abiejų priežasčių. Pastebėta, kad krūties vėžys, diagnozuojamas kada nors SGK vartojusioms moterims, būna mažiau kliniškai progresavęs negu niekada šių kontraceptikų nevartojusioms moterims.

SGK vartojančioms moterims retai pasitaikė gerybinių, o dar rečiau – piktybinių kepenų navikų.  Pavieniais atvejais šie navikai sukėlė gyvybei pavojingą kraujavimą į pilvo ertmę. Jeigu sudėtinius hormoninius kontraceptikus vartojančiai moteriai labai skauda viršutinę pilvo sritį, padidėja kepenys arba yra kraujavimo į pilvo ertmę požymių, diferencijuojant reikia įtarti kepenų naviką.

Vartojant SGK, kurių sudėtyje yra daugiau nei 50 mikrogramų etinilestradiolio, mažėja gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio rizika. Ar taip veikia ir mažesnės sudėtinių hormoninių kontraceptikų dozės, kol kas nenustatyta.

 

• Kitos būklės

Jeigu pakartotinai pasireiškia nepraeinantis odos sudirgimas (pvz., nepraeinanti eritema ar niežėjimas klijavimo vietoje), net jeigu klijavimo vieta keičiama laikantis nurodymų, reikia apsvarstyti transderminio gydymo nutraukimą.

Moterims, kurioms yra hipertrigliceridemija arba kurių kraujo giminaičiams buvo šis sutrikimas, vartojant sudėtinius hormoninius kontraceptikus, gali padidėti ūminio pankreatito rizika.

Nors daugeliui sudėtinius hormoninius kontraceptikus vartojančių moterų šiek tiek padidėja kraujospūdis, šis padidėjimas retai būna kliniškai reikšmingas. Visgi, jeigu vartojant apleek pasireiškia ir laikosi kliniškai reikšminga hipertenzija, gydytojas turi nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą ir gydyti hipertenziją. Jeigu laikoma tinkama, apleek vėl galima pradėti vartoti, jeigu gydant antihipertenziniais vaistais pavyksta pasiekti normalaus kraujospūdžio vertes.

Tiek nėščioms, tiek sudėtinius hormoninius kontraceptikus vartojančioms moterims gali pasireikšti arba pasunkėti šios būklės, bet ryšys su sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartojimu neįrodytas: gelta ir (arba) niežėjimas, susiję su cholestaze, tulžies pūslės akmenligė, porfirija, sisteminė raudonoji vilkligė, hemolizinis ureminis sindromas, Saidenhemo chorėja, nėščiųjų pūslelinė, klausos sutrikimas, susijęs su otoskleroze.

Egzogeniniai estrogenai moterims, sergančioms paveldima angioneurozine edema, gali sukelti arba pasunkinti angioneurozinės edemos simptomus. 

Pasireiškus ūminiam ar lėtiniam kepenų sutrikimui, apleek vartojimą gali tekti nutraukti, kol kepenų veiklos rodikliai sunormalės. Pasikartojus cholestazinei geltai, kuri pirmą kartą pasireiškė nėštumo ar ankstesnio lytinių steroidų vartojimo metu, apleek vartojimą reikia nutraukti.

Nors sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai gali veikti periferinį rezistentiškumą insulinui ir gliukozės toleravimą, cukriniu diabetu sergančioms moterims, vartojančioms mažų dozių (< 0,05 mg etinilestradiolio) sudėtinius hormoninius kontraceptikus, gydymo schemos keisti nereikia. Vis dėlto diabetu sergančias moteris sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartojimo metu reikia atidžiai stebėti.

Vartojant sudėtinius hormoninius kontraceptikus, nustatyta pasunkėjusios endogeninės depresijos, epilepsijos, Krono ligos ir opinio kolito atvejų.

Retai gali pasireikšti rudmė (chloasma), ypač moterims, kurioms yra buvusi nėščiųjų rudmė (chloasma gravidarum). Moterims, linkusioms į rudmę, vartojant sudėtinius hormoninius kontraceptikus, reikia vengti saulės ar ultravioletinių spindulių.

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į sudėtinių hormoninių kontraceptikų ir lamotrigino sąveiką (žr. 4.5 skyrių).

 

Medicininis ištyrimas ir konsultacijos

Prieš pradedant arba atnaujinant gydymą apleek, reikia sužinoti visą ligos istoriją (įskaitant šeimos anamnezę) ir atmesti nėštumo galimybę. Reikia išmatuoti kraujospūdį ir atlikti fizinį ištyrimą, atsižvelgiant į kontraindikacijas (žr. ‎4.3 skyrių) ir įspėjimais (žr. ‎4.4 skyrių). Svarbu atkreipti moters dėmesį į informaciją apie venų ir arterijų trombozę, įskaitant apleek keliamą riziką, palyginti su kitų SHK vartojimu, VTE ir ATE simptomus, žinomus rizikos veiksnius ir ką reikia daryti įtarus trombozę.

