Fofenar

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Fofenar 114 mg/ 0,8 mg skrandyje neirios tabletės 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje skrandyje neirioje tabletėje yra 114 mg geležies sulfato (II), džiovinto (atitinkančio 37 mg geležies) ir 0,8 mg folio rūgšties.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: laktozė monohidratas (2,83 mg tabletėje), sacharozė (2,14 mg tabletėje).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Skrandyje neiri tabletė.

Apvali, abipus išgaubta, rausvai rudos spalvos, apytiksliai 7,45 mm skersmens ir 4,65 mm aukščio, tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos 

Anemijos, pasireiškiančios dėl geležies ir folio rūgšties trūkumo, gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiesiems ir senyviems pacientams

Vartoti po 1-2 skrandyje neirias tabletes 3 kartus per parą.

Nėščios moterys

Vartoti po 1 skrandyje neirią tabletę 3 kartus per parą.

Vaikų populiacija

Gydant anemijas, esant geležies ir folio rūgšties trūkumui, vyresniems kaip 12 metų vaikams preparato vartoti po 1-2 skrandyje neirias tabletes 3 kartus per parą.

Fofenar saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 12 metų dar neištirti.

Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Skrandyje neirios tabletės turi būti vartojamos prieš valgį, kadangi per burną vartojamos geležies druskos yra blogai absorbuojamos ir jų vartojimas su maistu gali dar labiau pabloginti absorbciją.

Skrandyje neirias tabletes reikia praryti nesukramtytas.

Gydymo trukmė nustatoma individualiai kiekvienam pacientui pagal geležies metabolizmo tyrimus. Vaisto vartojimas neturi būti nutraukiamas po hemoglobino kiekio kraujyje sunormalėjimo. Vaisto vartoti reikia iki geležies atsargų užsipildymo (apytikriai 3 mėnesius).

Folio rūgšties trūkumo gydymas trunka apytikriai 4 mėnesius.

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Anemijos, kurias sukelia ne geležies trūkumas, išskyrus tuos atvejus, kai iš tiesų egzistuoja geležies trūkumas.
• Sergant megaloblastine arba neaiškios kilmės anemija, preparato vartojimas pavieniui (žr. 4.4 skyrių).
• Sergant piktybine anemija ir kitokia megaloblastine anemija dėl vitamino B₁₂ trūkumo, preparato vartojimas pavieniui (žr. 4.4 skyrių).
• Geležies vartojimas draudžiamas pacientams, kuriems pakartotinai vykdoma transfuzija.
• Geležies preparatų draudžiama vartoti, kai vykdomas parenterinis gydymas geležimi.
• Gydymo dimerkaproliu (dimerkaptopropanoliu) atveju (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydymą, reikia išsiaiškinti anemijos tipą. Gydymas preparatu gali būti pradedamas tik tuo atveju, kai patvirtinamas geležies ir folio rūgšties trūkumas. Geležies ir folio rūgšties trūkumo priežastys turi būti išaiškinamos ir išgydomos.

Megaloblastinė anemija

Megaloblastinės anemijos atveju turi būti išaiškinta, ar jos atsiradimo priežastis yra folio rūgšties, ar vitamino B₁₂ trūkumas, kadangi kraujo rodiklių nuokrypiai ir klinikiniai simptomai, būdingi folio rūgšties trūkumui, atitinka vitamino B₁₂ trūkumo simptomus.

Megaloblastinės anemijos, išsivysčiusios dėl piktybinės anemijos arba vitamino B₁₂ trūkumo, atveju gali sukelti laikinus hematologinių parametrų pokyčius, tačiau neurologiniu aspektu nepastebimas simptomų pagerėjimas. Taigi maskuojant vitamino B₁₂ trūkumą, gali pasireikšti ir neurologinių sutrikimų. Dėl to vienas preparatas, t.y. be pakankamo kiekio vitamino B₁₂, yra netinkamas nežinomos kilmės anemijoms gydyti. Taip pat vienas preparatas nevartojamas piktybinėms anemijoms ir megaloblastinei anemijai, išsivysčiusiai dėl vitamino B₁₂ trūkumo ar dėl kitų priežasčių, gydyti, kadangi jis neslopina šių trūkumų būklių neurologinių apraiškų.