Moteriai taip pat reikia nurodyti atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir laikytis pateiktų patarimų. Tyrimų dažnis ir pobūdis turi būti paremtas nustatytos praktikos rekomendacijomis ir pritaikytas konkrečiai moteriai. 

Moteriai reikia nurodyti, kad hormoniniai kontraceptikai neapsaugo nuo ŽIV infekcijų (AIDS) ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų.

 

Sumažėjęs veiksmingumas

apleek veiksmingumas gali sumažėti, pavyzdžiui, šiais atvejais:

• numatytu laiku neužsiklijavus pleistro;
• atsiklijavus pleistrui;
• pamiršus pakeisti pleistrą (žr. skyrelį „Veiksmai pleistrui atsiklijavus, laiku jo neužklijavus ar nepakeitus“ ‎2skyriuje);
• kai kartu vartojami kiti vaistai (žr. ‎5skyrių).

Pablogėjusi mėnesinių ciklo kontrolė

Kaip ir vartojant visus sudėtinius hormoninius kontraceptikus, gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas (tepimas arba tarpciklinis kraujavimas), ypač pirmaisiais vartojimo mėnesiais. Tokiais atvejais apleek reikia vartoti toliau. Nereguliaraus kraujavimo priežastį tikslinga tirti tik po maždaug trijų apleek vartojimo ciklų adaptacinio laikotarpio. apleek vartojančių moterų, kurioms po šio adaptacinio laikotarpio pasireiškė tarpmenstruacinis kraujavimas, dalis sudarė 7‑12 %.

Mėnesinių nebuvo tik mažai moterų daliai, maždaug 1 % vieno ciklo metu.

Jeigu nereguliarus kraujavimas tęsiasi arba prasideda po buvusių reguliarių apleek ciklų, reikia apsvarstyti nehormonines kraujavimo priežastis ir tinkamai ištirti, ar nėra nėštumo arba piktybinės ligos. Tam gali tekti atlikti kiuretažą. 

Kai kurioms moterims pertraukos be pleistro metu vartojimo nutraukimo kraujavimo gali nebūti. Jeigu apleek buvo vartojamas laikantis ‎4.2 skyriuje pateiktų nurodymų, nėra tikėtina, kad moteris pastojo. Vis tik, jei prieš tai, kai pirmą kartą nebuvo vartojimo nutraukimo kraujavimo, apleek buvo vartojamas nesilaikant nurodymų  arba jei vartojimo nutraukimo kraujavimo nebuvo dukart iš eilės, prieš tęsiant apleek vartojimą, reikia atmesti nėštumo galimybę.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų poveikis apleek

Gali pasireikšti sąveika su vaistais, aktyvinančiai mikrosominius fermentus, dėl to gali padidėti lytinių hormonų klirensas ir pasireikšti tarpciklinis kraujavimas ir (arba) nepakankamas kontraceptinis poveikis. Bent vienu iš šių vaistų gydomos moterys kartu su apleek turi laikinai naudoti barjerinį kontracepcijos metodą arba pasirinkti kitą kontracepcijos metodą. Barjerinį kontracepcijos metodą reikia naudoti tol, kol kartu vartojami kiti vaistai ir 28 dienas po jų vartojimo nutraukimo. Jeigu laikotarpis, per kurį naudojamas barjerinis kontracepcijos metodas, tęsiasi ir po trečiojo vartojimo ciklo pleistro pašalinimo, kitą pleistrą reikia pradėti vartoti nedarant įprastos pertraukos.

 

Medžiagos, kurios didina sudėtinių hormoninių kontraceptikų klirensą (dėl fermentų aktyvinimo sumažėjęs sudėtinių hormoninių kontraceptikų veiksmingumas), pvz.:

fenitoinas, barbitūratai, primidonas, karbamazepinas, rifampicinas, rifabutinas, bozentanas ir galbūt taip pat okskarbazepinas, eslikarbazepinas, topiramatas, felbamatas, grizeofulvinas, modafinilis ir preparatai, kurių sudėtyje yra jonažolės (hypericum perforatum).

 

Medžiagos, kurios įvairiai veikia sudėtinių hormoninių kontraceptikų klirensą, pvz.:

Daugelis ŽIV/HCV proteazių inhibitorių ir nenukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitorių, vartojami kartu su sudėtiniais hormoniniais kontraceptikais, gali didinti arba mažinti estrogeno arba progestino koncentraciją plazmoje. Kai kuriais atvejais šie pokyčiai gali būti kliniškai reikšmingi.

 

Medžiagos, kurios didina sudėtinių hormoninių kontraceptikų koncentraciją (fermentų inhibitoriai)

Nustatyta, kad etorikoksibas, vartojamas kartu su geriamuoju trifaziu hormoniniu kontraceptiku, didina etinilestradiolio koncentraciją plazmoje (50‑60 %). Manoma, kad taip yra dėl to, kad etorikoksibas slopina sulfotransferazių aktyvumą ir taip slopina etinilestradiolio metabolizmą.

Sudėtinių hormoninių kontraceptikų poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai gali veikti tam tikrų kitų vaistinių preparatų metabolizmą.

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į sudėtinių hormoninių kontraceptikų ir lamotrigino sąveiką. Jų nerekomenduojama vartoti kartu, nes yra sumažėjusios lamotrigino koncentracijos ir susilpnėjusio jo poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Titruojant lamotriginą, reikia vengti pradėti vartoti sudėtinius hormoninius kontraceptikus. Lamotriginu jau gydomoms moterims, pradedant vartoti sudėtinius hormoninius kontraceptikus ir užbaigus jų vartojimą, būtinas klinikinis stebėjimas ir lamotrigino dozės koregavimas.  

 

Kitos sąveikos formos

• Laboratoriniai tyrimai 

Kontraceptinių steroidų vartojimas gali veikti tam tikrų laboratorinių tyrimų rezultatus, įskaitant biocheminius kepenų, skydliaukės, antinksčių ir inkstų funkcijos tyrimų rodiklio, (nešiklių) baltymų, pvz., kortikosteroidus prisijungiančio globulino bei lipidų ir (arba) lipoproteinų frakcijų koncentraciją plazmoje, angliavandenių apykaitos bei krešėjimo ir fibrinolizės rodiklius. Šie pokyčiai paprastai būna normalių laboratorinių rodiklių ribose.

Pastaba: norint nustatyti galimą sąveiką, reikia perskaityti kartu skiriamų vaistinių preparatų informaciją.

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

apleek nėra skirtas vartoti nėštumo metu. Jei moteris pastoja vartodama apleek, pleistrą reikia nuimti ir toliau nebevartoti. Tačiau didelės apimties epidemiologiniai tyrimai nerodo nei apsigimimų rizikos vaikams, kurių motinos prieš pastodamos vartojo sudėtinius hormoninius kontraceptikus, nei teratogeninio poveikio moterims, per neapsižiūrėjimą nėštumo pradžioje vartojusioms sudėtinius hormoninius kontraceptikus.

Reikia atkreipti dėmesį į padidėjusią VTE riziką po gimdymo, jei vėl pradedama vartoti apleek (žr. ‎4.2 ir ‎4.4 skyrius).

 

Žindymas

Sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai gali veikti laktaciją – mažinti motinos pieno kiekį ir keisti jo sudėtį. Todėl paprastai žindymo laikotarpiu sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartoti nerekomenduojama, kol žindanti motina visiškai atjunkys kūdikį. Mažas kontraceptinių steroidų ir (arba) jų metabolitų kiekis gali išsiskirti į motinos pieną.

Vaisingumas

apleek vartojimas neturi įtakos vaisingumui. Nutraukus apleek vartojimą, moterų vaisingumas tampa toks koks buvęs.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vartojant sudėtinius hormoninius kontraceptikus, poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nenustatyta.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo savybių santrauka

Vartojant apleek, dažniausiai buvo nustatytos nepageidaujamos reakcijos klijavimo vietoje (išbėrimas, niežėjimas, dirginimas, eritema ir padidėjęs jautrumas). Jos pasireiškia 20,9 % vartotojų. Retos, sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo arterijų ir venų tromboembolija.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas

2 ir 3 fazės klinikinių tyrimų metu vartojant apleek (N = 3573) nustatytų nepageidaujamos reakcijų dažnis apibendrintas žemiau pateiktoje lentelėje. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Dažniai apibrėžiami kaip labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) ir reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000). 

Organų sistemos klasė (MedDRA)	Labai dažni	Dažni	Nedažni	Reti
Psichikos sutrikimai		Emocinis labilumas	Depresija ir (arba) prislėgta nuotaika, sumažėjęs ir išnykęs lytinis potraukis
Nervų sistemos sutrikimai		Migrena
Kraujagyslių sutrikimai				Venų ir arterijų tromboembolijos reiškiniai*
Virškinimo trakto sutrikimai		Pykinimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai	Reakcija klijavimo vietoje
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai		Kraujavimas iš lytinių takų**, krūtinės skausmas

¹Klinikinių tyrimų metu nepageidaujami reiškiniai buvo apibrėžiami naudojant MedDRA žodyną (14.1 versiją). Pageidautinas MedDRA terminas vartojamas tam tikrai reakcijai ir jos sinonimams bei susijusioms būklėms apibūdinti. Skirtingi MedDRA terminai, apibūdinantys tą patį medicininį reiškinį, buvo sugrupuoti ir priskirti vienai nepageidaujamai reakcijai, kad būtų išvengta tikrojo poveikio susilpninimo ar užmaskavimo.