Jeigu 3 savaites vykdomas gydymas yra neefektyvus, to priežastis gali būti gydymo nurodymų nesilaikymas, nuolatinis kraujavimas be pakankamo geležies papildymo, malabsorbcija, neadekvati diagnozė ar kiti gydymą komplikuojantys veiksniai. Šiais atvejais gydymas turi būti įvertintas iš naujo.

Papildomų atsargumo priemonių turi būti imtasi, kai geležies preparatai vartojami pacientų, kuriems pasireiškia geležies kaupimo arba absorbcijos sutrikimų, tokių kaip hemosiderozė, hematochromatozė, hemoglobinopatija.

Jeigu preparatas vartojamas, esant virškinimo trakto sutrikimams, tokiems kaip žarnyno uždegimas, žarnų divertikuliozė ar koks nors kitas žarnų susiaurėjimas (gali atsirasti erozija), turi būti laikomasi saugumo reikalavimų. 

Suaugusiesiems ūmus apsinuodijimas geležies preparatais retai būna mirtinas. Mirtinai apsinuodyti gali vaikai, kai jie praryja dideles preparato dozes. Todėl preparatą reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje (žr. 4.9 skyrių).

Geležies preparatai išmatas nudažo juodai. Tai gali paslėpti slapto kraujo išmatose apraiškas. Benzidino tyrimas gali rodyti klaidingą teigiamą rezultatą. Nors geležis (geležies sulfato pavidalu) pateikė teigiamą rezultatą Guaiac teste in vitro, tačiau to nebuvo pastebima in vivo pacientams, kurie per burną vartojo geležies preparatus.

Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės – galaktozės netoleravimas, gliukozės –galaktozės malabsorbcija arba sacharazės – izomaltazės arba Lapp laktazės stygius.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

• Geležis
• Per burną vartojamų geležies druskų absorbcija nėra pakankama. Šių preparatų vartojimas su maistu gali sutrikdyti tolimesnę vaisto absorbciją.
• Preparatai, kurių sudėtyje yra kalcio ir magnio – įskaitant antacidinius preparataus ir kalcio bei magnio papildus (tokius kaip kalcio karbonatas ar fosfatas), maisto produktai ar vaistai, kurių sudėtyje yra bikarbonatų, karbonatų, oksalatų ar fosfatų gali mažinti geležies absorbciją, formuodami netirpius kompleksus.
• Kompleksinis geležies preparatų vartojimas su arbata, kava, kiaušiniais ar pieno produktais, duona, pagaminta vien tik iš kvietinių miltų, dribsniais, dietinėmis skaidulomis gali sumažinti geležies absorbciją iš geležies preparatų suformuodami mažiau tirpius arba netirpius kompleksus. Todėl laiko tarpas tarp geležies preparato pavartojimo ir aukščiau paminėtų maisto produktų vartojimo turi būti bent 2-3 valandos.
• Kompleksinis geležies preparatų vartojimas su dimerkaproliu gali suklti toksiškų kompleksų formavimąsi. Dėl to gydantis dimerkapoliu (priešnuodžiu ūmiam arba lėtinam apsinuodijimui organiniais ir neorganiniais arseno, aukso, gyvsidabrio ir švino arilodarniais), geležies preparatų nerekomenduojama vartoti (žr. 4.3 skyrių „Kontraindikacijos“).
• Per burną vartojami geležies preparatai slopina per burną vartojamų tetraciklinų absorbciją iš virškinamojo trakto. Taip pat būdingas ir atvirkštinis efektas – tetraciklinai slopina geležies preparatų absorbciją. Kai reikia vartoti abu preparatus, laiko tarpas tarp jų vartojimo turėtų būti 2-3 valandos.
• Cinko druskos, cholestiraminas gali mažinti geležies absorbciją.
• Kai kurie junginiai, tokie kaip askorbo rūgštis ir citrinų rūgštis gali padidinti geležies absorbciją.
• Pacientai, gydomi trientinu (Wilsono ligos atveju), esant gydymo geležies preparatais būtinybei, laiko tarpas tarp abiejų preparatų pavartojimo turėtų būti 2-3 valandos, kadangi su trientinu vartojami geležies preparatai gali sumažintinti gydymo trientinu veiksmingumą.
• Geležies druskos gali sumažinti kitų medžiagų absorbciją, todėl tokių vaistų kaip bifosfanatų, entkapono, fluorochinolonų, levodopos, metildopos, mikofenolato mofetido ir penicilamino klinikinis veiksmingumas mažėja. Geležies druskos, mažindamos absorbciją, gali taip pat sumažinti levotiroksino aktyvumą.