*- Dažnis, įvertintas pagal epidemiologinius tyrimus, kurie apėmė sudėtinių geriamųjų kontraceptikų grupę. Dažnis buvo artimas labai retam.
 - „Venų ir arterijų tromboembolijos reiškiniai“ apibendrinami šie nozologiniai vienetai:
periferinė giliųjų venų okliuzija, trombozė ir embolija / plaučių kraujagyslių okliuzija,
trombozė, embolija ir infarktas / miokardo infarktas / galvos smegenų infarktas ir insultas, neapibūdintas kaip hemoraginis.

** Priskiriami šie nozologiniai vienetai: kraujavimas iš moters lytinių takų, nenumatytas kraujavimas iš gimdos.

Atskirų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Nepageidaujamos reakcijos, kurioms būdingas labai mažas dažnis arba vėlai pasireiškiantys simptomai, tačiau kurios laikomos susijusiomis su sudėtinių hormoninių kontraceptikų grupe, įskaitant SGK, yra išvardytos toliau (taip pat žr. ‎4.3 ir ‎4.4 skyrius).

 

Kraujo apytakos sutrikimai

• SHK vartojančioms moterims nustatyta padidėjusi arterijų ir venų trombozės ir tromboembolijos reiškinių rizika, įskaitant miokardo infarktą, insultą, praeinančiuosius smegenų išemijos priepuolius, venų trombozę ir plaučių emboliją (išsamesnė informacija pateikiama ‎4skyriuje).

 

Navikai

• Sudėtinius hormoninius kontraceptikus vartojančioms moterims šiek tiek dažniau diagnozuojamas krūties vėžys. Kadangi jaunesnėms kaip 40 metų moterims krūties vėžys diagnozuojamas retai, šis padažnėjimas labai mažas, palyginti su bendra krūties vėžio rizika. Priežastinis ryšys su sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartojimu nežinomas.
• Kepenų navikai (gerybiniai ir piktybiniai).

 

Kitos būklės

• Mazginė eritema, daugiaformė eritema.
• Moterys, kurioms nustatyta hipertrigliceridemija (padidėjusi pankreatito rizika vartojant SGK).
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Naujai atsiradusios ar pasunkėjusios būklės, kurių ryšys su SGK vartojimu neaiškus: gelta ir (arba) niežėjimas, susiję su cholestaze, tulžies pūslės akmenligė, porfirija, sisteminė raudonoji vilkligė, hemolizinis ureminis sindromas, Saidenhemo chorėja, nėščiųjų pūslelinė, su otoskleroze susijęs klausos praradimas.
• Egzogeniniai estrogenai moterims, sergančioms paveldima angioneurozine edema, gali sukelti arba pasunkinti angioneurozinės edemos simptomus.
• Kepenų funkcijos sutrikimai.
• Gliukozės toleravimo arba poveikio periferiniam atsparumui insulinui pokyčiai.
• Krono ligos ir opinio kolito pasunkėjimas.
• Epilepsijos pasunkėjimas.
• Rudmė.
• Padidėjęs jautrumas (įskaitant tokius simptomus kaip išbėrimas, dilgėlinė).

 

Sąveika 

Dėl kitų vaistinių preparatų (fermentų induktorių) sąveikos su sudėtiniais hormoniniais kontraceptikais galimas tarpciklinis kraujavimas ir (arba) nepakankamas kontraceptinis poveikis (žr. ‎4.5 skyrių).

 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas

Remiantis bendra patirtimi, vartojant sudėtinius geriamuosius kontraceptikus, perdozavimo atveju gali pasireikšti tokie simptomai: pykinimas, vėmimas, jaunoms merginoms – lengvas kraujavimas iš makšties. Priešnuodžių nėra, tolesnis gydymas turi būti simptominis. Papildomus ar netinkamai vartojamus pleistrus reikia pašalinti nuo odos.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – progestogenai ir estrogenai, fiksuoti deriniai, ATC kodas – G03AA10.