• Folio rūgštis

Folio rūgštis gali sumažinti fenitoino ir antiepilepsinių barbitūratų koncentraciją serume.

Folio rūgšties anemiją gali sukelti daug kitų vaistų ir junginių, tokių kaip antiepileptikai, peroraliniai antikoncipientai, antituberkulioziniai preparatai, alkoholis, ar folio rūgšties antagonistai (metotreksatas, pirimetaminas, triamterenas, trimetoprimas ir sulfonamidai).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Fofenar rekomenduojamas folio rūgšties ir geležies trūkumo sukeltos anemijos gydymui nėštumo metu, laikantis dozavimo nurodymų (žr. 4.2 skyrių).

Žindymas

Folio rūgštis išsiskiria į pieną, todėl preparatas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai geležies trūkumo nepavyksta pašalinti koreguojant mitybą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Fofenar gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Fofenar, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti nepageidaujamų poveikių.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Virškinimo trakto sutrikimai

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažnas                      miego sutrikimai, ažitacija, depresija.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Labai retas                   bronchospazmas.

Bendrieji sutrikimai

Labai retas                   anafilaktinis šokas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Ūmus geležies perdozavimas

Net mažos dozės gali sukelti toksiškumo požymius. 20 mg/kg ir didesnės geležies dozės gali sukelti toksiškmo požymius; vaikams apytiksliai 60 mg/kg yra laikoma ypatingai pavojinga dozė. Ūmia mirtina doze yra laikoma daugiau negu 150 mg/kg ekvivalentiškos geležies dozės. Daugeliu atvejų 5 mikrogramai/ml ar aukštesnė serumo didžiausia koncentracija yra siejama su rimtu apsinuodijimu. Didelės geležies druskų dozės yra toksiškos, tačiau mirtinas apsinuodijimas suaugusiems yra retas. Dauguma mirtinų atvejų pasireiškia vaikystėje.

Pirma fazė, 6 valandų laikotarpyje po apsinuodijimo

Pirminiai perdozavimo simptomai gali būti: toksiškumo simtomai,virškinamojame trakte, tokie kaip pykinimas, vėmimas (tamsios spalvos, kraujingas išvemtas skrandžio turinys), viduriavimas, pilvo skausmas ir kraujingos išmatos. Kiti simptomai yra: blyškumas ir cianozė, hipotenzija, tachikardija, kraujo cirkuliacijos pokyčiai (kolapsas), mieguistumas, nuovargis, centrinės nervų sistemos depresija (nuo letargijos iki komos). Dėl to gali atsirasti hiperglikemija, metabolinė acidozė ir hiperventiliacija.

Įtariant perdozavimą, turi būti nedelsiant pradedamas gydymas. Nesunkaus ar vidutinio laipsnio apsinuodijimo atveju įprastai pacientui nepasireiškia kitos fazės.

Antra fazė, 6-24 valandų laikotarpyje po apsinuodijimo

Laikinas pagerėjimas, klinikinis stabilumas.

Trečia fazė, daugiau nei 24 valandos po apsinuodijimo

Po latentinio periodo per 24-48 valandas sunkūs atvejai gal atsikartoti. Tokio recidyvo simptomai yra šie: virškinimo trakto toksiškumas, šokas, metabolinė acidozė, konvulsijos, hipoglikemija, kraujo krešėjimo sutrikimai, koma, kepenų ląstelių nekrozė ir gelta, oligurija arba inkstų sutrikimai ir plaučių edema.

Ketvirta fazė, kelios savaitės po apsinuodijimo

Virškinimo trakto obstrukcija ir gali pasireikšti uždelstas kepenų pakenkimas.