Veikimo mechanizmas

Kontraceptinis sudėtinių hormoninių kontraceptikų poveikis pagrįstas įvairių veiksnių sąveika, svarbiausi iš jų yra ovuliacijos slopinimas ir gimdos gleivinės pokyčiai.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Europos Sąjungoje, Lotynų Amerikoje ir Australijoje atlikto apleek klinikinio tyrimo metu apskaičiuoti šie Perlo indeksai:

Perlo indeksas (amžius 18‑35 metų, kūno masės indeksas ≤ 30 kg/m²)

Metodo nepatikimumas:                             Perlo indeksas 0,82 (viršutinė 95 % patikimumo riba 1,55)

Metodo ir vartotojo nepatikimumas:            Perlo indeksas 1,19 (viršutinė 95 % patikimumo riba 2,00)

 

Toliau nurodyti Perlo indeksai, apskaičiuoti Europos populiacijai:

Perlo indeksas (amžius 18‑35 metų, kūno masės indeksas ≤ 30 kg/m²)

Metodo nepatikimumas:                             Perlo indeksas 0,40 (viršutinė 95 % patikimumo riba 1,18)

Metodo ir vartotojo nepatikimumas:            Perlo indeksas 0,76 (viršutinė 95 % patikimumo riba 1,66)

 

JAV atlikto apleek klinikinio tyrimo metu apskaičiuoti šie Perlo indeksai:

Perlo indeksas (amžius 18‑35 metų, kūno masės indekso apribojimų nėra)

Metodo nepatikimumas:                             Perlo indeksas 2,91 (viršutinė 95 % patikimumo riba 4,41)

Metodo ir vartotojo nepatikimumas:            Perlo indeksas 3,92 (viršutinė 95 % patikimumo riba 5,53)

Vartojant apleek netinkamai, nepatikimumo rodiklis gali padidėti.

Vieno klinikinio tyrimo metu po 13 gydymo ciklų 49 moterims buvo atlikti histologiniai endometriumo tyrimai. Patologinių rezultatų nenustatyta.

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija 

Užklijavus apleek ant odos, etinilestradiolis ir gestodenas gerai absorbuojami per odą. Susidarius  pusiausvyros būklės koncentracijai, vidutinis etinilestradiolio ir gestodeno atpalaidavimas per 7 parų vartojimo laikotarpį lemia tokią pačią sisteminę ekspoziciją (AUC), kokia nustatyta kasdien vartojant sudėtinį geriamąjį kontraceptiką, kurio sudėtyje yra 0,02 mg etinilestradiolio ir 0,06 mg gestodeno.

Etinilestradiolio ir gestodeno koncentracijos serume nustatytos skirtingų gydymo ciklų (nuo 1‑ojo iki 7‑ojo) trečiąją savaitę. Didžiausia vidutinė etinilestradiolio koncentracija serume, t. y., 36‑51 ng/l, susidarė praėjus maždaug 1 parai po pleistro užklijavimo ant odos. Baigiantis 1 savaitės pertraukai, kai pleistro nevartota, koncentracija serume sumažėjo iki mažiausių vidutinių verčių, t. y., 15‑23 ng/l. Vidutinė koncentracija 3‑iąją savaitę buvo 22‑33 ng/l.

Vidutinė didžiausia gestodeno koncentracija serume, t. y., 4,7‑7,5 µg/l, susidarė praėjus maždaug 1‑1,5 paros po pleistro užklijavimo ant odos. Baigiantis 1 savaitės pertraukai, kai pleistro nevartota, koncentracija serume sumažėjo iki mažiausių vidutinių verčių, t. y., 2,6‑4,0 µg/l. Vidutinė koncentracija 3‑iąją savaitę buvo 3,6‑5,7 µg/l.

 

Kūno svorio ir kūno masės indekso įtaka

Gydant apleek, etinilestradiolio ir gestodeno koncentracijos serume priklauso nuo moters kūno svorio ar kūno masės indekso. Nutukusių moterų, kurių kūno masės indeksas yra > 35 kg/m², vidutinės etinilestradiolio ir gestodeno koncentracijos serume yra atitinkamai 24 % ir 30 % mažesnės už koncentracijas, nustatytas normalaus kūno masės indekso (≤ 30 kg/m²) moterims. Moterims, kurių kūno masės indeksas > 35 kg/m², kontraceptinio veiksmingumo duomenų nepakanka.

 

Karščio, drėgmės, sportavimo ir klijavimo vietos įtaka

Etinilestradiolio ir gestodeno farmakokinetika po apleek vartojimo buvo tiriama specifinėmis karščio, drėgmės ir fizinių pratimų sąlygomis, t. y., saunoje, sūkurinėje vonioje, plaukiojant ir atliekant įvairius fizinius pratimus, palyginti su įprasta veikla. Šiomis specifinėmis sąlygomis, vertinant etinilestradiolio ir gestodeno rodiklius C_max ir AUC, apskritai įrodytas bioekvivalentiškumas. Šie rezultatai rodo, kad nėra kliniškai reikšmingų etinilestradiolio ir gestodeno ekspozicijos skirtumų specifinėmis sąlygomis sveikatingumo klube, pvz., saunoje, sūkurinėje vonioje, plaukiojant ar atliekant įvairius fizinius pratimus, palyginti su įprasta kasdienio gyvenimo veikla.

Formaliame farmakokinetikos tyrime (nelyginama analizė), kur buvo tiriamos trys pleistro klijavimo vietos, nustatyta, kad pleistrą klijuojant išorinėje žasto dalyje vidutinė sisteminė gestodeno ir etinilestradiolio ekspozicija atitinkamai buvo 24 % ir 31 % didesnė nei klijuojant ant sėdmenų ar pilvo. Visų trijų klijavimo vietų ekspozicijos duomenų intervalas didžiąja dalimi sutapo. Atlikus populiacijos farmakokinetikos analizę (metaanalizę), nustatyta, kad etinilestradiolio ekspozicijos geometrinis vidurkis (AUC (0‑168) ir C_max), užklijavus pleistrą ant žasto ar sėdmenų, buvo 41 % didesnis negu užklijavus ant pilvo. Analogiški gestodeno vidutinio AUC (0‑168) ir C_max verčių skirtumai atitinkamai buvo 26 % ir 22 %. Nėra duomenų, kad vidutinės ekspozicijos skirtumai turėtų įtakos apleek saugumui ar veiksmingumui.

 

Transderninio pleistro apleek ir sudėtinio geriamojo kontraceptiko lyginamieji duomenys

Atliekant santykinio biologinio prieinamumo tyrimą, etinilestradiolio ir gestodeno pusiausvyros būklės koncentracijos serume ir farmakokinetikos rodikliai, vartojant apleek, buvo lyginami su sudėtinio geriamojo kontraceptiko, kurio sudėtyje buvo 0,020 mg etinilestradiolio ir 0,075 mg gestodeno, rodikliais. Vidutinės etinilestradiolio ir gestodeno pusiausvyros būklės C_max vertės, vartojant apleek, paprastai buvo 30‑40 % mažesnės nei vartojant sudėtinio geriamojo kontraceptiko. Etinilestradiolio ekspozicija (AUC ir C_max) buvo panaši vartojant abiem būdais, o ekspozicija, nustatyta pagal gestodeno rodiklius (neprisijungusios medžiagos koncentraciją), vartojant apleek, buvo 18 % mažesnė. Šie duomenys parodė vidutinį apleek ekspozicijos ir dozės santykį, kuris yra toks pat kaip ir vartojant po 0,020 mg etinilestradiolio ir 0,060 mg gestodeno per parą. Vartojant apleek, pagrindinių etinilestradiolio farmakokinetikos rodiklių, pvz., AUC ir C_max, skirtumai tarp tiriamųjų (% VK) buvo mažesni nei vartojant geriamuosius preparatus, o pagrindinių gestodeno farmakokinetikos rodiklių – didesni nei vartojant geriamuosius preparatus.

 

Pasiskirstymas

Etinilestradiolis gerai, bet nespecifiškai jungiasi su serumo albuminu (maždaug 98 %), bet nesijungia su lytinius hormonus prisijungiančiu globulinu (LHPG). Gestodenas ekstensyviai jungiasi su serumo albuminu ir LHPG. Tik maždaug 1 % visos vaistinio preparato koncentracijos serume būna laisvo steroido pavidalu, 40‑80 % jungiasi su LHPG. Etinilestradiolis labai padidina LHPG koncentraciją serume, tuo tarpu gestodeno vartojimas sukelia nedidelį LHPG koncentracijos sumažėjimą. Po kartotinio apleek vartojimo ant odos vidutinė pusiausvyros būklės LHPG koncentracija serume yra 201‑237 nmol/l. 

Suleidus etinilestradiolio į veną, nustatytas 3‑9 l/kg tariamasis pasiskirstymo tūris. Atitinkamas tariamasis gestodeno pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,7 l/kg.

Biotransformacija

Daugiausiai etinilestradiolio (EE) metabolizuojama aromatinio hidroksilinimo būdu, tačiau susidaro daug hidroksilintų ir metilintų metabolitų, kurie būna laisvi arba susijungę su gliukuronidais ir sulfatu. Pagrindinis etinilestradiolio metabolizmo kelias yra nuo CYP450 priklausomas 2‑hidroksilinimas ir katecholio estrogeno 2‑hidroksi‑EE susidarymas. EE 2‑hidroksilinimą katalizuoja CYP2C, CYP2E ir CYP3A genų šeimos. Metabolinio klirenso greitis yra 2‑7 ml/min./kg.

Gestodenas yra visiškai metabolizuojamas į daugiau jonizuotų metabolitų. Gestodeno metabolizmui būdingas hidroksilinimas keliose steroidinio branduolio padėtyse ir redukuojant 3‑keto funkciją bei delta‑4 dvigubą ryšį. Aktyvių metabolitų neaprašyta. Be CYP3A4 prie gestodeno metabolizavimo šiek tiek gali prisidėti kitų citochromo P450 fermentų grupė. 