Gydymas

Rekomenduojami tokie veiksmai tolesnei vaisto absorbcijos prevencijai ir efektų minimalizavimui.

Vaikų populiacija

1. Vartoti vėmimą sukeliančių preparatų, tokių kaip karpažolės (ipecac) preparatai.
2. Po vėmimo galima vykdyti skrandžio plovimą desferioksamino tirpalu (2 g/l). 5-10 gramų desferioksamino tirpinama 50-100 ml vandens, išgeriama ir gali išlikti skrandyje kurį laiką. Viduriavimo skatinimas vaikams gali būti pavojingas, todėl jis nėra rekomenduojamas jauniems vaikams. Pacientus reikia nuolat stebėti dėl galimos aspiracijos vemiant.
3. Skrandyje neirios tabletės suteikia Rentgeno spinduliuotėje šešėlį, todėl virškinimo trakte likusių tablečių kiekis po vėmimo ir skrandžio plovimo, gali būti išaiškinamas, atlikus pilvo rentgenografiją.
4. Stiprus apsinuodijimas: išsivysčius šokui arba komai, esant didelei geležies koncentracijai (geležies koncentracija serume didesnė negu 90 mikromolio/l) turi būti imamasi skubių pagalbos priemonių ir turi būti sušvirkšta desferioksamino. 15 mg/kg/per valandą didžiausia desferioksamino dozė turi būti lėtai sušvirkščiama. Dozę galima sumažinti po 4-6 valandų. Maksimali dozė yra 80 mg/kg/ per 24 valandas. Įspėjimas: gali išsivystyti hipotenzija, jeigu infuzija per greita.
5. Ne toks sunkus apsinuodijimas: (geležies serume koncentracija – 63-90 mcg/l) 1 g desferioksamino rekomenduojama švirkšti į raumenis. Vartojant vaistą į raumenis, gali išsivystyti hipotenzija.
6. Geležies koncentracija serume turi būti nuolat kontroliuojama.

Suaugusieji

1. Vėmimo sukėlimas.
2. Siekiant pašalinti skrandyje užsilikusį vaistą, gali prireikti atlikti skrandžio plovimą. Tai gali būti vykdoma, naudojant desferioksamino tirpalą (2 g/l). 5-10 g desferioksamino tirpinama 50 – 100 ml vandens ir šis tirpalas turi būti išgertas ir paliekamas skrandyje po skrandžio išsituštinimo. Pacientus reikia nuolat stebėti dėl galimos aspiracijos vemiant.
3. Manitolio ar sorbitolio tirpalų vartojimas gali padėti ištuštinti plonąsias žarnas.
4. Skrandyje neirios tabletės suteikia Rentgeno spinduliuotėje šešėlį, todėl galimas virškinimo trakte likusių tablečių kiekis po vėmimo ir skrandžio plovimo, gali būti išaiškinamas, atlikus pilvo rentgenografiją.
5. Stiprus apsinuodijimas: išsivysčius šokui arba komai, esant didelei geležies koncentracijai (geležies koncentracija serume didesnė negu 90 mikromolio/l) turi būti imamasi skubių pagalbos priemonių ir turi būti sušvirkšta desferioksamino. 15 mg/kg/per valandą didžiausia desferioksamino dozė turi būti lėtai sušvirkščiama. Dozę galima sumažinti po 4-6 valandų. Maksimali dozė yra 80 mg/kg/ per 24 valandas. Įspėjimas: gali išsivystyti hipotenzija, jeigu infuzija per greita.
6. Ne toks sunkus apsinuodijimas: rekomenduojama 2 g desferioksamino švirkšti į raumenis. Vartojant vaistą į raumenis, gali išsivystyti hipotenzija.
7. Geležies koncentracija serume turi būti nuolat stebima.

Lėtinis geležies perdozavimas

Pacientams, kuriems pasireiškia ilgai besitęsiančios geležies kaupimo ligos, jos dažnai išsivysto į lėtinį geležies perdozavimą.