Atliekant du tyrimus, vertinančius CYP3A4 inhibitorių (ketokonazolo, eritromicino) poveikį, nė vienas iš šių dviejų inhibitorių neveikė pusiausvyros būklės etinilestradiolio koncentracijos serume. Vartojant gestodeną kartu su inhibitoriais, atitinkamai 11 % ir 34 % padidėjo ketokonazolo ir eritromicino AUC (0‑168). Šis mažas padidėjimas, lemiantis ekspoziciją, ne didesnę ir ne mažesnę nei rinkoje esančių sudėtinių geriamųjų kontraceptikų ekspozicija, nėra laikomas kliniškai reikšmingu.

Atliekant tyrimą, vertinantį apleek poveikį vienkartiniam midazolamo (etaloninio CYP3A4 metabolizuojančių medžiagų substrato) vartojimui, kliniškai reikšmingo midazolamo koncentracijos padidėjimo plazmoje nenustatyta. Kartu vartojant midazolamą, šiek tiek – atitinkamai 7 % ir 14 % – padidėjo midazolamo AUC (0‑t_last) ir C_max.

Eliminacija

Nepakitusia forma išsiskiria nereikšmingas etinilestradiolio kiekis. Etinilestradiolio metabolitų išsiskyrimo į šlapimą ir tulžį santykis yra 4:6. Koncentracija serume mažėja mažiausiai dviem fazėmis; suleidus į veną, nustatytas 16 valandų galutinis pusinės eliminacijos laikas; galiausiai praėjus 2 paroms po pleistro pašalinimo koncentracija dažniausiai tampa nebeišmatuojama. 

Nepakitusia forma gestodenas neišsiskiria. Jo metabolitų išsiskyrimo į šlapimą ir tulžį santykis yra maždaug 6:4. Pašalinus pleistrą, bendra gestodeno koncentracija serume mažėja lėčiau nei etinilestradiolio, vidutinis galutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 26 valandos.

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Etinilestradiolio farmakokinetika dozės požiūriu yra tiesinė, t. y., 0,020‑0,100 mg. Kliniškai reikšmingo etinilestradiolio farmakokinetikos pokyčio laiko požiūriu nenustatyta.

Gestodeno farmakokinetika priklauso nuo LHPG koncentracijos, kurią pačią veikia estrogenai, androgenai, taip pat ir gestodenas. Kartotinai ant odos priklijavus apleek, LHPG koncentracija padidėjo 3‑4 kartus, palyginti su tipinėmis pradinėmis vertėmis.

Taigi gestodeno pusiausvyros būklės koncentracija serume skiriasi nuo koncentracijos po vienkartinio vartojimo. Šie nuo LHPG priklausomi pokyčiai lemia netiesinio pobūdžio gestodeno farmakokinetikos pokytį laiko atžvilgiu. Be to, remiantis trimis tyrimais, kuriais buvo vertinama apleek farmakokinetika trijų ciklų laikotarpiu, manoma, kad neprisijungusio gestodeno farmakokinetika priklauso nuo koncentracijos. Taigi laikoma, kad gestodeno farmakokinetika laiko ir koncentracijos atžvilgiu yra netiesinio pobūdžio.

 

Tam tikros pacientų grupės

Lytis

apleek skirtas vartoti tik moterims.

 

Vyresnio amžiaus moterys

apleek nėra skirtas vartoti po menopauzės.

 

Kūno masės indeksas

Duomenų apie kontraceptinį veiksmingumą moterims, kurių kūno masės indeksas yra ≥ 30 kg/m², nepakanka.

 

Sutrikusi inkstų funkcija

Moterims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, apleek vartojimas neištirtas. Kadangi etinilestradiolis ir gestodenas prieš eliminaciją visiškai metabolizuojami į neveiklius metabolitus ir egzistuoja antrasis išsiskyrimo būdas (per kepenis), moterims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rizikos padidėjimo nesitikima.

 

Sutrikusi kepenų funkcija

Moterims, kurių kepenų funkcija sutrikusi, apleek vartojimas neištirtas. apleek negalima vartoti moterims, kurios serga arba anksčiau sirgo sunkia kepenų liga, kol kepenų funkcijos rodikliai sunormalės. Taip pat žr. ‎4.3 skyrių.

 

Skirtumai tarp etninių grupių

Etinilestradiolio farmakokinetika buvo tiriama skiriant jį kartu su kitu progestinu baltaodėms, kinėms ir japonėms, ir kliniškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Specialių apleek farmakokinetikos tyrimų skirtingų etninių grupių moterims neatlikta. Polimorfinių fermentų, kurie žymiu mastu prisidėtų prie gestodeno metabolizavimo, nežinoma. Turimi duomenys apie baltaodes, juodaodes ir lotynų amerikietes apleek farmakokinetikos skirtumų tarp skirtingų rasių ar etninių grupių nerodo. Azijietėms duomenų nepakanka.

 

Rūkymas

Duomenų, kad rūkymas turėtų įtakos etinilestradiolio ir gestodeno farmakokinetikai, nėra.

Vaikų populiacija

Saugumas ir veiksmingumas paaugliams iki 18 metų neištirtas. apleek nėra skirtas vaikams ir paauglėms iki menarchės.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, vietinio toleravimo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių veikliųjų medžiagų tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad lytiniai steroidai gali skatinti tam tikrų nuo hormonų priklausomų audinių ir navikų augimą. Pleistro ir jo medžiagų biologinio suderinamumo tyrimai, vertinant vietinį ir sisteminį pleistro saugumą, specifinio pavojaus žmogui nerodo.

 

Pavojaus aplinkai vertinimas (ERA)

Veikliosios medžiagos gestodenas ir etinilestradiolis sukelia riziką aplinkai, ypač žuvims. Be to, gestodenas ir etinilestradiolis ilgam išlieka aplinkoje. Pavartotus ar nevartotus pleistrus reikia išmesti laikantis vietinių reikalavimų. Kilus abejonių, reikia kreiptis į vaistininką (žr. ‎6.6 skyrių).

 

6. Farmacinė informacija 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Apsauginis sluoksnis:

Mažo tankio polietileno (PE) išorinis sluoksnis

Lipnusis sluoksnis:

Lipni medžiaga, kurios sudėtyje yra:
Hidrintos kanifolijos esterio
Polibuteno
Poliizobutileno
Pentaeritritoltetrakio (3-(3,5-di-tert-butil-4-hidroksifenil)propionato)
Bemotrizinolio

Skiriamoji folija:

Polietileno tereftalato (PET) plėvelė.

Lipnioji matrica:

Lipni medžiaga, kurios sudėtyje yra:
Hidrintos kanifolijos esterio
Polibuteno
Poliizobutileno
Pentaeritritoltetrakio (3-(3,5-di-tert-butil-4-hidroksifenil)propionato)

Atpalaidavimo sluoksnis:

Silikonizuota polietileno tereftalato (PET) plėvelė

 

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo paketėlyje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

Negalima užšaldyti.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Vidinės pakuotės medžiaga

Paketėlį sudaro keturi sluoksniai: mažo tankio polietileno plėvelė (giliausias vidinis sluoksnis), aliuminio folija, popierinis sluoksnis ir polietileno tereftalato plėvelė.

Skiriamasis sluoksnis, pagamintas iš silikonizuoto polietileno tereftalato, neleidžia transderminiam pleistrui prilipti prie paketėlio jo viduje.

Išorinės pakuotės medžiaga

Paketėliai yra paženklinti ir supakuoti kartu su lankstinuku (įskaitant atmintinę ir priminimo lipdukus) sulankstomoje kartoninėje dėžutėje. 

Kiekvienoje sulankstomoje kartoninėje dėžutėje yra 3, 9 arba 18 apleek transderminių pleistrų atskiruose paketėliuose.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Išėmus iš apsauginio paketėlio, pleistrą reikia iš karto priklijuoti.

Kad nepablogėtų apleek lipnumo savybės, toje odos vietoje, kur yra ar bus užklijuotas apleek, negalima naudoti makiažo priemonių, kremų, losjonų, pudros ar miltelių arba kitų vietinio poveikio produktų.

Veikliosios medžiagos gestodenas ir etinilestradiolis sukelia riziką aplinkai, ypač žuvims. Be to, gestodenas ir etinilestradiolis ilgam išlieka aplinkoje. Pavartotų pleistrų negalima išmesti į unitazą arba į skystų atliekų tvarkymo sistemas. Pavartotą pleistrą reikia išmesti, rūpestingai laikantis toliau pateiktų nurodymų.

Gamintojo paketėlį reikia pasilikti vartotam pleistrui tvarkyti. Pavartotą pleistrą reikia sulenkti pusiau, lipniąja puse į vidų, įdėti į gamintojo paketėlį ir užlenkti atvirąjį paketėlio kraštą.

Ant paketėlio yra dviejų lapelių etiketė. Pirmąjį etiketės lapelį reikia nuplėšti ir naudoti užlenktam paketėlio kraštui užklijuoti. Po pirmuoju lapeliu esančiame antrajame lapelyje galima rasti tvarkymo nurodymus.

Pleistrą reikia saugiai išmesti vaikams ar kambariniams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.

Pavartotus ar nevartotus pleistrus reikia išmesti laikantis vietinių reikalavimų. Kilus abejonių, reikia kreiptis į vaistininką.

[1] Šis dažnis vertinamas remiantis epidemiologinių tyrimų duomenų visuma, naudojant skirtingų preparatų, palyginti su SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio, santykinę riziką.

[2] 5‑7 intervalo vidurio taškas 10 000 moters metų, remiantis maždaug 2,3‑3,6 santykine rizika vartojant SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio, palyginti su nevartojimu.