Ūmus ir lėtinis folio rūgšties perdozavimas

Perdozavimo rizika yra maža, kadangi tai yra vandenyje tirpi molekulė, kuri reguliariai šalinama iš organizmo su šlapimu. Ūmiam ir lėtiniam folio rūgšties perdozavimui nėra būdingi jokie specifiniai klinikiniai požymiai. Diagnozė pagrįsta anamneze ir aplinkybių tyrimu. Perdozavimo atvejų nėra paminėta medicininėje literatūroje.

Gydymas

Stipraus apsinuodijimo atveju folio rūgštis gali būti pašalinta hemodializuojant.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – geležies su folio rūgštimi preparatai, ATC kodas – B03A D03.

• Geležies svarba organizme

Geležis yra cheminis elementas, esantis hemoglobino protoporfirino prostetine grupe, yra svarbus deguonies prisijungime ir transporte ir anglies dvideginio transporte. Geležis citochrominių fermentų protoporfirino grupėje yra svarbiausiais elementas elektronų transportui. Šių procesų metu elektronų perdavimas ir sunaudojimas vykdomas per Fe(II) – Fe(III) transformaciją. Geležis taip pat dideliais kiekiais randamas raumenų mioglobino skaidulose.

• Folio rūgšties svarba organizme

Folio rūgštis priklauso vitaminų B šeimai, kurios svarbiausia funkcija – dalyvavymas svarbiausiuose biocheminiuose procesuose (DNR sintezėje), purino ir pirimidino bazių formavimesi. Taip pat ji dalyvauja homocisteino konformacijoje į metioniną ir taip pat aminorūgščių metabolizme. Žmogaus organizmas naudoja folio rūgštį, gautą daugiausiai iš aplinkos, kuri pirmiausiai konformuojama į dihidrofolio rūgštį, vėliau dihidrofolio rūgštes reduktazės poveikyje susidaro tetrahidrofolio rūgštis.

Deoksiuridino monofosfato (dUMP) – deoksitimidino monofosfato (dTMP) konversijos sutrikdymas greičiausiai yra pagrindinė megaloblastinės anemijos atsiradimo dėl falio rūgšties trūkumo.

Folio rūgšties poreikis nėštumo metu yra padidėjęs.

5.2 Farmakokinetinės savybės

• Geležis

Geležies absorbcijai daro įtaką geležies atsargos organizme ir pasisavinimo aplinkybės. Geležis absorbuojama proksimalinėje plonojoje žarnoje, pagrindinė absorbcijos vieta – dvylikapirštė žarna ir tuščioji žarna. Bendrai absorbuojama 5-15% geležies, gaunamo su maisto produktais. Didžioji dalis absorbuotos geležies jungiasi prie transferino ir patenka į kaulų čiulpus, kur įsijungia į hemoglobino struktūrą. Likusi dalis geležies gali būti pasiskirsčiusi įvairių formų pavidalu. Geležis gali būti feritino ar hemosiderino formoje arba ji gali būti randama mažesniais kiekiais mioglobino arba hemo struktūrą turinčiuose fermentuose arba susijungusi su transferinu kraujo plazmoje. Organizme geležis dažniausiai yra hemoglobino pavidalu. Feritino pavidalu geležis daugiausiai kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Plazmos geležies koncentracija ir bendra geležies prisijungimo talpa stipriai įvairauja priklausomai nuo skirtingų fiziologinių būklių bei ligų. Tik nedidelis kiekis geležies išeikvojamas organizmo menstruacinio kraujavimo, tuštinimosi, šlapinimosi metu, per odą, prakaituojant). Didžioji dalis geležies iš suardytų hemoglobino molekulių pakartotinai panaudojama. Geležies kaupimas organizme arba geležies išskyrimo mechanizmų trūkumas yra pagrindinės geležies perdozavimo priežastys didelių dozių geležies terapijos arba pakartotinų transfuzijų atveju.

• Folio rūgštis

Folio rūgštis greitai absorbuojama iš virškinimo trakto, pagrinde iš dvylikapirštės žarnos ir tuščiosios žarnos. Iš maisto gautų folatų bioprieinamumas apytiksliai yra 60% papildų folatų bioprieinamumo. Natūralūs folatų poliglutamatai dažniausiai dekonjuguojami fermento pteroilgamaglytaml karboksipeptidazės žarnyne ir redukuojami iki tetrahidrofolato fermento dihidrofolatreduktazės. Tetrahidrofolatai patenka į portalinę kraujotaką ir ja patenka į kepenis. Gydymui vartojama folio rūgštis į portalinę kraujotaką patenka daugiausiai nepakitusio pavidalo. Aktyvus metabolitas, 5- metiltetrahidrofolatas, susijungęs su baltymais, atsiranda kraujo plazmoje ir kepenyse. Pagrindinis organas, kuriame kaupiasi folio rūgštis yra kepenys, taip pat ji kaupiasi centrinėje nervų sistemoje. Folatai dalyvauja enterohepatinėje cirkuliacijoje. Folatų metabolitai išskiriami per inkstus, folatų perteklius nepakitusia forma išskiriamas su šlapimu. Folatai patenka į motinos pieną. Folio rūgštis gali būti pašalinama hemodializuojant.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Su Fofenar nebuvo atlikta jokių ikiklinikinių tyrimų.

• Geležis

Genotoksiškumas: atliktų tyrimų metu, vartojant geležies sulfatą genotoksiškumas nepasireiškė.

Karcinogeninis potencialas: kepenų cirozė, sukelta geležies perdozavimo, padidino kepenų ląstelių vėžio karcinomos pavojų žiurkėms. Vartojant maistą su dideliu folio rūgšties kiekiu, pasireiške plaučių auglių stimuliavimas pelėms, gydytoms 4-nitrochinolin-1-oksidu ir gliceroliu.

• Folio rūgštis

Pakartotinų dozių toksiškumas: pagal su žiukėmis atliktų tyrimų duomenis, vartojant padidintus folio rūgšties kiekius, jie sumažino pentilenetetrazolo sukeliamą konvulsijų toleranciją. Nėra tinkamų įrodymų dėl neurotoksinio folio rūgšties poveikio žmonėms.

Genotoksiškumas: Pagal esamus duomenis folio rūgštis nepasižymi genotoksiškumu.

Karcinogeninis potencialas: tyrimuose, atliktuose su gyvūnais, didelės folio rūgšties dozės skatino karcinogenezę. To priežastis – ne skatinamasis auglių formavimosi efektas, būdingas folio rūgščiai, o ilgai išsilaikantis folio rūgšties trūkumo poveikis greitai augančioms auglio ląstelėms. Tyrimų, atliktų su žmonėmis, duomenys rodo, kad folio rūgšties ir skirtingų vėžinių susirgimų dažnio sąsajos nėra pastovios.

Toksiškumas reprodukcijai: folio rūgšties vartojimas per burną bendrai nesukėlė reprodukcinių ar embriotoksinių efektų tyrimų, atliktų su gyvūnais, metu. Pagal tam tikrus duomenis gydymas folio rūgštimi paskatino kai kurių vaistų (pirimetamino, valproato) embriotoksinį poveikį ir cinko trūkumą. Folio rūgštis prasiskverbia per placentą ir išsiskiria į motinos pieną.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Tabletės branduolys

Askorbo rūgštis

Etilceliuliozė

Kukurūzų krakmolas

Maltodekstrinas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska,

Kalcio stearatas

Laktozė monohidratas

Celiuliozės milteliai

Natrio laurilsulfatas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Tabletės dangalai

Sacharozė

Talkas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Titano dioksidas (E171)

Kalcio karbonatas

Magnio stearatas

Maltodekstrinas

Hipromeliozė (6cP ir 5cP)

Makrogolis 4000

Metakrilo rūgšties-etilakrilato kopolimeras (1:1)

Natrio hidroksidas

Simetikono emulsija

Dietilo ftalatas

Makrogolis 6000

Propilenglikolis

Sicovit raudonasis pigmentas (raudonasis geležies oksidas (E172))

Sicovit rudasis pigmentas (rudasis geležies oksidas (E172))

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PE/PVdC/aliuminio/popieriaus lizdinė plokštelė.

Kartono dėžutėje yra 20, 50 arba 100 skrandyje neirių tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.